Kaip praneša Kauno savivaldybė, idėją Žaliakalnio papėdėje pastatyti masyvias bronzines pėdas autoriui pasufleravo pats Kauko laiptų pavadinimas, susijęs su mitiniais ir nežemiškais reiškiniais.

„Lipant laiptais, vedančiais per senais medžiais apaugusią įkalnę, ypač vakare, apima ypatingas jausmas, kad esi čia ne vienas – lyg kažkas stebi tave iš šono, saugo, prižiūri kaip sargas. Iš čia ir kilo idėja įkurdinti ant Kauko laiptų mitinę būtybę. Jos visos – nematyti, bet gali jausti, kad ji čia yra. Ir tik masyvios pėdos duoda užuominą apie būtybės išvaizdą, tuo pačiu palikdamos vietos fantazijai. Antras kūrinio momentas – lipimas aukštyn, kopimas į viršų, ėjimas tolyn, siekis kažko daugiau – kaip gyvenime, darbe ar kasdienybėje. Kiekvienas praeivis mintyse gali save „įsistatyti“ į tas lipančias kojas ir su jomis susitapatinti“, – pasakojo menininkas A. Žilinskas.

Dvi masyvios „Mitinės būtybės“ pėdos išlietos iš bronzos. Kūriniui pasirinkta natūralistinė, kiekvienam suprantama išraiška.

„Skulptūros, kaip žanro, gatvės menui nepriskirčiau. Tai yra labiau meno forma, galinti būti viešoje erdvėje, ją formuoti ar prie jos prisitaikyti. Tikrasis gatvės menas yra „graffiti“, lipdukai, „tag‘ai“, kurie man asocijuojasi su nelegalia veikla, kartais net erdvės darkymu. Bet Kaune tikrai yra puikių piešinių ant sienų, kurie tampa neatsiejama miesto dalimi. Smagu, kad tokių darbų daugėja. Palyginti su tokiais Europos miestais kaip Viena, Roma ar Florencija, skulptūrų Kaune tikrai gali būti ir dar daugiau. Paskutiniu metu tokių laisvos meninės išraiškos kūrinių mūsų mieste vis daugėja. Tikiuosi, mano skulptūra prigis, džiugins praeivių akis ir truputį pakutens jų mintis, bandant įsivaizduoti, o kaip gi atrodo visa Kauko laiptų mitinė būtybė“, – vietos intrigai paliko A. Žilinskas.

„Kauko laiptų mitinė būtybė“ tapo dar viena nuo 2017-ųjų startavusio projekto „Kauno akcentai“ dalimi. Menininkai kviečiami ir finansiškai skatinami siūlyti idėjas, puošti miesto viešąsias erdves skulptūrų, dizaino objektų, šviesos instaliacijų, apšvietimo ar gatvės tapybos kūriniais. Jų darbus finansuoja Kauno miesto savivaldybė.

„Jau penkerius metus Kaune stovi valstybės simbolis – Vytis. Laisvės kario skulptūra rado garbingą vietą prie Kauno pilies. Atėjo laikas stipriau pristatyti ir Kauno simbolį – Taurą. Jis turi puikuotis ne vien herbe, bet ir mūsų miesto erdvėse. Kaunui jau 615 metų – jis tikrai vertas tokio solidaus ženklo“, – įsitikinęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Įspūdingo dydžio kūrinys jau nuo pirmųjų akimirkų sulaukė aplinkinių dėmesio ir palankių kauniečių reakcijų. Netrukus kompoziciją papildys ir specialiai apšviestas daugiau kaip metro aukščio užrašas „KAUNAS“ iš matinio nerūdijančio plieno.

Ant nedidelio pylimo iškilusią 8 metrų ilgio ir apie 7 metrų aukščio nerūdijančio veidrodinio plieno skulptūrą su auksuotu kryžiumi sukūrė menininkas Tadas Vosylius.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Tarp Kauno akcentų esama ir daugiau šio autoriaus darbų:

· 2017 metais virš Laisvės alėjos ties „Aušros“ gimnazija iškilo pirmasis kūrinys per programą „Kauno akcentai“ – žvejo siluetą primenanti kompozicija „Gyvybės valtis“;

· vadinamąjį Kauno pilies žiedą jau penktus metus puošia rūdinto plieno akcentas „Lenktynės“ – važiuojantys automobiliu lenktyniauja su ratu bėgančiais žirgais;

· Santakos parke, netoli Kauno pilies lomos, galiūnus ir ne tik nusišypsoti priverčia 2018 m. pastatytas „Svarstis“;

· VDU botanikos sode kauniečius stabtelėti kviečia „Planeta X“;

· Vytauto prospekte pernai atidengtas skulptūrinis akcentas ties įėjimu į Vidmanto Staniulio knygyną-antikvariatą, įamžinantis šio kultūrinės veiklos puoselėtojo ir kolekcionieriaus atminimą.

Septintus metus skaičiuojantys „Kauno akcentai“ – unikalus idėjų konkursas, suteikiantis galimybes kūrėjams savo darbais papuošti įvairias miesto erdves. Per visą jo gyvavimo laikotarpį Kaune sukurta daugiau kaip 90 akį traukiančių menininkų kūrinių.

Komisijos atrinktų ir patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Prie naujų profesionalių gatvės meno kūrinių atsiradimo mieste gali prisidėti ir patys kauniečiai, savo sumanymus teikdami specialiai tam sukurtoje platformoje akcentai.kaunas.lt. Čia taip pat rasite daugiau informacijos apie konkursą bei virtualiai susipažinsite su miestą jau puošiančia ekspozicija.

„Dažnai vaikštinėju Kalniečiu parke ir dar prieš kelias savaites pastebėjau, kad dalis tų spalvotų suoliukų neveikia. Iš pradžių užgeso vos keli, tačiau po kelių dienų nebedegė jau visa grupė. Ties Savanorių prospektu pastatyti suoliukai puikiausiai švietė, spalvas keitė ir pačiame parke išdėliotos instaliacijos, bet kitoje pusėje tako – nei vienas nerodė jokios spalvos“, – dėstė į redakciją parašiusi kaunietė.

Portalas kauno.diena.lt pasidomėjo, dėl kokių priežasčių neveikė spalvoti suoliukai. Vos tik pradėjus domėtis, savivaldybės atstovai pranešė, jog ketvirtadienį bendrovės „Kauno gatvių apšvietimas“ specialistai įjungė minėtus parko akcentus ir dabar esą jau viskas veikia.

Buvo skelbta, jog spalvoti suoliukai Kalniečių parke yra projekto „Kauno akcentai“ dalis. Projektą įgyvendino dizaino studijos „ID White“ dizaineriai Renatas Šukys ir Karolis Kasikauskas, suteikę projektui „Bench+“ pavadinimą.

„Vienas iš pagrindinių konkurso tikslų – suteikti Kauno viešosioms erdvėms kuo daugiau patrauklumo, tad ir kilo idėja, kad būsimas objektas turi būti su parkams būdingomis funkcijomis ir patrauklus kaip šiuolaikinio dizaino sprendimas“, – kiek anksčiau apie sumanymą parke įrengti dvidešimt šviečiančių suoliukų pasakojo idėjos autoriai. „ID White“ studijos atstovai tikino, kad suoliukai išlieti iš specialios medžiagos, tačiau Lietuvoje su tokia technologija dizaino objektai, skirti viešoms erdvėms, buvo gaminami pirmą kartą, todėl įgyvendinimas užtruko daug ilgiau, negu buvo numatyta. „Suoliukai švies suprogramuota RGB (kintančių spalvų) šviesa. Numatyti želdiniai – šiandien populiarios smilgų rūšys“, – projektą pristatė idėjos sumanytojai.

Dabar visi objektai ir jų priežiūra perleista Kauno miesto savivaldybei.

Tai naujausias programoje "Kauno akcentai" įgyvendintas darbas – "Pasivaikščiojimas palaimintojo batais". Palaimintojo T. Matulionio, kuris gyvendamas šiame vienuolyne nuveikė didžių darbų, žingsnius čia amžinybei sustabdė skulptūra – bronziniai palaimintojo batai, kuriuos kiekvienas kviečiamas pasimatuoti.

Šeiminis projektas

Projekto idėjos autorius – Nojus Kiznis, tuo metu buvęs Jono Jablonskio gimnazijos abiturientas, dabar – Vilniaus universiteto kultūros istorijos pirmo kurso studentas. Kadangi laimėjus konkursą "Kauno akcentai" sūnus tarnavo Lietuvos kariuomenėje savanoriu, įgyvendinant projektą talkino mama, Všį "Magnum mysterium" direktorė Edita Grudzinskaitė.

Sūnui talkinusi E.Grudzinskaitė kviečia pasimatuoti palaimintojo batus.

"Jau penkiolika metų gyvename vienuolyno kaimynystėje, tad ir idėja gimė neatsitiktinai. Šventoriuje lakstė ir augo mūsų vaikai, kas rytą pramerkę akis pro langą matome bažnyčios bokšto kryžių, žolę pjaunančias seseris, žinome vienuolyno istoriją ir seserų rūpesčius, taip pat ir šią unikalią asmenybę – seserų benediktinių numylėtinį kapelioną", – sakė E.Grudzinskaitė.

Projekto idėja

"Norėjosi apie miestą ir jo žmones papasakoti nenuobodžiai, kitaip. Asmenybėms įamžinti dažnai pasirenkama natūralistinė forma – žmogaus siluetas su jam būdingais bruožais ir atributais. Čia, vienuolyno prieigose, iš tiesų gyvi palaimintojo T.Matulionio nematomi žingsniai. Skulptūra ant laiptų įkomponuota taip, kad sukeltų judesio asociaciją – tarsi šviesaus atminimo asmenybė liptų laipteliais žemyn", – sakė N.Kiznis.

Prieš mirtį T.Matulionis yra pasakęs: "Gėris nugalės blogį, ateis laisvės diena, žmonės melsis laisvai, džiaugsis gyvenimu. Prašau nuo manęs pasveikinti laisvą Lietuvą ir visus žmones."

Šios skulptūros pastatymas – tarsi simbolinis jo pasveikinimas Kaunui ir Lietuvai, mums, galintiems laisvai džiaugtis gyvenimu, švenčiantiems Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

"Kvietimas pasimatuoti palaimintojo batus – tarsi priminimas, kad kiekvienas esame pašaukti būti vieni dėl kitų, kad esame pajėgūs, būdami čia, nuveikti kažką, jog laiptinė, gatvelė ar miestas, kuriame gyvename, o ir pasaulis po mūsų liktų gražesne vieta gyventi. Šiandien mums negresia kalėjimai, tačiau galime daryti mažus kasdienius žygdarbius: pakelti šiukšlę, pasodinti medį, įkelti inkilą ar nusišypsoti kaimynui", – sakė E.Gruzinskaitė.

Skulptūra ant laiptų įkomponuota taip, kad sukeltų judesio asociaciją – tarsi šviesaus atminimo asmenybė liptų laipteliais žemyn.

Lydėjo ženklai

Pridavusi paraiškos dokumentus Kauno miesto savivaldybei E.Grudzinskaitė grįžo namo. Balkone laukė niekada iki šiol nesilankęs svečias – puošnus balandis. Paukštis nepasibaidė ir atidarius balkono duris.

"Peržengusi balkono slenkstį spontaniškai paklausiau: "Na, o tu, Teofiliau, ką čia veiki? Nori padėti? Padėk. Mes padarėme viską, ką galėjome, dabar jau viskas tavo rankose." Paukštis tik kraipė galvą ir nė neketino skristi. Tik paglostytas ranka purptelėjo į dangų. Netrukus projektas "Pasivaikščiojimas palaimintojo batais" buvo paskelbtas nugalėtojų sąraše.

Atkeliavus į Šv.Mikalojaus bažnyčią palaimintojo Teofiliaus relikvijai, iškilmių metu pamokslus sakę vyskupas Jonas Ivanauskas ir bažnyčios kapelionas monsinjoras Adolfas Grušas kalbėjo apie tai, kad kiekvienas turime galimybę paūgėti, žvelgdami į tokius meilės ir tikėjimo liudytojus. Abu lyg susitarę naudojo batų metaforą. Kad net vaikai, ir tie, norėdami būti panašesni į saugusiuosius, apsiauna mamos aukštakulnius ar tėčio batus. Nė vienas iš dvasininkų apie šį projektą nieko nebuvo girdėję. Po iškilmių, agapės metu, pribėgusios seserys su džiaugsmu ir nuostaba klausė: "Ar girdėjote? Jie abu kalbėjo apie batus. Tai tikrai ženklas", – pasakojo E.Grudzinskaitė.

Suteiks gerų emocijų

Projekto vykdytojai įsitikinę, kad reikia statyti ne tik skulptūras, bet ir kurti istorijas, kurios trauktų žmones. Žmonės visame pasaulyje labai mėgsta vietas, kuriose pildosi jų norai, ateina sėkmė. Kauniečiai pamėgo Danieliaus Dolskio skulptūrą Laisvės alėjoje ir iki blizgesio nutrynė jo pirštą, telšiškiai tampo mešką už nosies, klaipėdiečiai už rankos palaiko oro bučinuką siunčiančią mergaitę, vilniečiai patrina "Sėkmės pilvą", tikėdamiesi gerų pokyčių jų gyvenime.

"Pasivaikščiojusiems palaimintojo batais, neabejoju, geraširdis Teofilius tikrai atsiųs savo palaiminimą iš dangaus. Jis – nuostabus žmogiškumo, drąsos ir vilties skleidėjo pavyzdys kiekvienam iš mūsų", – sakė VšĮ "Magnum mysterium" direktorė E.Grudzinskaitė.

Įgyvendinant projektą nebūta tikslo sukurti išskirtinį meninį objektą. "Tiesiog norisi dalytis geromis emocijomis – juk Kaunas dalijasi jausmais. Tikiuosi, kad net ir jaunimui, kuriam šventųjų gyvenimai yra kažkas iš kitos planetos, pasivaikščiojimas suteiks šviesių emocijų ir galbūt net sužadins norą pasmalsauti apie palaimintojo gyvenimą ar užsukti į šalia esančią bažnyčią", – sakė N.Kiznis.

Mylėjo ne žodžiais

T.Matulionis nuveikė daug reikšmingų darbų gyvendamas Benediktinių vienuolyne. "Didelis buvo Jo Ekscelencijos nuopelnas, kad netrukus mūsų šventovė tapo mylimiausia visame Kaune, uoliai lankoma įvairaus luomo, amžiaus ir profesijos žmonių", – sakė sesuo Agnietė OSB.

Sesuo Angelė OSB, patarnavusi arkivyskupui Teofiliui iki pat jo mirties, prisimena: "Vyskupas buvo be galo pamaldus, nepaprastai kuklus, labai geros širdies. Kaliniams siųsdavo maisto, šelpdavo pinigais visus elgetas, kurie tik į jį kreipdavosi."

Seserys kartu su kapelionu gelbėjo žydų vaikus iš pirmojo geto teritorijos, kuri iš vienuolyno palėpės matoma kaip ant delno. Juos slėpdavo vienuolyne, o galiausiai susukti į kailius mažieji buvo gabenami į Čiobiškio vaikų namus.

Įdomiausias meilės Lietuvai faktas iš Teofiliaus kelionių yra tas, kad Jeruzalėje ant kalvos, kur Jėzus kančios išvakarėse meldėsi ir kur yra siena, įvairiomis kalbomis išrašyta "Tėve mūsų", maldos neradęs lietuviškai, gyvai susidomėjo ir pasirūpino, kad metams bėgant ši malda sienoje atsirastų ir  lietuvių kalba. Kai nuvyksite kaip piligrimai, prisiminkite, kad ją  lietuviai skaito jau nuo 1937 m.

Liko neįgyvendinta dar viena palaimintojo Teofiliaus idėja – pastatyti lietuviams piligrimams viešbutį Izraelyje. Ši idėja tebėra aktuali, tad galėtų būti įgyvendinta šį šimtmetį.

Įdomu, kad kritiniu Lietuvos laisvės laiku, 1991 m. sausį̨, Kovo 11-osios akto originalas buvo paslėptas Kaune pas kardinolą̨ Vincentą̨ Sladkevičių̨, arkivyskupo T.Matulionio į̨pė̇dinį̨, jo slapta konsekruotą vyskupu.

Nepaprastos drąsos žmogus

Palaimintasis T.Matulionis kalintas apie vienuolikoje kalėjimų, kuriuose praleido šešiolika metų, keturis kartus teistas, tardytas, muštas, nuodytas, badavęs, sunkiai dirbęs, sėdėjęs karceryje, ketverius metus gyvenęs tremtyje, atlaikęs kratas ir šmeižtus, galiausiai netekęs sveikatos.

Palaimintojo brolienė pasakodavo, kad, Antrojo pasaulinio karo metais sovietinei kariuomenei vėl artinantis prie Lietuvos, vyskupas iš anksto paprašė jam nupirkti veltinius, vatines kelnes, šimtasiūlę, nes žinojo, kas jo laukia.

1957 m. pasklidus kalboms, kad Teofilius gali būti vėl suimtas, jis į tai atsakė: "Jei, einant pro krūmus, iš jų kas netikėtai iššokęs suriktų ū-ū, gal ir išsigąsčiau... Bet kad mane gali vėl suimti ir į kalėjimą pasodinti, tas manęs nė kiek negąsdina."

T.Matulionio asmenybė yra visiška priešingybė šiuolaikinio pasaulio standartams. Ji liudija, kad kuklus, gyvenimo iššūkių alinamas, išoriškai žvelgiant, vien pralaimėjimus patiriantis žmogus gali spinduliuoti vidinę jėgą. Būtent toks žmogus garsina Lietuvą net ir po mirties.

Ir vis dėlto nereikia pamiršti, kad jis taip pat buvo tik žmogus, kaip kiekvienas mūsų. Jis mėgo vaikščioti po gryną orą, iš duonos lipdė rožinį, negalėjo atsispirti spurgytėms ir braškėms. Tai ženklas, kad kiekvienas galime padaryti, nors ir labai nedaug, kad aplinkiniams gyventi būtų šviesiau.

Nori, kad skulptūra džiaugtųsi vaikai

Planuojama, kad gegužės pabaigoje bus pristatytas dar vienas Kauno akcentas – Algimanto Bako idėja „Senbernarės Bitės skulptūra“. Ši idėja konkursui buvo pateikta, kai į amžinąsias medžioklės pievas iškeliavo kauniečiams ir miesto svečiams puikiai žinoma senbernarė Bitė, kurią daugelį metų galėjome pamatyti ramiai vaikštinėjančią Kauno gatvėmis su krepšeliu dantyse.

Projekte buvo numatyta Bitės skulptūrą statyti Laisvės alėjoje, netoli Kauno valstybinio lėlių teatro, tačiau tiek Bitės šeimininką, tiek gyvūno mylėtojus nustebino žinia, jog senbernarų veislės keturkojės skulptūra atsidurs Žaliakalnio turgaus prieigose.

„Turgus yra ne ta vieta, kur turėtų stovėti Bitės skulptūra. Ją reikėtų statyti kultūra dvelkiančioje vietoje, ten kur yra kavinukių, o ne kur benamiai su „bambaliais“ lankosi. Nors Žaliakalnio turgus dabar ir sutvarkytas, visgi vertėtų skulptūrą statyti ten, kur dažnai ateina vaikai. Žmonės neatleis, nesupras, jei ši skulptūra bus sumontuota užkampyje“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo senbernarės Bitės šeimininkas A. Bakas.

Bitė ir jos šeimininkas/Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Švelniausiais žodžiais apie nugaišusią augintinę kalbantis vyras pasakojo, kad ir teatro direktorius itin palaikė šią idėją, jai pritarė ir skulptorius. „Iš neagresyvios bei nepriklausomo būdo Bitės žmonės gali pasimokyti ir elgesio su vaikais. Esu įsitikinęs, kad dėl Bitės pasikeitė gyvūnų laikymo taisyklės – jos tapo palankesnės. Beje, Bitė buvo pripažinta ir konkursuose, – dėstė vyras, prisipažinęs nelabai žinantis, kodėl skulptūros vietą nuspręsta pakeisti. – Gal šalia Lėlių teatro yra visko per daug, o gal sutrukdė tai, kad netoli tos vietos buvo atrastas XVI a. lobis.“

A. Bakas džiaugiasi, kad žmonės dėl Bitės skulptūros taip aktyviai reaguoja, nes jis vienas negalįs „pasišakoti“. Pašnekovas įsitikinęs, kad jis gali pareikšti pageidavimą, tačiau viską sprendžia valdžia ir specialistai.

Bitė negali būti turgaus šunimi

Viešo laiško autorė Irena Švarplienė teigia, kad skulptūros vietos pakeitimas yra nelabai korektiškas poelgis. „Susidaro įspūdis, kad Bitės skulptūra statoma turgaus prieigose, kad ji pritrauktų daugiau pirkėjų. Tačiau ne tokia skulptūros idėja buvo“, – portalui pasakojo moteris. Ji prisimena, kad žmonės, sutikę Bitę gatvėje, mielai ją kalbindavo, glostydavo, fotografuodavosi.

„Bitė buvo mylima ne už tai, kad į turgų vaikščiojo. Ji buvo tarsi mūsų visų šuo. Kauno Bitę žinojo beveik visoje Lietuvoje, feisbuko paskyroje patalpinta šimtai nuotraukų, kur įvairiose gyvenimo situacijoje su Bite yra įsiamžinę kauniečiai, – I. Švarplienė nepamiršo ir to, kad senbernarė globodavo naminius gyvūnus, išgelbėjo skęstančius vaikus, apgynė nuo smurtaujančių asmenų. – Skulptūros idėja buvo paremta tuo, kad senbernarė Bitė ir toliau džiugintų kauniečius ir miesto svečius, kad ja galėtų džiaugtis vaikai, fotografuotis su ja, glostyti – kaip jai esant gyvai. Bitė galėtų tapti ne tik socialiniu, bet ir edukaciniu Kauno akcentu, turinčiu savo istoriją ir mokinančiu gerbti ir mylėti gyvūnus.“

Anot moters, senbernarė Bitė buvo tas tiltas, kuris jungia gyvūnus su žmonėmis, tolerancijos ir pakantumo kitiems pavyzdys, kantriai demonstruojantis taip sunkiai išmokstamas pamokas ne „pagal raidę“, bet iš kasdienio gyvenimo.

Bitė buvo mylima ne už tai, kad į turgų vaikščiojo.

„Šis Kauno akcentas buvo gausiai palaikomas kauniečių ir dideliam mūsų džiaugsmui gavo finansavimą. Projektas jau baigiamas įgyvendinti (didelis ačiū skulptoriui Lukui Šiupšinskui, atliekančiam šį neįkainojamą darbą), tačiau numatyta vieta skulptūros pastatymui stipriai nuvylė Bitės gerbėjus. Zanavykų turgus! Smagi Bitė su krepšeliu dantyse, iš kurio kyšo batonas... ir visa didžioji mūsų idėja, tiltas tarp gyvūno ir žmogaus, griūna... Bitė taps turgaus simboliu, kitaip tariant turginiu (sarginiu) šunimi?, – stebisi I. Švarplienė.– Ne tokios Bitės skulptūros mes tikėjomės, ne turgaus šuns, o tos Bitės, kurios mums trūksta labiausiai – tarp žmonių, tarp vaikų, mielo, draugiško šuns, džiuginančio kiekvieno miestiečio ir miesto svečio širdį.“

Keturkojų mylėtoja ragina susimąstyti ir parodyti, kad žmonėms rūpi ne tik jie patys, bet ir gyvūnai, o toleruoti pasibaisėtinos benamių ir kankinamų gyvūnų padėties nebegalima.

„Bitė tiesiog negali būti turgaus šunimi, skulptūra turėtų būti arti žmonių, šeimų, miesto svečių, kaip tai yra daugelyje pasaulio miestų (įskaitant Vilniuje tris skalikus Gedimino pilies papėdėje, Barboros Radvilaitės g.), kuriuose skulptūromis pagerbiami žmonių pagarbą užsitarnavę šunys. Senbernarė Bitė verta tos pagarbos ir atminimo! Įamžinkime Bitės unikalumą ir parodykime, kad ne tik „pirk-parduok“ Kaunui rūpi, bet ir vertybės, kurių nenupirksi!“, – į atsakingus už šį projektą asmenis kreipiasi I. Švarplienė.

Kaip rašoma viešame laiške, skulptūrai puikiai tiktų ir Ąžuolyno prieigos ar atkuriami Kauno parkai, Santakos slėnis. 

Skulptorius turėtų apmokėti projekto keitimą

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas portalui teigė, kad skulptūra Žaliakalnio turgaus prieigose atsiras darbo autoriaus sprendimu. „Skulptorius pasiūlė Zanavykų turgaus prieigas, kadangi šioje vietoje Bitė būdavo dažnai matoma“, – sakė savivaldybės atstovas.

Paklaustas, ar statyti šią skulptūrą turguje yra galutinis sprendimas, S. Rimas teigė, kad kaip ir rengiant projektą, taip ir dabar, skulptūros vieta priklauso nuo autoriaus.

Paimsiu iš banko paskolą ar užstatysiu savo nedidelį turtą, kad  Bitės skulptūra nestovėtų turguje.

„Jei autorius norėtų pakeisti kūrinio lokaciją, tai padaryti būtų įmanoma, tačiau projekto keitimas yra susijęs su laiko ir finansinių resursų sąnaudomis. Jei autorius sutiktų savo sąskaita rengti projekto keitimą ir pasirinkti naują vietą, savivaldybė neprieštarautų. Žinoma, jei nauja pasiūlyta vieta būtų tinkama. Tiesa, pirminis autoriaus siūlymas buvo skulptūrą įrengti netoli Lėlių teatro, tačiau autorius atsižvelgė į Laisvės alėjos rekonstrukcijos architekto Šarūno Kiaunės nuomonę ir nusprendė šiam objektui paieškoti kitos vietos“, – teigia S. Rimas.

Senbernarės šeimininkas A. Bakas, išgirdęs, kad skulptoriui reikėtų savo sąskaita rengti projekto keitimą ir tada būtų galima pakeisti skulptūros vietą, buvo atviras: „Paimsiu iš banko paskolą ar užstatysiu savo nedidelį turtą, kad  Bitės skulptūra nestovėtų turguje.“

Skulptūrą statyti planuojama gegužės 31 dieną – šią dieną minimas Bitės gimtadienis.

„Zanavykų gatvei tikrai tiks šis meninis akcentas“

Skulptorius Lukas Šiupšinskas išdėstė savo poziciją, kodėl šiai skulptūrai pasirinko turgaus prieigas.

– Kodėl pasiūlėte Bitės skulptūrą statyti Žaliakalnio turgaus prieigose?

– Zanavykų gatvė, mano nuomone, yra gera vieta šiai skulptūrai dėl poros priežasčių.

Pirmoji, tai Bitės sąsaja su Žaliakalniu: ji su šeimininku gyveno Žaliakalnyje ir buvo nuolat matoma Žaliakalnio gatvėse, dažnai ir prie šio turgaus, bėganti su krepšeliu, pilnu pirkinių.

Antroji priežastis, tai yra ir taip nemaža meninių akcentų koncentracija miesto centre. Norėtųsi, kad ir aplinkiniai gyvenamieji rajonai formuotų savo charakterį, turėtų meninių akcentų. Nesenai sutvarkytai ir atsinaujinusiai Zanavykų gatvei tikrai tiks šis meninis akcentas.

–  Ar dėl šio sprendimo jūs tarėtės su Bitės šeimininku Algimantu Baku?

– Taip, nuo pirmų projekto dienų viskas derinama su A. Baku.

– Kaip vertinate pasipiktinusių kauniečių teiginius, kad Bitės skulptūra turėtų stovėti ne turgaus prieigose, o su kultūra susijusiose vietose arba ten, kur gausiai lankosi vaikai?

– Džiugu, kad skulptūra susilaukia žmonių dėmesio ir jie turi tiek daug lūkesčių, susijusių su ja. Man, kaip skulptoriui, malonu žinoti, kad yra žmonių, kurie laukia šio akcento ir rūpinasi jos tinkamiausia, garbingiausia erdve. Visgi, tokiose projektuose reikalingas konkretumas ir kontekstualumas, skulptūra turi būti susijusi su jos aplinka, atitikti mastelį ir gauti reikiamus leidimus, turėti galimybę būti sumontuota techniškai. Laisvės alėjoje ši skulptūra statymo leidimų negavo dėl paveldosaugos reikalavimų, pats asmeniškai irgi manau, kad senbernarė Bitė turėtų būti Žaliakalnio meninis akcentas. Kriterijus, kad kažkam gražiau vien dėl estetinio suvokimo viena ar kita vieta, nėra ir neturėtų būti rodiklis tokiems objektams atsirasti ar pradingti.

– Ar nežadate keisti sprendimo statyti skulptūrą Žaliakalnio turgaus prieigose?

– Kritiką priimti moku ir neatmetu galimybės, kad gal kas ir turi geresnę įžvalgą ir pasiūlys variantą vietos, kurios nebuvau apsvarstęs. Dėl to susisieksiu su žmonėmis, kurie parašė šį laišką, jie yra didžiausi šios skulptūros palaikytojai ir iniciatoriai. Jeigu sulauksiu konstruktyvaus pasiūlymo ir motyvuotos vietos alternatyvos, kuri gali atitikti vietos kontekstą, realius techninius ir laiko parametrus, aš jį tikrai rimtai apsvarstysiu.