Svarbus impulsas
„Statybos kaip smagratis – iš pradžių sukasi sunkiai, o įsisukus sunku sustabdyti“, – pastebėjo Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius. Į tarpukario modernizmo perlų turtingą Kauną pastarąjį dešimtmetį įsiveržė šiuolaikiškos architektūros gūsiai.
Šio proveržio startu tapo „Žalgirio“ arena Nemuno saloje. Nuo 2006 m. klupusi ir vėl kilusi, kritikuota dėl vietos parinkimo, strigusi dėl finansavimo, arenos statyba pagreitį įgavo artėjant Europos vyrų krepšinio čempionatui ir 2011 m. atvėrė duris.
Tuo metu „Žalgirio" arenos statyba buvo vienas didžiausių architektūrinių projektų nepriklausomoje Lietuvoje, dažnai vadintas amžiaus statyba. Projekto autoriui Eugenijui Miliūnui tuomet teko sunki užduotis – sukurti pastatą, turėsiantį tapti vienu naujųjų Kauno miesto simbolių.
Inovatyvus, pažangių formų statinys, specialistų vertinimu, lėmė jo eklektiškumą, kuris išryškėjo jungiant praeities ir dabarties architektūros stilius. Tačiau, šiandienos akimis, akivaizdu, kad arena davė toną tolesniam Nemuno salos ir jos apylinkių virsmui.
Kadaise sunkiai įžengiama, menkaverčiais krūmokšniais apaugusi, benamių prieglobsčiu buvusi Nemuno sala šiandien tapo sakurų parku, miestiečių traukos objektu, naujų, ne mažiau ambicingų projektų vieta, o „Žalgirio“ arena, be abejonės, – populiariu kultūros ir sporto renginių centru. Į daugiau nei 15 tūkst. žmonių talpinančią areną atvyksta garsiausios pasaulio muzikos žvaigždės, vyksta sporto rungtynės ir kiti renginiai.
Architektai mėgsta sakyti, kad pastatas išlieka kaip viso miesto to laikotarpio ženklas, atspindintis ne tik architektūrą, bet ir kultūrą, istoriją.
Tiksli studija
Šiandien Kauno be „Žalgirio“ arenos jau neįsivaizduojame. Prie šio objekto verta stabtelėti ir todėl, kad dar iki arenos pastatymo šis projektas darė nemažą įtaką miestui.
Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas sugrąžino į gerokai ankstesnius metus, kai tik ėmus diskutuoti apie arenos poreikį, gal kokiais 2002 ar 2004 m., buvo atliekama studija, siekiant parodyti, kokią įtaką arena turėtų miestui. Reikėtų priminti, kad tuo metu vyko konkurencinė kova, kuriame mieste, kurioje vietoje ir kas statys areną.
„Rengėme studiją, rodančią, kas būtų, jei arena būtų statoma miesto centre. Jau tada buvo sudėliota, kaip išjudėtų aplinkiniai objektai. Netgi buvo sudėlioti objektai, kurie galėtų atsirasti ir kitoje Nemuno pusėje – H.ir O.Minkovskių gatvėje“, – tuomečius darbus prisiminė N.Valatkevičius.
Anot vedėjo, tada Kaunas nežibėjo – mažėjo gyventojų, beveik niekas nieko nesistatė. Tad tikslas buvo atgaivinti centrinę miesto dalį. Aplink Nemuno salą buvo dykros, o studija parodė, kokį impulsą verslui, naujoms statyboms suteiktų arena Nemuno saloje. Vertinta ir tai, kad ją lengvai pasiektų ir 100 km spinduliu gyvenantys Lietuvos žmonės.
Kaunas keičia savo rūbą, gražinasi, ir verslas prie to daug prisideda.
Šiandien matome su kaupu besipildančius, tuo metu gal kiek utopiniais atrodžiusius planus. Nesileidusi į diskusijas dėl kitų siūlomų vietų arenai, Kauno miesto savivaldybė davė savotišką ženklą verslui. Ir šalia Nemuno salos iškilo verslo centrai, bankai, gyvenamųjų namų kvartalai.
Verslo rajonas
Bene 20 metų akis badęs nebaigtas statyti „Respublikos“ viešbutis, gavęs vaiduoklio pravardę, dabar jau liko tik atsiminimuose. Pirmuoju šaukliu verslo centrų komplekse dešiniajame Nemuno krante tapo stiklinio kubo formos verslo centras „Arka“.
Projekto autorius Gintautas Natkevičius, prasidėjus statyboms, teigė, kad „Arka“ – vienas statinių, kuris formuos naująjį miesto centrą dešiniajame Nemuno krante. Jis – tarsi pirmasis šauklys, todėl, anot architekto, pastato eksterjere labai mažai detalių ir dekoro. Taip siekta, kad kiti šalia iškilsiantys pastatai, taip pat ir pradedamas statyti verslo centras „Respublikos“ viešbučio vietoje galėtų būti sujungti į vientisą kompleksą.
Išbaigtumas: šiuolaikišku Kauno verslo rajonu krantinę pavertė verslo centrai „Arka“ ir vaiduoklį pakeitęs „Magnum“. / Vilmanto Raupelio nuotr.
Vaiduoklį netruko pakeisti verslo centras „Magnum“. Šiuo projektu ne tik galutinai užbaigtas architektūrinis naujamiesčio ansamblis tarp Laisvės alėjos, „Akropolio“ ir „Žalgirio“ arenos, bet kartu su aplinkiniais verslo pastatais suformuotas šiuolaikiškas centrinis Kauno verslo rajonas Karaliaus Mindaugo prospekte.
Judina aplinkinius
„Tai, kas Kaune kuriama ir sukurta per pastaruosius kelerius metus, džiugina. Ypač malonu stebėti, kad naujos statybos grįžta į miesto centrą. Kaunas keičia savo rūbą, gražinasi, ir verslas prie to žymiai prisideda“, – pastebėjo Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Minint pokyčius aplink Nemuno salą, negalima pamiršti ir „Karaliaus Mindaugo apartamentų“. Šis projektas – konversijos pavyzdys, kai tarpukario architektų suprojektuotas „Pienocentro“ kompleksas virto gyvenamuoju kvartalu. Šioje vietoje likęs vos vienas apleistas pastatas – kaip viso ankstesnio kvartalo vaizdo priminimas.
„Žalgirio“ arenos sukelta statybų banga judina kone visą kvartalą iki pat autobusų stoties, kuri buvo atidaryta 2017 m., po pusantrų metų trukusių statybų. Iki šiol tai moderniausia ir didžiausia autobusų stotis Lietuvoje.
„Galima pasidžiaugti ir infrastruktūra, savivaldybės dėmesiu tvarkomoms teritorijoms. Tai susiję ir su tuo, kad Kaunas šiais metais paskelbtas kultūros sostine, tikimasi nemažų turistų srautų, bet pirmiausia tai dovana miestiečiams. Sutvarkytos atnaujintos gatvės, viešos erdvės, kultūriniai objektai“, – Kauno pokyčių akcentus dėliojo M.Statulevičius.
Dešimtmečio pokyčių aruodą pildo ir Laisvės alėjos rekonstrukcija. Ilgiausios pėsčiųjų gatvės Rytų Europoje rekonstrukcija prasidėjo 2015 m. Per porą metų iš pagrindų atnaujinta Laisvės alėjos atkarpa tarp Nepriklausomybės aikštės ir A.Mickevičiaus gatvės.
2018 m. pavasarį prasidėjo likusių keturių alėjos atkarpų rekonstrukcija. Įdomu tai, kad joms įgyvendinti užteko tiek pat laiko, kiek truko pirmasis etapas. Lietuvos architektų sąjungos Lietuvos šiuolaikinės architektūros apdovanojimuose „Žvilgsnis į save 2019–2020“ tarp penkių geriausiųjų – Šarūno Kiaunės projektavimo studijos parengtas Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektas, įvertintas už geriausią realizavimą.
Tarptautinis pripažinimas
Dešimtmečio statybų kulminacija, ko gero, galima laikyti Vienybės aikštės projektą. Milijoniniai SBA grupės užmojai neliko nepastebėti ir tarptautiniu lygiu. 2021 m. Vienybės aikštė pelnė pasaulyje pripažintą tarptautinį „iF Design“ apdovanojimą architektūros kategorijoje.
Prestižas: Vienybės aikštės ir aplinkinių pastatų rekonstrukcijos dermę pastebėjo ne tik profesionalai. Vieta itin mėgstama kauniečių. / Vilmanto Raupelio nuotr.
Tai istorinis laimėjimas, kadangi tokio įvertinimo užbaigtas architektūros objektas sulaukė pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. SBA atnaujintos aikštės projektas sukurtas ir įgyvendintas kartu su tarptautine architektų ir dizainerių kompanija „3deluxe“.
„Vienybės aikštė tapo šauniu, atraktyviu naujovišku kauniečių traukos centru. Užimtumo ir laisvalaikio leidimo vieta atsirado jautrioje istorinėje vietoje. Rezultatas džiugina, stebina ir įkvepia kitus nekilnojamojo turto plėtotojus ieškoti išskirtinių objektų ir palikti savo ženklą dabartinėje Kauno istorijoje“, – teigė M.Statulevičius.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos konkurse už „Darnią plėtrą“ 2021 m. apdovanotas ir „BLC verslo lyderių centras“.
Iki šių metų vasaros vientisą atnaujintą Kauno centro erdvę vainikuos Studentų skvero rekonstrukcija.
Vartai į Senamiestį
Kelkimės į kitos Kauną juosiančios upės – Neries – krantą. Čia pokyčiai taip pat džiugina. „Žalgirio“ arena tapo postūmiu Nemuno salos apylinkių renesansui, o keletas statinių, atrodo, gali būti Neries krantinės ir Jonavos gatvės pokyčių priežastimi.
„Miestas turi apie 100 km atkarpą prie vandens, skaičiuojant Nemuno, Neries, Jiesios, Nevėžio pakrantes. Tačiau toli gražu ne visos pakrantės prieinamos. Žmogus ne visur gali prieiti prie vandens. Todėl džiaugiamės ir skatiname objektus, kurie miestą artina prie vandens“, – sakė Miesto planavimo ir architektūros skriaus vedėjas N.Valatkevičius.
Jis sutinko, kad pirmieji ryškūs objektai – prekybos centras „River Mall“, verslo centrai „River Hall“, „Kauno dokas“ davė toną Jonavos gatvės aplinkai. Tiesa, kol kas savivaldybė dar nepadarė visų namų darbų, kad Neries krantinėje iš Jonavos gatvės pusės užsidegtų žalia šviesa pokyčiams.
Postūmis: vartais į Senamiestį vadinami „Kauno dokas“ ir „River Hall“ diktuoja visos Jonavos gatvės ateities architektūros madą. / Vilmanto Raupelio nuotr.
„Čia su aplinkosaugininkais turime pasitarti, pastudijuoti, kaip padaryti, nes Neries krantinė yra potvynių zonoje. Yra tam tikrų niuansų, nes jei upės vandenį suvesime į kanalą, kils problemų“, – būsimas studijas minėjo N.Valatkevičius.
Tačiau jis neabejodamas sutinka, kad Jonavos gatvės pradžia, anksčiau priminusi labiau chaotišką pramoninį rajoną, 2017 m. atsivėrė nauju įvaizdžiu. Panašiu metu skirtingose gatvės pusėse iškilę biurų pastatai „Rivar Hall“ ir „Kauno dokas“ tapo tarsi pagrindiniais miesto vartais į Senamiestį.
Abu pastatai modernūs, išraiškingi, į kuriuos noromis nenoromis atkreipiamas dėmesys. Abu tarsi pakylėti nuo žemės. Pristatant „River Hall“ buvo akcentuojama, kad net ir pastato pavadinimas yra aliuzija į šalia tekančią upę, o projektuotojai minėjo, kad pastatas iš keturių tūrių atrodo tarsi plevėsuojantis, pakibęs ore.
Tokio pastato idėjos laikėsi ir „Kauno doko“ kūrėjai. Į tris tūrius padalytas pastatas pakibęs ant kolonų, neužgožia, priešingai, atveria vaizdą į upę.
„Pastato išorėje dominuoja natūralios medžiagos ir spalvos. Mediniai elementai įkvėpti senovės laikų laivo linkių, o sendinto vario elementais įrėmintos pastato arkos tarsi atkartoja upės bangas, primena vėjo įtemptas bures. Šiomis užuominomis siekiama perteikti pastato santykį su upe ir vietos istorija“, – buvo rašoma pristatant pastatą.
Daugiabučių dedamoji
Nepabėgant nuo upės tarsi savaime prašosi paminimas pakrantėje ties Nemuno ir Neries santaka iškilęs gyvenamųjų namų kvartalas „Piliamiestis“.
„Gyvenamieji namai ar jų kvartalai – taip pat miesto veido dedamoji dalis, ypač jei jie prie gatvių ar atvirose vietovėse“, – įsitikinęs N.Valatkevičius.
Daugiabučių namų kvartalas „Piliamiestis“ išaugo jautrioje miesto vietoje, kurioje ypatingas santykis su upe ne tik dėl galimų potvynių, bet ir siekiant neužgožti išskirtinės vietos.
„Tai, kas padaryta jau dabar ir kas dar bus padaryta, sėkmingo projekto pavyzdys. Dėmesys skirtas viešajai erdvei, želdynams, automobilių aikštelės paslėptos po pastatais, o ne įrengtos kažkuriame šone, – nėra vizualinės ir cheminės taršos. Nuo jo prasidėjo kitų objektų kaita visoje buvusio taksi parko teritorijoje. Toks pionieriškas projektas“, – tęsdamas pastebėjimus apie besikeičiantį Kauną minėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas M.Statulevičius.
Jis šyptelėjo, kad vertinti paprasčiausiai tuos objektus, kuriuos asociacija yra apdovanojusi. Nors Fredos miestelis tapo 2008 m. laureatu, tačiau M.Statulevičius jį išskyrė kaip to laiko naujovę.
„Projektas atlaikė iššūkius. Ten buvo plynė, o projektas padiktavo madą aplink Fredos miestelį. Ir dabar ten išlaikoma ir tęsiama miestelio idėja, palaikomi sukurti ežeriukai, puoselėjami želdynai“, – gyrė M.Statulevičius.
Geriausiu iš geriausiųjų 2021 m. išrinktas gyvenamųjų namų kvartalas „Juozapavičiaus 13“. Buvusios kareivinės virto nauja traukos vieta mieste, ypač Šančių mikrorajone, – tiek kuriant darbo vietas, tiek pritraukiant gyventojus, vaikus į mokyklą, darželį; atsirado prekybos centras.
Būsimas derlius
2022-ieji Kaunui žada būti itin dosnūs naujų objektų. Šiais metais bus baigtas grandiozinis Kauno projektas – Dariaus ir Girėno stadionas. Didžioji darbų dalis atlikta.
Statybos kaip smagratis – iš pradžių sukasi sunkiai, o įsisukus sunku sustabdyti.
Pernai lapkritį miesto valdžia pritarė, kad būtų pakeistas stadiono pavadinimas, ir jame neliko įžymių lakūnų vardų. Anksčiau objektas vadintas S.Dariaus ir S.Girėno stadionu, tačiau, atsisakius vardų, esą patogiau, o ir šiaip kauniečiai vadino stadioną būtent Dariaus ir Girėno vardu.
Šiose apylinkėse naujomis spalvomis nušvis ir anksčiau pastatyti objektai, skatinantys sveiką gyvenseną, – Ąžuolyno sveikatingumo centras su sporto klubu, SPA, teniso kortais, restoranu.
Architektūrinės naujovės ir vėl bloškia atgal į Nemuno salą. Prieš dvejus metus pradėtas statyti mokslo ir inovacijų skaidos centras „Mokslo sala“. Šis neeilinis architektūrinis objektas turėtų patraukti ne vien mokslo ir naujovių gaudytojus, bet ir visus smalsuolius vien dėl išskirtinio architektūrinio sprendimo.
Pagrindinis šio projekto akcentas – veidrodinė plokštuma, iškilsianti virš pastato.
Pats pastatas susilies su salos paviršiumi, todėl jį statant reikėjo nukasti apie 4 m grunto. „Mokslo salą“ sudarys nuolatinė ir laikina, kasmet atnaujinama ekspozicija, virtualiųjų projekcijų erdvė ir mokiniams pritaikytos laboratorijos. Bendras plotas sieks 10 000 kv. m.
„Žalgirio“ arenos kaimynystėje šiais metais bus baigtas statyti Tarptautinės plaukimo federacijos FINA reikalavimus atitinkantis 50 m ilgio 10 takelių baseinas su 500 vietų tribūnomis žiūrovams.
Antras, mažesnysis, baseinas pasitarnaus vaikų plaukimo pamokoms. Greta bus įrengta ir 300 lankytojų talpinsianti SPA zona su trijų skirtingų temperatūros režimų pirčių kompleksais, pramoginiais baseinais vaikams ir suaugusiesiems, masažo voniomis, pirčių kompleksais, relaksacijos kambariais ir kavine. Vandens sporto centre numatytas ir 200 vietų sporto klubas.
Postūmis: vartais į Senamiestį vadinami „Kauno dokas“ ir „River Hall“ diktuoja visos Jonavos gatvės ateities architektūros madą. / Vilmanto Raupelio nuotr.
Ateities vizijos
Prie jau baigtų objektų priskaičiuojame ir naują, pernai baigtą statyti pėsčiųjų tiltą į Nemuno salą. Ir vėlgi, tiltą galima vertinti ne tik kaip galimybę patogiau patekti į „Mokslo salą“, bet ir kaip dar vieną miesto kaitos ženklą.
Iš Nemuno salos numatytas ir dar vienas tiltas, sujungsiantis centrą su Aleksotu ir būsimu M.K.Čiurlionio koncertų centru. Tai kol kas vizijos, tačiau jos jau apčiuopiamos – aiškūs projektuotojai, lūkesčiai dėl koncertų ir konferencijų salių.
Ir tai, ko gero, galime vadinti dar vienu neišvengiamų permainų kairiajame Nemuno krante, H. ir O.Minkovskių gatvėje, impulsu. Patvirtinta, kad „Kauno grūdų“ grupė nusprendė iš H. ir O.Minkovskių gatvės iškelti gamybos ir sandėliavimo zonas.
Urbanistai mato galimybę šią teritoriją išvystyti maždaug per dešimtmetį: pirmiausia būtų pradedama nuo vakarinės dalies, šalia planuojamo koncertų centro, ir užbaigiama „Kauno grūdų“ išsikraustymu ir pastatų konversija.
Kalbėdamas apie naujų idėjų, vizijų, statybų įtaką aplinkai, Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas N.Valatkevičius atskleidė galimų pokyčių galimybę taip pat kairiajame Nemuno krante – gelžbetonio gamyklos teritorijoje ir jau kurį laiką stebimus „Pergalės“ gamyklos ir šalia griūvančio buvusio „Pergalės“ klubo numatomus poslinkius į gerąją pusę, kadaise pradėtą statyti ir nebaigtą turgavietę Šiaulių gatvėje, rekonstruojamą Stoties turgų ir nepalaidotas viltis sulaukti Krašto apsaugos ministerijos duoto pažado visuomenei atverti parką Karo ligoninės teritorijoje, netoli „Akropolio“.
