-
Kaunas kviečia menininkus sukurti miestui svarbų akcentą: tai – solidus iššūkis! 2
„Unikali galimybė savo idėjomis praturtinti miesto muziejų po atviru dangumi! Kviečiame menininkus dalyvauti „Kauno akcentai“ projekte ir prisidėti prie Kaunui svarbių įvykių ar asmenybių įamžinimo“, – rašoma Kauno savivaldybės feisbuke.
Pasak miesto atstovų, starte – solidus iššūkis – simbolis pirmajam miesto paminėjimui rašytiniuose šaltiniuose.
Gyvenvietė, iš kurios išaugo Kaunas, metraštininkų pirmą kartą paminėta dar 1361 m. Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“. Vienoje iš knygos pastraipų pasakojama, kad Vokiečių ordino magistras „paskyrė žygį iš Įsruties į Kauną“, kitoje rašoma, kad kryžininkai išvyko „išžvalgyti ir nustatyti Kauno pilies mūrų“, kurie iškilo dar XIII a. pabaigoje ir tapo svarbia gynybos sistemos dalimi.
Įdomu tai, kad Kaunas – vienas populiariausių miestų, kurį minėdavo vokiečių ordinų (Kauen, Cawen, Kauwenpille), o dažnai ir Rusios kronikose.
„Gal skaitant jau kilo idėjų, koks galėtų būti naujasis akcentas: metraščio juosta, kryžiuočių žvalgybininko šalmas, kyšantis iš Kauno pilies mūro, ar kažkas visiškai kitokio? Pasidalinkite!“ – sufleruojama feisbuke.
Daugiau informacijos: https://akcentai.kaunas.lt/idejos/.
-
Naujas akcentas Kaune – skulptūra prie „Romuvos“ įamžins pirmąjį lietuvišką filmą
Lietuviško kino „vaikystė“
Skulptūrinė kompozicija „Pirmas filmas“ vaizduos Kaune filmuoto ir 1931 m. pasirodžiusio pirmojo pilnametražio filmo kūrimo procesą. Pasak K. Balčiūno, kūrinyje bus pavaizduoti du išdykaujantys smalsūs berniūkščiai, siekiantys pažvelgti pro kino kameros objektyvą. Taip alegoriškai simbolizuojama lietuviško kino „vaikystė“. Žaisminga skulptūros nuotaika kartu atitiks ir įamžinto filmo žanrą – komediją.
„Sulaukėme daug puikių pasiūlymų, tad komisijai nebuvo lengva apsispręsti, kurio menininko darbas įamžins pirmąjį filmą „Onytė ir Jonelis“ ir jo 90 metų sukaktį. Tačiau manome, kad K. Balčiūno kūrinys puikiai atspindės tiek jo kūrimo procesą, tiek apskritai pirmuosius kino žingsnius Lietuvoje“, – dalinasi ekspertų darbo grupei vadovavęs Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, architektas prof. Jonas Audėjaitis.
K. Balčiūno kūrinys puikiai atspindės tiek jo kūrimo procesą, tiek apskritai pirmuosius kino žingsnius Lietuvoje.
Nors pagal pirminį projektą kompozicija turėjo būti suprojektuota ant postamento, visgi šios idėjos nutarta atsisakyti tam, kad kiekvienas galėtų ją patogiau apžiūrėti iš visų pusių. Taip pat šiek tiek koreguojama ir jos įrengimo vieta, siekiant kuo mažesnių pokyčių istorinėje „Romuvos“ pasažo erdvėje.
Skulptūrą „Pirmas filmas“ kino teatro „Romuva“ prieigose planuojama įrengti šį rudenį.
Papuoš žiedines sankryžas
Užbaigus kinomanišką „Kauno akcentų“ konkursą, menininkai raginami savo mintis bei idėjas teikti ir kituose.
„Dėkojame visiems dalyvavusiems autoriams ir tikimės, kad šis konkursas taps papildoma inspiracija ir toliau puošti Kauną savo darbais vis naujose miesto erdvėse. Konkursuose laureatu tampa tik vienas, tačiau visų šansai laimėti lygūs. Kaip tik šiuo metu net dešimt žiedinių sankryžų laukia savo akcentų. Menininkai jas gali papuošti instaliacijomis, skulptūromis, dizaino objektais, įdomiais tapybos kūriniais ar išskirtiniais apšvietimo sprendimais“, – priminė Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Kiekvienas kūrėjas gali laisvai rinktis žiedinę sankryžą pagal erdvės dydį, formą ar geografinę vietą. Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti interneto svetainėje akcentai.kaunas.lt, skiltyje „Idėjos“.
Erdvė kūrybai ir fantazijai
Penktus metus skaičiuojantys „Kauno akcentai“ yra unikalus idėjų konkursas, suteikiantis galimybes kūrėjams savo darbais papuošti įvairias miesto erdves.
Per visą projekto gyvavimo laikotarpį Kaune atsirado jau daugiau kaip 50 akį traukiančių menininkų kūrinių. Komisijos atrinktų ir patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė.
Prie naujų profesionalių gatvės meno kūrinių atsiradimo mieste gali prisidėti ir patys kauniečiai, savo sumanymus teikdami specialiai tam sukurtoje platformoje akcentai.kaunas.lt. Čia taip pat rasite daugiau informacijos apie konkursą bei virtualiai susipažinsite su miestą jau puošiančia ekspozicija.
-
Kvietimas menininkams: tegul Kauno žiedinės sankryžos pražysta menu! 11
Programą „Kauno akcentai“ tęsianti savivaldybė pasirengusi finansuoti komisijos atrinktus menininkų sumanymus, kad artimiausiu metu jie taptų unikaliomis miesto puošmenomis. Idėjos iniciatoriai sako, kad netrukus, keliaujant po Kauną, dauguma maršrutų savaime drieksis pro galeriją po atviru dangumi.
Kūrybiškumo iššūkis
Kaunas tęsia viešųjų erdvių ir gatvių atnaujinimą, o greta remonto bei tvarkymo darbų ne mažiau svarbi ir jų puošyba. Taip siekiama kurti patogų ir patrauklų miestą tiek gyventojams, tiek ir svečiams.
Sutvarkius pagrindines gatves ir jų prieigas, vis dar lieka erdvių, kurių potencialas pilnai neišnaudotas – žiedinės sankryžos. Nuo šiol jas galės papuošti ne tik įvairiaspalviai želdynai, bet ir meno kūriniai.
„Metame smagų iššūkį Lietuvos kūrėjams ir kviečiame pasukti galvą – kaip sukurti jaukias ir akį traukiančias saleles tarp judrių gatvių. Žiedinės sankryžos nepasiekiamos pėstiesiems, tačiau jomis pasigrožėti galima pro automobilio ar viešojo transporto langus.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Ypatinga forma, dydis ir tai, kad meno kūrinys bus matomas iš visų pusių, padaro šią užduotį tik dar įdomesne. Net neabejojame, kad Lietuvoje yra daugybė talentingų kūrėjų, kurie savo mintimis ir idėjomis sugebės padaryti taip, kad Kauno žieduose pražystų menas“, – kalbėjo Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Pasak vicemero, tokių pavyzdžių gausu užsienio šalyse. Svetur žiedinės sankryžos dažnai atlieka ne tik praktinę, bet ir estetinę funkciją, tapdamos puikia erdve miesto puošybos elementams. Meninės instaliacijos, skulptūros, dizaino objektai, įdomūs tapybos kūriniai ar išskirtiniai apšvietimo sprendimai – visa tai laukiama ir Kaune.
„Galima tik pajuokauti, kad praėjo tas laikas, kai daugelį džiugino naujai sutvarkytos gatvės su lygia kelio danga. Dabar tai – kiekvieno akiai įprastas dalykas, tiesiog elementari miesto higiena. Todėl ir toliau rūpinamės tikromis puošmenomis, o ši iniciatyva prisidės, kad vis daugiau kelių tiesiogiai vestų meno kūrinių link. Vairuotojams bus papildomas iššūkis – išlikti budriems, neužsižiūrėti į kūrinius, o verčiau išlaikyti dėmesį, sutelktą į kelią“, – šyptelėjo vicemeras A. Palionis.
Daugiau erdvės idėjoms
Miesto ir šalies menininkams atveriama visa dešimtis Kauno žiedinių sankryžų. Kiekvienas kūrėjas gali individualiai pasirinkti dydžiu, forma ar geografine vieta labiausiai patinkančią erdvę. Pasiūlymus, vizualizacijas bei kitus dokumentus reikia teikti internetu kaunas.akcentai.lt skiltyje „Projekto kelias“.
Ieškantieji daugiau erdvės kūrybai, savo mintis gali įkūnyti ties didžiosiomis miesto arterijomis: Taikos ir Pramonės prospektų, Taikos prospekto ir Kovos 11-osios g., V. Krėvės pr. ir Kovos 11-osios g. ar Birželio 23-iosios gatvės bei V. Krėvės pr. sankirtose. Menininkų dėmesio laukia ir ne per toliausiai nuo naujųjų Ledo rūmų esantis Chemijos gatvės ir Pramonės prospekto žiedinė sankryža.
Naujieji akcentai taip pat papuoš Milikonių kalno papėdėje esančią Linkuvos bei Varnių gatvių sankirta, taip pat erdvus žiedas prie Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės (Baltijos g. Ir Baltų pr.). Menininkų instaliacijoms rezervuota ir itin judri sankryža Vilijampolėje, sujungianti Jurbarko, Tilžės, Panerių gatves ir Raudondvario plentą.
Kaunas jau kuris laikas yra virtęs muziejumi po atviru dangumi.
Savo akcentų laukia ir Kauno žiedai, išsibarstę netoli miestiečių ir turistų pamiltų lokacijų – netoli Pažaislio vienuolyno esanti ir puikiai žinoma T. Masiulio g. žiedinė sankryža bei važiuojant link visų pamilto Panemunės šilo, Tilto g. esanti kelių sankirta.
Pasiūlymų laukiama ištisus metus, o kiekvieną mėnesį kompetentinga ekspertų komisija peržiūrės juos bei išrinks geriausius. Pastarieji darbai ir bus įgyvendinti menininkų pasirinktose vietose. Informacija apie pateiktus bei atrinktus projektus bus reguliariai skelbiama Kauno miesto savivaldybės feisbuko paskyroje bei svetainėje akcentai.kaunas.lt.
Menas gatvėse – nebe naujovė
„Kaunas jau kuris laikas yra virtęs muziejumi po atviru dangumi, kuriame gausu ženklų, istorijų apie miestą ir jo žmones. Drauge su menininkais papuošta virš 50 įvairių miesto vietų ir šią galeriją plėsime toliau. Bet kuri miesto erdvė gali būti įprasminta, todėl labai laukiame drąsių idėjų, kurios įkvėps naujos gyvybės bei spalvų miesto gatvėms“, – apie naują iniciatyvą pasakojo Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Menininkų darbai jau puošia porą sankryžų Kauno mieste. Tai patvirtina, kad ir tokios netradicinės erdvės gali tapti vieta unikalioms meninėms instaliacijoms.
Viena pirmųjų menu pražydusių sankryžų Kaune – dailininko Naglio Ryto Baltušniko „Mačiūno aikštė“. Vytauto prospektą, K. Donelaičio bei Parodos gatves jungiančios trišalės sankryžos viduryje atsiradęs kūrinys skirtas vienam iš „Fluxus“ judėjimo pradininkų Jurgiui Mačiūnui.
Tokia lokacija pasirinkta neatsitiktinai – vaikystėje menininkas gyveno prie šios sankryžos esančiame pastate, o netoliese esančioje Kauno paveikslų galerijoje eksponuojami J. Mačiūno darbai, įrengtas „Fluxus“ kabinetas.
Dar vienas akcentas prieš kelerius metus iškilo vadinamajame Kauno pilies žiede. Čia puikuojasi Tado Vosyliaus skulptūrinė kompozicija „Lenktynės“, vaizduojanti žirgais jojančių raitelių figūras, išdėstytas judriame transporto mazge. Važiuojant pro šalį sukuriama iliuzija, lyg žirgai varžytųsi su automobiliais.
Tiesa, tenykščiai žirgai šią vasarą „lenktyniaus“ kiek rečiau – jau po dviejų savaičių eismas čia bus uždarytas dėl kompleksinių sankryžos atnaujinimo darbų. Per tris mėnesius truksiančią rekonstrukciją bus kapitaliai atnaujintos Pilies žiedo prieigos bei suremontuotos P. Vileišio tilto deformacinės siūlės.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Idėjų konkursas
„Kauno akcentai“ – analogų Lietuvoje neturintis idėjų konkursas. Šios programos dėka miestas svariai prisideda prie meninių sumanymų realizavimo, taip papuošiant vis naujas Kauno erdves.
Komisijos atrinktų ir patvirtintų kūrybinių idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė.
Nuo programos pradžios įvairiose miesto vietose atsirado jau gerokai per pusšimtį skirtingų akcentų ir jų skaičius toliau auga. Daugiau informacijos apie projektą galima rasti internete: akcentai.kaunas.lt.
-
Laisvės alėjoje iškils naujas akcentas: vienuolika idėjų pirmajam lietuviškam filmui įamžinti 6
Keturis mėnesius trukusi atranka artėja pabaigos link: jau galima susipažinti su menininkų pateiktais 11 pasiūlymų, kokie darbai galėtų įamžinti šią „kinematografinę“ sukaktį „Romuvos“ kino centro prieigose.
Pristato kauniečiams įvertinti
„Onytė ir Jonelis“ – ryškiausias meninis kino kūrinys, tarpukariu be valstybinės pagalbos sukurtas Kaune bei sulaukęs daug dėmesio visoje Lietuvoje. Jis įkūnijo tarpukario Lietuvos kino entuziastų ryžtą kloti pamatus profesionaliam lietuvių nacionaliniam kinui.
Praėjus 90 metų nuo filmo premjeros, Lietuvos menininkai pateikė kūrybiškų idėjų šiai sukakčiai įmažinti – nuo skulptūrų, dizaino objektų, gatvės piešinių iki kitokių meninių kompozicijų.
Kauniečiai kviečiami susipažinti bei įvertinti visas 11 menininkų idėjų. Visi programai „Kauno akcentai“ pateikti darbai skelbiami Kauno savivaldybės feisbuko paskyroje.
Čia lankytojai gali komentarais ar „patiktukais“ išreikšti savo nuomonę bei atiduoti simpatijas labiausiai patikusiems kūriniams. Vis dėlto lemiamą sprendimą priims kompetentinga vertinimo komisija.
Priešais „Romuvos“ kino teatrą
Nors kino teatro „Forum“, kuriame anuomet įvyko filmo premjera, nebėra, visai netoliese – kaip tik baigiamas atnaujinti, nuo tarpukario išlikęs kino teatras „Romuva“ su savo prieigomis. Būtent šioje Laisvės alėjos erdvėje ir iškils naujasis miesto akcentas.
„Kauno akcentai puošia miestą, suteikia jam įdomumo. Aš pati labai apsidžiaugiu, kai eidama gatve, netikėtoje vietoje atrandu naują meno kūrinį. Labai laukiame vaidybiniam filmui „Onytė ir Jonelis“ skirto akcento. Tam tikra prasme jis bus ir pažintinis objektas, kuris primins, koks reikšmingas buvo pirmasis lietuviškasis filmas šiandieninio kino kontekste“, – kalbėjo Kauno kino centro „Romuva“ direktorė Rūta Mašanauskaitė.
Menininkus kvietėme siūlyti idėjas, kurios papasakotų unikalią pirmojo pilnametražio filmo istoriją.
Pasak jos, pamačius naujus menininkų kūrinius miesto gatvėse, norisi apie juos sužinoti daugiau – kodėl darbai atsirado būtent toje vietoje, su kuo yra susiję. Tad akcentai atlieka ne vien puošmenos funkciją, bet ir priverčia apie juos pagalvoti, pasidomėti plačiau.
Rekonstrukcija – finišo tiesiojoje
Planuojama, kad jau šią vasarą legendinis kino centras „Romuva“ pakvies lankytojus į atnaujintas daugiafunkcines erdves. Įstaigos vadovė atskleidžia, kad pastato rekonstrukcijos darbai jau pasiekė finišo tiesiąją. Šiuo metu valomos patalpos, atliekamos smulkios baigiamosios korekcijos.
Kino salėje be filmų seansų vyks ir modernaus šokio bei kitų scenos menų pasirodymai, o antrame pastato aukšte įsikurs kūrybinės dirbtuvės edukacinėms veikloms ir kitiems užsiėmimams.
„Romuva“ – vienas iš Kauno modernizmo architektūros simbolių, drauge su visa vadinamąja optimizmo architektūra pretenduojančių į UNSECO Pasaulio paveldo sąrašą.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Daugiau naujų eksponatų
Penktus metus skaičiuojantys „Kauno akcentai“ yra unikalus idėjų konkursas, suteikiantis galimybes kūrėjams savo darbais papuošti įvairias miesto erdves. Per visą projekto gyvavimo laikotarpį Kaune atsirado jau daugiau
kaip 50 akį traukiančių menininkų kūrinių. Komisijos atrinktų ir patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė.
„Kurdami šį projektą siekėme, kad augtų kokybiškų meno darbų skaičius, kuris džiugintų kauniečius ir miesto svečius. Šį kartą dėmesio sulaukė itin graži ir mūsų miestui reikšminga sukaktis. Menininkus kvietėme siūlyti idėjas, kurios papasakotų unikalią pirmojo pilnametražio filmo istoriją. Džiaugiamės nemažu susidomėjimu ir pateiktais darbais“, – sakė Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Prie naujų profesionalių gatvės meno kūrinių atsiradimo mieste gali prisidėti ir patys kauniečiai, savo sumanymus teikdami specialiai tam sukurtoje platformoje akcentai.kaunas.lt. Čia taip pat rasite daugiau informacijos apie konkursą bei virtualiai susipažinsite su miestą jau puošiančia ekspozicija.
-
Kaune po gyventojų langais išdygo unikalus miškas 17
Specialiai Partizanų gatvei
Naujasis Kauno gatvės meno galeriją po atviru dangumi papildęs piešinys – jungtinis menininkų projektas. Simo-nos Seibutienės kurtus „Miško sodus“ ant statinio perkėlė trise – Ieva Olimpija Voroneckytė, Goda Skėrytė ir Ramūnas Vaicekauskas.
„Norėjau sukurti piešinį, kuris į aplinką įsilietų ir vasarą, ir žiemą. Tai užuomina į spygliuočių mišką. Stilizuoti eglių kontūrai ir lietuvių liaudies simbolika pateikta abstrakčiai, supaprastinus formas iki tam tikro rašto, ornamento, kuriame slypi daug reikšmių“, – apie piešinį pasakojo autorė.
Kūrinys turi ypatingą sąsają būtent su Partizanų gatve, kurioje jis nuo šiol ir matomas. Pasak S.Seibutienės, piešinys primena miškus, kuriuose slėpėsi ir kovojo partizanai, o simboliai – Lietuvą, kurią jie gynė.
„Čia matomi augaliniai motyvai, amžinai žaliuojantys gyvybės medžiai, šiaudinių dangaus sodų simbolika piešinio viršuje, lyg užuomina į dangaus skliautą, sujungiantį visą kūrinį į bendrą ornamentą“, – pridūrė menininkė.
Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Unikalus kauniečių požiūris
Piešinį įgyvendinę menininkai džiaugiasi išskirtiniu kauniečių požiūriu į gatvės meną.
„Kol jį piešėme, sulaukėme daugybės praeivių ir gyventojų žvilgsnių, pakalbinimų, bet tarp jų nebuvo nė vieno neigiamo ar piktai nusiteikusio. Visi džiaugėsi spalvomis, domėjosi procesu, progresu. Kaunas dėl tokio gyventojų požiūrio tikrai unikalus“, – mintimis dalijosi viena iš kūrinio įgyvendintojų G.Skėrytė.
„Miško sodai“ – tai dar vienas nebe pirmus metus Kaune veikiančios platformos „Gyvos sienos“ rezultatas. Jos tikslas – padėti menininkams ir piešinių ant savo sienų laukiantiems pastatų savininkams atrasti vieniems kitus ir įgyvendinti kūrybiškas idėjas, atgaivinant bei papuošiant pilkas pastatų sienas meistriškais gatvės meno kūriniais.
Kaunas dėl tokio gyventojų požiūrio tikrai unikalus.
Pilką transformatorinę tarp siūlomų papuošti pastatų pastebėjusi S.Seibutienė netruko prie vietos priderinti autentišką piešinio eskizą. Dalyvavusi idėjų konkurse „Kauno akcentai“ bei užsitikrinusi finansavimą iš miesto savivaldybės, menininkė drauge su kolegomis netruko idėją paversti realiu darbu.
Miesto galerija pilnėja
„Kauno akcentai“ yra analogų Lietuvoje neturintis idėjų konkursas. Jo dalyviai savo darbais puošia įvairias miesto vietas. Patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė.
Nuo programos pradžios įvairiose miesto vietose jau atsirado 42 akcentai. Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti internete: http://akcentai. kaunas.lt.
Prie naujų profesionalių gatvės meno kūrinių atsiradimo mieste gali prisidėti ir kauniečiai, savo pastatų sienas atiduodami į menininkų rankas, pasitelkdami specialiai tam sukurtą platformą: http://gyvosienos.kaunas.lt.
Kauniečiai ir miesto svečiai visus gatvės meno kūrinius virtualioje erdvėje gali pamatyti čia: bit.ly/gyvossienos.
-
Prie Kauno lėlių teatro prisėdusi marionetė kviečia nusifotografuoti 6
Kuria naują legendą
„Naujas įdomus kūrinys prie Lėlių teatro ne tik traukia smalsius praeivių žvilgsnius, bet ir savotiškai žymi teatro atsinaujinimą, naujo sezono atidarymą po pastato rekonstrukcijos. Džiugu matyti, kaip Kaune kultūros įstaigos viena po kitos gražėja, darosi šiuolaikiškesnės ir jaukesnės lankytojams“, – pokyčių svarbą pabrėžė Kauno mero patarėjas Simonas Kairys.
Iš bronzos ir pilko granito nulieta naujoji menininko Luko Šiupšinsko skulptūra vaizduoja gyvą lėlių teatro marionetę, kuri per savo pietų pertrauką sėdi ant suoliuko su puodeliu kavos ir kruasanu.
„Personažas yra tarsi lėlių teatro darbuotojas, kuris ne vaizduoja konkretų pasakų personažą ar spektaklio veikėją, o kuria naują Kauno legendą. Skulptūrai gyvumo ir papildomo scenarijaus sukuria šalimais nutūpusi varna, besikėsinanti į kruasaną. Jos personažas pagal kūrinio logiką taip pat yra tarytum lėlė, o ne realistinis gyvūnas“, – savo kūrinį pristato skulptorius L. Šiupšinskas.
Papildė akcentų kolekciją
Marionetė drauge su į jos maistą besitaikančia varna įsikūrė Lėlių teatro kiemelyje, netoli miesto sodo. Jas pastebėti galima ir einant Laisvės alėja – tereikia pro bromą įeiti vidun, pagrindinio teatro įėjimo link.
Pasak S. Kairio, naujas akcentas neabejotinai sulauks ne tik kauniečių, miesto svečių žvilgsnių, bet ir fotoaparatų blyksčių.
Personažas yra tarsi lėlių teatro darbuotojas, kuris ne vaizduoja konkretų pasakų personažą ar spektaklio veikėją, o kuria naują Kauno legendą.
„Pastebime tendenciją, kad žmonės mėgsta nusifotografuoti su miestą puošiančiais akcentais. Kai kurie specialiai ieško, kur jie pasislėpę, „kolekcionuoja“ nuotraukas su menininkų kūriniais. Ir tai tik parodo, kad menas miesto gatvėse – ne tik gražus, bet ir gyvas“, – pridūrė Kauno mero patarėjas.
Matydamas tokį kauniečių pomėgį, autorius L. Šiupšinskas, kurdamas skulptūrą, ant suolelio greta marionetės specialiai paliko vietą prisėsti ir norintiems nusifotografuoti.
Unikalus idėjų konkursas
Marionetė ir varna – jau nebe pirmas šio skulptoriaus darbas, papildęs vis labiau gausėjančią „Kauno akcentų“ kolekciją. Kauno senamiesčio prieigas ties išėjimu iš požeminės perėjos Vilniaus gatvės pradžioje nebe pirmus metus saugo ZenTriušis, o greta Zanavykų turgavietės praeivius pasitinka legendinė senbernarė Bitė.
Nemažo kauniečių bei miesto svečių dėmesio susilaukia ir dar vienas L. Šiupšinsko kūrinys – Santakos parke įsitaisęs Žmogus kankorėžis.
„Kauno akcentai“ – tai analogų Lietuvoje neturintis idėjų konkursas. Jo dalyviai savo darbais puošia įvairias Kauno vietas. Komisijos patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė, kviečianti menininkus siūlyti savo kūrybinius sumanymus ir įgyvendinti juos įvairiose Kauno erdvėse.
Nuo programos pradžios per pastaruosius kelerius metus visame mieste jau galima suskaičiuoti 41 akcentą. Daugiau informacijos apie konkursą – internete.