Kaune – ugnis ir ledas

„Į gimtinę stengiuosi sugrįžti kasmet. Tiesa, šįmet viešnagė Kaune truks gerokai ilgiau nei įprastai, nes turėjau atsisveikinti su netikėtai mus palikusiu tėčiu. Svajojau, kad jis išvys specialiai paruoštą numerį, kurį įtraukiau į pirmą kartą rengiamo šou programą, kartu sutiksime jo gimtadienį. Deja, tėtis išėjo anksčiau“, – sakė pašnekovas.

Kauno ledo rūmuose A. Reklys kartu su garsiais pasaulio ledo čiuožėjais pasirodymus surengs tris kartus – gruodžio 26, 28 ir 30 d. Jau dabar aišku, kad žinomas čiuožėjas publiką tikrai nustebins ne tik sportiniu talentu, bet ir įvairiais efektais – renginyje bus ir ugnies, ir iš ledo sukurtų skulptūrų.

L. Kondratės nuotr. 

„Lietuvoje tokio renginio dar nebuvo – statysime ledą ant ledo ir čiuošime ant jo. Apskritai, tikimės įgyvendinti tokius sumanymus, kokių Lietuvos publika iki šiol nėra mačiusi. Jau atlikome bandymus. Na, lyg pavojingus triukus pavyksta atlikti saugiai“, – šypsojosi Lietuvos dailiojo čiuožimo šokėjas ir treneris A.Reklys.

Jis ne tik ruošiasi neužilgo vyksiantiems įspūdingiems renginiams, bet ir jauniems čiuožėjams, norintiems pasitobulinti, veda seminarus.

„Grįžęs į Lietuvą visada pasidarau kraujo tyrimus. Bet, kai pradėjau šlaunyje jausti neįprastą maudimą, nusprendžiau ryžtis detalesniai „techninei apžiūrai“. Nenorėjau rizikuoti ir iškristi iš „žaidimo“ prieš itin man svarbų įvykį“, – pasakojo sportininkas.

Tam, kad vienoje vietoje jis gautų kuo daugiau paslaugų, A. Reklys kreipėsi į šeimos kliniką Kaune. Čia jam teko pasikonsultuoti su gydytoja radiologe – echoskopuotoja, odontologe, urologu, pasinaudoti intravenine terapija su vitaminu C bei pažeisto kojos raumens spartesniam gijimui skirta fotodinamine terapija.

L. Kondratės nuotr. 

Geriau nei Beverli Hilse

„Lietuvos klinikos, restoranai, pramogų vietos, grožio salonai jau seniai yra aplenkę daugelį prabangiomis laikomų JAV paslaugas teikiančių vietų. Užsukęs Kaune kur nors kavos dažnai pamąstau, jog čia geriau nei Beverli Hilse“, – sakė A. Reklys.

Septyniolika metų už Atlanto gyvenantis, o pastaruoju metu Kalifornijoje reziduojantis sportininkas pasakojo lankęsis restoranuose, į kuriuos gali patekti rezervavęs laiką prieš keturis – šešis mėnesius.

„Porcijos juose ne amerikietiškos, o europietiškos, t.y. suvokiamo dydžio. Maistas skanus, gražiai pateiktas. Dažnai naudojami kokybiškesni produktai, ingredientai. Bet tokių JAV nedaug, todėl ir eilės tokios. O Lietuvoje… sunkoka rasti prastesnį restoraną su primityviu interjeru. Kai Lietuvoje gyveni nuolat, atrodo, jog tai normalu. O iš tiesų čia tiek daug prabangos, kad net sunku suvokti. Kad ir šeimos klinika, kurioje lankiausi – joje mačiau viską, kuo didžiuojasi brangiausios Kalifornijos grožio įstaigos. Tad, tam, kad pasilepintum pasaulio garsenybių mėgstamomis procedūromis, reikia vykti ne pas amerikiečius, o į Kauną“, – sakė A. Reklys.

L. Kondratės nuotr. 

Jis neabejojo, jog po šou sėkmingą savo debiutą ant lietuviško ledo reikės atšvęsti pamėgtoje klinikoje ne tik atliekant sveikatos patikrinimą, bet ir pasilepinant masažais ar neinvazinėmis veido bei kūno priežiūros procedūromis.

„Renginys yra išskirtinis tuo, kad jame bus daug „pamišimo“ lygių. Į šitą projektą sudėjome viską, kad tik būtų patenkinti kiekvieno žiūrovo poreikiai – daug adrenalino, meilės, minkštumo, atsipalaidavimo bei kvapą gniaužiančių triukų, kurių neišvysite varžybų metu“, – teigė ledo šou, vyksiančio Kauno ledo rūmuose, organizatorius A.Reklys.

Būtent jis nuo menkiausių smulkmenų iki sudėtingų detalių planuoja pirmą kartą Lietuvoje vyksiantį šou. Į Kauną kartu su juo atvyks ir gausus būrys užsienio dailiojo čiuožimo žvaigždžių iš JAV, Prancūzijos bei Ispanijos – „Naujametinio sapno“ metu ant ledo bus galima išvysti Olimpinių žaidynių dalyvių, akrobatinio čiuožimo čempionatų prizininkų ir nuolatinių šou arenų dalyvių. Kauno ledo rūmuose taip pat pasirodys ir Lietuvos čiuožėjai. Žiūrovus į sapnų karalystę nukels lanksčios čiuožėjos ir oro akrobatės, kvapą gniauš įvairūs artistai, pirotechnika ir fakyrai.

Galimybę aplankyti visai šeimai skirtą ledo šou „Naujametinis sapnas“ kauniečiai ir miesto svečiai tarpušvenčiu turės net tris dienas.

Toks siūlymas antradienį teikiamas savivaldybės tarybai.

Viešą Ledo rūmų nuomos konkursą yra laimėjusi bendrovė „Kauno arena“, kuri valdo ir Nemuno saloje įsikūrusią „Žalgirio“ areną. Prieš metus atidarant rūmus buvo numatyta, jog sutartis galios iki šių metų birželio, kol koncesijos būdu bus paskirtas pastato valdytojas.

Vis dėlto dėl pasikeitusių energetinių kaštų, to kol kas padaryti nepavyko.

„Dėl geopolitinės situacijos ženkliai pasikeitus energetiniams kaštams, 2021 metų pabaigoje investiciniame projekte darytos prielaidos koncesininko paieškai ir atrankai neatitinka šių dienų situacijos, – BNS atsiųstame komentare teigė savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjos pavaduotojas Antanas Mockus. – Todėl buvo nuspręsta perdaryti investicinį projektą. Tai užtruko, koncesininko paieškos procedūros galėtų būti vykdomos tik pagal pasikeitusias prielaidas, o iki to laiko pratęsiama nuomos sutartis, kadangi Ledo rūmus vis tiek kažkas turi valdyti“.

Tarybai teikiamame siūlyme numatyta, kad nuoma tęsiama dar metams, bet ne ilgiau nei įsigalios koncesijos sutartis. Už nuomą „Kauno arena“ savivaldybei kas mėnesį mokėtų 1111 eurų be Pridėtinės vertės mokesčio.

Kauno ledo rūmai – daugiafunkcis žiemos sporto kompleksas. Jame įrengta apie 800 vietų žiūrovams, dvi ledo aikštės, kurios galės būti pritaikytos įvairioms veikloms: akmenslydžio, ledo ritulio, dailiojo ar greitojo čiuožimo treniruotėms, rungtynėms, nacionaliniams ir tarptautiniams turnyrams.

Savivaldybė taip pat ieško koncesininko Kauno sporto halei bei Dariaus ir Girėno stadionui. Kaip BNS informavo savivaldybė, koncesininko konkursas antrą kartą paskelbtas balandį, šiuo metu tebevyksta jo procedūros.

Ypač dramatiškai susiklostė vyrų finalas, kuriame prireikė pratęsimo. Tuo tarpu moterų pirmenybėse tęsiasi Virginijos Paulauskaitės komandos dominavimas.

Nors čempionatas Kauno ledo rūmuose surengtas antrus metus iš eilės, šis sezonas buvo išskirtinis tuo, kad viena salė kerlingui buvo pritaikyta net tris mėnesius. Dėl to sportininkai galėjo ant kokybiško ledo ne tik žaisti finalus, bet ir treniruotis. Dar anksčiau Lietuvos pirmenybės dažniausiai vykdavo Rygoje (Latvija).

Lietuvos kerlingo asociacijos (LKA) vadovas Tadas Vyskupaitis viliasi, kad pavyks pratęsti bendradarbiavimą su Kauno ledo rūmais ir čia įsitvirtinti ilgesniam laikotarpiui. Taip Kauno ledo rūmai taptų pagrindinė Lietuvos kerlingo bazė.

Tituluotas Lietuvos kerlingo žaidėjas T. Vyskupaitis pats šiam čempionatui subūrė senai kartu nežaidusį, bet anksčiau ne vieną pergalę iškovojusį kolektyvą – su juo Kaune žaidė Vytis Kulakauskas, Laurynas Telksnys ir Vidas Sadauskas. Šis kvartetas ir tapo Lietuvos čempionu.

Vyrų pirmenybėse iš viso dalyvavo keturios komandos. Po grupės kovų su penkiomis pergalėmis iš šešių galimų pirmavo praėjusių metų čempionė Konstantino Rykovo komanda. T. Vyskupaičio ir Arūno Skrolio ekipos pasiekė po tris pergales, o iš jaunimo sudaryta Mato Jusevičiaus komanda – vieną.

K. Rykovo komanda iškart pateko į finalą, o jų varžove tapo T. Vyskupaičio ekipa, kuri pusfinalyje 9:4 pranoko A. Skrolio komandą.

Dramatiškame finale T. Vyskupaičio komanda po dviejų taškų septintajame kėlinuke pirmavo 5:2, tačiau aštuntajame kėlinuke tiesiog be priekaištų sužaidę K. Rykovo komandos žaidėjai pelnė 3 taškus ir išplėšė pratęsimą. Pratęsime T. Vyskupaičio komanda turėjo paskutinio akmens paleidimo teisę. Nors situacija nebuvo lengva, paskutinis akmens paleidimas buvo sėkmingas, padovanojęs jai pergalingą tašką.

„Susibūrę po ilgos pertraukos, turėjome labai mažai laiko pasiruošti Lietuvos čempionatui. Varžybų eigoje matėsi, kad mums gerokai trūksta geros sportinės formos. Dėl to grupėje patyrėme tris pralaimėjimus. Visgi pusfinalyje ir finale pavyko pasinaudoti savo patirtimi ir kontroliuoti rungtynes sau palankia eiga“, - prisiminė T. Vyskupaitis.

Jis pagyrė finalo varžovų kapitoną K. Rykovą su puikiu vadovavimu ir pratęsimą išplėšusiu sudėtingu metimu – tris taškus pelnyti pavyko atlikus dvigubą išmušimą.

„Pratęsimas jau vyko permainingai ir mums prireikė sėkmės, kad iškovotume pergalę paskutiniu metimu“, - prisipažino T. Vyskupaitis.

Lietuvos moterų čempionate eilinį kartą triumfavo Virginijos Paulauskaitės komandą, kurią taip pat sudarė Olga Dvojeglazova, Rūta Blažienė, Justina Zalieckienė ir Dovilė Aukštuolytė. Ši komanda sėkmingai atstovauja Lietuvai Europos čempionatuose, todėl nenuostabu, kad Kaune jos buvo sunkiai sulaikomos.

Iš viso varžėsi šešios Lietuvos moterų ekipos. V. Paulauskaitės komanda laimėjo visas septynerias rungtynes. Pusfinalyje ji 10:4 įveikė Astos Vaičekonytės komandą, o finale net 11:1 sutriuškino Akvilės Rykovės ekipą. Lemiamoje kovoje dėl aukso prireikė vos šešių kėlinukų, nes penktajame čempionės pelnė net 5 taškus ir nebeliko net mažiausios intrigos.

„Žinoma, kad džiaugsmo visada yra, nes smagu tapti Lietuvos čempionėmis. Komandų skaičius buvo nemažas, tiesiog mes šįkart sužaidėme labai gerai ir varžovėms su mumis buvo nelengva, - pasakojo V. Paulauskaitė. – Labai džiaugiamės, kad Kaune turėjome kerlingui pritaikytą salę visus tris mėnesius, todėl šis Lietuvos čempionatas tapo tikriausiai labiausiai kokybišku iš tų, kuriuose esame dalyvavę.“

V. Paulauskaitė pridūrė, kad visas pasibaigęs sezonas jos komandai buvo tikrai neblogas, nes visos žaidėjos patobulėjo ir demonstravo vis geresnį žaidimą.

Bronzos medalius iškovojo A. Vaičekonytės komanda, rungtynėse dėl trečiosios vietos 8:5 įveikusi jaunąją Miglės Kiudytės ekipą.

Penktąją vietą moterų pirmenybėse užėmė Gaivos Valatkienės, o šeštąją – Kristinos Adamonienės komandos.

„Lietuvos kerlingo čempionato lygis atspinti bendrą kerlingo situaciją Lietuvoje. Sunku kelti meistriškumą neturint treniruočių bazės Lietuvoje. Jeigu pavyks išlaikyti kerlingą Kauno ledo rūmuose ir susidoroti su ledo kokybės išlaikymo iššūkiais, ateityje bendras lygis tikrai augs sparčiau. Šiuo metu jaučiasi ilgamečių komandų įdirbis ir patirtis, įgauta treniruotėse užsienyje bei tarptautinėse varžybose“, - reziumavo LKA prezidentas T. Vyskupaitis.

Ant puikiai ir profesionaliai paruošto ledo varžėsi penkios komandos, o asmeninėse varžybose savo jėgas išbandė 21 žaidėjas. Tiek žaidėjų bei komandų Lietuvos pirmenybėse dar nėra buvę.

„Retenybė yra Lietuvoje žaisti ant ledo, atitinkančio bavariško akmenslydžio reikalavimus. Kadangi Kauno ledo rūmai dar yra pakankamai nauji, tai visos sąlygos ir atmosfera buvo puikios. Esu tikrai patenkintas įvykusiomis kokybiškomis varžybomis“, - sakė bavariško akmenslydžio treneris Žilvinas Eidukaitis.

Būtent Ž. Eidukaičio treniruojami Lazdijų gimnazijos auklėtiniai, tarp kurių dauguma turi patirties Europos bei pasaulio jaunių ir jaunimo čempionatuose, dominavo varžybose Kaune. Asmeninėse taiklumo varžybose Lietuvos čempionu tapo Skirmantas Žukauskas, surinkęs 259 taškus.

„Asmeninės varžybos parodo individualų sportininko pasirengimą. S. Žukauskas kažkiek nustebino, nes jis jau yra nebe moksleivis, turi darbą, bet aktyviai prisijungia prie moksleivių treniruočių, ne kartą važiavo sportuoti su mumis į Kauną. Jis praeityje buvo pasiekęs pergalių, bet tokio gero rezultato kaip šįkart jis dar neturėjo“, - pasakojo Ž. Eidukaitis.

Sidabro medalį iškovojo Gustas Valaika (223 tšk.), bronzos – Titas Malinauskas (221 tšk.). Ketvirtas liko Egidijus Kazlauskas (194 tšk.), kuris šiuo metu atlieka privalomąją karinę tarnybą, bet turėjo laisvą savaitgalio dieną ir ją išnaudojo dalyvaudamas čempionate. Ž. Eidukaitis liko nustebęs tokiu jo pasirodymu, nes E. Kazlauskas nesitreniravo visus metus.

Dalyvių skaičių šuolį Lietuvos bavariško akmenslydžio čempionate lėmė Rokiškio bendruomenės įsitraukimas į šį sportą. Vos metus bavarišką akmenslydį besitreniruojantys Rokiškio aisštoko klubo nariai sparčiai progresuoja ir po truputį vejasi Lazdijų sportininkus.

„Dalyvių skaičius, galbūt ir ne taip greitai kaip norėtųsi, bet auga. Tai suteikia optimizmo. Dar keletas merginų iš Lazdijų gimnazijos sirguliavo ir negalėjo atvykti į Kauną“, - teigė treneris.

Lietuvos čempionato komandinėse varžybose dalyvavo po dvi Lazdijų gimnazijos ir Rokiškio aisštoko klubo komandas bei Rokiškio „Rotary“ klubas. Didžiausia intriga buvo tarp dviejų Lazdijų gimnazijos komandų. Antroji ekipa čempionato starte laimėjo Lazdijų derbį 14:2. Nors vėliau Lazdijų antroji komanda kiek netikėtai pralaimėjo Rokiškio aisštoko klubo pirmai ekipai, dėl geresnio taškų koeficiento ji tapo čempione.

Sidabro medaliai atiteko pirmajai Lazdijų gimnazijos komandai, bronzos – Rokiškio „Rotary“ klubui.

„Antroji Lazdijų komanda lyg ir turėjo būti silpnesnė, bet sugebėjo nugalėti pagrindinius varžovus. Galiu pasidžiaugti rokiškėnų pažanga. Su kiekvienomis varžybomis matau naujų veidų, o tai reiškia, kad jie pritraukia vis daugiau žmonių. Labai gerai, kad atsiranda konkurencija Lazdijams. Visa tai – tik į pliusą“, - džiaugėsi Ž. Eidukaitis.

Treneris atskleidė, kad bavariško akmenslydžio užuomazgos atsiranda Ignalinoje, taip pat yra planuojama sudaryti sąlygas sportuoti Kėdainių gyventojams, todėl ateityje šalies pirmenybių dalyvių skaičius turėtų dar labiau augti.

„Žinoma, norėtųsi, kad ir didieji miestai sugebėtų paruošti vieną, kitą komandą. Tai tikrai pagyvintų čempionatus. O labiausiai noriu, kad į šį sportą įsijungtų daugiau merginų ir moterų. Oficialiuose čempionatuose moterys varžosi atskirose įskaitose, todėl būtų smagu suburti ir merginų rinktinę“, - šypsojosi Ž. Eidukaitis.

Šiame etape prie turnyro prisijungė „Ice Surfers“ (kap. Giedrius Rumšys) komanda, todėl tik šiemet įkurtose taurės varžybose dalyvių skaičius išaugo iki devynių ekipų.

Antrajame etape buvo sužaistos ketverios rungtynės.

Antrąsias pergales šiose varžybose pasiekė patyrusios Virginijos Paulauskaitės „Skipo“ bei Konstantino Rykovo „IceProof“ komandos. „Skipas“ 7:4 įveikė „Slydį“ (kap. Gaiva Valatkienė), o „IceProof“ 9:4 įrodė pranašumą prieš Kauno kerlingo klubą (kap. Lina Janulevičiūtė).

V. Paulauskaitė, kuri su savo komanda sėkmingai varžosi Europos čempionatuose, džiaugiasi šių varžybų atsiradimu ir įžvelgia daug naudų.

„LKA taurė yra gera idėja, ypač naujoms komandoms. Joms tai yra puiki galimybė pažaist su labiau patyrusiomis komandomis. Jaunos komandos dar nelabai drįsta dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, todėl jie gali tokiame turnyre įgyti reikalingos patirties. Patyrusioms komandoms taip pat įdomu pasirungti, pažaisti tarpusavyje ir pamatyti, ką yra sukaupusios per treniruočių laiką arba ko dar trūksta“, – kalbėjo V. Paulauskaitė.

Nors Lietuvoje nėra specializuotos kerlingo arenos, Kaune ledo paruošėjas Donatas Kiudys vėl pasistengė, kad dalyviai jaustųsi komfortabiliai ir galėtų demonstruoti kokybišką žaidimą.

„Tai geriausias ledas, kokį galime turėti Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vilniuje, treniruotis galima tik ant labai nekokybiško ledo, kuris tinka nebent naujokams susipažinimui su kerlingui. Dėl to Kaune ledas tikrai yra labai neblogas. Žinoma, kokybe jis dar neprilygsta kerlingų klubų ar Europos čempionatų ledui, tačiau tai, ką D. Kiudys spėja padaryti per trumpą laiką, yra puiku. Ant tokio ledo jau galima turėti kokybiškas treniruotes prieš tarptautinius turnyrus“, – pasakojo V. Paulauskaitė.

Kitose trečiadienio rungtynėse turnyre debiutavusi „Ice Surfers“ komanda 7:5 nugalėjo jaunuosius „Forsarus mix“ (kap. Miglė Kiudytė) atstovus, o Arūno Skrolio „DeArch“ komanda 9:3 pranoko „Forsarus boys“ (kap. Matas Junevičius) ekipą.

„Kas krenta į akis, tai jaunimo technikos atlikimas. Žvelgiant tiesiog į iščiuožimus, nuo ko ir prasideda kerlingas, tai nemažai jaunų žaidėjų atrodo tiesiog puikiai. Koją jiems tikriausiai pakiša jaudulys, patirties stygius, analizavimo ir supratimo trūkumas, bet visa tai ištobulinama su laiku“, – pabrėžė V. Paulauskaitė.

Po dviejų LKA taurės etapų pirmauja po dvi pergales turinčios „Skipo“, „IceProof“ ir „DeArch“ komandos.

Visos LKA taurės varžybos yra rengiamos Kauno ledo rūmuose. Trečiasis etapas numatomas kovo 22 dieną, ketvirtasis – balandžio 19 dieną, o penktasis – gegužės 10 dieną.

Į Kauną gruodžio 11–17 dienomis atvyks Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Kroatijos, Rumunijos ir Nyderlandų jaunimo rinktinės – kiekvienos jų tikslas yra tapti geriausia ir pakilti į aukštesnįjį divizioną, tad žiūrovų laukia emocijų kupina savaitė.

Tai, kad du iš eilės tarptautiniai turnyrai vyksta Kaune, nėra atsitiktinumas. Šiemet Europos kultūros sostinės titulu pasipuošusiame mieste prieš 100 metų gimė lietuviškojo ledo ritulio tradicija – 1922 metų sausį sužaistos pirmosios profesionalios rungtynės.

Čempionate su bendraamžiais kausis ir tikriausia Lietuvos rinktinė. Taip simboliškai pristatomos būsimosios mūsų šalies ledo ritulio žvaigždės, kurių nuoširdus azartas dera su nuolatiniu tobulėjimu ir siekiu kilti aukščiau.

U-20 pirmenybės yra paskutinės prieš vyrų lygmenį ir yra laikomos tarpinėmis tarp jaunimo ir suaugusiųjų ledo ritulio. Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinės pamainą treniruoja legendinis gynėjas Mindaugas Kieras, šiuo metu dirbantis ir klube „Hockey Punks“. Jam talkina pajėgiausių šalies trenerių kompanija. Tai „Geležinio vilko“ ledo ritulio mokyklos atstovas Dovydas Kulevičius, „Airwell Energija“ vyr. treneris Arūnas Aleinikovas ir „Kaunas City“ vyr. treneris Sergejus Durdinas.

Galutinė lietuvių U-20 rinktinės sudėtis paaiškės po stovyklos Elektrėnuose, kuri prasidės gruodžio 3 dieną. „Dvi dienas stebėsiu 15 puolėjų ir 10 gynėjų – po stovyklos patvirtinsime 20-ies žmonių rinktinę“, – komentavo M. Kieras.

Bilietais į pasaulio ledo ritulio IIA diviziono U-20 čempionato rungtynes Kauno ledo rūmuose prekiauja bilietai.lt. 

Jokio atsitiktinumo – juk būtent šiame mieste lygiai prieš 100 metų prasidėjo Lietuvos ledo ritulio istorija. Tarptautinis turnyras lapkričio 10–12 dienomis vyks naujuosiuose Kauno ledo rūmuose.

Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija – dėl „Baltic Challenge Cup“ susikaus šių šalių vyrų rinktinės.

„Tai pakankamai reta proga pamatyti mūsų vyrų rinktinę, žaidžiančią namuose, juk pasaulio čempionatai taip dažnai Lietuvoje nevyksta“, – tarptautinio turnyro aktualumu įsitikinęs Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinės treneris Arūnas Aleinikovas. Jis prideda, kad kasmet vis kitoje Baltijos šalyje vykstanti iššūkio taurė – geras būdas patikrinti jaunąją ledo ritulio kartą: „Šiam turnyrui sudarėme išplėstinį rinktinės sąrašą – turėsime ne 20, kaip įprasta, bet 25 žaidėjus, tad nauji kandidatai tikrai turės šansą pasirodyti.“

Anot ilgus metus rinktinės vartus gynusio stratego A. Aleinikovo, ant Kauno ledo tikrai pasirodys tokie užsienyje žaidžiantys lietuviai, kaip Nerijus Ališauskas, Ugnius Čižas, Martynas Grinius.

„Stengsimės nesugadinti sirgaliams šventės“, – paklaustas apie lietuviams keliamus tikslus juokiasi treneris ir priduria, kad ypač įdomu bus susikauti su tradiciškai galinga lenkų rinktine. „Pastaraisiais kartais, kai jiems pralošėme, nebuvome geriausios sudėties, o šįkart ji tikrai optimali, tad sieksime pergalės, kad taurė liktų Lietuvoje.“

Tuo pat metu Kauno ledo rūmuose vyks ir Pasaulio U20 čempionatui besiruošiančių rinktinių (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Rumunija) draugiškas turnyras. Visas abiejų turnyrų rungtynes žiūrovai kviečiami stebėti su vienu abonementu ar dienos bilietu.

„Baltic Challenge Cup“ abonementais ir dienos bilietais prekiauja bilietai.lt.

Asociacija „Hockey Lietuva“ pateikė prašymą net trims ateinančių metų pasaulio čempionatams: Kaunas pretendavo rengti pasaulio U-20 ir moterų čempionatus, o Elektrėnai – U-18 amžiaus grupės turnyrą.

Dėl galimybės rengti pasaulio jaunimo iki 20 metų IIA diviziono pirmenybes lietuviai varžėsi su Didžiąja Britanija, o po balsavimo nuspręsta, jog turnyras patikėtas Lietuvai.

Pasaulio jaunimo čempionatas bus rengiamas naujuose Kauno ledo rūmuose. Šių metų pavasarį atidarytuose ledo rūmuose čempionatas numatytas šių metų gruodžio 11-17 dienomis.

Lietuvių varžovais šiame lygmenyje bus Didžiosios Britanijos, Ispanijos ir Rumunijos rinktinės bei dvi stipriausios IIB diviziono komandos. Šios pirmenybės bus surengtos rugsėjį.

Norą rengti pasaulio moterų čempionatą išreiškė trys šalys: Lietuva, Estija ir Rumunija. Po balsavimo pirmenybių rengimas buvo patikėtas Rumunijai, kuri turnyrą rengs Brašovo mieste.

Šiais metais pirmuosius šalies moterų ledo ritulio istorijoje sidabro medalius iškovojusi Lietuvos rinktinė pasaulio čempionate kovos su Ukraina, Estija, Rumunija, Honkongu ir Bulgarija. Čempionatas bus rengiamas kovo 3-9 dienomis.

Vyrai – Didžiojoje Britanijoje, jauniai – Serbijoje

Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė varžytis IA divizione vyks į Notingamo miestą Didžiojoje Britanijoje. Konkurencinėje kovoje italus nurengę britai pasaulio čempionatą rengs balandžio 29 – gegužės 5 dienomis.

IIHF kongrese taip pat buvo nuspręsta, jog kitąmet pasaulio čempionatuose divizionai vėl bus sudaryti iš šešių rinktinių. Dėl šios priežasties su lietuviais rungsis ne tik iš elitinio diviziono iškritusios Didžiosios Britanijos ir Italijos komandos, IA divizione išlikusi Pietų Korėja bei į aukštesnį lygmenį pakilusi Lenkija, tačiau ir Rumunijos ledo ritulininkai.

Dvi stipriausios IA diviziono komandos iškovos bilietus į elitinį pasaulio čempionato divizioną, o silpniausia diviziono rinktinė bus priversta leistis žemyn į IB divizioną.

Priminsime, jog praėjusiame pasaulio čempionate Liublianoje Lietuvos rinktinė liko trečia ir pasiekė geriausią visų laikų nepriklausomos Lietuvos pasiekimą.

Lietuvos jaunių rinktinė vyks į Serbiją. Balandžio 16-22 dienomis Belgrade IIA divizione lietuvių lauks kovos su Didžiąją Britanija, Rumunija, Kroatija, Serbija ir Ispanija.

Taip pat nuspręsta, kad iš Rusijos atimtas 2023 metų pasaulio čempionatas vyks Rygoje ir Temperėje. Bendrą paraišką pateikusios Latvija ir Suomija buvo vienintelės tokį norą pateikusios šalys. Iš Rusijos planetos pirmenybės atimtos dėl kruvino karo Ukrainoje.

„Ilgai lauktas žiemos sporto kompleksas suteiks galimybę treniruotis įvairių sporto šakų atstovams. O svarbiausia, kad ledo aikštelėmis galės mėgautis ir visi Kauno gyventojai bei miesto svečiai, kuriuos pakviesime į masinius čiuožinėjimo seansus“, – atidarymo ceremonijoje sakė Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo direktorius Paulius Motiejūnas.

Atidarymo proga Kauno ledo rūmų pirmieji lankytojai stebėjo dailiojo ir sinchroninio čiuožimo pasirodymus, įvyko parodomosios ledo ritulio rungtynės tarp Kauno „Kaunas City“ ir Vilniaus „Hockey Punks“ komandų, pranešė Kauno „Žalgiris“.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

Nuo trečiadienio Kauno ledo rūmai bus atviri ir visiems norintiems išmėginti ledą – vyks masiniai čiuožimai, startuos įvairūs būreliai ir rungtynės, o esant poreikiui – rengiamos parodos, koncertai. Ledo mėgėjams taip pat bus suteikiama galimybė išsinuomoti visą aikštę.

Viešą Ledo rūmų nuomos konkursą laimėjo bendrovė „Kauno arena“, kuri valdo ir Nemuno saloje įsikūrusią „Žalgirio“ areną. Ji veiklą vykdys mažiausiai iki 2023 metų birželio, kol koncesijos būdu bus paskirtas pastato valdytojas.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

Kauno ledo rūmai – daugiafunkcis žiemos sporto kompleksas. Jame įrengta apie 800 vietų žiūrovams, dvi ledo aikštės, kurios galės būti pritaikytos įvairioms veikloms: akmenslydžio, ledo ritulio, dailiojo ar greitojo čiuožimo treniruotėms, rungtynėms, nacionaliniams ir tarptautiniams turnyrams.