Lektorė negailėjo komplimentų dėmesingai, smalsiai ir imliai bibliotekininkų auditorijai.

Pakaunės bibliotekininkai jau pasirengę ne tik darbe taikyti dirbtinio intelekto galimybes, bet ir atsakyti į skaitytojų klausimus apie „ChatGPT“. „Jūsų apsilankymai bibliotekoje nuo šiol gali tapti dar įdomesni ir įvairiapusiškesni. Noriu pabrėžti, kad visada laikomės griežtos duomenų apsaugos ir užtikriname, kad jūsų asmeninė informacija yra saugi“, – sakė KRSVB direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė.

Tarp Lietuvos bibliotekų Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka viena pirmųjų pradėjo analizuoti dirbtinio intelekto pritaikymo bibliotekininkystėje galimybes.

Svarbiausi akcentai vasarą

Visą vasarą KRSVB darbuotojai rūpinosi vaikų vasaros užimtumu naudodami inovatyvias edukacines metodikas ir šiuolaikines technologijas. Viešojoje bibliotekoje (Garliavoje) ir visuose bibliotekos filialuose (jų yra 30) buvo vykdomos turiningą vaikų laisvalaikį kuriančios veiklos. Direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė džiaugiasi darbuotojų išradingumu, iniciatyvumu siūlant kokybišką edukacinį turinį ir toliau nuo centro gyvenantiems vaikams.

Jaunųjų vasarotojų lankytose nemokamose savaitės trukmės užimtumo programose buvo akcentuojama skaitymo svarba, vyko edukacinės, kūrybinės dirbtuvės, interaktyvūs užsiėmimai. Netrūko ir judriųjų, ir stalo žaidimų, šiuolaikinių technologijų. KRSVB vaikų vasaros užimtumo programoje dalyvavo penkios vaikų pamainos, dar viena grupė savaitę lankė stovyklą, finansuojamą Kauno rajono savivaldybės lėšomis pagal specialią stovyklų programą. Kiekviename bibliotekos padalinyje per vasarą suorganizuota po tris užimtumo programos pamainas. Bendras dalyvavusių Kauno rajono vaikų skaičius perkopė 1 tūkst.

Įgauna didesnį pagreitį

Vasarai pasibaigus, bibliotekos organizuojamos neformaliojo ugdymo veiklos vaikams įgauna dar didesnį pagreitį. Prisijungti kviečia nuo rugsėjo startuojantys net aštuoni būreliai.

0+ klubas kviečia mamas (ir tėčius!) pratinti mažylius prie bibliotekos aplinkos, ugdyti socialinius ir komunikacinius įgūdžius, žadinti vaikų smalsumą, meilę knygoms, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse (amžiaus grupės: 0–2 ir daugiau nei 2 metų).

„7–8 klasių moksleiviai kviečiami pasivaikščioti „Anglakalbės literatūros takais“: skaitysime ir aptarsime anglų ir amerikiečių rašytojų kūrinius originalo kalba, lavinsime gebėjimą laisvai reikšti mintis angliškai“, – pasakojo I. V. Stančiauskienė.

Kiekviename bibliotekos padalinyje per vasarą suorganizuota po tris užimtumo programos pamainas.

3–4 klasių moksleiviai turės galimybę pažinti lietuvių liaudies pasakų pasaulį ir gauti vaidybos meno pagrindus dramos būrelyje „Improvizuojame pasaką“, taip pat bus lavinami sceninės kalbos gebėjimai.

Į būrelį „Menas + technologijos“ biblioteka kviečia registruotis smalsius 5–6 klasių moksleivius, svajojančius tapti kūrėjais, norinčius sužinoti, kaip menininkai įvairiais istoriniais laikotarpiais pasitelkė naujausias technologijas savo kūryboje, išmokti naudotis vaizdo ir garso kūrimo, redagavimo programomis.

Teorija ir praktika

6–12 klasių moksleiviams Meninės fotografijos ir vaizdo kūrimo studijoje du kartus per savaitę užsiėmimus rengs profesionali fotomenininkė Kristina Meilutė.

Būrelyje „Suprasti medijas: vartoju, kuriu, esu“ 5–8 klasių moksleiviai kviečiami kalbėtis apie socialines medijas, analizuoti jų poveikio priemones ir kurti. Vaikai skatinami kritiškai mąstyti, saugiai komunikuoti ir atsirinkti vertingą turinį informacinėje erdvėje.

VDU dėstytojas Šarūnas Ašmantas 2–12 klasių moksleiviams siūlo du kartus per savaitę mokytis programuoti „Technologinėse dirbtuvėse“: jaunesnieji mokosi programavimo kalbos „Scratch“, kiti – „Python“. Be to, dirbtuvėse mokomasi dirbti su įrankiais, taip pat mechanikos, elektrotechnikos ir elektronikos pradmenų, galima realizuoti originalias savo idėjas. Gabiausi moksleiviai pagal galimybes siunčiami į aukštąsias mokyklas bendradarbiauti projektuose.

6 klasių moksleivių literatūrinį išprusimą gerins bibliotekos būrelis „Skaitome kartu“, o vyresni nei 14 metų vaikai kviečiame savanoriauti bibliotekoje.

Visi bibliotekos būreliai yra nemokami. Informaciją apie registraciją rasite bibliotekos svetainėje www.krsvbiblioteka.lt. Vietų skaičius ribotas, tad neverta delsti.

Paroda, kurią parengė Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus vyriausiosios muziejininkės dr. Aušra Jurevičiūtė ir Lina Kasparaitė-Balaišė, sudaryta iš nuotraukų ir dokumentų skaitmeninių kopijų, saugomų Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos aviacijos muziejaus rinkiniuose, asmeninėse Edmundo Jasiūno, Jono Čepo ir Jono Monkevičiaus kolekcijose.

Taip pat pateikiami lėktuvo „Lituanica II“ duomenys, brėžiniai, nuotraukos, skrydžio atidėjimo ir nusileidimo Airijoje priežastys. Pristatomas pilotas Feliksas Vaitkus, lėktuvo „Lituanica II“ vaizdai ir svarbiausi skrydžio memorialai, pasakojama apie Amerikos lietuvių transatlantinio skridimo sąjungos (ALTASS) įkūrimą, veiklą ir kt.

Paroda Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, III aukšte (Vytauto g. 21, Garliava), veiks visą liepos mėnesį.

Renginyje dalyvavo poetas Vainius Bakas, birbynininkas Egidijus Ališauskas, kanklininkė Aistė Bružaitė, folkloro atlikėja Halyna Pšeničkina (Ukraina), solistė Ksenija Bakhritdinova (Ukraina).

Poetiniai tekstai, aktualizuojantys karo draskomos šalies kasdienybę ir ribines egzistencines gyventojų patirtis, kaitaliojosi su ukrainiečių liaudies dainomis, romansais. Birbynė ir kanklės audė lietuviškos tautinės muzikos gijas.

Nors renginyje dėl publikos dėmesio konkuravo dvi didžiosios mūzos – Poezija ir Muzika, vis dėlto pagrindinius laurus pelnė tai, kam menas padėjo atsiskleisti visa jėga, – žmonių bendrystė, atjauta ir parama artimui. Poetinis žodis atskleidė emocijų kaleidoskopą, o muzika suteikė jam šviesos ir amžinųjų vertybių atsvarą.

Po renginio žmonės skirstėsi pasikeitę – šiek tiek jautresni artimo skausmui, šiek tiek susimąstę, šiek tiek emociškai sukrėsti, labiau vertinantys savo turimą taiką ir laisvę.

Projektas sukurtas bendradarbiaujant su Solo teatru, idėjos autorė ir režisierė – Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė B. Mar.

Senjorė yra vyriausia KRS VB Vilkijos padalinio skaitytoja – kovo 25 d. jai sukako 95-eri. Šios bibliotekos paslaugomis ji naudojasi beveik trečdalį savo amžiaus – tris dešimtmečius.

Šiemet – jau dvylika

Pasak Vilkijos bibliotekos vyr. bibliotekininkės Jolantos Bačėnienės, Genovaitė skaito nuo 1994 m. „Duomenų turime tik nuo 2006 m. Nuo to laiko G. Kšivickienė perskaitė 911 knygų, vien šiais metais jau – dvylika“, – skaičius vardijo J. Bačėnienė.

Šaunioji skaitytoja prisipažino niekada neskaičiavusi, kiek knygų yra perskaičiusi. „Tikrai daug ir jos labai daug naudos man davė. Daug skaityti pradėjau nuo antros klasės. Dienomis nebūdavo laiko, todėl skaitydavau vakarais, prie spingsulės“, – sakė G. Kšivickienė.

Kas anuomet jai padėjo numalšinti knygų alkį? „Kaimynystėje, už vieno kilometro nuo mūsų, gyveno dvarininkai, o kaimynų berniukas su jais bendraudavo, iš jų pasiimdavo knygų ir visada duodavo man perskaityti. Užaugau, baigusi mokslus ištekėjau ir prasidėjo kiti rūpesčiai, bet dažnai nuo šeimos nugriebdavau minutę ir vis skaitydavau“, – šypsojosi pašnekovė.

Stebina daug kuo

J. Bačėnienę stebina ne tik senjorės perskaitytų knygų skaičius, bet ir jos gyvybingumas, energija, noras ir gebėjimas bendrauti su žmonėmis. „Ponia Genovaitė visada yra gerai nusiteikusi, pakilios nuotaikos, labai šviesus žmogus. Kai dar knygų ateidavo pati, dažnai atsinešdavo saldainių ar sausainių ir visus vaišindavo. Kad nereikėtų nešti, turėjo krepšį su ratukais. Jis niekada nubūdavo tuščias – į biblioteką su skanėstais, iš jos – su knygomis“, – šypsojosi bibliotekininkė.

Daug skaityti pradėjau nuo antros klasės. Dienomis nebūdavo laiko, todėl skaitydavau vakarais, prie spingsulės.

Beveik dveji metai, kai vyriausiai Vilkijos bibliotekos skaitytojai knygas parneša dukra. Tiesa, G. Kšivickienė dažnai paskambina ir pasako, ką norėtų perskaityti. „Visada pabrėžia: lietuvių autorių kūrinių nenoriu.“ Mėgsta skaityti pozityvaus turinio knygas, detektyvai, karo tematika jos nedomina. „Mano gyvenimas ir taip buvo sunkus, nenoriu savęs apsunkinti tokiais romanais“, – pasakojo J. Bačėnienė.

Tris dešimtmečius Vilijos bibliotekos paslaugomis besinaudojanti G. Kšivickienė neslėpė: gyvenimas jos nelepino nuo vaikystės. „Kai buvau trylikos metų, mirė mano tėvelis ir mokslai sustojo septyneriems metams. Mama liko viena su penkiais mažais vaikais, o jauniausias brolis tuo metu tebuvo penkerių. Teko daug vargo vargti. Norėjau būti lietuvių kalbos mokytoja, bet likimas susiklostė kitaip“, – kalbėjo vilkijietė.

Senjorė patikino: ypač sunkiomis akimirkomis gelbėdavo skaitymas. „Nusiramindavau su knyga, save praskaidrindavau ir atitrūkdavau nuo vargų“, – skaitymo naudą įvardino G. Kšivickienė.

Padarė išimtį

Lietuviškos prozos neskaitanti ponia Genovaitė išimtį padarė Ingos Stepukonienės knygai „Knygnešiai ir knygnešystė Pakaunės krašte“. Ją šaunioji skaitytoja iš Vilkijos vyr. bibliotekininkės gavo 95-ojo gimtadienio proga. Perskaičiusi senjorė tvirtino: „viskas žinoma iš istorijos ir niekas nestebina. Daug jau esu skaičiusi šia tema.“

Mėgstamo lietuvių prozos autoriaus G. Kšivickienė neturi, o iš poetų patinka Antano Baranausko, Maironio ir Salomėjos Nėries eilės. Dėl užsienio literatūros autoriaus favorito senjorė nedvejojo nė akimirkos. Tai Lenkijos romanistė Helena Mniszek. Jos romaną „Raupsuotoji“ G. Kšivickienė įvardijo kaip knygą, kuri jai paliko didžiausią įspūdį.

Lenkų rašytojos romanas, pirmą sykį Lenkijoje išleistas 1909 m., netrukus tapo tikru bestseleriu, buvo išverstas į daugybę kalbų ir net tris kartus ekranizuotas. Manoma, kad knygos herojės prototipas – grafų Tiškevičių guvernantė Marija Fayard, kurią įsimylėjo didikas ir ketino ją vesti visiškai nepaisydamas tuomečių luominių barjerų.

Šį kūrinį senjorė yra skaičiusi kelis kartus ir patikino, kad pirmasis lietuviškas šio romano leidimas smarkiai skyrėsi nuo vėlesnių versijų. Tačiau labiausiai jai patiko būtent pirmasis leidimas.

Kuo šiuo metu vilkijietė malšina su metais nemažėjantį skaitymo alkį? „Dukra iš bibliotekos parnešė Sally Hepworth knygą „Anyta“, Konkordijos Antarovos romaną „Du gyvenimai“ ir „Raupsuotąją“, – šypsojosi pašnekovė.

Pasiteiravus, ar nekyla noras pačiai parašyti knygą, senjorė prisipažino: „Dukra mane spaudė tai padaryti – papasakoti savo gyvenimo istoriją. Pradėjau rašyti, daug faktų suminėjau: gimiau Aukštaitijoje, Utenos rajone, aprašiau savo gimtąjį kaimą ir 32 jo gyventojus, visų pavardes dar prisiminiau. Tačiau nebėra sveikatos užbaigti.“

„Ateikite iš arčiau apžiūrėti šių neįtikėtinai kruopščiai sukurtų meno perliukų, kviečia KRSVB. – Kai kurie pagaminti tradicine grafikos technika, kiti demonstruoja naujas išraiškos priemones ir itin individualų stilių.“

XV a. ekslibrisas atsirado kaip knygos meno dalis, kaip leidinio savininką nurodantis ženklas. XXI a. šio žanro kūriniais menine, alegorine kalba dažnai įprasminamos dabarties gyvenimo aktualijos, iškilios asmenybės. Visame pasaulyje ekslibrisai yra populiarinami parodose, konkursuose, kolekcininkų kongresuose ir laikomi svarbia kultūros komunikacijos priemone.

Ekslibrisų parodą į Garliavą rūpestingai palydėjo TIM direktorės pavaduotoja muziejinei ir kultūrinei veiklai Živilė Barkauskaitė, muziejaus restauratorė ir dailės pedagogė Renata Mečkovskienė.

Paroda veiks iki balandžio 29 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 21, Garliava).

Gausu veiklų

KRSVB centriniame pastate (Vytauto g. 21, Garliava) ukrainiečiai vaikai kviečiami leisti laisvalaikį erdviose Vaikų centro patalpose, kuriose gausu veiklų: įvairių dėlionių, stalo žaidimų, virtualiosios realybės akinių, planšečių, didelė garso ir vaizdo įrašų kolekcija, piešimų priemonių, kinetinio smėlio. Kituose Kauno rajono miesteliuose veikiančiuose bibliotekos filialuose yra įrengti vaikų žaidimo kampeliai, aprūpinti įvairiomis priemonėmis.

Vaikams ir moksleiviams bibliotekoje siūloma edukacinių ir meno terapijos užsiėmimų įvairovė: „Lietuvių kalbos pradžiamokslis“, „Svarbiausi faktai apie Lietuvą“, „Piešiame spalvomis“, „Cianotipijos dirbtuvės“, novatoriški užsiėmimai su virtualiosios realybės akiniais.

Suaugusieji kviečiami lankyti lietuvių kalbos pradmenų pamokas, rankdarbių užsiėmimus „Susitikime kūryboje“, „Meno terapija mamoms“. Pirmoji grupė ukrainiečių, norinčių mokytis lietuvių kalbos, jau surinkta: pamokos vyksta nuotoliniu būdu, naudojantis „Zoom“ platforma.

Dirba lanksčiai

„Išvažiuojamosios edukacijos ir terapijos gali vykti ne tik bibliotekos filialuose, bet ir kitose tinkamose erdvėse, tarkime, kultūros centrų laisvalaikio salėse, pabėgėlių centruose, – įsitikinusi KRSVB direktorė Irena Stančiauskienė. – Prireikus galime teikti įvairias paslaugas, o kai kurias jau ir teikiame.“

Kalba: biblioteka jau gavo šiek tiek ukrainietiškų knygų vaikams iš organizacijos „Gelbėkit vaikus“. / KRS nuotr.

Asmeninių susitikimų metu bibliotekininkės stengiasi sužadinti vaikų norą dalyvauti kūrybinėse veiklose. Vilkijos padalinio darbuotojos Jolanta Bačėnienė ir Liucija Baltiejienė bendravo su ukrainiečiais, apsistojusiais L. ir S.Sadauskų kaimo turizmo sodyboje, siūlė įvairių paslaugų, edukacijų, kvietė į ekskursiją bibliotekoje. Nors dauguma mamų jau įsidarbino Lietuvoje, o daugelis vaikų jau lanko lietuviškas mokyklas ir darželius, tad veiklos turi apsčiai, vis dėlto ukrainiečiai noriai domėjosi bibliotekininkių siūlomomis edukacijomis ir žadėjo būtinai apsilankyti.

Žinoma, į lietuviškas mokyklas einantys ukrainiečiai vaikai lankosi bibliotekininkų edukacijose kartu su savo bendraklasiais, taip pat bibliotekose leidžia laisvalaikį laukdami mokyklinių autobusiukų Karmėlavoje, Čekiškėje, Batniavoje ir kitur, beveik visi laisvai bendrauja rusų kalba, lengvai įsitraukia į kūrybines veiklas ir žaidžia lavinamuosius kompiuterinius žaidimus.

Vilkijos kultūros centro darbuotojai ir bibliotekininkės suorganizavo ukrainietėms mamoms meno terapiją: jos iš modelino lipdė gėles ir galėjo bent trumpam atsipalaiduoti. J.Bačėnienė pasakojo priklausanti Birutiečių draugijai, remiančiai prieglobsčio Lietuvoje ieškančius ukrainiečių vaikus, ir tarpininkavusi įkurdinant vaikus Kulautuvoje, kai vienu kartu jų atvyko 80, sprendusi organizacinius klausimus. Beje, Kulautuvos padalinyje lankosi ukrainiečių studentai, besimokantys nuotoliniu būdu.

Išvažiuojamosios edukacijos ir terapijos gali vykti ne tik bibliotekos filialuose.

Užeiti kviečia ukrainietiškai

Kauno rajono bibliotekose vykdomos įvairios pagalbos akcijos, pavyzdžiui, Batniavos bibliotekoje renkamos kanceliarinės priemonės Batniavos mokykloje-daugiafunkciame centre besimokantiems ukrainiečiams moksleiviams. Neretai bibliotekų darbuotojai prisideda asmeninėmis lėšomis, papildomomis iniciatyvomis (pavyzdžiui, parama higienos prekėmis, naujais drabužiais). KRSVB meninių rankdarbių klubo narės pagamino Ukrainos vėliavos spalvų segių iš veltinio ir padovanojo į biblioteką užsukusioms viešnioms iš Ukrainos. Kai kuriuose padaliniuose eksponuojamos reikalingiausių ukrainietiškų žodžių, frazių kortelės, ant kiekvienos bibliotekos durų kabo užeiti kviečiantis skelbimas ukrainiečių kalba.

KRSVB parengė skelbimų lietuviškai, angliškai ir ukrainietiškai apie nemokamas paslaugas karo pabėgėliams. Skelbimai iškabinti visuose padaliniuose, taip pat platinami kaip skrajutės Ukrainos karo pabėgėlių registracijos centre Kaune, Kauno rajono savivaldybėje ir jos seniūnijose, skelbiami visose bibliotekų socialinių tinklų paskyrose ir interneto svetainėje, siunčiami Kauno miesto ukrainiečių bendruomenei e.paštu ir kitais kanalais.

Biblioteka jau gavo šiek tiek ukrainietiškų knygų vaikams iš organizacijos „Gelbėkit vaikus“. Be to, atsirado galimybė pateikti knygų užsakymus ir papildyti bibliotekų fondus naujais leidiniais ukrainiečių kalba. Sulaukusi naujų knygų siuntų, biblioteka kviečia ukrainiečius užsukti.

Bendradarbiaujant su Vilkijos, Lapių, Čekiškės, Rokų, Zapyškio, Šlienavos ir Domeikavos bibliotekininkėmis, organizuotos integruotos saugesnio interneto pamokos 4–6 klasių mokiniams.

Edukacijų „Saugus internete“ metu su mokiniais buvo diskutuojama, kaip saugiai elgtis internete žaidžiant ir bendraujant, kaip apsaugoti save ir kitus nuo nemalonių, pavojingų situacijų.

Vaikai dalijosi savo patirtimi, patarimais, pomėgiais, kalbėjo apie mėgstamus socialinius tinklus. Viešosios bibliotekos edukatorės su mokiniais diskutavo apie patyčias internete ir taisykles, kurių reikėtų laikytis naudojantis internetu. Taip pat mokiniai atliko praktines užduotis balsuodami už tinkamas ir netinkamas skelbti internete nuotraukas.

Taip pat visą savaitę viešojoje bibliotekoje jaunesnių klasių mokiniai galėjo spręsti užduočių knygeles „Aš – saugus internete!“, o suaugusieji buvo konsultuojami asmeninėse konsultacijose apie interneto saugumą.

Įkurtuvių dar bus

Sausio 26 d. Užliedžių daugiafunkciame centre, kuriame jau veikia pradinė mokykla, laisvalaikio salė, medicinos punktas, duris atvėrė atnaujinta biblioteka. Jaukiai ir šiuolaikiškai sutvarkytose patalpose skaitytojų laukia daugiau kaip 5 500 knygų, šešios kompiuterizuotos vietos.

Pasak vyr. bibliotekininkės Virginijos Stancelienės, Užliedžių biblioteka buvo įkurta 1967 m. Tada ji neturėjo net lentynų – knygos buvo kraunamos ant stalo, grindų. „Bibliotekai teko kraustytis iš vienos vietos į kitą, išgyventi daug įvairių pokyčių, todėl esu laiminga, kad vėl sugrįžome čia, tik į erdvesnes ir modernesnes patalpas“, – kalbėjo V.Stancelienė.

Kita džiugi šventė vyks Kačerginėje, ji numatyta rugsėjo 1-ąją. Biblioteka įsikurs rekonstruojamame pastate, jai skirtas apie 150 kv. m plotas, tad bus galima aptarnauti kurortinės teritorijos statusą turinčio miestelio gyventojus ir svečius.

„Labai įdomus interjeras ir patalpų architektūriniai sprendimai, nes rekonstrukcijos metu bus sujungti du pastatai, daug stiklo. Skaitykloje esantys žmonės galės grožėtis Kačerginės pušynais. Po vienu stogu įsikursiančios mokykla, vaikų darželis, kultūros centras leis pagyvinti bibliotekos veiklą, o bibliotekos veikla integruosis į minėtų įstaigų veiklą“, – būsimas permainas vardijo I.Stančiauskienė.

Eilėje laukia Kulautuva, taip pat tikimasi išplėsti Ringaudų bibliotekos patalpas. Dabar biblioteka veikia mokykloje. Ringaudų seniūnija sparčiai plečiasi, kartu didėja ir mokinių skaičius, todėl bibliotekos erdvės labai reikalingos mokyklai.

Trauka: modernios bibliotekos traukia įvairaus amžiaus vaikus. / Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos nuotr.

Pernai atnaujino dvi

Pernai rugsėjo 1-ąją rekonstruojamame Ramučių kultūros centre įkurtuvės švęstos keturiose pradinės mokyklos klasėse, ikimokyklinukų grupėje ir bibliotekoje. Biblioteka modernizuota, pritaikyta įvairioms veikloms, jos šiuo metu vyksta kartu su mokykla, kultūros centru, bendruomene.

Ši biblioteka – tai ne tik knygos, bet ir kompiuterizuotos darbo vietos, daug stalo žaidimų, įvairios kūrybinės iniciatyvos, edukacijos, skirtos mažiesiems ir jauniesiems lankytojams. „Vis dar sulaukiame nemažai suaugusiųjų, kurie nori mokytis kompiuterinio raštingumo“, – sakė KRSVB direktorė. Jei anksčiau biblioteka spaudėsi 30 kv. m plote, atnaujinus erdvė padidėjo daugiau kaip tris kartus.

Ne tik skatiname skaitymą, bet ir teikiame skaitmeninio raštingumo, IT gebėjimų ugdymo paslaugas, vykdome daug kultūrinių veiklų.

Panašios veiklos vyksta ir Čekiškės bibliotekoje, kuri į naujas patalpas Prano Dovydaičio gimnazijoje buvo perkelta pernai vasarą. Abi bibliotekos sujungtos, ir tai labai pagyvino darbą: čia nuolat vyksta edukacijos kartu su moksleiviais, neformalusis ugdymas, daugiau skaitytojų pritraukia ir pagausėjęs knygų fondas.

Čekiškės biblioteka įkurta viena pirmųjų pakaunėje, 1937 m., tada dar ir Kauno rajono nebuvo. Gražus sutapimas: švenčiant 85-uosius veiklos metus, biblioteka įsikūrė naujose patalpose. Sąlygos čia puikios: nauja erdvė, pritaikyti baldai, net aštuoni kompiuteriai, o internetas veikia ir gimnazijos klasėse.

Visų trijų atnaujintų bibliotekų interjerą puošia tarptautiniu mastu pripažintos dailininkės Henrikos Bartkutės tapybos darbai. „Juos įsigijome, todėl profesionalūs kūriniai ir liks bibliotekose“, – sakė I.Stančiauskienė.

Patrauklumas: dabar Ramučių biblioteka – erdvi, spalvinga ir jauki. / Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos nuotr.

Keitėsi paskirtis

Pasak direktorės, nūdienos biblioteka jau yra socialinė, kultūrinė, skaitmeninės bendruomenės ugdymo, neįgaliųjų integracijos įstaiga.

„Ne tik skatiname skaitymą, bet ir teikiame skaitmeninio raštingumo, IT gebėjimų ugdymo paslaugas, vykdome daug kultūrinių veiklų. Vasaros stovyklos vaikams, užimtumas rudens atostogų metu, edukacijos – visa tai darome nemokamai, tėveliai labai nustemba, nes visur kitur tokie dalykai kainuoja. Parengę įvairių projektų, įsigijome naujų priemonių“, – pasakojo pašnekovė.

Siaučiant pandemijai, daugelis kultūros įstaigų buvo sustabdę tiesioginę veiklą. „Bibliotekos, antrus metus dirbdamos COVID-19 karantino sąlygomis, prisitaikė prie ekstremalios padėties ir organizavo ne tik kontaktinį, bet ir bekontaktį vartotojų aptarnavimą. Rajono viešosiose bibliotekose, laikantis COVID-19 reikalavimų, buvo organizuojami renginiai gyvai ir virtualiai, organizuojamos įvairios edukacijos, vykdomas neformalusis suaugusių, vaikų ir paauglių švietimas“, – vardijo I.Stančiauskienė.

Šiuo nelengvu laikotarpiu buvo kuriamos modernizuotos, pritaikytos skaitymą skatinančios aplinkos ir užtikrinamas jų prieinamumas. Viso to, pabrėžė įstaigos vadovė, nebūtų įmanoma padaryti be Kauno rajono savivaldybės dėmesio ir vadovų požiūrio.

Nuosavybė: Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė I.Stančiauskienė džiaugėsi, kad dailininkės Henrikos Bartkutės tapybos darbai liks bibliotekose. / Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos nuotr.

Dalyvaujant respublikiniuose projektuose, visi viešosios bibliotekos filialai atnaujino informacines technologijas, sėkmingai diegė gautus inžinerinius paketus, kuriuos sudarė 3D, robotikos priemonės, galingi kompiuteriai.

„Bibliotekų lankytojai gali naudotis 138 kompiuteriais, kokybiškais spausdintuvais, multimedijomis. Bibliotekoms nupirkta ir paskirstyta knygų už 112,4 tūkst. eurų. Lėšų knygoms įsigyti skyrė Kultūros ministerija. Didelį dėmesį skyrėme moksleivių skaitymo gebėjimams ugdyti. Kūrybiškai pasitelkėme literatūros populiarinimą – buvo komplektuojamas rekomenduojamų knygų fondas, skaitymai atliekami kartu su kūrybinėmis edukacijomis. Sustiprėjo ryšys su mokyklomis, edukacijose dalyvavo ir dvi Kauno miesto mokyklos. Skatinant ankstyvąjį skaitymą, bibliotekos įsijungė į respublikinį projektą „Knygų startas‘‘ ir rajono gyventojams, 2021 m. sulaukusiems kūdikių, dalijo lauknešėlius ir kvietė tapti skaitytojais“, – pasakojo KRSVB direktorė.

Dalyvaujant respublikiniame projekte „Prisijungusi Lietuva‘‘ suaugusiems lankytojams buvo rengiami kompiuterinio raštingumo mokymai, kuriuose dalyvavo 900 gyventojų. Sėkmingai veikė Trečiojo amžiaus universitetas. Pasisekimo sulaukė skaitytojų dalyvavimas respublikinėje akcijoje „Vasara su knyga‘‘, regione KRSVB užėmė antrą vietą.

Pastaruoju metu viešoji biblioteka sustiprino dėmesį negalią turinčiai bendruomenei aptarnauti. „Norintiems lankytojams knygos buvo pristatomos į namus. Esame Respublikinės aklųjų bibliotekos ir Šiaulių apskrities P.Višinskio vardo bibliotekos projekto „Biblioteka visiems‘‘ partneriai. Šio projekto tikslas – padėti lavinti skaitymo įgūdžius vaikams, turintiems disleksijos sutrikimų. Bibliotekų veiklomis naudojasi Socialinės terapijos namų „Akvila‘‘ gyventojai, Vilkijos vaikų namų auklėtiniai, Garliavos neįgaliųjų draugija. Prie veiklų įgyvendinimo prisidėjo rajono Bibliotekininkų draugija“, – vardijo įstaigos vadovė.