-
Kaunas atsisveikina su drugeliais puošta kalėdine egle 3
Prasidėjo demontavimo darbai
Praėjusią savaitę Kaune pražygiavo Trys karaliai, kurie simboliškai paskelbė ir švenčių pabaigą. Todėl pirmadienį prasidėjo pagrindinės Kauno eglės nupuošimo darbai. Nuo pat ryto Rotušės aikštėje kyla bokšteliai, kurie padeda pasiekti eglės viršūnę ir aukštai pakilusius drugelius bei smilgas. Iš radžių bus nupuoštos dekoracijos, lemputės, vėliau demontuotas ir karkasas.
Pasiteiravus, koks likimas laukia pagrindinės Kauno Kalėdų eglės puošmenų, J.Šmidtienė porlaui kauno.diena.lt dar savaitgalį sakė, kad jos bus grąžintos Kauno miesto savivaldybei, kuriai ir priklauso. Žaliaskarės šakos bus perduotos „Kauno švarai“ ir utilizuotos, o karkasas iškeliaus į kūrėjų dirbtuves. Sprendimą, kad miesto žaliaskarė bus pradėta demontuoti sausio 10 dieną priėmė Kauno miesto savivaldybė, tačiau, tarstelėjo J. Šmidtienė, šiemet eglute gyventojai ir svečiai vis tiek galėjo pasidžiaugti ilgiau nei 2021-aisiais, kai dėl pandemijos buvo nerekomenduojama buriuotis.
Iš reakcijų aš matau, kad visiems žmonėms – tarp jų ir menininkams, ši eglutė buvo priimtina, neužkliuvo.
Širdį šildė padėkos
Šiemet Kauno kalėdinei eglutei teko paragauti liepsnų, mat šis meno kūrinys buvo padegtas. Galbūt ši nelaimė dar labiau suvienijo žmones ir šie pradėjo menininkei siųsti šilčiausius linkėjimus, o gal šiemet tiesiog eglutė visiems patiko, todėl norėjosi ją apipinti gražiais žodžiais.
„Iš reakcijų aš matau, kad visiems žmonėms – tarp jų ir menininkams, ši eglutė buvo priimtina, neužkliuvo. Tiesiog, matyt, ji buvo pakankamai šilta ir simpatiška. Čia tikriausiai yra jos sėkmės kodas – labai daug gerų emocijų“, – šyptelėjo kūrėja. Pasak J.Šmidtienės, per visą laikotarpį Kauno Kalėdų eglutei puošiant Rotušės aikštę, ją nuolat lydėjo žmonių padėkos žodžiai – ir susitikus gatvėje, ir menininkės darbe – galerijoje.
„Atnešdavo ne tik padėkas, bet ir dovanų esu gavusi – visokių suvenyriukų. Žmonės šiemet reagavo labai šiltai. Man labai smagu, kad daugelis socialiniuose tinkluose dalijosi eglutės vaizdais. Jei pernai eglutė ir jos aplinka buvo graži, bet žmonės – tarsi uždaryti, nes nors iki eglutės ateiti ir buvo galima, bet nerekomenduojama, tai šiemet visi vaikščiojo ir džiaugėsi. Man patiko, kad žmonės prasiskaidrindavo savo laiką“, – kalbėjo eglutės kūrėja.
Kauno kalėdinė eglė miestiečius džiugino nuo praėjusių metų lapkričio 27-osios. Rajono eglė taip pat jau nupuošta.
-
Kauno žaliaskarės kūrėja: šios eglutės sėkmės kodas – daug gerų emocijų 10
„Demontuosime rytoj. Dar šiąnakt švies eglutė“, – šyptelėjo sekmadienį portalo kauno.diena.lt žurnalistų kalbinta Kauno žaliaskarės kūrėja Jolanta Šmidtienė.
Sausio 10-ąją nuo pat ryto Rotušės aikštėje kils bokšteliai ir atsakingi darbuotojai pradės vykdyti suplanuotus darbus, truksiančius dvi dienas. Didžiąją jų dalį, sakė pašnekovė, planuojama atlikti per pirmąją dieną, o antrąją beliks sutvarkyti aplinką.
Pasiteiravus, koks likimas laukia pagrindinės Kauno Kalėdų eglės puošmenų, J. Šmidtienė sakė, kad jos bus grąžintos Kauno miesto savivaldybei, kuriai ir priklauso. Žaliaskarės šakos bus perduotos „Kauno švarai“ ir utilizuotos, o karkasas iškeliaus į kūrėjų dirbtuves.
Sprendimą, kad miesto žaliaskarė bus pradėta demontuoti sausio 10 dieną priėmė Kauno miesto savivaldybė, tačiau, tarstelėjo J. Šmidtienė, šiemet eglute gyventojai ir svečiai vis tiek galėjo pasidžiaugti ilgiau nei 2021-aisiais, kai dėl pandemijos buvo nerekomenduojama būriuotis.
Tiesiog, matyt, ji buvo pakankamai šilta ir simpatiška. Čia tikriausiai yra jos sėkmės kodas – labai daug gerų emocijų.
„Iš reakcijų aš matau, kad visiems žmonėms – tarp jų ir menininkams, ši eglutė buvo priimtina, neužkliuvo. Tiesiog, matyt, ji buvo pakankamai šilta ir simpatiška. Čia tikriausiai yra jos sėkmės kodas – labai daug gerų emocijų“, – šyptelėjo kūrėja.
Pasak J. Šmidtienės, per visą laikotarpį Kauno Kalėdų eglutei puošiant Rotušės aikštę, ją nuolat lydėjo žmonių padėkos žodžiai – ir susitikus gatvėje, ir menininkės darbe – galerijoje.
Jolanta Šmidtienė. / Vilmanto Raupelio ir Evaldo Šemioto nuotr.
„Atnešdavo ne tik padėkas, bet ir dovanų esu gavusi – visokių suvenyriukų. Žmonės šiemet reagavo labai šiltai. Man labai smagu, kad daugelis socialiniuose tinkluose dalijosi eglutės vaizdais. Jei pernai eglutė ir jos aplinka buvo graži, bet žmonės – tarsi uždaryti, nes nors iki eglutės ateiti ir buvo galima, bet nerekomenduojama, tai šiemet visi vaikščiojo ir džiaugėsi. Man patiko, kad žmonės prasiskaidrindavo savo laiką“, – šyptelėjo pašnekovė.
Kad smalsuolių dėmesio šventinei žaliaskarei nestigo, liudijo ir šeštadienį, sausio 8-ąją į Rotušės aikštę atėję kauniečiai bei miesto svečiai.
Dalis prie jos pozavo, norėdami įsiamžinti kartu, kitiems pakako vienos eglės nuotraukų.
Užkalbintos mama su dukra pasakojo, kad pastaroji dar nebuvo mačiusi šio sezono šventiškos Rotušės, todėl pasinaudojo proga.
Kol pašnekovės fotografavosi, užkalbinome kitus eglės lankytojus. Išgirdę klausimą, ar jau spėjo įsiamžinti prie eglės, pora čia pat traukė telefonus.
„Žiūrėkite, pilnas telefonas eglės nuotraukų. Ir dieną, ir sutemus, ir su mumis prie eglės, ir be mūsų. Ir net su mūsų Bosu“, – kadro su augintiniu ieškojo kauniečiai.
Tauragiškių kompanija į Kauną atidundėjusi dėl koncerto kelionę pasiankstino, todėl laiko liko ir Rotušės aikštę apžiūrėti.
Kiti aikštę ir Kalėdinę eglę įtraukė į savo tradicinį savaitgalinį maršrutą pėstute po Senamiestį. O kitiems eglė buvo tiesiog pakeliui, todėl ir stabtelėjo.
-
Kalėdų eglės: kuri gražesnė – drugeliais puošta Kauno, snaigėm žėrinti Vilniaus ar mažoji Klaipėdos? 21
Gruodžio 11 d. uostamiesčio Teatro aikštėje klaipėdiečiai ir miesto svečiai galėjo stebėti, kaip sužibo maža, bet didelio miesto verta eglutė.
Idėja netradicine eglute šiais metais puošti uostamiestį, švenčių kūrėjams gimė atliepiant ekologiškumo idėjoms.
Tikra, auganti, nors dar tik 55 cm aukščio žaliaskarė tapo žiemos pasakai įkvepiančiu muziejiniu eksponatu.
Kalėdinę uostamiesčio eglutę puošia veidrodiniai dviejų eglių kontūrai.
Teatro aikštės puošmena tapo ir šviesų instaliacijos tunelis „Laiko spalvos 770“. Jis skirtas artėjančiam Klaipėdos 770 metų jubiliejui. Latvio Janis Petersons instaliacija veiks nepertraukiamai, tačiau kas pusvalandį aikštės lankytojus pasitiks specialūs muzikos ir šviesos pasirodymai. Tunelio ilgis beveik 30 metrų.
Eglutės įžiebimas palydėtas Kalėdų Senelio vizitu ir muzikos garsais.
Kiek anksčiau, lapkričio 27 d. buvo įžiebtos Vilniaus ir Kauno Kalėdų eglės.
Vilniaus eglė yra baltos žiemos ir šviesių, spindinčių Kalėdų simbolis. Šventinės konstrukcijos akcentu pasirinktos snaigės – ledo kristalai, pasižymintys unikaliomis geometrinėmis struktūromis. Šios laikinos miniatiūrinės skulptūros, virsdamos šventinės puošybos elementais, buvo išdidintos tūkstantį kartų – tarsi stebėtum tikrą snaigę per optinį prietaisą.
Pagrindinė sostinės eglė dekoruota 96-iomis įvairaus dydžio ir skirtingų raštų šviečiančių snaigių dekoracijomis, Kalėdų eglės viršūnę puošia kalėdinė žvaigždė. Eglutės pagrindą sudaro baltos šakos ir veidrodiniai paviršiai, o sniego žėrėjimo efektą kuria eglę gaubianti girliandų skraistė.
Dizaino autorius įkvėpimo sėmėsi iš tikrų snaigių fotografijų. Žiemos paveikslą įkūnijanti eglė šiemet trijų sluoksnių. Pirmajame – veidrodžiai, kurie simbolizuos ledą. „Antras sluoksnis bus snaigės, kurių yra net 96. Dauguma yra skirtingos. Ir taip pat paskutinis sluoksnis yra girliandos su žėrėjimo efektu, kurios sudaro tą žiemiškumo įspūdį, lyg žaižaruojantis sniegas saulėtą dieną“, – pasakojo „Švenčių studijos“ dizaineris Dominykas Koncevičius.
Kauno eglė primena vasarą. Jau tryliktą kartą Kaunui kalėdinę eglutę padovanojo menininkė Jolanta Šmidtienė. Šių metų tema – stebuklingas Kalėdų sodas.
„Dabar toks laikas, kai mes esame sušalę ne tik nuo oro, bet ir nuo tos bendros situacijos, kuri mus supa antrus metus. Aš pagalvojau, kad Kalėdų medis yra simbolis to pažadėto rojaus, kad mus išganys. Vienareikšmiškai rojus yra ir šiluma, ir grožis bei malonumas, o mes dažnai jį įsivaizduojame ten, kur šilta, galbūt net siejame su tropine šalimi, jūros pakrante.
Kita vertus, rojus yra čia ir dabar, tik mes ne visada mokame džiaugtis. Tai kurdama eglutę galvojau, koks yra rojus vasarą įkristi į smilgų pievą, matyti dangų ir jausti praskrendantį drugelį, kuris yra tarsi pievų angelas. Taip kilo idėja, kad Kalėdų medis gali būti tas lietuviškos pievos atspindys“, – taip svajingai savo idėją šiemet Kauno eglę papuošti drugeliais kiek anksčiau pristatė tekstilininkė J.Šmidtienė.
Ant eglutės ir jos prieigose nutūpė apie 600 įvairaus dydžio smaragdinių drugelių, padarytų iš stiklo pluošto. Eglutės puošybai ir prieigoms panaudotas ir panašus kiekis rankų darbo smilgų.
-
Apsaugos vadas: tie ekstremalai, kurie darėsi asmenukes, į jokias pastabas nereagavo 29
„Kvintencijos“ vadovas Danielius Bučinskas portalui kauno.diena.lt papasakojo, kas vyko tą lemtingą naktį.
„Įmonė skaičiuoja jau 30 metus, tačiau toks įvykis tikrai pirmas. Ne tik pirmas, bet ir labai netikėtas. Juk kaip tu gali tikėtis, kad kažkas atvažiuos, degiu skysčiu apipils ir žaibiškai padegs eglę?! Nei to tikiesi, nei tam gali pasiruošti. Nepatikrinsi kiekvieno, kuris prieina prie eglės. Erdvė laisvai pereinama, ne per kokius nors vartelius įleidžiama“, – paklaustas, kaip reaguoja į socialiniuose tinkluose pasirodžiusią kritiką, pirmadienį teigė vadovas.
Pasak D.Bučinsko, nebuvo taip, kad apsaugininkai įvykio nematė ir sėdėjo rankas sudėję.
„Apsaugos darbuotojai, kurie dirbo įvykio naktį, savo pareigas, kurios jiems yra pavestos, atliko“, – tvirtai savo poziciją dėstė jis.
Pasak įmonės vadovo, patys apsaugininkai, pamatę degančią eglę, taip pat nedelsdami skambino ugniagesiams gelbėtojams.
„Kvintencija“ Kalėdų eglę Kaune saugo jau penktus metus, bet tokio šokiruojančio įvykio nėra buvę. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)
„Supraskite, mes saugome ne tik eglutę, saugome visą Rotušės aikštę, t.y. apie dešimt joje pastatytų objektų. Stebime, kad kas nors nepavogtų generatorių, kabelių ar dar ko nors.
Tą naktį epizodiškai dingdavo šviesa, todėl turėjome eiti ir žiūrėti prie elektros pastočių. Tikrai vyko gyvas darbas ir buvo patruliuojama po teritoriją. Supraskite, mes nestovime įsikabinę į eglę – yra daug veiksmo, ypač savaitgalių naktimis“, – detalizavo D.Bučinskas ir užsiminė, kad visus objektus labiausiai reikia saugoti nuo neblaivių asmenų.
O tie ekstremalai, kurie darėsi asmenukes, į jokias pastabas nereagavo.
Pasak vadovo, tik pasirodžius liepsnoms ir išgirdus kažkieno šauksmą „Eglė dega!“, apsaugininkai bėgo paimti gesintuvo, rūpinosi, kad ugniagesių gelbėtojų automobilis sėkmingai atvažiuotų iki degančios eglės. Tačiau juos šokiravo aplinkinių elgesys.
„Kai apsaugininkas atbėgo gesinti eglės, prasidėjo tikras šou. Žmonės puolė būriais prie eglės fotografuotis. Apsaugininkas pasakojo, kad turėjo ne tik bandyti kiek įmanoma suvaldyti žaibiškai plintančią liepsną, bet dar ir tramdyti į pavojų save stumiančius piliečius. Trumpai tariant, buvo stengiamasi, kad žmonės pasitrauktų iš tos vietos, nes bet kada eglė ar kuri nors jos dalis galėjo kristi ir ką nors sužaloti. O tie ekstremalai, kurie darėsi asmenukes, į jokias pastabas nereagavo“, – pastebėjo D.Bučinskas.
Kalėdų eglę padegė emigrantas
Paaiškėjo, kad įtariamasis naktį iš penktadienio į šeštadienį padegęs pagrindinę Kauno Kalėdų eglę – jau teistas. Prieš keliolika metų – už narkotikų platinimą ketverių metų laisvės atėmimu. 2008-aisiais išėjo į laisvę ir greičiausiai emigravo į Norvegiją.
Jokie įtarimai šiam 39-erių metų iš Kauno kilusiam asmeniui dar nepareikšti. Laukiama, kol jį leis apklausti medikai, kurių globoje jis atsidūrė dar tą pačią naktį.
Kaip jau rašyta, yra pagrindo įtarti, kad pagrindinės Kauno Kalėdų eglės padegėjui už šį sveiku protu sunkiai suvokiamą išpuolį atsakyti neteks. Dėl jo sveikatos būklės net nebuvo kreiptasi į teismą dėl jo suėmimo.
Anot ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu pradėjusių Kauno teisėsaugininkų, šis emigrantas, apie kurio gyvenamąją vietą Kaune nėra jokių žinių, atvyko tąnakt – apie 1.40 val. į nusikaltimo vietą automobiliu „Mitsubishi ASX“ su norvegiškais valstybiniais numeriais, kurį pats vairavo. Išlipęs iš jo apipylė degiu skysčiu vos prieš savaitę Rotušės aikštėje įžiebtą pagrindinę Kalėdų eglę, vėliau skubiai pasišalino. Tačiau jo automobilio valstybinius numerius įamžino ne tik rotušėje įrengtos vaizdo kameros, bet ir netoliese buvę pilietiški asmenys.
Anot Kauno policijos atstovės, iki įtariamojo sulaikymo A.Juozapavičiaus prospekte, įvykusio už keliolikos minučių po šio daugelį papiktinusio išpuolio, buvo gauti net keturi pranešimai apie nusikaltimą įvykdžiusio asmens automobilio modelį, spalvą ir valstybinius numerius.
Pirminiais duomenimis, įtariamasis buvo sulaikytas pagrindinėje Žemųjų Šančių gatvėje – pakeliui į namus, kuriuose apsistojo grįžęs iš Norvegijos. Tačiau kada ir kokiomis aplinkybėmis jis iš ten grįžo ir kiek laiko praleido emigracijoje, dar tikslinama. Dėl sveikatos būklės jis dar neapklaustas, todėl neaiškus ir koks buvo šio sveiku protu nesuvokiamo išpuolio motyvas.
Prielaidą, kad jis grįžo į Lietuvą ne per seniausiai, perša tai, jog pastaruoju metu Lietuvos policija jokių reikalų su juo neturėjo. Peržiūrėjus įrašus po savaitgalio įvykių, jam gali būti pareikštas įtarimas ne tik dėl svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, už tai gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų, bet ir dėl pasipriešinimo policijai.
Pasak Kauno policijos atstovės, stabdomas jos kolegų, „Mitsubishi“ vairuotojas nestojo, todėl teko užblokuoti kelią. Tada jis dar bandė pabėgti nuo pareigūnų, važiuodamas atbulas, tačiau nesėkmingai. Traukdamas eglės padegėją iš automobilio, ranką ir koją susižalojo vienas iš policininkų. Tai įvyko šiam 21-ų metų pareigūnui nesėkmingai suklupus ant greta buvusios pėsčiųjų salelės. Fiziškai „Mitsubishi“ vairuotojas nesipriešino.
Sulaikytasis buvo blaivus, bet kilo įtarimų, kad jis galėjo būti vartojęs kokių nors kitų kvaišalų. Įtarimų, ar jis adekvačiai suvokia tikrovę, kėlė ir jo elgesys, ir kai kurios frazės. Nuvežus sulaikytąjį atlikti kraujo tyrimo, medikai jo nebeišleido. Kol kas atsakymo, ar jis nebuvo apsvaigęs nuo narkotikų, dar nėra.
-
Įtariamojo Kauno eglės padegimu portretas: paaiškėjo, už ką jau buvo teistas 51
Jokie įtarimai šiam 39-erių metų asmeniui, kilusiam iš Kauno, dar nėra pareikšti. Laukiama, kol jį leis apklausti medikai, kurių globoje jis atsidūrė dar tą pačią naktį.
Kaip jau rašyta, yra pagrindo įtarti, kad pagrindinės Kauno Kalėdų eglės padegėjui už šį sveiku protu sunkiai suvokiamą išpuolį atsakyti neteks. Dėl jo sveikatos būklės net nebuvo kreiptasi į teismą dėl jo suėmimo.
Anot ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu pradėjusių Kauno teisėsaugininkų, šis emigrantas, apie kurio gyvenamąją vietą Kaune nėra jokių žinių, atvyko tąnakt – apie 1.40 val. į nusikaltimo vietą automobiliu „Mitsubishi ASX“ su norvegiškais valstybiniais numeriais, kurį pats vairavo. Ir išlipęs iš jo, apipylė degiu skysčiu vos prieš savaitę Rotušės aikštėje įžiebtą pagrindinę Kauno Kalėdų eglę, po ko skubiai pasišalino. Tačiau jo automobilio valstybinius numerius įamžino ne tik Rotušėje įrengtos vaizdo kameros, bet ir netoliese buvę pilietiški asmenys.
Anot Kauno policijos atstovės, iki įtariamojo sulaikymo A.Juozapavičiaus prospekte, įvykusio už keliolikos minučių po šio daugelį papiktinusio išpuolio, buvo gauti net keturi pranešimai apie nusikaltimą įvykdžiusio asmens automobilio modelį, spalvą ir valstybinius numerius.
Pirminiais duomenimis, įtariamasis buvo sulaikytas pagrindinėje Žemųjų Šančių gatvėje – pakeliui į namus, kuriuose apsistojo grįžęs iš Norvegijos. Tačiau, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis iš ten grįžo, ir, kiek laiko praleido emigracijoje, dar tikslinama. Dėl sveikatos būklės jis dar nėra apklaustas, dėl ko neaiškus ir, koks buvo šio sveiku protu nesuvokiamo išpuolio motyvas.
Prielaidą, kad jis grįžo į Lietuvą ne per seniausiai, perša tai, kad pastaruoju metu Lietuvos policija jokių reikalų su juo neturėjo. Tačiau, peržiūrėjus įrašus, po savaitgalio įvykių jam gali būti pareikštas įtarimas ne tik dėl svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, už ką gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų, bet ir dėl pasipriešinimo policijai.
Pasak Kauno policijos atstovės, stabdomas jos kolegų, „Mitsubishi“ vairuotojas nestojo, dėl ko jam buvo užblokuotas kelias. Tada jis dar bandė pabėgti nuo pareigūnų, važiuodamas atbulas, tačiau nesėkmingai. Traukdamas eglės padegėją iš automobilio, ranką bei koją susižalojo vienas iš policininkų. Tai įvyko, šiam 21-erių metų pareigūnui nesėkmingai suklupus ant greta buvusios pėsčiųjų salelės. Fiziškai „Mitsubishi“ vairuotojas nesipriešino.
Sulaikytasis buvo blaivus, bet kilo įtarimų, kad jis galėjo būti vartojęs kokių nors kitų kvaišalų. Įtarimų, ar jis adekvačiai suvokia tikrovę, kėlė ir jo elgesys, ir kai kurios frazės. Nuvežus sulaikytąjį atlikti kraujo tyrimo, medikai jau jo nebeišleido. Kol kas atsakymo, ar jis nebuvo apsvaigęs nuo narkotikų, dar nėra.
-
Sukrėsti kauniečiai po eglės padegimo: ką veikė apsaugininkai!? 59
Po naktinio incidento į Rotušės aikštę renkasi žmonės. Vieni smalsaudami, kas po gaisro liko iš žaliaskarės ir jos papuošimų. Kiti ateina norėdami prisidėti prie tvarkymo darbų, beplušantiems komunalininkams ir kūrybinei komandai neša arbatos ir pan.
Žmonės ateina šeimomis, dairosi po aikštę, stebi, kaip vyksta eglės atstatymo darbai. Siūlosi į pagalbą, klausia, kuo galėtų būti naudingi.
Likusieji namuose apie šį įvykį aktyviai diskutuoja socialiniuose tinkluose. Vienas iš labiausiai akcentuojamų kauniečių klausimų – ką incidento metu veikė eglutę visą parą saugantys apsaugininkai?
„Gi eglę saugo apsaugos darbuotojai, kur jie buvo? Eilinį kartą mašinoj miegojo“, – svarstė Evaldas.
Jokios naudos iš to jų saugojimo, tik pinigai į balą.
Jam antrino ir Iveta. „Jie niekad nieko nemato, dėl vaizdo sėdi sulindę tose mašinose, o kai tokie siaubingi dalykai vyksta, jų su žiburiu nerasi.“
Dar kiti kauniečiai buvo daug griežtesni. „Tai tegul ir prisiima atsakomybę, jei turėjo saugot, bet pražiopsojo. Čia ne koks menkas nutikimas. Tas vyras ir degaus skysčio atsivežė, kaip nematyt viso šio veiksmo!?“
„Ko stebitės, visur gi tas pats su tais apsaugininkais. Degalinėse dešrainius perka, į telefonus sulindę, naktim miega, kai saugot turėtų. Jokios naudos iš to jų saugojimo, tik pinigai į balą“, – plūdo ir Aistė.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, apsaugos paslaugos patikėtos saugos tarnybai „Kvintencija“. Kauno miesto mero patarėjas Tomas Jarusevičius portalą kauno.diena.lt informavo, kad eglutė privalo būti saugoma visą parą.
Eitvydo Kinaičio nuotr.
Šeštadienį Rotušėje budėjęs „Kvintencijos“ atstovas portalui kauno.diena.lt teigė nieko nekomentuosiantis, kai pasiteiravome, gal kolegos iš naktinės pamainos pasidalijo kokiomis nors padegimo aplinkybėmis, įspūdžiais, kas vyko po to. Paminėtina, kad eglė saugoma ne ją stebint per nuotolį, o apsaugos tarnybos ekipažas nuolat budi čia pat Rotušės aikštėje.
Feisbuko nuotr.
Su „Kvintencijos“ vadovais internete nurodytais telefonai šeštadienį susisiekti nepavyko.
Kas vyko naktį, kur buvo apsaugos darbuotojai ir jų akys, kai padegėjas pylė ant eglės degųjį skystį, į aikštę įvažiavęs su mašina, kol kas neaišku. Tačiau vienas „Kvintencijos“ apsaugos darbuotojų šeštadienį itin uoliai saugojo, tiesa, jau apdegusią eglę, energingai reguliuodamas žurnalistų ir operatorių darbą.
Pirmieji apie padegtą eglę pranešę portalo kauno.diena.lt žurnalistai dar naktį klausė ugniagesių gelbėtojų atstovų, kas pranešė apie kilusį gaisrą. Jų žiniomis, tai buvo prie eglės buvę praeiviai.
Kauno policijos atstovai šeštadienį patikslino, kad naktį buvo gauti keturi pranešimai apie degančią eglę. Tačiau patikslinti, ar kuris nors skambinusysis buvo iš „Kvintencijos“, jie teigė negalintys dėl pranešėjų duomenų apsaugos.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, bus aiškinamasi, kaip nutiko, kad apsaugai nepavyko užkirsti kelio incidentui.
Primename, kad gaisras, nuniokojęs Rotušės puošmeną, kilo šiąnakt.
„Šiąnakt atvira liepsna degė pagrindinė šių dienų Kauno puošmena – Kalėdų eglutė Rotušės aikštėje.
Laimė, žmonės nenukentėjo. Ugniagesiai buvo maksimaliai operatyvūs. Ačiū Jiems!“ – įrašu „Facebook“ informavo savivaldybė.
Kaip patvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai, pranešimas apie gaisrą gautas 1.43 val. Atvykę ugniagesiai rado atvira liepsna degančią Kalėdų eglę – gaisras likviduotas per tris minutes, iš viso apdegė apie 15 kvadratinių metrų eglės dekoracijų ir konstrukcijų.
Žmonės per įvykį nenukentėjo.
Policijos departamentas informavo, kad apie 1.40 val. prie Rotušės aikštėje stovinčios eglės privažiavo automobilis, iš jo išlipęs vairuotojas apipylė eglę degiu skysčiu ir ją padegęs pasišalino su automobiliu.
Pasak policijos, 1.57 val. Kaune, A. Juozapavičiaus prospekte, sulaikant pasišalinusį asmenį buvo sužalotas 2000-aisiais gimęs Kauno apskrities policijos pareigūnas, jis, suteikus medicininę pagalbą gydomas ambulatoriškai.
1982 metais gimęs įtariamasis sulaikytas. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės sugadinimo pavojingu būdu. Už tai gali būti baudžiama bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė portalui kauno.diena.lt sakė, kad sulaikytasis pristatytas į gydymo įstaigą kilus abejonių dėl jo sveikatos būklės. Ji taip pat patvirtino, kad sulaikymo metu įtariamasis nebuvo sužalotas, tuo metu jį sulaikyti bandžiusiam vienam iš pareigūnų sužalota ranka ir koja.
Feisbuko nuotr., stop kadras
Kauno savivaldybė informuoja, kad gaisro padariniai buvo šalinami dar šeštadienio naktį, o po detalesnės apžiūros bus siekiama rasti sprendimą, kaip Kalėdų simbolį kuo greičiau atkurti.
Pagrindinę miesto eglę, puoštą drugelių dekoracijomis, kūrė daugiametė šio Kauno Kalėdų simbolio autorė, menininkė Jolanta Šmidtienė.
