„Rytoj Kauno miesto GMPS pavadinimo nebelieka, tačiau lieka darbuotojai, lieka įstaiga tik su nauju pavadinimu. Iš vienos pusės liūdna, bet iš kitos…?!“ – malonaus jaudulio neslėpė GMPS atstovai, citavę šventąjį Augustiną, kad pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, nėra atviri pokyčiams, skaito tik pirmą puslapį.

„Mes ne tie, kurie skaito tik pirmąjį puslapį. Mes už naujoves, žinias, profesionalumą, įgūdžių tobulinimasi, bendradarbiavimą, o svarbiausia – už norą padėti žmogui!“ – teigė stoties atstovai.

Šios įstaigos istorija jau siekia daugiau nei šimtą metų. Ir visus juos stoties gydytojai, skubiosios medicinos pagalbos slaugytojai, skubiosios medicinos pagalbos paramedikai, paramedikai-GMP automobilio vairuotojai, paramedikai, vairuotojai, administracija, automobilių technikai, IT specialistai, sargai, vaistinėlės darbuotojai, pamainos gydytojai, dispečeriai išliko vieningi dėl bendro tikslo.

„Tik jūsų dėka tiek daug pasiekėme ir pasieksime dar daugiau!“ – į kolegas kreipėsi stoties atstovai.

Įgyvendinant GMP pertvarką penkiolika šalies GMP stočių iš savivaldybių perėjo į valstybės rankas ir tapo VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dalimi.

Pastaroji nuo rytojaus veiks nauju pavadinimu – kaip Greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

Sujungtos VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centras, VšĮ Plungės rajono greitosios medicinos pagalba, VšĮ Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Raseinių rajono greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Akmenės rajono greitosios medicinos pagalbos centras, VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centras, VšĮ Molėtų rajono greitosios medicinos pagalbos centras, VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis, VšĮ Jonavos greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis.

Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad GMP reorganizavimas vykdomas, siekiant užtikrinti greitosios medicinos pagalbos paslaugų centralizuotą organizavimą ir teikimą, tolygų greitosios medicinos pagalbos brigadų užimtumą, vienodai prieinamas visiems regionams greitosios medicinos pagalbos paslaugas, vienodą tinkamą techninį aprūpinimą, greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo integraciją su kitomis tarnybomis, vieningą profesionalų greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo standartą.

Sujungus skirtingus greitosios pagalbos teikėjus į vieną organizaciją tikimasi, kad taip pat bus optimizuotos administravimo ir valdymo išlaidos, kad daugiau lėšų būtų skiriama GMP brigadoms, šiuolaikiškai įrangai ir infrastruktūrai. Brigadų darbuotojams bus suvienodintas darbo užmokestis ir galimybės kelti kvalifikaciją.

Gyventojams pagalbos teikimo tvarka nesikeičia. Skubiąją medicinos pagalbą ir toliau bus galima išsikviesti tuo pačiu bendrosios pagalbos numeriu – 112.

„Mūsų medikai, ugniagesiai gelbėtojai, kinologai su keturkojais jau atvykę į Turkiją.

Šiandien pirmieji pasiruošimo darbai jau įvykę – įkurtas pagalbos miestelis.

Įtampa jaučiama, nes žemės drebėjimai vis dar juntami“, – feisbuke rašė Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis.

Primename, kad ankstų pirmadienio rytą pietryčių Turkiją ir kai kurias Sirijos dalis supurtė galingas 7,8 balo žemės drebėjimas, nusinešęs daugiau kaip 22 000 žmonių gyvybių.

Beveik 19 000 iš jų žuvo Turkijoje.

Planuojama, kad šios sumos užteks pirmajam šių metų pusmečiui – iki birželio 30 dienos.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, esant ekstremaliai situacijai Karštosios linijos veikla dar reikalinga.

Jos darbuotojai konsultuoja ir registruoja asmenis skiepams nuo COVID-19 ir tyrimams.

Iš minėtos sumos daugiausia – beveik 1,9 mln. eurų – bus išleista Karštosios linijos darbuotojų atlyginimams, per 153 tūkst. eurų – patalpų nuomai, 140 tūkst. eurų – programinės ir techninės įrangos nuomai, ryšio ir konsultacinėms paslaugoms, dar 48 tūkst. eurų – organizacinei technikai įsigyti, aptarnauti.

Karštojoje linijoje dirba apie 270 darbuotojų.

Trumpasis numeris dėl koronaviruso 1808 įkurtas 2020 metų kovą, siekiant konsultuoti gyventojus dėl COVID-19.

Medikai šoko skirtingose miesto vietose: prie Kauno pilies, Rotušės, skulptūros „Laisvės karys“, Aleksoto apžvalgos aikštelėje. Populiari daina skambėjo ir prie Kauno marių, Kauno m. GMPS pastato. Šokantys medikai įsiamžino ir ant tilto virš geležinkelio bėgių, ant kurio buvo filmuotas serialas „Černobylis“.

Kauno m. GMPS vadovas Nerijus Mikelionis teigė, kad šis šokis gimė pačių medikų iniciatyva. 

„Tai padaryta pačių medikų, o ne administracijos iniciatyva, – gražia idėja džiaugėsi N. Mikelionis. – Medikai tai darė ne savo darbo metu ir nenaudojo automobilių, kurie turėtų važiuoti į kvietimus, tad šioje vietoje mes rizikas minimalizavome. Tai tikrai graži iniciatyva, kuria įsijungiame į pasaulinį šio šokio judėjimą. Reikia pasidžiaugti, kad Kaunas neatsiliko nuo kitų tiek pasaulio, tiek mūsų šalies medikų.“

Esame stiprūs kartu.

Sušokti populiarųjį šokį neatsispyrė tiek vyrai, tiek moterys. Jų čia – maždaug pora dešimčių.

Vaizdo įraše matyti ir traumą patyręs Kauno m. GMPS darbuotojas, kuris šokančius kolegas stebėjo sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje. „Darbuotojas buvo išreiškęs norą dalyvauti, tačiau vėliau patyrė traumą. Juk negali uždrausti žmogui dalyvauti tokiame gražiame renginyje“, – sakė N. Mikelionis, pats šį kartą nešokęs.

Kaip portalui pasakojo vaizdo įrašo kūrimo procese dalyvavusi medikė Margarita, traumą patyręs darbuotojas buvo atsakingas už tai, kad laiku būtų paleista muzika.

Įraše matomas vaizdas gimė ne per vieną dieną – medikai turėjo ne vieną repeticiją, vėliau buvo šokama, o tada vyko vaizdo įrašo montavimo darbai. Kaip pasakojo pašnekovė, šiai idėjai įgyvendinti buvo skirtas maždaug mėnuo. 

„Šokio idėja yra susijusi su noru COVID-19 ligos nuvargintam pasauliui įkvėpti daugiau vilties, kuria pasidalijo ir prisidėti prie gražios idėjos pakvietė kitų miestų greitosios medicinos pagalbos stočių medikės Aistė ir Neringa. Pandemijos metu išplitęs šokis yra geriausias įrodymas, kad šiuo laikotarpiu reikia gyventi toliau ir judėti pirmyn. Kadangi šokio judesiai nėra sudėtingi, juos nuotoliniu būdu padėjo išmokti profesionalus šokėjas Adomas Norkūnas. Kauno m. GMPS medikai mokėsi ir repetavo namuose, susitikę buvo kelis kartus sušokti bendrai kieme, buvo naudotos veido apsaugos priemonės ir laikytasi saugaus atstumo. Filmavimas vyko laisvu nuo darbo metu, buvo pasitelkti pakaitiniai GMP automobiliai. Namuose besimokant šį šokį pailsėjome morališkai,  tai medikai darė ir su savo šeimos nariais, tad kartu gerai praleido laiką. Norime palinkėti visiems pozityvumo, mylėti ir saugoti vienas kitą, nesmerkti ir palaikyti, nes mes kartu esame stiprūs“, – sakė Kauno m. GMPS  dispečerė Roberta Martusevičienė.

Planuojama, kad šį Kauno medikų šokį bus galima pamatyti ir vaizdo įraše, kuriame šoks medikai ir iš kitų Lietuvos miestų.

Susigundė kvietimu

Šeštadienių rytais, kai dauguma moksleivių tebegaudydavo devintą sapną, pasisotinęs mamos teptais sumuštiniais ir puodeliu kavos, Prienuose gyvenantis Pijus Dilinikaitis sėsdavo į autobusą, vežantį į Kauną.

"Keldavausi 5 val. ryto, o 8 val. jau būdavau čia", – savo pirmąsias keliones į Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotį prisiminė aštuoniolikmetis savanoris.

Šeštadienio ritualas – kelionė iš Prienų į Kauną ir atgal į namus – tęsiasi jau ketverius metus. Tiek pat laiko jaunuolio mama sūnų išlydi su lauknešėliu. Pasikeitė tik žadintuvo skambėjimo laikas – dabar Pijus turi nuosavą automobilį, todėl gali pamiegoti šiek tiek ilgiau. Tiesa, tik kol kas. Kitąmet jis žada kibti į medicinos studijas. Prie tokio vaikino pasirinkimo prisidėjo dabartinė jo veikla – savanorystė, o prie pastarosios – "Medikopteris 117". Žiūrėdamas kraują stingdančias legendinio vokiečių serialo dalis, Pijus sustingdavo iš smalsumo, o artistams pasruvus krauju, nosį priklijuodavo prie televizoriaus ekrano.

"Kartą naršydamas internete pamačiau kvietimą tapti Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties savanoriu. Parašiau slaugos padalinio vadovei Irenai Dabulskienei, o ji pakvietė mane atvykti į mokymus. Juose buvo maždaug trisdešimt žmonių, aš – jauniausias, nes tuo metu buvo galima savanoriauti nuo keturiolikos metų, o dabar jau tik nuo šešiolikos", – pasakoja vaikinas.

Po gerą pusdienį trukusių mokymų Pijus į savo galvą prisikrovė daug naudingos informacijos: kaip stabdyti gausų kraujavimą, kaip atpažinti sąmonės netekusį žmogų ir atskirti nuo apalpusio, kaip atlikti krūtinės ląstos paspaudimus, kaip sutvirtinti kaklą įtvaru, taisyklingai imobilizuoti traumą patyrusį pacientą ant specialios lentos.

Kasdien – po istoriją

Maždaug po savaitės žinias, įgytas mokymų metu, Pijus pritaikė praktikoje. Tiesa, realybė, su kuria susidūrė savanoriaudamas, "Medikopterio 117" scenų toli gražu nepriminė.

"Puikiai prisimenu pirmą iškvietimą, į kurį važiavau kartu su brigada. Tąkart moteris skundėsi skausmu krūtinėje. Žvelgdami į elektrokardiogramą medikai pakitimų nefiksavo. Greičiausiai blogą jos savijautą lėmė stresas, nes visą kelią ji verkė.

Šiandien, beje, taip pat jau gavome panašų iškvietimą. Moteris ir vėl skundėsi skausmu krūtinės srityje", – antrasis šeštadienio įvykis, pasak jo, buvo kur kas sudėtingesnis.

Ne kartą mačiau mirtį. Ar jaučiuosi blogai būdamas prie mirusio žmogaus? Tikrai ne. Kur kas blogiau, kai žmonės sužino netekę artimojo.

Valydama langus iš trečio aukšto iškrito moteris. Brigada teikė pagalbą ir nelaimėlę skubiai išgabento į Kauno klinikas. Per ketverius savanoriavimo metus panašių situacijų būta ir daugiau. Apie vienas jų Pijus nenorėjo, apie kitas – negalėjo kalbėti, trečias tiesiog pamiršo. Ne dėl abejingumo, o dėl profesinės etikos. Privaloma gerbti paciento privatumą ir jo teisę į visišką konfidencialumą.

"Tą akimirką tu galvoji, kaip padėti būtent tam žmogui. Vėliau užmiršti, nes vieną iškvietimą keičia kitas. Vieną istoriją – kita", – Pijaus veidas akimirką suakmenėjo.

Kad ir kaip stengtųsi, vienos istorijos greitosios medicinos pagalbos stoties savanoris iki šiol negali pamiršti. Vasarą prie jo akių užgeso septynmetės mergaitės gyvybė. Tąkart nepadėjo nei greita reakcija, nei brigados profesionalumas.

"Ne kartą mačiau mirtį. Ar jaučiuosi blogai būdamas prie mirusio žmogaus? Tikrai ne. Kur kas blogiau, kai žmonės sužino netekę artimojo", – apie fiziškai lengviausią, tačiau psichologiškai sunkiausią brigados darbuotojų pareigą kalbėjo P.Dilinikaitis.

Reikia sielos daktarų

Pijus įsitikinęs, kad jei gatvėje, autobuse ar parduotuvėje susidurtų su užspringusiu, sąmonės netekusiu ar traumą patyrusiu žmogumi, reaguotų taip pat operatyviai, kaip tai daro važiuodamas į iškvietimus su greitosios medicinos pagalbos stoties brigada. Jaunuolis žino, kad tokiais atvejais svarbi kiekviena minutė. Delsti nevalia. Tokiu pat principu Pijus vadovaujasi ir tada, kai iškviestas į pagalbą šaukusio žmogaus namus susiduria su pastarojo priešiškumu.

"Kai matome, kad kyla grėsmė žmogaus gyvybei, kad jis pats sau gali pakenkti to nesuprasdamas, į pagalbą kviečiame policijos pareigūnus", – P.Dilinikaitis džiaugėsi, kad panašios situacijos pasitaiko rečiau.

Kur kas dažniau būna atvejų, kai atvažiavusi į iškvietimą brigada supranta, kad žmogui tereikėjo su kuo nors išsišnekėti. Tokių iškvietimų esą padaugėja prieš didžiąsias metų šventes, kai vienišiams, dažniausiai senoliams, širdį spaudžia liūdesys.

"Praėjusiais metais dirbau prieš pat Kalėdas. Šiemet – taip pat. Darbo būna sočiai. Žmonės skuba, lekia, verčiasi per galvas, o kiti skęsta vienatvėje", – artėjant gražiausioms metų šventėms savanoris ragino prisiminti vienišus giminaičius ar kaimynus. Aplankyti juos ir skirti keliolika minučių pokalbiui, bent trumpam nuvysiančiam niūrias mintis.

Brigados vadovui leidus

Ką daro greitosios medicinos pagalbos stoties savanoris? Sąraše, anot Pijaus, daugybė punktų. Pradedant automobilio švaros palaikymu, baigiant gausaus kraujavimo stabdymu, pradiniu gaivinimu, spaudimo matavimu "Life pak 15" aparatu, gliukozės nustatymu kraujyje ir kita būtiniausia pagalba su brigados vadovo priežiūra ir palaiminimu.

"Į kursus atėjau nieko nemokėdamas – visas žinias įgijau čia. Jei kas neaišku, klausiau darbuotojų. Niekada nebuvo taip, kad kuris nors neatsakytų", – P.Dilinikaitis džiaugėsi draugišku kolektyvu, kurį vadino savo antrąja šeima.

Į kursus atėjau nieko nemokėdamas – visas žinias įgijau čia.

Gerų žodžių savanoriui negailėjo ir slaugos padalinio vadovė I.Dabulskienė, prieš ketverius metus keturiolikmetį pakvietusi įsilieti į gausią šeimą.

"Nuo 2014 m. įstaigoje vykdoma savanoriška veikla. Per penkerius metus pirmosios pagalbos teikimo buvo apmokyti apie 1 000 savanorių. Šiuo metu savanorišką veiklą aktyviai vykdo virš 120 savanorių. Norinčių savanoriauti yra labai daug, visų pageidaujančių iš karto priimti negalime.

Dauguma savanorių yra puikūs medikų pagalbininkai, galėčiau pateikti ilgiausią sąrašą kurie savanoriauja jau ne vienus metus, jiems puikiai sekasi, įstaiga jiems labai dėkinga už neatlygintiną pagalbą. Pijus – kaip laikrodukas, drausmingas, paslaugus be galo smalsus ir gabus. Žinių per tuos visus metus nemažai sukaupė. Beliko tik diplomą gauti", – sėkmės savanoriui, kuris tiesiogine žodžio prasme užaugo jos akyse, linkėjo I.Dabulskienė.

Nors tiksliai dar nežino, kokios specialybės mediku nori būti, Pijus vylėsi, kad slaugos padalinio vadovės linkėjimas išsipildys su kaupu. Tuo tiki ir jaunuolio mama. Pradžioje su nerimu išleisdavusi sūnų į iškvietimus, dabar ji kaskart prašo papasakoti, kaip prabėgo diena, o suskaudus šoną klausia sūnaus patarimo.

"Taip, aš dabar namų daktaras", – juokėsi savanoris Pijus.

Šventėje pagerbti ilgamečiai stoties darbuotojai. „Gal ne visiems padėkosime, tačiau jūs visi esate verti pagarbos. Jums dėkingi milijonai žmonių, kuriems jūs esate teikę pagalbą“, – sveikindamas darbuotojus sakė Kauno miesto GMPS direktorius Nerijus Mikelionis.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pastebėjo, kad Kauno miesto GMPS yra šiuolaikiška įstaiga, jos pasiekimus liudija ir stoties komandų laurai tarptautinėse greitosios pagalbos žaidynėse.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis atkreipė dėmesį, kad šios tarybos žmonės su kauniečiais būna ir džiaugsme, pavyzdžiui, kai gimsta vaikas, ir bėdoje. Jis kreipėsi į A. Verygą: „Reiktų ministerijoje peržiūrėti visus kaštus tam, kad šie žmonės gautų jų darbo vertą atlyginimą“.

Už ypatingus nuopelnus Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, Kauno miesto garsinimą ir didžiulį indėlį į skubiosios medicinos pagalbos teikimo gerinimą V. Matijošaitis įteikė N. Mikelioniui Santakos II laipsnio garbės ženklą.

Dabar stoties dispečeriai atsako į skambučius iš keturių Lietuvos apskričių, o teikti pirmosios pagalbos vykstama ir į tolimesnius šalies taškus. Pasak N. Mikelionio, šiandien stotyje yra europinius ir pasaulinius reikalavimus atitinkančios struktūrinės įstaigos dalys: dviejų tipų greitosios medicinos pagalbos brigados (pradinio ir pažangaus gyvybės palaikymo) ir GMPS dispečerinė, kurios darbas pagrįstas tarptautiniais standartais, tarptautiniu iškvietimo priėmimo algoritmu, kuriuo naudojamasi daugiau kaip 43 šalyse.

Jums dėkingi milijonai žmonių, kuriems jūs esate teikę pagalbą.

2016 m. stoties dispečerinė akredituota kaip gerosios praktikos ir aukščiausios kompetencijos centras. Tuo patvirtinama, kad ji atitinka pasaulinius standartus. Ši dispečerinė priima pagalbos skambučius numeriu 033 arba peradresuotus skambučius numeriu 112 iš Kauno, Tauragės, Marijampolės ir Alytaus apskričių. Čia gyvena beveik 900 tūkst. gyventojų, vienu metu budi 68 greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigados.

„Nesijaučiame esantys kažkur užnugaryje, palyginus su kitų Europos šalių greitosiomis. Mes esame pasiekę aukščiausius gaivinimo rezultatus tais atvejais, kai žmogui įvyksta klinikinė mirtis dėl tam tikrų kardiologinių problemų. Toliau rezultatų gerėjimas priklauso tik nuo tų žmonių, kurie yra šalia nukentėjusiojo, – todėl, anot N.Mikelionio, labai svarbu, kad visuomenė dalyvautų padedant GMP darbuotojams atlikti savo funkcijas. – Siekiame plėsti pirmosios pagalbos teikėjų tinklą, norime didesnę visuomenės dalį apmokyti, kad jie žinotų, kaip teikti pirmąją pagalbą, ir suburti tokius žmones į tinklą.“

Nerijus Mikelionis

Stotyje planuojama plėsti rugsėjį startavusių rajono GMP brigadoms padedančių klasterinių brigadų darbą, taip pat konsultacinio numerio paslaugas.

Stebėjo visuomenės virsmą

Per 100 metų keitėsi ne tik greitosios pagalbos automobiliai, įranga, darbuotojai ir žmonės, kurie šaukėsi pagalbos. Keitėsi ir santvarkos. Kauno miesto GMPS Slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė prisimena, kad greitosios pagalbos darbuotojai stebėjo atkūrus nepriklausomybę prasidėjusį visuomenės susiskirstymą į sluoksnius: "Tai buvo didžiulis virsmas. Stebėjome, kaip vieni prakuto, tapo naujaisiais lietuviais, o kiti tapo vargšais. Šiam žmonių sluoksniui greitoji pagalba buvo vienintelė išeitis, nes jie dažnai neturėjo galimybių nuvažiuoti iki poliklinikos."

Ilgametė stoties darbuotoja, už reikšmingus, neatlygintinus darbus Kauno bendruomenės labui apdovanota "Gerumo kristalu", iš ankstyvųjų darbo greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemoje metų bene ryškiausiai prisimena 1974 m. vykusį skubų greitosios iškraustymą iš patalpų Kęstučio gatvėje. "Vieną naktį įgriuvo pastato stogas – perdanga sulūžo ir lubos tiesiog įkrito į kambarį. Laimė, niekas iš darbuotojų nenukentėjo – tąkart visi buvome išvažiavę į iškvietimus. Tada skubos tvarka persikraustėme į buvusias vaikų darželio patalpas M.Jankaus g. 18", – tačiau, anot pašnekovės, kur kas malonesnis buvo 1990 m. įvykęs persikraustymas į specialiai šiai stočiai suprojektuotą pastatą Pramonės pr. 33.

Medikės žodžiais, stoties darbuotojai labai džiaugėsi naujomis šviesiomis, šiltomis ir erdviomis patalpomis: "M.Jankaus gatvėje spaudėmės ankštose patalpose – žmonės nesutilpdavo, grįžę iš iškvietimų sėsdavo tiesiog ant laiptų, taip bandydami pailsėti. Vairuotojai ilsėdavosi vagonėliuose, sustatytuose pastato kieme. O naujajame pastate atsirado poilsio erdvės, darbuotojams skirti poilsio kambariai, dispečerinė čia buvo įrengta didelė, erdvi."

Atkūrus nepriklausomybę, GMP darbuotojai pajuto: iš jų reikalaujama daugiau nei iki tol. Pradėti rengti jiems skirti mokymai, gauta dovanų arba įsigyta manekenų, treniruoklių, padėjusių jiems patiems tobulintis. Atnaujinta medicinos įranga. Atsirado galimybių išvažiuoti pasisemti patirties iš užsienio kolegų. Orientuojantis į europinius standartus, specializuotos brigados naikinamos, o nuo 2009 m. pereita prie pradinio ir pažangaus gyvybės palaikymo brigadų. "Pradinio gyvybės palaikymo brigadoje daugiausia dirba paramedikai. Jie teikia būtinąją pagalbą, tačiau neskiria gydymo. O pažangaus gyvybės palaikymo brigada susideda iš gydytojo, slaugytojo arba skubios medicinos pagalbos paramediko. Gydytojas, skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas ar skubiosios medicinos pagalbos paramedikas skubiai gali skirti ir medikamentinį gydymą", – skirtumą paaiškino I.Dabulskienė. Kurią brigadą siųsti, sprendžia GMP dispečeriai.

Irena Dabulskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasiaukoję savo darbui

Mūsų darbuotojams yra ne kartą grasinta ginklu ar priekaištauta. Tačiau daug dažniau dėkota už laiku suteiktą reikiamą pagalbą.

"Mūsų darbuotojams yra ne kartą grasinta ginklu ar priekaištauta. Tačiau daug dažniau dėkota už laiku suteiktą reikiamą pagalbą. Išliko sąžiningiausi, jaučiantys didesnę atsakomybę, tie, kuriems nesvetimas adrenalinas. Ko tikrai nėra greitojoje pagalboje, tai nuobodulio. Ateidamas į darbą, tu niekada nežinai, kas tą dieną tavęs laukia. Žmonės, situacijos, iškvietimo pobūdis – kiekvieną kartą vis kiti", – apie savo darbui pasiaukojusius kolegas kalba Slaugos padalinio vadovė.

GMP darbuotojai prisipažįsta patys išgyvenantys kiekvieną liūdnai pasibaigiantį atvejį. "Skaudžiausia, kai nepavyksta išgelbėti vaiko gyvybės. Mes nesame geležiniai žmonės – kiekvieną netektį išgyvename patys. Liūdime ir džiaugiamės kartu su tais žmonėmis, kuriems padėti yra mūsų pareiga. Šviesiausi momentai – kai sėkmingai pavyksta priimti gimdymą namie ar GMP automobilyje, kai pats prisilieti prie gyvybės pradžios, kai pavyksta atgaivinti pacientą, sumažinti fizinį ar dvasinį skausmą – medikės žodžiais, kiekvienas sėkmės atvejis pakelia dvasią. – Pasijunti reikalingas. Ypač naktį, kai visi ilsisi, užplūsta jausmai, kad esi labai svarbus, jautiesi atsakingas už visą miestą. Žinai, kad, jei įvyks nelaimė, iš dalies nuo tavęs priklausys, kaip greitai tinkama pagalba žmogui bus suteikta."

I.Dabulskienės žodžiais, teikiant skubią medicinos pagalbą, svarbi visa GMP darbuotojų grandis: nuo registruojančio iškvietimą, išsiunčiančio GMP brigadą, iki į įvykio vietą vykstančių paramedikų ir medikų.

Atitinka pasaulinius standartus

Pasak Kauno miesto GMPS direktoriaus Nerijaus Mikelionio, šiandien stotyje yra europinius ir pasaulinius reikalavimus atitinkančios struktūrinės įstaigos dalys: dviejų tipų GMP brigados (pradinio ir pažangaus gyvybės palaikymo) ir GMPS dispečerinė, kurios darbas pagrįstas tarptautiniais standartais, tarptautiniu iškvietimo priėmimo algoritmu, kuriuo naudojamasi daugiau kaip 43 šalys.

Nesijaučiame esantys kažkur užnugaryje, palyginti su kitų Europos šalių greitosiomis.

2016 m. stoties dispečerinė akredituota kaip gerosios praktikos ir aukščiausios kompetencijos centras. Tuo patvirtinama, kad ji atitinka pasaulinius standartus. Ši dispečerinė priima pagalbos skambučius numeriu 033 arba peradresuotus skambučius numeriu 112 iš Kauno, Tauragės, Marijampolės ir Alytaus apskričių. Čia gyvena beveik 900 tūkst. gyventojų, vienu metu budi 68 GMP brigados.

"Nesijaučiame esantys kažkur užnugaryje, palyginti su kitų Europos šalių greitosiomis", – sako stoties vadovas. Tai liudija ir Kauno miesto GMPS rezultatai tarptautinėse GMP žaidynėse – neretai kauniečių komandos jose užima prizines vietas. Iš Lietuvos GMP žaidynių pernai kauniečių komandos parvažiavo kaip absoliutūs lyderiai, pelnę visas tris prizines vietas.

Nerijus Mikelionis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Kviečia visuomenę padėti

"Mes esame pasiekę aukščiausius gaivinimo rezultatus tais atvejais, kai įvyksta žmogaus klinikinė mirtis dėl tam tikrų kardiologinių problemų. Toliau rezultatų gerėjimas priklauso tik nuo tų žmonių, kurie yra šalia nukentėjusiojo, – todėl, pasak N.Mikelionio, labai svarbu, kad visuomenė dalyvautų padedant GMP darbuotojams atlikti savo funkcijas. – Siekiame plėsti pirmosios pagalbos teikėjų tinklą, norime didesnę visuomenės dalį apmokyti, kad jie žinotų, kaip teikti pirmąją pagalbą, ir suburti tokius žmones į tinklą."

Stotyje planuojama plėsti rugsėjį startavusių rajono GMP brigadoms padedančių klasterinių brigadų darbą, taip pat konsultacinio numerio paslaugas. "Juk, žmogui paskambinus 033, ne visada siunčiama GMP brigada – kartais užtenka telefonu suteikti konsultaciją sveikatos klausimais", – pastebi stoties vadovas.

Kauno miesto GMPS yra sudariusi sutartį su Kauno miesto poliklinika. Pagal ją prie šios poliklinikos prisirašiusio asmens duomenys apie jo sveikatą, paaiškėję telefono pokalbio metu, gali būti perduoti poliklinikai, kad vėliau jam čia būtų suteiktos tinkamos paslaugos.

Ir švęsdami šimtmetį stoties darbuotojai dirba – kaip paprastai, budi visą parą. Jie primena: kilus ūmių sveikatos sutrikimų, skambinkite tel. 033.

Iš greitosios pagalbos metraščio

Gyvybes gelbstinčios tarnybos Kaune užuomazga – 1909 m., kai Raudonojo Kryžiaus ligoninė iš Peterburgo gavo pirmąją Greitosios pagalbos karietą. Tuomet mieste imta nemokamai pervežti nukentėjusius ir ūmiai susirgusius asmenis į ligonines ir ambulatorijas.

1914 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, sužeistiems Kauno gyventojams pervežti "Minervos" fabrike pagaminta greitosios pagalbos karieta, parūpinti du arkliai, pasamdytas vežikas.

1919 m. siautėjo šiltinė. Miesto gaisrininkų komanda turėjo arkliais kinkytą karietą, kuria perveždavo ligonius į ligoninę. Vienam ligonius vežusiam gaisrininkui susirgus šiltine, siekiant išvengti epidemijos plitimo tarp darbuotojų, šiltine sergančių ligonių pervežimas nutraukiamas.

1930 m. spaudoje rašoma, kad greitosios pagalbos automobiliai neapšildomi, ligoniai, vežami į ligoninę, dar labiau peršąla, o ir mašinos labai krato: "Sanitarai labai nemandagūs, atvykę pas ligonį, palieka atviras duris ir šaltas vėjas skverbiasi į kambarį. Arba štai, greitosios pagalbos automobilis, nesuteikęs ligonei pagalbos, pareikalavo 15 litų iš artimųjų sumokėti už iškvietimą, o iškvietus taksi už 8 litus ligonis nugabentas į ligoninę."

Aprašomi ir atvejai, kai dėl vietų stokos greitosios pagalbos atvežti ligoniai nepriimami į ligoninę. Tačiau, jei toks žmogus neturėdavo kur dėtis, jam būdavo leidžiama pabūti policijos nuovadoje.

1937 m. atidarytas Raudonojo Kryžiaus greitosios pagalbos centras (Laisvės al. 7). Jame dirba trys gydytojai, budi gydytojas ir seselė. Centras turi keturis automobilius, iš jų du skirti provincijai. Ne Kaune gyvenantys žmonės moka 1 litą už 1 km. Į iškvietimus važiuoja sanitaras ir vairuotojas. "Sanitaras atlieka ir akušerės, ir gydytojo, ir chirurgo pareigas. Pasitaiko atvejų, kad Greitąją pagalbą kviečia tokie asmenys, kuriems ji nėra reikalinga. Tai dažniausiai neturtingi, kad nereikėtų mokėti pinigų už miesto transportą, o dar ir benamiai, besitikintys ligoninėje gauti ir maistą, ir butą", – skelbiama 1938 m. "Lietuvos žiniose".

Praūžus karui, miesto greitoji turėjo tik vieną automobilį, ir tą patį, kaip rašoma, be padangų.

1957 m. Greitoji pagalba įsikūrė tuometinėje Gorkio (Kęstučio) gatvėje. Išplėstas stoties autoūkis: į iškvietimus vyksta šeši lengvieji sanitariniai automobiliai "Zim" ir trys "GAZ-51".

1960 m. užregistruota daugiau kaip 45 tūkst. iškvietimų. Dirba 35 gydytojai, 39 felčeriai, 27 sanitarai. Stotis turi 14 sanitarinių automobilių. Pradėtas taikyti greitosios pagalbos automobilių valdymo radijo telefonu metodas. Pradedami naudoti dirbtinio kvėpavimo aparatai, specialūs prietaisai, 4–5 tūkst. voltų įtampos elektrodai, padedantys atgaivinti žmones.

Nuo 1962 m. stotis pasuko specializuotos medicinos pagalbos teikimo kryptimi. Per keletą metų buvo sudarytos kardiologijos, reanimacijos, pediatrijos, intensyviosios terapijos, psichoneurologijos, traumatologijos brigados. Nustatyta, kad už melagingus kvietimus galima bausti 50 rublių pinigine bauda.

Prasidėjus kruviniems 1991 m. sausio 13-osios įvykiams, aštuonios Kauno GMP brigados išvyko į Vilnių – budėjo prie Seimo rūmų.

1997 m. Kauno greitosios pagalbos stotis tapo VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotimi.

Šiuo metu Kauno miesto GMPS dirba 32 medicinos gydytojai, 72 slaugytojai, 30 paramedikų, 61 paramedikas-vairuotojas, 29 vairuotojai, 50 GMP dispečerių, 4 pagalbinio medicinos personalo darbuotojai ir kitas personalas. Mieste nuolat budi 18–20 GMP ekipažų.

Svarbu nebijoti gaivinti

Viena iš Kaune juos organizuojančių įstaigų – Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stotis. Jos atstovai ragina: nebijokite gaivinti ištiktojo klinikinės mirties. Kai kurie žmonės baiminasi, kad nepažįstamą susmukusį žmogų teks gaivinti burna į burną. Greitosios atstovai tvirtina: oro įpūtimai atliekami tik turint apsaugos priemones ar gaivinant artimus žmones, visais kitais atvejais gaivinama atliekant krūtinės ląstos paspaudimus (išorinį širdies masažą). "Jei tai yra jūsų mama, tėtis, sesuo, brolis, įpūtimus galime atlikti, tik prieš tai reikia išvalyti burną. Ją išvalom dviem pirštais per medžiagos skiautę ar rūbo kraštu. Paspaudimų ir įpūtimų santykis – 30:2 (30 paspaudimų ir du įpūtimai). Darant įpūtimus apžiojame burną, pirštais užimame gaivinamojo nosį, kad įpučiamas oras ne išeitų per ją, o patektų į plaučius", – aiškina Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) Slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė.

Apie 60 proc. staigios mirties atvejų įvyksta namuose, iš jų 80 proc. – liudininkų akivaizdoje. Įvykus nelaimei, sugaištas laikas ir laiku nesuteikta pirmoji pagalba gali kainuoti žmogaus gyvybę.

"Pamačius susmukusį be gyvybės ženklų gulintį žmogų, reikia klauptis šalia, nestipriai rankomis pajudinti už pečių ir klausti, kas atsitiko? Jei žmogus neatsako, visiškai nereaguoja į aplinką – jis yra be sąmonės. Jei aplinkoje yra kitų žmonių, derėtų paprašyti jų pagalbos. Tada įvertinti, ar žmogus kvėpuoja. Atlošti galvą ir stengtis išgirsti, ar kvėpuoja, žiūrėti, ar kilnojasi krūtinės ląsta. Jei žmogus nekvėpuoja, daroma prielaida, kad pacientą ištiko klinikinė mirtis. Jei šalia yra kitų žmonių, vienam iš jų nurodyti skambinti 033, kviesti greitąją pagalbą. Jei esate vienas, skambinti ir įjungti garsiakalbį, telefoną dėti šalia nukentėjusio, atsakyti į dispečerio užduodamus klausimus ir klausyti jo tolesnių nurodymų", – priklaupusi prie pirmosios pagalbos kursams pritaikyto manekeno, grupei susirinkusiųjų gaivinimo pradžiamokslį pradėjo I.Dabulskienė.

Apie 60 proc. staigios mirties atvejų įvyksta namuose, iš jų 80 proc. – liudininkų akivaizdoje.

Kartais lūžta šonkauliai

Kilus ūmių sveikatos problemų, greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojai pataria skambinti ne bendruoju pagalbos telefonu 112, o greitosios pagalbos telefonu 033. "Taip bus išvengta papildomų klausimų ir sutaupysite minutę laiko. Kritiniu atveju tai yra labai daug", – įsitikinę medikai.

"Kol esantysis šalia kviečia medikus, patiems reikėtų pradėti teikti pagalbą nukentėjusiajam. Atverti kvėpavimo takus, viena ranka pakelti smakrą, kitos rankos delną uždėti ant kaktos ir atlošti galvą. Žiūrėti, ar nėra svetimkūnių burnoje, išimti dantų protezus, išvalyti burną – esant priešmirtinei būsenai žmogui neretai išsiskiria gleivių ar skrandžio turinys patenka į burną", – aiškino medikė.

Atlaisvinus kvėpavimo takus reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus (išorinis širdies masažas). Vienos rankos delno pagrindas dedamas ant gaivinamojo krūtinkaulio vidurio. Kita ranka dedama tiesiai ant pirmosios rankos ir delno pagrindu spaudžiamas krūtinkaulis. "Jei rankas uždėsite žemiau krūtinkaulio centro – imsime spaudyti skrandį, jo turinys atsidurs burnoje, paprastai tariant, žmogus apsivems. Tokiu atveju teks pasukti gaivinamojo galvą į šoną ir išvalyti burną", – pašnekovės žodžiais, tik išvalius kvėpavimo takus galima gaivinti toliau, kitaip gaivinamasis užsprings.

Rankos per alkūnes turi būti tiesios (kitaip spausime nepakankamai), spaudžiama tiesiai žemyn. Krūtinė spaudžiama viršutinės kūno dalies svoriu, todėl gaivinančiojo pečių juosta turi būti virš gaivinamojo. Paspaudimų gylis – 5–6 cm, kitaip gaivinimas nebus efektyvus. Po paspaudimo gaivinamojo krūtinės ląsta turi visiškai sugrįžti į pradinę padėtį.

"Paspaudimų greitis – 100–120 kartų per minutę. Kitaip tariant, gaivinama maždaug lietuvių liaudies dainos "Ant kalno mūrai" ritmu. Galite mintyse niūniuoti – tai padės neišsimušti iš ritmo.

Reikia atlikti maždaug 500–600 krūtinės ląstos paspaudimų. Tai užtrunka apie 4 min. Tikimės, kad per tą laiką atvyks greitoji ir perims gaivinimą", – sako I.Dabulskienė.

Išklausę pirmosios pagalbos kursus prisipažįsta: daryti krūtinės ląstos paspaudimus ištisas keturias minutes yra sunku, paprastai pavargstama jau po pirmųjų dviejų. Todėl patariama, jei yra galimybė, gaivintojams kas dvi minutes keistis. Pasikeitimas neturėtų užtrukti ilgiau nei 10 sek.

Dažnai žmonės bijo, kad gaivinimo metu nukentėjusiajam gali lūžti šonkauliai. "Tačiau geriau jau lūžęs šonkaulis, bet atkurta širdies veikla, nei nesulaužytas šonkaulis, bet žmogus mirė. Šonkaulis vėliau suauga, bet jei užtruksime daug laiko ar netaisyklinga atliksime krūtinės ląstos paspaudimus, širdies veiklos neatkursime", – palygino Kauno miesto GMPS atstovė.

Irena Dabulskienė

Daugiau šansų atgaivinti

Gaivinimas tęsiamas tol, kol atvyksta medikai arba gaivinamasis pradeda kvėpuoja, vėl funkcionuoja kraujotakos sistema. "Tokiu atveju paprastai pajuntame, kad jis pradeda kvėpuoti, priešintis gaivinimui, judėti ar kalbėti. Tada pacientą reikia stebėti, paversti į stabilią šoninę padėtį ir laukti medikų.

Gaivinimas bus sėkmingesnis, jei netoliese yra automatinis išorinis defibriliatorius ir jis panaudojamas. Visuose Lietuvoje viešose vietose naudojamuose defibriliatoriuose yra garso įrašai lietuvių kalba. Įjungus defibriliatorių, garso įrašais pasakoma, ką gaivinantysis turi daryti. "Įjungus defibriliatorių, krūtinės ląstos paspaudimų nenutraukiame, priklijuojame prie gaivinamojo krūtinės elektrodus. Krūtinės ląstą toliau spaudome, kol defibriliatoriuje pasigirsta garso įrašas: "Atsitraukite, analizuojamas ritmas, spauskite defibriliatoriaus mygtuką", arba: "Defibriliuoti nereikia, tęskite gaivinimą". Paspaudus mygtuką su širdelės ar žaibo ženklu, paleidžiama elektros iškrova, padedanti atkurti širdies veiklą", – pasak I.Dabulskienės, naudojant defibriliatorių, kai klinikinė mirtis įvyksta dėl širdies skilvelių virpėjimo, yra didelė tikimybė atkurti širdies veiklą, tai yra, atgaivinti žmogų. Naudojant defibriliatorių, garso įrašuose skambančius nurodymus reikia vykdyti tol, kol atvyksta greitoji.

Naudojant defibriliatorių, garso įrašuose skambančius nurodymus reikia vykdyti tol, kol atvyksta greitoji.

GMP atstovai pastebi: kartais žmonės padaro gaivinimo klaidų dėl streso. "Buvo atvejis, kai namiškiai medikai, nors žinodami, kad taip gaivinti negalima, patys būdami streso būsenos krūtinės ląstos paspaudimus pradėjo daryti artimajam, gulinčiam ant lovos. Tačiau šį gaivinimo veiksmą reikia daryti tik ant kieto pagrindo – tokiu atveju žmogų reikia guldyti ant grindų. Nes ant minkšto (lovos čiužinys yra minkštas pagrindas) spaudysime ne krūtinę, o čiužinį, ir širdies veiklos atkurti nepavyks", – pasakojo medikė.

Užspringimas – atvejis, kai reikia ne pulti daryti išorinį širdies masažą, o bandyti pašalinti į kvėpavimo takus patekusį svetimkūnį, dažniausiai – maistą. "Kai žmogus ima springti, jis kosti, tai dalinio užspringimo požymis. Jokių veiksmų atlikti nereikia, reikia tik stebėti ir raginti kosėti, nes tai geriausias būdas natūraliai pašalinti svetimkūnį iš kvėpavimo takų. Tačiau būna, kad dalinis užspringimas pereina į visišką užspringimą, kai žmogus jau nebekosti – nutyla, griebiasi už gerklės, ima mėlynuoti, – atkreipia dėmesį Kauno miesto GMPS atstovė. – Tokiu atveju springstantįjį gelbėjame atlikdami šiuos veiksmus: viena ranka apkabiname nukentėjusįjį, palenkiame šiek tiek į priekį ir kita ranka 5 kartus stipriai slenkamuoju judesiu suduodame į tarpumentę. Jei svetimkūnis nepasišalino, atliekame Heimlicho manevrą – apkabiname iš nugaros ir sudėję rankas į kumštį dedame ties duobute po krūtinkauliu, stipriai keliamuoju judesiu spaudžiame 5 kartus. Jei ir tai nepadėjo, dažniausiai žmogus jau praranda sąmonę ir tada pradedame gaivinti."

Vaikai gaivinami kitaip

Klinikinės mirties atveju suaugusiesiems pirmiausia sustoja širdis. Vaikams – atvirkščiai, pirmiausia sustoja kvėpavimas. Dėl to, pašnekovės žodžiais, jie ir gaivinami kitaip. "Suaugusiuosius pradedame gaivinti nuo krūtinės ląstos paspaudimų (ir galime tęsti juos neatliekant įpūtimų), o vaikus – nuo įpūtimų. Ir kuo mažesnis vaikelis, tuo įpūtimai svarbesni. Naujagimiui užtenka tik įpūtimų, ir dažnai kvėpavimas atsistato, o širdelė net nebūna sustojusi. Būtina naujagimį paguldyti šiltoje aplinkoje, ant kieto pagrindo, išvalyti burnytę ir nosį, sausai nušluostyti ir, glostant nugarytę, skatinti kvėpavimą. Kūdikėlį pradedame gaivinti nuo 20–30 įpūtimų per 30 sek., ir tik tada žiūrėti, ar reikia tęsti gaivinimą, ar ne. Jei vaikelis nekvėpuoja ar kvėpčioja, atlikus įpūtus jis pradeda kvėpuoti – net nereikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimų. Bet jei tenka atlikti krūtinės ląstos paspaudimus, tai atliekame uždėję 2 pirštus ant krūtinkaulio vidurio, spaudžiame 3–4 cm, 100–120 kartus per minutę. Gaivinimo ciklas – 30 ir 2 (30 paspaudimų ir 2 įpūtimai)", – nestiprius krūtinės ląstos paspaudimus ant kūdikėlio dydžio manekeno demonstravo medikė.

Augant vaikui, kvėpavimo svarba jį gaivinant šiek tiek mažėja. Jei gelbstimas 1–3 metų vaikas, užtenka krūtinę spausti vienos rankos delno pagrindu. 3–12 metų vaikai pradedami gaivinti nuo dviejų efektyvių įpūtimų, galima įpūsti ir 5 kartus, kuriuos seka 30 krūtinės ląstos paspaudimų, paskui šis ciklas 30 ir 2 kartojamas.

Tikslių atsakymų neduoda

Pirmosios pagalbos kursų naudingumu ne kartą įsitikino ir gelbėtojai, ir jų išgelbėti žmonės, ir greitosios medikai. "Džiaugiamės, kai kritiniais atvejais atvažiavę su greitosios brigada matome, kad žmogus, išėjęs pirmosios pagalbos kursus, viską padarė taisyklingai ir lemiamu momentu išgelbėjo žmogui gyvybę, – sako Kauno miesto GMPS paramedikas, mokymų specialistas Tomas Pašakinskas. – Tačiau tikslių atsakymų, kaip elgtis kiekvienu atveju, mes jums negalime pateikti. Mes galime jus išmokyti pagrindinių pirmosios pagalbos teikimo principų. Tačiau sprendimą, ar teikti žmogui pirmąją pagalbą, turėsite priimti jūs patys. Svarbu, kad po tokių mokymų jūs žinotumėte, kada skambinti 112 arba 033, ar imtis ir kada imtis tam tikrų veiksmų."

Pasikartoti pirmosios pagalbos žinias galima internete greitojipagalba.lt atsidarius puslapį "Interaktyvūs mokymai".

Viešosiose vietose esantys defibriliatoriai:

Šiuo metu Kaune yra 43 Kauno miesto GMPS užregistruoti defibriliatoriai: įmonėse, įstaigose ir kitose viešosiose vietose.

Miesto centre juos galima rasti: Geležinkelio stotyje, Žalgirio arenoje, Sporto halėje, Futbolo manieže, SEB banko padaliniuose, "Lidl" parduotuvėse, "Akropolyje", restorane "Miesto sodas" (Laisvės al. 93), restorano "Forto dvaras" prieigose (Rotušės aikštė 4), Kristaus prisikėlimo bazilikoje (Žemaičių g. 31 A) ir kitur.

Dėmesio! Teikiant pirmąją pagalbą, defibriliatorius naudojamas tik suaugusiesiems!

Svarbūs telefono numeriai:

112 – skambinti, kai kyla gaisras, įvyksta avarija ar užpuolimas.

033 – skambinti, kai kyla grėsmė, pavojus sveikatai. Skambinant tiesiai šiuo numeriu, sutaupoma 1 minutė, o tai kritiniais žmogaus gyvybei momentais yra labai daug.

8 5 2362052 – šiuo Apsinuodijimų informacijos biuro visą parą veikiančiu telefonu rekomenduojama skambinti įtariant apsinuodijimą.

Teikiant pirmąją pagalbą svarbu:

– nepakenkti nukentėjusiajam;

– išlikti saugiam pačiam.

Gaivinimą galima nutraukti, kai:

– atvyksta kvalifikuota pagalba.

– žmogus vėl kvėpuoja, funkcionuoja kraujotaka.

– gaivintojas išsenka.

– iškyla tiesioginė grėsmė gaivintojo gyvybei.