Minint neabejotinai vienos ryškiausių šių dienų kultūros asmenybių, Kauno miesto garbės piliečio prof. Petro Bingelio 80-ąsias gimimo metines, Kauno muzikinio teatro sodelyje šalia žymiausių XX amžiaus Lietuvos kompozitorių ir operos solistų – Česlovo Sasnausko, Miko Petrausko, Juozo Gruodžio, Kipro Petrausko, Stasio Šimkaus paminklų – iškils skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurtas P. Bingelio memorialinis biustas. Iškilminga paminklo atidengimo ceremonija vyks sausio 21 d., šeštadienį, 15 val. P. Bingelio atminimas įamžintas Kauno miesto savivaldybės programos „Kauno akcentai“ lėšomis.

„Petrą Bingelį prisimenu su nuoširdžia pagarba. Tai buvo neeilinė asmenybė, kūrybiškumo ir inteligencijos pavyzdys kiekvienam. Žmogus, su kuriuo visada maloniai pabendraudavome tiek dirbdami Kauno miesto taryboje, tiek ir už jos ribų. Jo netektis tikrai jaučiama. Manau, ne aš vienas pasigendu to šilto žmogiško ryšio – oraus pokalbio – be jokio užslėpto politikavimo ar dirbtinės priešpriešos. Šiomis dienomis to labai trūksta.

Tai buvo neeilinė asmenybė, kūrybiškumo ir inteligencijos pavyzdys kiekvienam.

Kauniečiai turi didžiuotis šiuo garbės piliečiu, palikusiu ryškų pėdsaką miesto gyvenime. Kaunas padarė labai prasmingą darbą įamžinant jo šviesų atminimą“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Po ceremonijos Kauno valstybinis choras kviečia pagerbti kolektyvo įkūrėjo ir ilgamečio vadovo atminimą Kauno valstybinės filharmonijos scenoje, skambant iškiliausiems chorams iš romantizmo epochos genijų G. Verdi ir R. Wagnerio operų. Koncerto metu skambės citatos ir prisiminimų fragmentai, pasakojantys apie P. Bingelio veiklą, taip pat bus demonstruojamas trumpo metražo filmas, sukurtas Maestro penkiasdešimtmečio proga.

Didžioji P. Bingelio veiklos ir gyvenimo dalis siejosi su Kauno miestu. Baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją jis tapo Kauno valstybinio choro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu. Ši veiklos sritis jam visuomet išliko prioritetine. Per daugiau nei pusšimtį metų jo vadovaujamas kolektyvas tapo visame pasaulyje pripažintu ir vertinamu choru.

P. Bingelis/Kauno valstybinės filharmonijos nuotr.

Kūrybinis P. Bingelio kelias buvo paženklintas stažuote Felixo Mendelssohno-Bartholdy aukštojoje mokykloje, darbu Vilniaus pučiamųjų instrumentų orkestre „Trimitas“, vyrų chore „Varpas“ ir Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Be P. Bingelio neįsivaizduojamos Kauno, Lietuvos bei Pasaulio Lietuvių dainų šventės, jo dėka Pažaislio muzikos festivalis tapo vienu iš prestižinių Lietuvos muzikos renginių.

Pedagoginį darbą pradėjęs Lietuvos valstybinėje konservatorijoje P. Bingelis tapo vienu iš Kauno fakulteto įsteigimo iniciatorių. Jis buvo Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros profesorius, ilgą laiką vadovavo katedrai, darbavosi universiteto senate, išugdė būrį talentingų chorvedžių ir dirigentų.

Jo nuopelnai įvertinti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, Šv. Lozoriaus ordino Didžiojo komandoro kryžiaus ordinu, įsimintiniausio 2004 m. Kauno menininko titulu, I laipsnio Santakos garbės ženklu, Kauno miesto garbės piliečio vardu, „Auksinės krivūlės“ riterio apdovanojimu, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

„Ateikite ir nors trumpam visi tapsime nerūpestingais, maištaujančiais bei poetiškais „gėlių vaikais!“ – kvietė šiandien vakare rinktis į šią premjerą renginio organizatorė – koncertinė įstaiga „Kauno santaka“. Ir žadėjo nukelti į tuos laikus, kai į pasaulį buvo žiūrima kitomis akimis, o turtai matuojami ne pinigais, bet laisve veikti.

„Hipių judėjimas, laisvalaikiai repetuojant rūsiuose ar garažuose, Jimio Hendrixo, „The Doors“, „Deep Purple“, „Led Zeppelin“ atradimai, „The Beatles“ šlovė, staliaus Franco iš Kauno bosinės gitaros, vadintos “Made in Kaunas”, ilgi plaukai, Dž. Selindžerio „Rugiuose prie bedugnės“ bei Dž. Keruako „Kelyje“ skaitiniai…“ - vardijo organizatoriai, kas labiausiai atspindi to meto ir jo menininkų dvasią.

Šis sąrašas, anot jų, neįmanomas ir be Liuksemburgo muzikinių radijo stočių tykotojams Kaune nutikusių pašėlusių istorijų. O visa tai ir įskėlė kaitrią lietuviško roko ugnį – grupes „Gėlių vaikai“,„Aitvarai“, „Gintarėliai“, „Eglutės“ ir t.t. bei tyrą tokių to meto bigbito dainų, kaip „Pievų oras“, „Gėlių vaikai“ ir, žinoma, apie gimtąjį Kauną, turinį.

Su šiuo muzikiniu judėjimu siejamas ir R.Kalanta bei po jo surengto protesto prasidėjusios Kalantinės, po kurių visos tos grupės buvo sunaikintos ir prasidėjo net keliolika metų trukęs sovietinis ledynmetis, kurį pralaužė tik roko grupė „Antis“ .

Programai „Made in Kaunas”, kurią vedė aktorius Andrius Žiurauskas, buvo parengtas populiariausių septinto dešimtmečio bigbito dainų aranžuotės. Ir šias jų versijas atliko Kauno bigbendas ir valstybinis choras „Vilnius“.

Programos idėjos autoriai teigia, kad norėta originaliai bei kūrybiškai paminėti Lietuvos laisvės šauklio Romo Kalantos dramatiškos žūties 50–metį ir tai norėta padaryti pasitelkus tuometinio laikotarpio dainas, kurias būtų galima pavadinti lietuviško roko daigais, kurie buvo pasėti prieš 50 metų. Ir ši idėja buvo brandinama bei prie jos dirbama tris–keturis metus. Pirmiausia reikėjo iš klausos sutverti dainų natas. Galiausiai joms sukurtos specialios vaizdo instaliacijos.

Be jokios abejonės, savo tikslą, kad šios atgimusios dainos tiek publikai, tiek muzikantams  leido trumpam pajusti „gėlių vaikų“ aromato dvelksmą, kuris mus pasiekia iš praeities, tačiau kūrybiškai ir naujai jungiasi su šia diena, programos sumanytojai pasiekė.

„Smagu sugrįžti į jaunystę!“ – paklaustas apie besiklausant šių kūrinių užplūdusias emocijas, prisipažino vienas iš  renginio žiūrovų – bendraamžę apsikabinęs žilaplaukis Donatas. Jo moteris nerado žodžių savo būsenai apibūdinti – tik svajingai šypsojosi.

„Ačiū organizatoriams už suteiktą progą prisiliesti prie tokios gandais apaugusios istorijos!“ – teigė šiame renginyje sutiktas vienos Kauno aukštosios mokyklos studentas Andrius, prisipažinęs, kad užklydo čia, išėjęs su draugais pasivaikščioti po Laisvės alėją ir išgirdęs melodijų, girdėtų vaikystėje dėdės namuose, garsus.