Matuotojų, fotografų ir filmavimo komandos gulbė išdidžiai laukė mokyklos aktų salėje, kur ji ir buvo baigta konstruoti.

Origamio gulbės apimtis – 5,05 m, o aukštis – 2,6 m. Siekiama, kad į Lietuvos rekordų knygą kūrinys būtų įtrauktas kaip didžiausios apimties lankstinių junginys.

Matuojant kažkas iš stebėtojų juokavo, kad jeigu salės lubos būtų aukštesnės, tai ir gulbė būtų buvusi dar aukštesnė. O mokyklos direktorius Darius Griežė, sužinojęs tikslius gulbės išmatavimus, juokais susimąstė, koks šio paukščio kūno masės indeksas.

„Suformuoti gulbės kaklą ir ant galvos uždėti karūną prireikė kopėčių“, – pasakojo mokyklos pradinių klasių mokytoja Jonesa Drumstienė, šiam projektui paskyrusi daug laiko.

D. Griežė pasakojo, kad į lankstymo procesą buvo įsitraukusi visa Kauno specialiosios mokyklos bendruomenė. Ją sudaro darbuotojai ir ugdytiniai nuo trejų iki 23 metų. "Bendros veiklos – ne tik smagu, bet ir sutelkia bendruomenę", – kalbėjo mokyklos vadovas.  

Prisijungė ir apie 400 moksleivių iš Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos,  Kauno rajono Kulautuvos pagrindinės mokyklos, Kaišiadorių rajono Žaslių pagrindinės mokyklos, Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos, Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos, Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos, Jonavos rajono Šveicarijos progimnazijos. Daugiausia plušo pradinukai, bet prisidėjo ir vyresnieji.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kūrinys, pavadintas bendrystės simboliu „Laisvės paukštis“, turėjo būti baigtas konstruoti dar pernai pavasarį. Taip ruoštasi jubiliejinei Kovo 11-ajai. Tačiau viską sujaukė pandemija.

Po ilgo stovėjimo nulinko gulbės sparnai. „Nusprendėme, kad reikia juos daryti dvipusius. Čia mums padėjo patys mažiausi – Kauno lopšelio-darželio „Rasytė“ priešmokyklinio ugdymo vaikučiai. Į darželį nuvežėme daugiau kaip 5 tūkst. lankstinių. Mokytoja Agnė Kukcinavičienė suorganizavo užsiėmimus, kurių metu priešmokyklinukai lankstinius sujungė ir suformavo ruošinius vidinei sparnų pusei“, – apie nenumatytas aplinkybes yra užsiminusi J.Drumstienė.

Gulbės detalių skaičius atspindi į užsienį emigravusių tautiečių skaičių, ją planuota padovanoti oro uostui, tačiau šios idėjos teks atsisakyti. Gulbės neįmanoma išnešti dėl jos apimčių – netilps nei per duris, nei per langus.

„Nebent teks laukti renovacijos, nes ruošiamės griauti šią sieną, arba pjausim paukštį. Vėl bus šventė“, – juokavo D. Griežė.

„Laisvės paukštis“ yra Kauno specialiosios mokyklos, vykdančios pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas judesio ir padėties sutrikimų turintiems moksleiviams, projekto „Augu ir kuriu Lietuvai“ dalis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos finansuojamas projektas skirtas mokinių pilietiškumui, tautiškumui ugdyti.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Užpernai prieš Velykas KSM pasiektas didžiausios verbos rekordas. 12,2 m aukščio gražuolė buvo surišta iš džiovintų augalų, surinktų KSM, Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos, Kalvarijos gimnazijos, Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos mokinių.

Bendrystės simboliui "Laisvės paukštis" detales Kauno specialiosios mokyklos (KSM) bendruomenės iniciatyva lankstė daugiau nei 400 moksleivių iš penkių savivaldybių. Kai kurie vaikai įdėjo itin daug darbo. Pavyzdžiui, Edgaras, lankantis KSM, išlankstė 10 tūkst. detalių.

Baigta formuoti gulbė dabar išdidžiai įsitaisiusi mokyklos patalpose Šilainiuose ir laukia oficialios matavimo ceremonijos, privalomos pretendentams į rekordų knygą. Origamio gulbės apimtis galėtų siekti apie 5 m, o aukštis – daugiau kaip 2 m.

"Suformuoti gulbės kaklą ir ant galvos uždėti karūną prireikė kopėčių", – pasakojo mokyklos pradinių klasių mokytoja Jonesa Drumstienė.

Šimtai tūkstančių lankstinių į Kauno specialiąją mokyklą dar pernai suplaukė iš Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos,  Kauno r. Kulautuvos pagrindinės mokyklos, Kaišiadorių raj. Žaslių pagrindinės mokyklos,  Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos, Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos, Prienų  ,,Revuonos’’ pagrindinės mokyklos, Jonavos rajono Šveicarijos progimnazijos ugdymo įstaigų. Daugiausia plušo pradinukai, bet prisidėjo ir vyresnieji.

Didžiausios gulbės rekordu buvo siekiama paminėti jubiliejinę Kovo 11-ąją, tačiau dėl pandemijos visi renginiai buvo nukelti, be to, nesuspėta baigti formuoti šio didingo paukščio. Sudėlioti ir suklijuoti tokią gausybę detalių prireikė nemažai laiko. Mokykloje prasidėjo nuotolinis mokymas, tad nuspręsta laukti naujų mokslo metų.

Rugsėjį, kai vaikai galėjo grįžti į mokyklas, gulbė vėl ėmė sparčiai pilnėti. "Formuoti ją baigėme spalį, tačiau dar nebuvome spėję uždėti karūnos, kai vėl prasidėjo karantinas", – pasakojo mokytoja.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Beje, po ilgo stovėjimo nulinko gulbės sparnai. "Nusprendėme, kad reikia juos daryti dvipusius. Čia mums padėjo patys mažiausi – Kauno lopšelio-darželio "Rasytė" priešmokyklinio ugdymo vaikučiai. Į darželį nuvežėme daugiau kaip 5 tūkst. lankstinių. Mokytoja Agnė Kukcinavičienė suorganizavo užsiėmimus, kurių metu priešmokyklinukai lankstinius sujungė ir suformavo ruošinius vidinei sparnų pusei", – apie nenumatytas aplinkybes užsiminė J.Drumstienė.

Mažųjų suklijuoti junginiai buvo parvežti į Kauno specialiąją mokyklą, kur mokytoja Ginta Jaksebagienė juos pritvirtino prie gulbės. "Kovo 26-ąją gulbė išskleidė sparnus", – fiksavo datą J.Drumstienė.

Anot jos, ne visos 710 tūkst. detalių buvo sujungtos į vientisą junginį – baltąjį sparnuotį. Likusiais lankstiniais buvo užpildytas gulbės vidus.

Paukščiui iš pradžių buvo paskirta klasė antrame aukšte. Netrukus susizgribta, kad baigtą kūrinį bus sunkoka iš klasės išnešti: nei pro duris, nei pro langą netilps.

Paukščio apačia, jau siekusi 80 cm, su didelėmis pajėgomis buvo atplukdyta į pirmojo aukšto aktų salę. Ten kūrinys buvo per karantiną, ten gulbė ir vasarojo, o vėliau buvo baigta formuoti.

Kas laukia gulbės, kai ji bus išmatuota? "Planavome ją padovanoti oro uostui, tačiau negalėsime šių planų įvykdyti – dėl gulbės apimčių nepavyks jos išnešti ir nuvežti", – aiškino J.Drumstienė.

"Laisvės paukštis" yra Kauno specialiosios mokyklos, vykdančios pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas judesio ir padėties sutrikimų turintiems moksleiviams, projekto "Augu ir kuriu Lietuvai" dalis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos finansuojamas projektas skirtas mokinių pilietiškumui, tautiškumui ugdyti.

710 tūkst. lankstinių – neatsitiktinis skaičius. "Šis simbolis – tai kvietimas emigravusiems piliečiams sugrįžti į Lietuvą ir kurti ateitį kartu. Nuo 1990 m. iki 2019 m. sausio 1 d. iš Lietuvos emigravo apie 710 tūkst. gyventojų", – skelbia projekto iniciatoriai.

Užpernai prieš Velykas KSM pasiektas didžiausios verbos rekordas. 12,2 m aukščio gražuolė buvo surišta iš džiovintų augalų, surinktų KSM, Prienų "Revuonos" pagrindinės mokyklos, Kalvarijos gimnazijos, Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos mokinių.

Kauno specialioji mokykla Kovo 11-ąjai paminėti buvo sumąsčiusi siekti rekordo. Origami gulbės apimtis galėtų siekti apie 5 metrus, o aukštis – apie du metrus. Šiuo metu sukonstruota tik dalis paukščio.

Kai kurie vaikai įdėjo itin daug darbo. Pavyzdžiui, Edgaras, nuo pernykščio birželio išlankstęs 10 tūkst. detalių, per skaipą auklėtojos klausė, koks paukščio likimas. Kitam mokiniui itin gerai sekėsi formuoti gulbę.

Šiam bendrystės simboliui „Laisvės paukštis“ detales Kauno specialiosios mokyklos bendruomenės iniciatyva, kaip pasakojo mokyklos pradinių klasių mokytojos Jonesa Drumstienė, lankstė daugiau nei 400 moksleivių iš penkių savivaldybių: Kauno, Kaišiadorių, Raseinių, Jonavos, Prienų. Daugiausiai dirbo pradinukai, bet buvo įjungti ir vyresni.

Paukštis pradėtas formuoti tuomet, kai į mokyklą suplaukė detalės. Antrame aukšte tam buvo išskirta klasė. Netrukus susizgribta, kad baigtą kūrinį bus sunkoka iš klasės išnešti. Nei pro duris, nei pro langą netilps. 

Kauno specialiosios mokyklos nuotr.

Paukščio apačią, jau siekusią aštuoniasdešimt centimetrų, su didele kompanija „atplukdė“ į pirmojo aukšto aktų salę. Ten kūrinys ir buvo per karantiną, kurio metu mokykla buvo tuščia. Ten ir vasaros.

„Laisvės paukštis“ yra Kauno specialiosios mokyklos, vykdančios pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas judesio ir padėties sutrikimų turintiesiems moksleiviams, projekto „Augu ir kuriu Lietuvai“ dalis, finansuojamo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir skirto mokinių pilietiškumo, tautiškumo ugdymui.

710 tūkst. lankstinių – ne atsitiktinis skaičius. „Šis simbolis, tai kvietimas emigravusiems piliečiams sugrįžti į Lietuvą ir kurti ateitį kartu. Nuo 1990 m. iki 2019 m. sausio 1 d. iš Lietuvos jau emigravo apie 710 tūkst. gyventojų“, – skelbia projekto iniciatoriai.

Per karantiną pamokos ir kiti užsiėmimai Kauno specialiojoje mokykloje nevyko. Viskas vyko nuotoliniu būdu.

Pernai prieš Velykas Kauno specialiojoje mokykloje pasiektas didžiausios verbos rekordas. 12,2 m aukščio gražuolė buvo surišta iš džiovintų augalų, surinktų Kauno specialiosios mokyklos, Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos, Kalvarijos gimnazijos, Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos mokinių.

„Pilietiškumo jausmai nėra įgimti, juos turime išsiugdyti, todėl turime mokyti jaunimą didžiuotis savo šalimi, jos kalba, kultūra, tradicijomis ir papročiais“, – teigė antrus metus mokyklos vykdomo projekto vadovė Kauno specialiosios mokyklos pradinio ugdymo pedagogė Jonesa Drumstienė.

J. Drumstienė pasakojo, kad dalyvių skaičius gerokai perkopė šimtą.  

Į renginį atvyko Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos, Kaišiadorių rajono Žaslių pagrindinės mokyklos, Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos, Jonavos rajono „Šveicarijos“ pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai. 

„Mokytoja Diana Zenkovienė ir jos ugdytinis Paulius, sutikę svečius su duona, palydėjo visus į amatų stoteles. Vaikai amatų mokėsi daugiau nei keturias valandas“, – kalbėjo J. Drumstienė.

Šiais metais Raseinių krašto amatininkė Vilma Miklienė mokė austi margas juostas. Visi pamatė, pasakojo J. Drumstienė, koks kruopštus ir atidus  turi būti audėjas.

Prienų krašto amatininkė Vilma Glaveckienė mokė pasigaminti įvairių rankdarbių iš lino. Kaišiadorių rajono Žaslių pagrindinės mokyklos mokytoja Aušra Samoškaitė rodė, kaip pasigaminti papuošalų iš medžiagos skiaučių.

Pernai per „Amatų dieną“ Kauno specialiojoje mokykloje meistrai kartu su daugiau kaip šimtu mokinių žiedė puodynes, pynė iš vytelių, lankstė iš popieriaus, mokėsi verpti rateliu, drožinėti iš medžio. 

„Valstybę kuriame mes, ir ji tokia,  kokios visi esame verti. „Būtina skatinti pilietinį, tautinį ugdymą, kad būtų gera Lietuvoje gyventi, dirbti ir mylėti“, – reziumavo aktyvi ir visuomeniška pedagogė J. Drumstienė.

12,4 m aukščio gražuolė surišta iš džiovintų augalų, o šie tvirtinti prie bendrovės "Hidraulikos centras" pagaminto koto. Augalus surinko Kauno specialiosios mokyklos, Prienų "Revuonos" pagrindinės mokyklos, Kalvarijos gimnazijos, Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos mokiniai.

Verbą rišo Kauno specialiosios mokyklos pedagogės, kurias verbos rišimo technikos mokė Jurgita Treinytė iš Kaišiadorių. Į pagalbą pastatyti verbą pasitelkta Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių komanda.

"Pagal agentūros "Factum", registruojančios rekordus, taisykles, pastatyta verba be jokių atramų turi išstovėti bent 5 min. Tik tuomet fiksuojamas rekordas. Džiaugsimės, jei ji stovės ir nenugrius iki Verbų sekmadienio. Vėliau bus saugoma mokyklos patalpose ir statoma kitais metais Verbų sekmadienį", – kalbėjo viena sumanymo autorių pradinių klasių mokytoja Jonesa Drumstienė.

Anot jos, verbos sausi augalai trupa ir byra. Praradusi savo grožį, estetinį vaizdą, verba tikriausiai bus sudeginta, kaip ir verbų sekmadienį pašventintos verbos po metų sudeginamos. Idėja rišti rekordinę verbą gimė pernai, kai mokykla rengė respublikinį projektą "Augu ir kuriu Lietuvai".

Džiaugsimės, jei ji stovės ir nenugrius iki Verbų sekmadienio.

"Šis projektas sujungė bendrai veiklai mokinius ir pedagogus iš penkių skirtingų savivaldybių. Liepą–rugsėjį mokiniai, jų tėvai, pedagogai dalyvavo projektinėje veikloje "Žolynų pynė 100-mečio Lietuvai". Visi rinko ir džiovino įvairius augalus, kuriuos ir naudojome verbai rišti", – pasakojo J.Drumstienė.

Prieš porą metų rekordo siekusios Panevėžio pataisos namų gyventojos į šalies rekordų knygą nepateko, nes jų surišta 11,77 m. aukščio verba nebuvo ganėtinai tvirta – neatlaikė kotas, dalis verbos išlūžo. Po šios nesėkmės iki šio penktadienio aukščiausia Lietuvos verba oficialiai buvo 11,4 m aukščio, apie 95 cm apimties, sukurta ant alksninio koto Ramunės Kazokienės iš Juodaičių kaimo, esančio Jurbarko rajone. 2016 m. Verbų sekmadienį ši verba puošė kaimo bažnyčią.

Kauno specialioji mokykla – tai gimnazijos tipo švietimo ir ugdymo įstaiga, skirta judesio ir padėties sutrikimų turintiems mokiniams.