„Šių metų Kalėdų tema – paslaptinga planeta. Su komanda juokaujame, kad pernai Kalėdos buvo ant žemės, o šios bus kosmose. Praėjusiais metais viskas buvo aišku – balta eglė, pusnys, sniegas, meškos. Šiemet viskas bus kitaip – reiks įjungti fantaziją. Kalėdiniam miesteliui kursime ryškius personažus, kurie be galo gražūs, bet, rodos, sunku apsakyti, kas tai: augalas, gyvūnas, laivas“, – pasakojo menininkė J. Šmidtienė.

Ekologiškos Kalėdos

Pernai metų kalėdinės eglutės dekoracijos buvo pagamintos iš permatomų plastikinių šiaudelių. Visi šiaudeliai, kurių buvo sunaudota beveik 3 milijonai, bus išvalyti ir perdirbti. Iš jų išgauta masė virs šiųmetinių Kalėdų papuošimais.

Šių metų Kalėdų tema – paslaptinga planeta.

Šiaudelius perdirbti sutiko bendrovė „Granplasta LT“, kuri užsiima polietileno pakuočių gamyba. Iš pernykščių šiaudelių bus pagaminta speciali spalvota plėvelė, iš kurios J. Šmidtienės komanda gamins eglutės ir viso kalėdinio miestelio dekoracijas.

Likusi dalis pernykščių dekoracijų: meškutis, kiškutis, briedis, voveraitė ir kiti personažai, stovėję eglutės apačioje, bus perkelti į naujas vietas ir puoš miestą ir šiemet.

Kviečia atnešti nereikalingus šiaudelius

Kalėdinis Kauno miestelis šiemet bus kitoks: stengiamasi maksimaliai atsisakyti plastiko. Visi Rotušės aikštėje įsikursiančio šventinio miestelio prekybininkai gėrimus tieks vienoduose popieriniuose puodeliuose. Jau nuo šios savaitės prasideda intensyvūs šiaudelių rūšiavimo ir valymo darbai.

„Šiaudeliai yra vieni lengviausiai perdirbamų plastiko gaminių. Labai kviečiame dalyvauti akcijoje ir leisti nereikalingiems šiaudeliams virsti kalėdiniais personažais“, – pasakojo menininkė J. Šmidtienė.

Šiemet prie kalėdinio stebuklo galės prisidėti visi kauniečiai ir miesto verslai. Šiam tikslui Kauno savivaldybės centriniame pastate (Laisvės al. 96), įrengta speciali akcijos dėžė. Čia palikus savo nereikalingus šiaudelius, jie drauge su pernykščiais šiaudeliais keliaus į perdirbimo įmonę, kur pavirs į specialios faktūros, spalvotą plėvelę, skirtą šiųmetinių Kalėdų eglutei bei dekoracijoms gaminti. Atnešti šiaudelius į akcijos dėžę kauniečiai kviečiami iki rugsėjo 10 d.

Rotušės aikštės pažiba pradėta nupuošti penktadienio popietę. „Tikimės, jog visas nupuošimo procesas bus baigtas sekmadienį. Pirmiausia bus nuimama viršūnė, iš plastikinių šiaudelių pagamintos dekoracijos, tuomet eglišakės ir metalinės dalys“, – aiškino menininkė Jolanta Šmidtienė.

Išardytos eglutės dalys bus surūšiuotos – dalis sulūžusių plastikinių dekoracijų keliaus tiesiai į rūšiavimo aikštelę, o sveikos dekoracijos bus nuvežtos į sandėlius.

„Rūšiavimo aikštelėje planuojame edukacinį renginį. Kartu su mums padedančia bendrove „Gerovė“ pakviesime kauniečius ir parodysime kaip reikia rūšiuoti. Plastikiniai šiaudeliai yra vienkomponenčiai, tad juos bus lengva perdirbti“, – pabrėžė J. Šmidtienė.

Pasak menininkės, artimiausiu metu bus nuspręsta į ką bus perdirbti vienkartiniai šiaudeliai – ar į plastiko ruošinius, skirtus naujoms dekoracijoms, ar į šiukšlių maišelius.

Tarnybos duomenimis, brangiausia eglė pastatyta Vilniuje – jai sostinė išleido išleido 95 tūkst. eurų. Šventiniai renginiai atsiėjo dar daugiau – 110 tūkst. eurų.

Kauno eglutė atsiėjo 80 tūkst. eurų, o šventiniai renginiai kainavo brangiausiai – 225 tūkst. eurų. Klaipėda renginiams išleido 108 tūkst. eurų, o eglutė uostamiesčiui kainavo 58 tūkst. eurų.

Utena miesto eglutei išleido 10 tūkst. eurų, Tauragė – 21, Alytus – beveik 30, Marijampolė – 28, Šiauliai – 33, o Panevėžys – 64 tūkst. eurų.

Pigiausiai didžiausias metų šventes paminėjo Telšiai, kuriems eglę dovanojo gyventojai, o ją dekoravo miesto kultūros centras. Savivaldybė pirko tik renginio organizavimo paslaugą ir fejerverkus, šiems dalykams sumokėta – beveik 7 tūkst. eurų.

Organizuoja per vėlai

Didžiosioms metų šventėms pasiruošti reikalingus pirkimus Lietuvos miestai organizuoja per vėlai, taip prarandama galimybė paslaugas pirkti pigiau, o puošybos darbai ir renginiai vykdomi skubotai, taip pat pirkimai išskaidomi, todėl apribojama konkurencija, skelbia Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

„Puošybos ir renginių sutartis įgyvendinti lieka vos kelios dienos, o pasiruošimas paprastai užtrunka kur kas ilgiau. Todėl tikėtina, kad paslauga perkama iš konkretaus numatyto tiekėjo, kuris iš anksto jau yra pasiruošęs įgyvendinti sutartį“, – rašoma tarnybos pranešime.

VPT duomenimis, labiausiai skubotai centrinę miesto eglę ir jos puošybą pirko Vilnius – pirkimo konkursą organizavo lapkričio pradžioje. Pasirašius sutartį, jos įgyvendinimui liko vos dvi savaitės. Pirkime dalyvavo vienintelis tiekėjas. Sostinė skubotai pirko ir šventės organizavimo paslaugas – laimėjusiems tiekėjams kai kuriais atvejais pasiruošimui liko vos viena ar kelios dienos.

Pirkimus vėlai vykdė bei trumpą sutarties įgyvendinimo terminą – iki dviejų savaičių – paliko ir Marijampolė bei Tauragė.

Anksčiausiai iš visų miestų eglių puošybos pirkimus pradėjo Kaunas – praėjusių metų kovą. Panevėžys – liepą, o Alytus sutartį trejiems metams pasirašė dar 2017 metų lapkritį.

Taip pat, viešuosius pirkimus savivaldybės stengiasi išskaidyti į atskirus mažomis sumomis, kad pirkimo būtų galima neskelbti viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir kreiptis į konkretų tiekėją – taip apribojama konkurencija ir prarandama galimybė nupirkti pigiau ir taupyti lėšas.

„Vilniuje tie patys septyni tiekėjai šventinių renginių paslaugas teikė ir užpernai, ir pernai. Tauragėje tas pats tiekėjas eglę puošė ir šioms, ir praeitoms šventėms, Alytuje tas pats tiekėjas renginį taip pat rengė dvejus metus iš eilės“, – skelbiama VPT pranešime.

Pigiausiai didžiausias metų šventes paminėjo Telšiai, kuriems eglę dovanojo gyventojai, o ją dekoravo miesto kultūros centras. Savivaldybė pirko tik renginio organizavimo paslaugą ir fejerverkus, šiems dalykams sumokėta – beveik 7 tūkst. eurų.

Daugiausia miestų eglių Lietuvoje puošė įmonė „Švenčių studija“, jai teko puošti pagrindines miestų egles Vilniuje, Panevėžyje ir Marijampolėje. Kauno ir Alytaus pagrindines egles puošė viešoji įstaiga „Tekstilininkų ir dailininkų gildija“.

Miestiečiai ir Kauno svečiai susidomėjo, iki kada bus galima lankyti kalėdinę eglutę. Dalis žmonių smalsavo, ar po Trijų Karalių sutiktuvių, Kalėdų puošmena vis dar puoš pagrindinę miesto aikštę.

Praėjus didžiosioms metų šventėms, Kalėdų atributika iš miesto taip greitai dar nedings. Nespėję aplankyti visų miestų kalėdinių eglių, tai padaryti dar galės per mėnesį. Tiek Kauno miesto, tiek Kauno rajono pagrindines Kalėdų egles planuojama nupuošti tik vasarį.

„Numatyta, jog Kauno eglutė Rotušės aikštėje stovės iki Grabnyčių, t. y., vasario 2 dienos. Eglutė puikiai atlaikė tiek Kalėdų, tiek Naujųjų metų šventę, galėtų ir visus metus atlaikyti“, – „Kauno dienai“ sakė eglutę kūrusi menininkė Jolanta Šmidtienė.

Eglutė puikiai atlaikė tiek Kalėdų, tiek Naujųjų metų šventę, galėtų ir visus metus atlaikyti.

Ji pridūrė, kad vasario pradžioje eglutę po truputį pradės ardyti, o pusnims panaudotus vienkartinius šiaudelius ji pritaikys kitur. „Noriu iš jų vieną didesnį objektą padaryti. Tačiau dar neatskleisiu, koks jis bus, nes dar vyksta kūrybinis procesas. Jei nepasiseks, yra sutarta su viena įmone, kuri šiaudelius perdirbs“, – tikino tekstilininkė.

Pagrindinė Kauno rajono eglutė Raudondvaryje taip pat dar pabus. Raudondvario dvaro atstovai tikino, kad iki maždaug vasario vidurio eglutės tikrai niekas nenupuoš. Taip yra dėl to, kad Raudondvaryje vyks vasario 16 minėjimas. Šalia eglutės šiuo metu veikia ir čiuožykla. Planuojama, kad ji lankytojų lauks dar ilgiau, maždaug iki kovo pradžios.

Ilga kelionė namo

Šiais metais Kalėdų šventė – kaip niekad ilga. Savaitgalis ir trys laisvos dienos leido niekur neskubant pasimėgauti buvimu su šeima. Daug laisvų dienų be didesnių rūpesčių į namus sugrįžti ir šeimoms, kurios laimės ieško užsienyje.

„Grįžome pas tėvus Kalėdoms. Labai gerai šiemet išpuolė laisvadieniai, tad dar pasiėmėm porą atostogų dienų ir į darbus grįšime tik sausio pradžioje“, – sakė prie Kauno eglutės sutikta iš Anglijos grįžusi Agnė.

Kiti pasakojo, kad taip pat labai malonu sugrįžti į Kauną ir apkabinti artimuosius. Vienas kaunietis džiaugėsi galėdamas grįžti iš Ukrainos. Jis net pasirinko kelionę ne lėktuvu, o automobiliu tam, kad kelionėje praleistas laikas leistų dar labiau pasiilgti namų.

„Didžiausia dovana – susitikti su šeima. Aš dirbu Ukrainoje ir man didžiausias džiaugsmas per Kalėdas grįžti ir susitikti su broliu. Net pasirinkau važiuoti automobiliu, kad kelionė atrodytų ilgesnė. Labai smagu susėsti prie vieno stalo ir tos silkės pavalgyti. Ir visai nesvarbu, kaip ta silkė ruošiama, bet ji suteikia bendrą Kalėdų aurą. O visas tas vakarietiškas fasadas su dovanėlėmis ir blizgučiais yra antrinis dalykas“, – šventine nuotaika pasidalijo kaunietis Paulius.

Dar viena šeima pasakojo, kad šiemet Kaune sutikti Kalėdas pasiūlė artimi draugai. Pagrindiniu švenčių akcentu tapo nuotaikingos Bernelių mišios.

„Ilgus metus gyvename Vokietijoje, tėvų nebėra, brolių neturiu. Taip įsisukome į darbus, atrodo, kad atitolome nuo Lietuvos, nes mažai liko sąsajų. Tačiau šiemet Kalėdos kitokios. Mus pasikvietė seni draugai, tad po ilgo laiko vėl galėjau prisėsti prie lietuviškomis tradicijomis dvelkiančio Kūčių ir Kalėdų stalo. Mano vyrui taip pat patiko, nes kažkaip Vokietijoje man viskas atrodo kiek kitaip. Nesakau, kad ten blogiau, bet tikrai buvau pasiilgusi tos lietuviškos Kalėdų dvasios. Buvome ir bažnyčioje, Bernelių mišių pabaigoje visi nuotaikingai pradėjo dainuoti, ploti, tad tikrai pasijautė, kad į širdį atėjo Kalėdos. Esame dėkingi draugams, kad prisiminė mus ir leido sugrįžti į Kauną bei prisiminti vaikystės Kalėdas“, – pasakojo Laura, kuri Vokietijoje sukūrė šeimą ir ten gyvena jau beveik dvidešimt metų.

Pasirinko Kauną

Antrąją Kalėdų dieną prie eglutės sutikti žmonės taip pat tikino, kad specialiai didžiosioms metų šventėms pasirinko Kauną. Vienus į miestą atviliojo giminaičiai, kitus – graži, pusnimis apdėliota eglutė.

„Iš Rokiškio, Lietuvos kultūros sostinės atvažiavau į Kauną pas šeimą. Kiekvienais metais Kalėdas sutinku Kaune. Čia gyvena mano vaikai, tad esu laimingas galėdamas pas juos atvažiuoti“, – sakė Vytautas. Garbaus amžiaus vyras pridūrė, kad šiais metais dovanų jam nepagailėjo, tad šventės tikrai jaukios.

Rotušės aikštėje per visas laisvas dienas netrūko žmonių. Kalbinti miestiečiai ir Kauno svečiai gyrė apsnigtą eglutę ir tikino, kad čia šventės dar ilgai tęsis.

„Dėl to, jog daug laisvų dienų, atvykome į Kauną pasisvečiuoti ir pažiūrėti, kaip ta jūsų eglutė atrodo. Žinote, ji tikrai graži“, – sakė vilnietė Vida ir pridūrė, kad Kalėdos taip pat buvo šeimos apsuptyje.

Specialiai atvykome, gražu, viskas šventiškai atrodo.

Iš Prienų atvykusi šeima „Kauno dienai“ pasakojo, kad kelias dienas leido prie stalų, o antrąją Kalėdų dieną šventinės nuotaikos pasisemti atvyko į Kauną. Miesto svečius sužavėjo pagrindinė Kauno eglė.

„Specialiai atvykome, gražu, viskas šventiškai atrodo. Per šventes gavome daug didelių dovanų maišų, tad nuotaika tikrai puiki, visi patenkinti“, – pasisakė Diana.

Patys kauniečiai per ilgąsias šventes taip pat neskubėjo pabėgti iš miesto. Jie tikino, kad Kaunas ir taip labai gražiai pasipuošęs, todėl net nesvarstė Kalėdų sutikti kažkur kitur.

„Kalėdas reikia sutikti namuose. Keistai atrodo, kai žmonės per tokią ypatingą šeimos šventę išvyksta į šiltus kraštus, kažkur toli nuo tėvų. Atostogos yra gerai, bet manau, kad Kalėdos visgi turėtų vilioti į namus, o ne iš jų. Todėl mūsų šeima visa kartu laužė kalėdaičius, o dabar visi kartu atvyko pasigrožėti eglute, pasiklausyti kalėdinių dainų“, – nuomonę išsakė kauniečių šeima Eglė ir Albinas.

Dovanų lietus

Prie Kauno Kalėdų eglės nuolat sukosi žmonių šurmulys. Vieni vaišinosi kvepiančiomis spurgytėmis ir arbata, kiti iš visų kampų fotografavosi prie iš šiaudelių pagamintų dekoracijų. Rotušės aikštės lankytojai mielai pasidalijo ir tai, ką gavo dovanų.

Ant medinio arkliuko supęsis mažasis Jokūbas rankose laikė pliušinį meškiuką. Būtent jį vaikas rado po eglute ir iš karto pamilo.

„Kalėdų senelis Jokūbėliui atnešė įvairių dovanų, bet meškutį jis iš karto apsikabino ir nepaleidžia. Kažkaip nenorėjome jo kol kas neštis į lauką, tačiau sūnus labai norėjo meškučiui parodyti eglutę, todėl pasiėmėm ir jį“, – tikino berniuko tėvai. Jie patys po egle rado buičiai reikalingų daiktų.

Tik eglutę nufotografavusi Jolanta „Kauno dienai“ pradėjo pasakoti, kaip sutiko didžiąsias metų šventes. Moteris telefone parodė ir namuose papuoštą eglutę bei pasidalijo patirtomis emocijomis.

„Širdis džiaugėsi matant dovanas išpakuojančius anūkus, smagu, kai ant jų veido nutūpia šypsena. Laimė matyti vaikų džiaugsmą, tai man didžiausia dovana. Žinoma, ir mes, seneliai, buvome geri, todėl gavome dovanų, bet vis tiek didesnis džiaugsmas stebėti vaikus“, – sakė su vaikais ir anūkais į Rotušės aikštę atėjusi Aldona.

Šių metų Kauno eglė – tikra žiemos karalienė, daugiau nei 20-ies metrų aukščio. Tokio aukščio eglės kalėdinėms šventės miestas dar neturėjo.

Eglės autorė menininkė Jolanta Šmidtienė dar gerokai prieš prasidedant darbams Rotušės aikštėje sakė, kad kuriamam grožiui, kuris papuošė Kauno Rotušės aikštę, ją įkvėpė natūrali gamta: „Turiu apsnigtos eglės viziją“.

Prieš pat žiemos karalienė įžiebimo šventę J.Šmidtienė neslėpė jaudulio. „Niekad nebūna ramu prieš renginį“, – šyptelėjo moteris.

Tačiau menininkė neslėpė ir to, kad jai pavyko įgyvendinti savo viziją: „Man patinka. Yra ta vaikystės pasakos ir žiemos nuotaika“.

Kalėdų eglės įžiebimo šventinį koncertą pradėjo ant scenoje sumontuoto ekrano rodomas trumpas filmukas su kalėdinio miestelio statymo akimirkomis.

Atlikėjai keitė vienas kitą, o galiausiai ant scenos pakviestas miesto meras Visvaldas Matijošaitis ir Kalėdų senelis padedami kauniečių paspaudė tą raudoną mygtuką ir eglė nušvito storomis sniego pusnimis.

Fejerverkų salvės, meninis Rotušės aikštę juosiančių pastatų apšvietimas, „Biplan“ atliekama „Kalėdų eglutė“ ir centre įsitaisiusi J.Šmidtienės sukurta apsnigtoji eglė, regis, varė susirinkusius iš proto. Minia lingavo, dainavo, šypsojosi ir, panašu, džiaugėsi.

„Labai graži, eglė, labai gražus renginys, labai geri atlikėjai, labai gražios dainos“, – ir toliau viena per kita trys draugės buvo pasirengusios berti ditirambus tam kas vyksta Rotušės aikštėje.

Netoli merginų stovėjusi brandaus amžiau pora šypsodamasi taip pat lingavo galvą: „Labai šventiškas renginys. Tikrai uždegė šventiška nuotaika“, – vieningai sutarė kauniečiai.

Šiemet pirmą kartą eglutės įžiebimo šventėje įrengta speciali pakyla, skirta žmonėms su negalia. „Kaunas 2022“ iniciatyva pastatyta pakyla leidžia visavertiškai dalyvauti renginyje kelioms dešimtims judėjimo negalią turinčių žmonių ir juos lydinčių asmenų.

Gruodžio 1-ąją Rotušės aikštėje atidarytas ir šiltas, šviesus ir jaukus kalėdinis miestelis, kuriame prekeiviai siūlo kaštų spurgyčių, kavos, arbatos, karšto vyno.

Taip pat veiks kūrybinės dirbtuvės, stilingų dovanų nameliai. Kauniečiai aikštėje galės leisti romantiškus vakarus, siųsti bičiuliams nuotraukas iš specialiai tam skirtų taškų.

Numatyta, kad Kalėdų miestelyje vyks ir susitikimai su atlikėjais, rašytojais, dailininkais. Bus rengiami kino seansai, nestigs įvairios veiklos, kad žmonės norėtų leisti laiką Kauno Rotušės aikštėje ir savaitgaliais, ir paprastomis dienomis. 

Viršūnėje – malūnas

Praėjusią savaitę prasidėję pagrindinės miesto eglės statymo darbai netruko įgauti pagreitį – pirmadienio rytą Eigirgaloje, Kauno rajone esančiame didžiuliame angare, specialiai sukonstruotas 20 m aukščio ir 10 m pločio karkasas buvo apkabintas vešliomis eglišakėmis, o vakare žaliaskarė, apraizgyta lempučių girliandomis, suspindo jų šviesose.

Vėlyviems praeiviams teko laimė išvysti, kaip atspindžiai krenta ne tik ant pirmųjų pusnių, apgaubusių eglės viršūnę, bet ir ant savanorių, aukojančių savo laiką, skruostų. Ketvirtadienio popietę sniego patalas buvo uždengęs jau visą eglę, o ant svyrančių šakų kybojo iš akrilo nulieti tirpstantys varvekliai, kristalai ir perregimi burbulai, surinkti iš vienkartinių stikliukų.

"Dar neįrengtas eglės vidus", – tekstilininkė Jolanta Šmidtienė prasitarė, kad, sudėliojus visus taškus, eglė ateinančiuosius apgaubs namų jaukumu.

Jos centre stovės suolelis su miniatiūrine eglaite šalia. Virš galvų – šimtai lempučių ir televizorius su kalėdiniais filmais, filmukais, muzika.

Kiek tolėliau po pusnimis įsikurs amatininkai, prekiautojai skanėstais, gėrimais ir arkliukai, kuriems šventiniu laikotarpiu lemta ant savo nugarų nešti mažuosius Kalėdinio miestelio lankytojus.

Suksis snaigių malūnas

Paklausta, kada ėmė galvoti apie gruodį, menininkė šyptelėjo – mintyse pusnis ant šakų ji krovė dar vasarą. Rugsėjį gimė inžinerinis brėžinys, netrukus po to – savo sudėtingumu Eifelio bokštui prilygstantis eglės karkasas, kurį savo rankomis surinko ir litavo stebukladarys Vytautas.

Vėliau buvo gaminami laikantieji tinklai, skaičiuojama, kiek lempučių prireiks apšvietimui. Pagal J.Šmidtienės eskizą skulptorius Marijus Petrauskas sukonstravo eglės apačioje įsitaisiusių gyvūnų skulptūrų karkasus.

"Man būtų pakakę vien tik pusnių, bet pagalvojau apie šeimas su vaikais. Jiems juk džiaugsmas", – įėjimą į eglę saugančius gyvūnus žvilgsniu sveikino nagingoji kaunietė.

Kokia eglė be viršūnės? Svarbiausiu žaliaskarės akcentu, kuris į Rotušę atkeliavo ketvirtadienio vakarą, menininkė pasirinko įspūdingą snaigių malūną, o jį kurti patikėjo menininkui Stasiui Beišiui.

"Šis menininkas kuria kinetines skulptūras, kurias valdo vėjas. Paskambinau ir pasiūliau idėją. Jis sutiko, nes ir pačiam buvo įdomu, kaip pavyks susidoroti su užduotimi", – pradžioje maniusi, kad eglės viršūnės labiau patiks vyrams, baigiantis darbams tekstilininkė neabejojo, kad malūno sparnai užburs ir mažuosius.

Jolanta Šmidtienė

Gelbėjo savanoriai

Malūną, pusnis ir gyvūnus pradžioje bandžiusi kurti iš vienkartinių indų, siūlų ir kitų medžiagų ar gaminių, galiausiai menininkė į rankas paėmė perregimus šiaudelius, kuriuos jau seniai knietėjo išbandyti. Baltų atsisakė – esą šie neatrodo taip efektingai, be to, meta lengvą šešėlį.

"Ėmiau storus, plonus, rišau, klijavau, kol galiausiai radau tinkamiausią variantą", – šyptelėjo menininkė.

Maždaug dvidešimt policijos pareigūnų dvi valandas dirbo prie meškino. Padarė pusę jo.

Maniusi, kad idėjai įgyvendinti prireiks maždaug 4 mln. šiaudelių, tekstilininkė išsivertė su gerokai mažesniu skaičiumi, – 2,5 mln. virto įspūdingomis pusnimis ir žmogaus ūgio gyvūnais. Prie virsmo prisidėjo ne tik profesionalūs menininkai. Sniego pasaką nuo spalio kūrė darželinukai, moksleiviai, studentai, įvairių bendruomenių, klubų, įstaigų ir organizacijų nariai.

"Maždaug dvidešimt policijos pareigūnų dvi valandas dirbo prie meškino. Padarė pusę jo. Prie šiaudelių veržėsi ir vaikai. Vieniems sekėsi geriau, kitų pusnis teko perdaryti. Senoliai taip pat kibo į darbus", – J.Šmidtienė juokėsi, kad buvo ir tokių, kuriems kūrybinis procesas prilygo meditacijai.

Jungiant šiaudelius į visumą neprireikė nei karštų klijų, nei žirklių, nei peilių. Vienintelis įrankis – miklūs pirštai. Tiesa, tai, kas profesionalei buvo paprasta kaip dukart du, savanorei Vaidai tapo rimtu iššūkiu.

"Tai daug kruopštumo ir susikaupimo reikalaujantis procesas. Pradžioje kaišioti šiaudelius buvo lengva, tačiau tinkle tirpstant tuščioms vietoms darbas apsunko", – žvelgdama į pusnis ant svyrančių eglės šakų, jauna moteris džiaugėsi susidorojusi su užduotimi.

Tarsi savi vaikai

Kaunietis Marius su šiaudeliais nesusibičiuliavo. Pabandęs suprato, kad jo rankos šiam darbui pernelyg grubios, todėl smaigstymą paliko moterims ir kruopštesniems vyrams. Pats ėmėsi daugiau fizinės jėgos reikalaujančių darbų: dažė konstrukcijas, virino, montavo lemputes į karkasus, karpė laikančiuosius tinklus.

"Tai ne pirma mano eglutė ir tikiu, kad tikrai ne paskutinė, – lenkdamas pirštus jaunas vyras savo kelią skaičiavo ne metais, o žaliaskarėmis. – Smaragdinė, debesų, megzta, karuselė – mačiau, kaip gimė visos eglės. Žinau kūrybinę virtuvę ir koks sunkus kelias iki galutinio rezultato – daug darbo ir daug kantrybės."

Į komandą įsiliejęs spalį, o darbą prie eglės derinęs su paskaitomis, šeštadienį šalia eglės jaunuolis žadėjo stovėti ne tik kaip stebėtojas, bet ir kaip akylas sergėtojas. Marius neabejojo miestiečių ir Kauno svečių sąmoningumu, tačiau kiekvieną sugalvojusį timptelėti šiaudelį iš didžiojo meškino ausies ar pusnies ant šakos, žadėjo sudrausminti.

"Ši ir visos eglės tarsi mano vaikai. Jaučiuosi atsakingas už kiekvieną jų. Buvo apmaudu, kai debesų eglės girliandas žmonės traukinėjo", – šaliką kilstelėjęs virš nosies, Marius po akimirkos pradingo tarp eglės šakų ir baltų pusnių.

Neliūdna eglė

Šiandien žiūrėdami į eglę ir 4 km girliandų šviesas, kurios sutemus į Rotušę sugrąžins dieną, aikčiosite, gėrėsitės, lyginsite su kitų miestų ir žinoma, kritikuosite per dideles pusnis, pernelyg skurdžią spalvų paletę ar skulptūras, kurios galėjo judėti.

"Stengiuosi padaryti maksimumą. Darau tai, kas man gražu, žinoma, atsižvelgiu ir į mane supančių žmonių nuomonę – kolegų, menininkų. Miestiečiai? Didelė dalis mane labai palaiko. Visiems niekada neįtiksi", – ištikimoji eglučių kūrėja buvo pasiruošusi priimti ir kitą nuomonę, o skeptikams šiųmetę eglę vadinantiems pačia liūdniausia, paruošė atsaką: – Taip jau sutapo, kad šie metai yra paskutiniai, kai dar galima įsigyti plastikinių šiaudelių. Taigi ši eglė, tarsi atsisveikinimais su jais."

J.Šmidtienė tikino, kad, pasibaigus šventėms, akrilo kristalai ir kitos puošmenos keliaus į medines ir kartonines dėžes, eglės karkasas transformuosis ir tarnaus kitiems tikslams, tuo metu šiaudelių pusnys ir skulptūros greičiausiai bus atiduotos perdirbti.

"Galbūt pagalvosime ir apie tai, kaip jas panaudoti kitiems kūriniams. Tarkim, plastikiniai buteliai, iš kurių buvo sukurta smaragdinė eglė, perdirbti į rūšiuoti skirtus plastikinius maišelius", – intrigą paliko menininkė.

Laukia neramus laikas

Septynerius metus iš eilės miestui kūrusi egles, praėjusią žiemą J.Šmidtienė perleido estafetę, o jos švenčių galiausiai nebedrumstė netikėti skambučiai. Namiškiai atsipūtė, kad visų vakarėlių siela Jolanta pagaliau grįžo pas juos.

"Oi, būdavo visko. Tarkime, sėdime prie stalo, skamba telefonas, o kitame laido gale girdžiu: "Žinokite, vienas eglės žaisliukas nejuda." Atsisuku į savo sūnų Tomą ir sakau: "Važiuok įjungti." O jis: "Bet mama, Kalėdos!" Žodžiu, ir švenčiame, ir dirbame", – 2016-ųjų eglę-karuselę ir jos mechanizmą, dėl kurio teko nemenkai paprakaituoti, prisiminė kūrėja.

Ar dabar, kai vienintelis eglės mechanizmas – snaigių malūnas eglės smaigalyje, J.Šmidtienės šv.Kalėdos bus ramesnės ir sėslesnės? Menininkė tuo labai abejojo. Dėl vieno buvo tikra – iki pat vasario, du kartus per dieną ji važiuos pro eglutę. Panašiu ritmu esą gyvens ir kiti komandos nariai.

"Kada lengviau atsipūsiu? Tikra ne tada, kai įžiebsime eglutę ir net ne tada, kai ją nupuošime. Manau, kad ilsėsiuosi vasarą", – smagios eglės įžiebimo šventės ir tokio pat kalėdinio laikotarpio visiems linkėjo J.Šmidtienė.

Gruodžio 1 d. 18 val. Kauno Kalėdų eglės įžiebimo renginį stebėkite portale kauno.diena.lt ir portalo feisbuko paskyroje.

Šiuo metu Kauno Rotušės aikštėje smalsuoliai jau gali įžvelgti būsimosios eglės grožį. 20 metrų aukščio metalo karkasas aprengtas eglės šakomis, vyksta dekoravimo darbai.

Kalėdiniams papuošimams panaudoti ir baltos spalvos šiaudeliai. Juos į sniego pagalves supynė įvairios organizacijos, bendruomenės, žmonių būreliai – tai tapo vienijančia akcija, įtraukusia visą visuomenę. Puošėjai užtikrina, kad šiukšle šios dekoracijos nevirs ir aplinkos neterš, kaip būtų nutikę, šiaudelius naudojant pagal paskirtį.

„Aš esu tekstilininkė. Man įdomu faktūra“, – sakė eglės autorė Jolanta Šmidtienė, sukūrusi sniego pusnis iš vienkartinių plastiko gaminių tarsi iš audeklo. Būtent tokia – gausiai ir puriai apsnigta, tikra svajonių žiemos eglė buvo menininkės vizijose.

Gruodžio 1-ąją, 18 val. aukščiausią ir dailiausią Kauno eglę galės pamatyti visa Lietuva – ir LRT televizijos žiūrovai, kurie stebės tiesioginę renginio transliaciją, ir tie, kurie susirinks į Kauno Rotušės aikštę šventiniu koncertu mėgautis gyvai.

Stebėti Kauno Kalėdų eglės įžiebimą bus galima ir portale kauno.diena.lt bei portalo „Facebook“ paskyroje.

Mantas Stonkus ir Ugnė Skonsmanaitė. LRT televizijos archyvo nuotr.

„Į Kauną patogu suvažiuoti iš visos Lietuvos. Geografiškai tai – patogiausias miestas, kuris jau tikrai nėra tik stotelė tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Kaunas yra augantis lyderis, – renginio vedėjas M. Stonkus net neabejojo, kad šventinis koncertas pritrauks minias. – Be to, aš labai laukiu Kalėdų eglės įžiebimo renginio būtent šiame mieste, nes Kauno publika – geriausia. Tai patiriu visada – ir spektakliuose, ir renginiuose, koncertuose. Šeštadienio koncertas irgi bus labai linksmas ir jo pavadinimas – „Tikros. Kalėdos. Kaune“ – yra ne tik gražus, bet ir tikslus, nes Kaune gyvena tikra Lietuva. O man pačiam tikros Kalėdos – tada, kai šalia yra šeima – mano brangiausi, tikriausi žmonės.“

Šventės organizatoriai priduria, kad atvykstantieji į renginį nuosavu transportu, turėtų numatyti automobilio parkavimą ne Rotušės aikštėje. Eismas joje bus ribojamas, aplinkinių namų gyventojų taip pat prašoma statyti automobilius ne aikštėje.

Šventiniame Kalėdų eglės įžiebimo renginyje šeštadienį koncertuos visos Lietuvos mylimi atlikėjai: Monique, Birutė Dambrauskaitė, „Daddy Was a Milkman“, „Biplan“, Ieva Zasimauskaitė, Justinas Jarutis, atvyks Kalėdų Senelis. Jį bus galima išvysti ir kitais šventinio laikotarpio savaitgaliais savoje rezidencijoje – Kauno Rotušės aikštės Kalėdų miestelyje.

Darbas vyksta sklandžiai

„Viskas vyksta sklandžiai ir pagal planą. Pažadu, eglutė bus. Ar graži? Man – taip. Jūs pasakysite, kai dėsiu paskutinį tašką“, – J.Šmidtienė nedaugžodžiavo.

Teprasitarė, kad šventiniu laikotarpiu miesto Rotušėje bus daug sniego pusnių ir personažų, kuriuos surinko iš 2,5 mln. šiaudelių. Menininkė juokavo, esą dabar miestiečiams kurį laiką sultis ir limonadus teks gerti tik su spalvotais šiaudeliais – visi balti iškeliavo į kalėdinį miestelį.

Viskas vyksta sklandžiai ir pagal planą.

„Sunaudojome kažkur apie 5 kub. m eglišakių“, – akimis matuodama rekordinio – 20 m – aukščio eglę ir savanorių rankose žaliuojančias šakas, tekstilininkė džiaugėsi, kad prie 20 narių kūrybinės komandos prisijungė visa krūva entuziastų. Ne tik iš Kauno. Paklausta, kaip vertina nepavykusią praėjusių metų pasaką, J.Šmidtienė sumanytojų neskubėjo teisti – esą buvo noras ir matymas, tačiau pritrūko patirties.

„Ką manau apie Vilniaus eglę? Ji man labai graži, – apie konkurenciją menininkė nepanoro kalbėti. – Ten yra kitoks atsitraukimas, kitokios proporcijos ir sprendimas su skraiste labai geras. Tik aš dar kokius 5 sluoksnius pridėčiau.“

J. Šmidtienė 

Keisis miestelio formatas

Šiemet pasirinktas kitas kalėdinio miestelio namelių išdėstymas – ne vieną gruodį didžiąją eglę juosę ratu, šįsyk nameliai neužgoš Senamiesčio architektūros ir žaliaskarės. Medinukai bus suskirstyti zonomis: amatų, maisto-gėrimų ir vaikų. Pastarojoje, anot menininkės, nestings sniego pusnių ir įvairiausių pramogų mažiesiems. Amatų zonoje įsikūrę auksarankiai visus norinčius kvies piešti, klijuoti, gaminti ir kitaip ruoštis artėjančioms šventėms. Maisto zonoje kvepės imbierine arbata, gilių kava ir cinamoniniais pyragėliais.

Kiekvienas kalėdinio miestelio svečias šventiniu laikotarpiu čia galės paspausti ranką Kalėdų seneliui, o neradęs ilgabarzdžio vietoje – paskambinti jam telefonu arba parašyti laišką. Dar viena naujiena – kalėdinis kalendorius „Kalėdorius“. Kiekvienas jo langelis, anot sumanytojų, slėps staigmeną ir skirtingą tos dienos pramogą.

„Dekoracijos? Jos nesisuks, nejudės, tačiau bus labai gražus fonas nuotraukose“, – J.Šmidtienės akys žibėjo, kaip lemputės eglės viršūnėje. Girliandų metrais menininkė nebeskaičiavo – jų esą bus daug, o vaizdas primins pasaką.

Patogumai neįgaliesiems

Iškilminga eglės įžiebimo šventė gruodžio 1-ąją skelbs kalėdinio laikotarpio pradžią. 

„Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad tai bus, ko gero, gražiausia šventė, su geriausiais atlikėjais – Justinu Jaručiu ir Monique, – šventinį desantą vardijo Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas. – Geriausi vedėjai, gražiausias Kalėdų senelis, šventiniai fejerverkai ir daug šviesų.“

Šventinis koncertas bus transliuojamas per televiziją, todėl visi, bijantys šaltuko, jį galės stebėti savo namuose. Likusiuosius A.Vilčinskas ragino šilčiau apsirengti, o į vietą atvykti ne savu, bet viešuoju transportu. Taip pavyks išvengti spūsčių ir kitų nepatogumų.

„Beje, jei jau prakalbome apie patogumus, tai šventę patogiai galės stebėti ir žmonės su negalia“, – jiems, anot Kultūros skyriaus vedėjo, bus įrengta speciali pakyla.

Koncertui ir kitiems šventiniams renginiams, anot A.Vilčinsko, skirta 160 tūkst. eurų. Eglės įrengimui ir miesto papuošimui – 180 tūkst. eurų.