Lyginant su ankstesniu mėnesiu, bedarbių regione padaugėjo 6 proc., o lyginant su pernai birželiu, - 10,7 proc.

Pirmą vasaros mėnesį Kauno teritorinės darbo biržos padaliniuose registruotas 4001 bedarbis. Darbdaviai tą mėnesį biržai pranešė ieškantys net 7377 darbuotojų (tiek birželį registruota darbo vietų). Iš jų neterminuotam darbui - 6993.

Praėjusį mėnesį Kauno regione įdarbinta 2330, nuo metų pradžios - 15698 žmonės. Teritorinė darbo birža skelbia į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiuntusi 520 bedarbių. Trečdalis jų pasinaudojo parama mokymuisi, 3,1 proc. - parama darbo vietoms kurti. Veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 1307 asmenys. Kauno teritorinė darbo birža patvirtino birželį išdavusi 140 leidimų įdarbinti užsieniečius.

Bedarbiams darbdaviai siūlo labai platų spektrą darbų - pardavimų vadybininkų, pardavėjų, kasininkų, statybų darbų vadovų bei inžinierių, taip pat - plataus profilio statybininkų ir apdailininkų. Paklausios ir tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, stalių, pakuotojų, slaugytojų, socialinių darbuotojų padėjėjų bei kitos specialybės.

Kas svarbiausia renkantis darbą? Toks klausimas užduotas visiems, užsukusiems į Kauno teritorinę darbo biržą. Darbo užmokestis, tobulėjimo galimybės, darbo sąlygos daugumai yra labai svarbios ir kartais viena aplinkybė gali kompensuoti kitą. Tobulėjimo galimybės labiausiai motyvuoja jaunimą, o darbo užmokestis bei darbo sąlygos svarbu didesnę darbinę patirtį turintiems asmenims.

Karjeros kelias kartais gali pasirodyti painus, todėl svarbu laiku ir vietoje gauti tinkamą žemėlapį ar kompasą. Būtent šiuo kompasu renginyje buvo Kauno teritorinėje darbo biržoje dirbantys psichologai, kurie teikė karjeros konsultavimo paslaugą besidomintiems ir savo kelio ar posūkio iš jo ieškantiems žmonėms. Daugiausia klausimų užduota apie tai, koks darbas arba kokios studijos labiausiai tinka žmogui, kokių kompetencijų reikia turėti viename ar kitame darbe. Keliems klientams buvo aktualu, kokius žingsnius žengti ir kaip viską pradėti, jeigu žmogus nusprendžia keisti profesiją. Taip pat klientai turėjo galimybę atlikti testus bei gauti grįžtamąjį ryšį apie savo profesinius interesus, dominuojančias ir stipriąsias savybes.

Sakoma, kad gyvename technologijų amžiuje, todėl neatsilikti nuo technologijų pakviesti ir darbo ieškantys asmenys. Visi pageidaujantys buvo supažindinti su darbo paieškos internetinėje erdvėje galimybėmis ir subtilybėmis. Klientai galėjo pamatyti pačius populiariausius darbo paieškos būdus internete, klausti, kokius duomenis pateikti apie save bei gauti atsakymus apie atsargų ir atsakingą asmens duomenų naudojimą ieškant darbo. Darbo ieškantiems asmenims taip pat rūpėjo, kaip greičiau susirasti juos dominančius skelbimus, ir kaip lengviau ir greičiau rasti reikalingą informaciją. Tai puiki terpė jaunimui siekiant parodyti ne tik turimą diplomą, bet ir patirtį, kompetencijas bei pomėgius, galinčius sužavėti darbdavį.

Ieškoti darbo be gyvenimo aprašymo būtų sudėtinga, nes gyvename metu, kuomet laikas tampa ypač svarbus. Kaip per kelias minutes pristatyti save darbdaviui, kaip į vieną lapą sutalpinti informaciją apie save ir kokias kompetencijas reikėtų išryškinti – CV rengimo klausimais besidominčius konsultavo Klientų aptarnavimo departamento specialistas.

Darbo santykiai yra sudėtingas procesas, reglamentuojamas teisės aktais. Neretai dirbant, ieškantis darbo, ar jo netekus kyla su darbo santykiais susijusių klausimų. Į juos atsakyti padėjo Kauno teritorinės darbo biržos teisininko teikiamos konsultacijos darbo teisės klausimais.

Tuo pačiu metu II aukšte vyko Karjeros diena – kontaktų mugė, kur darbo ieškančių asmenų laukė darbdaviai bei mokymo įstaigų atstovai. Apsilankę renginyje galėjo pabendrauti su bendrovėmis „Kitron“, „Axis Industries“, „Axioma LT“, „Theca Furniture“, „Gerovė“, „Hi-Steel“, „Baltec CNC Technologies“, „Sportinė aviacija ir KO“. Besidomintys profesinio mokymo galimybėmis, norintys įgyti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti susitiko su bendrovėmis „Ingenium Balticum“, „Programavimo mokykla“ („Kaunas Coding School“), viešąja įstaiga „Energetikų mokymo centras“, Kauno technikos profesinio mokymo centro, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro, bendrovių „Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras“, „Kauno naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ atstovais.

Ateinantys į darbo biržą ar išeinantys iš jos buvo kviečiami pasinaudoti unikalia galimybe ir apsilankyti „Infobuse“ – laboratorijoje ant ratų. Besidomintys galėjo išbandyti 3D spausdintuvus, robotus, kompiuterizuotas stakles, krumpliaračių stendą, suvirinimo simuliatorius ir kitas modernias priemones.

Kontaktų mugei tebešurmuliuojant, įmonių bei mokymo įstaigų vadovai, Kauno teritorinės darbo biržos atstovai bei kviestiniai svečiai iš Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų, Kauno kolegijos bei Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro prie apskrito stalo diskutavo apie paramos mokymuisi priemones. Kauno teritorinės darbo biržos direktorius pradėdamas diskusiją pakvietė bendradarbiauti ir dirbti kartu siekiant atrasti talentus bei padedant įgyti darbo rinkoje reikalingus įgūdžius. Kauno teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento direktoriaus pavaduotoja Edita Mikuličiūtė pristatė darbo biržos paramos mokymuisi priemones, Kauno pramonės ir amatų rūmų Švietimo ir mokslo skyriaus vadovė Aušra Giedrienė skaitė pranešimą apie neformaliu būdu įgytų kompetencijų pripažinimo reglamentavimą. Gerąja neformaliu būdu įgytų kompetencijų pripažinimo patirtimi dalijosi Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro Viešbučių ir viešojo maitinimo skyriaus vedėja Birutė Poderskienė, o gerąja pameistrystės modelio praktiką pristatė bendrovės „Baltec CNC Technologies“ administracijos reikalų vadovė Dovilė Rimšaitė. Diskusijos dalyviai sutarė, kad tiek pameistrystė, tiek kvalifikacijų pripažinimas labai priklauso nuo sektorių, nes skirtinguose sektoriuose šių priemonių taikymo patirtis ir poreikis taip pat yra skirtingas.

Kitoks sprendimo būdas

Visiems žinoma, kad darbo biržos padeda susirasti darbo. Žinoma ir tai, kad žmonės, sergantys priklausomybės ligomis, praranda atsakomybės jausmą, tad tokių darbuotojų darbdaviai vengia.

"Priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų turintis žmogus dažniausiai dirba iki pirmo atlyginimo, o kartais nė savaitės neištveria, – tai puikiai žino Kauno teritorinės darbo biržos direktorius Tautvydas Bielozarevičius. – Turime klientų, kurie prablaivėję ar neturėdami ko valgyti kreipiasi į darbo biržą, o įdarbinti ir vos užsidirbę eurą kitą jį išleidžia ne kam kitam, o alkoholiui."

Alkoholizmo problemai mūsų šalyje paplitus itin plačiai ir Vyriausybei imantis draudimų politikos, Kauno teritorinė darbo birža randa kitų metodų: priklausomybės nuo alkoholio kamuojamiems žmonėms pataria gydytis, padeda suvokti darbo prasmę ir jo įtaką gyvensenai.

"Vienas esminių pagalbos aspektų sergantiesiems priklausomybės ligomis – suteikti jiems galimybę dirbti ir padėti suprasti, kad darbas – vertybė", – teigia Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus Paslaugų darbdaviams poskyrio vedėjas Norvaldas Grudzinskas, nuolat ieškantis darbdavių, kurie sudarytų šiems klientams kuo palankesnes darbo sąlygas, teiktų jiems socialinę pagalbą.

Tikėti ir palaikyti

Sakysite, kad nuo alkoholio priklausomiems žmonėms sudaromos šiltnamio sąlygos, o kitiems tenka dirbti už du ar net tris?

Kauno teritorinės darbo biržos poskyrio vedėjas N.Grudzinskas pastebi, kad visuomenės požiūris į priklausomybių turinčius žmones pamažu kinta – jie pripažįstami ligoniais.

"Dirbdami su klientais pamatėme, kad jie vieni nepajėgia išspręsti savo problemų. Be to, jos kenkia ir artimiesiems: sutuoktiniams, vaikams, net visai bendruomenei. Pradėjome keisti savo darbo metodus ir pastebėjome, kad juos taikant priklausomybę nuo alkoholio turintys žmonės greičiau sveiksta ir integruojasi į darbo rinką bei visuomenę", – džiaugiasi vienas iš pokyčių darbo biržos veikloje iniciatorių N.Grudzinskas.

Į šį darbą įsitraukia neformalios organizacijos, medicinos įstaigos, darbdaviai ir savivalda. Jie, vertindami kliento galimybes dirbti, pastebi problemas, kurios reikalauja kompleksinio sprendimo. Priklausomybių turintys žmonės pirmiausia nukreipiami į Priklausomybės ligų centrą. Baigus gydymą, jie sugrįžta į darbo biržą, kur, laukiant tinkamo darbo, jiems teikiama emocinė pagalba.

"Ji jokiu būdu negali nutrūkti, nes ligai būdingi atkryčiai, ji gali sugrįžti po metų, dvejų ar trejų", – pastebi Kauno priklausomybės ligų centro direktorius gydytojas Tautvydas Zikaras.

Tuomet, kai būna nuveiktas didelis darbas – žmogus pripažįsta savo priklausomybę ir pradeda gyventi blaiviai, itin svarbu jį palaikyti, užimti, juo tikėti. Tokio išsivadavimo atlygis – naujas, šviesus, prasmingas gyvenimas, ir ne tik vieno žmogaus.

Kardinalūs pokyčiai

Sergantieji priklausomybės ligomis nesugeba įvertinti savo galimybių, todėl juos reikia paskatinti, paaiškinti, kur kreiptis, įtikinti, suteikti vilties. Kai tuo užsikrečia, patiki – eina sėkmės keliu", – pokyčiais džiaugiasi Kauno teritorinės darbo biržos direktorius T.Bielozarevičius.

Jauną vyrą, priklausomą nuo alkoholio, konsultavo Kauno teritorinės darbo biržos specialistai, karjeros konsultantas ir psichologas. Konsultuoti ir jo šeimos nariai. Vyras sutiko gydytis Priklausomybės ligų centre. Baigus gydymą, buvo ieškoma tinkamo darbo ir teikiama emocinė pagalba. Šiandien vyras dirba ir jaučiasi laimingas, kardinaliai pakeitęs gyvenimą.

Jauna nuolat kartu su sutuoktiniu girtavusi moteris kentė jo smurtą. Šiai šeimai iškilo grėsmė, kad iš jų bus atimtas vaikas. Dabar ši jauna mama, gavusi visokeriopą pagalbą, dirba jau tris mėnesius. Jos vyras gydomas, o svarbiausia, kad vaikas auga namuose, kuriuose nebegirtaujama.

Alkoholis neretai sukelia dar daugiau ir labai sunkių problemų. Moteris, turinti keturis vaikus, bandė nusižudyti. Išsivadavusi iš alkoholizmo liūno ir susigrąžinusi prarastus vaikus, šiandien ji džiaugiasi gyvenimu, apgailestauja dėl pragerto laiko ir suicidinių minčių.

Po gydymo nuo priklausomybės 18 metų vaikinas, gaudamas emocinę paramą, nusprendė tęsti mokslus, kad įgytų pagrindinį išsilavinimą. Žmonės prisipažįsta netikėję, kad kas nors gali jiems padėti, todėl net nebandė ieškoti pagalbos ir gydytis.

Galimybės plečiasi

"Per tris mėnesius į darbo rinką su darbdavių ir kitų institucijų bei partnerių pagalba integravome dešimt žmonių. Dešimtyje teritorinių šalies darbo biržų, pritaikius šią metodiką, į blaivų gyvenimą ir darbą galėtų sugrįžti apie 200 socialiai pažeidžiamų žmonių", – prognozuoja N.Grudzinskas.

Kauno priklausomybės ligų centro skyriaus vedėjas gydytojas Leonas Kačinskas tvirtina, kad prie šios iniciatyvos daug prisideda ir visuomeninės organizacijos: Anoniminių alkoholikų draugija, Al–anono grupės ir kitos.

"Su tomis organizacijomis planuojame įkurti Dienos stacionarą reabilitacijai tęsti. Po pacientų gydymo to labai reikia, ir kai žmonės negali išvykti ilgalaikės reabilitacijos, Dienos stacionaras būtų puiki išeitis", – teigia gydytojas psichiatras L.Kačinskas.

Siekis – uždaryti ratą

Dabar Lietuvoje veikia penki priklausomybės ligų centrai. Juose gydoma nuo alkoholio, narkotikų, kitų svaiginamųjų medžiagų priklausomybės. Jų sukeltos ligos yra lėtinės, su atkryčiais. Ligoniai, likę be ilgalaikės globos, labai greitai grįžta prie žalingų įpročių.

Darbas, užimtumas padeda saugoti sveikatą, gydo mąstymą. Mūsų siekis – uždaryti ratą, kad priklausomybių kankinamas žmogus nedingtų, neištrūktų iš jį globojančių institucijų.

"Darbas, užimtumas padeda saugoti sveikatą, gydo mąstymą. Mūsų siekis – uždaryti ratą, kad priklausomybių kankinamas žmogus nedingtų, neištrūktų iš jį globojančių institucijų", – pabrėžia gydytojas T.Zikaras.

Kauno priklausomybės ligų centre norima įsteigti skyrių šeimoms, kuriame kartu su gydomais tėvais galėtų būti ir vaikai. Centras plačiai bendradarbiauja su Lietuvos sveikatos mokslų, Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkais, visais šalies priklausomybės ligų centrais, metodinių patarimų ir pagalbos kauniečių nuolat prašo rajonų savivaldybių atstovai.

"Esame kviečiami į savivaldybių, jų socialinių darbuotojų, seniūnų susirinkimus, posėdžius, kartu sprendžiame problemas. Mūsų klausia, kaip pradėti dirbti, kaip bendrauti su priklausomybės ligomis sergančiais žmonėmis. Išskirtinė mūsų centro savybė – susitikimai su visais, kurie nori stiprinti savo žinias, kaip kovoti su priklausomybėmis, klausti ir gauti atsakymus, tartis, pranešti apie girtaujančius, narkotikus vartojančius artimuosius ar kaimynus. Tokie susitikimai vyksta kiekvieną antradienį, penktą valandą popiet. Salėje yra 50 vietų, bet jų nepakanka, sėdima ant palangių ir grindų", – pasakoja T.Zikaras.

Kauno priklausomybės ligų centras norėtų glaudžiau bendradarbiauti su kolegomis iš Kupiškio, į ten puikiai veikiančią šeimų reabilitacijos bazę siųsti savo pacientus. Svarstant idėją sujungti šalies priklausomybės ligų centrus, Kauno priklausomybės ligų centras neabejotinai galėtų būti bandomasis, nes jo patirtis ir nuveikti darbai yra labai dideli ir prasmingi.

Didžiausias atpildas – padėka

Kauno priklausomybės ligų centro sutartis su Kauno teritorine darbo birža liudija, kad pastaroji gerokai pranoksta pagrindinę savo misiją – įdarbinimą. Juolab kad su žmonėmis, kamuojamais nepriklausomybių, dirbama be jokio atlygio ir papildomo finansavimo, savo išteklių ir laiko sąskaita.

T.Bielozarevičius pastebi, kad, siekiant padėti sergantiesiems  priklausomybės ligomis, labai efektyvi individuali pagalba: galimybė konsultuotis, gydytis, įtraukiant kitus – šeimą, bendruomenę.

Kiekvienas iš priklausomybių liūno išgelbėtas žmogus yra didžiausias turtas šeimai ir valstybei.

"Tai skamba patetiškai, bet tik nesusidūrus su šia problema, nemačius kasdien geriančio žmogaus iš arti, negyvenus su juo. Didžiausias atlygis mums, kai žmogus pasako: jūs man labai padėjote, ačiū", – tikina T.Bielozarevičius.

Priemonės

Siekiant efektyviai įgyvendinti tvarų įdarbinimą, darbo biržos klientams taikomas visuminis požiūrio į darbą modelis.

Jį sudaro:

prevencinis švietimas,

įdarbinimo procesas,

psichologinė pagalba,

socialinė pagalba,

medicininė pagalba,

bendradarbiavimas su neformaliomis ir formaliomis organizacijomis,

bendradarbiavimas su kliento šeima.

Rezultatai

Kauno teritorinei darbo biržai užmezgus kontaktus su Kauno priklausomybės ligų centru, "Carito" organizacija, psichikos sveikatos ir socialinių paslaugų bei Kauno vyrų krizių centrais, per tris mėnesius šešiems žmonėms buvo suteikta pagalba gydant alkoholio priklausomybę, jie buvo įdarbinti ir dirba ir šiol, septyni klientai rengiasi gydymui, dirbama su trimis jaunuoliais, kuriems sunku pripažinti alkoholizmą.

Nustatyti trys priklausomybės nuo interneto atvejai. Išgelbėta trijų jaunų žmonių gyvybė. Depresija diagnozuota dviem Darbo biržos klientams, jie pradėti gydyti.

Balandžio 1 d. Kauno teritorinėje darbo buvo įregistruota 26,7 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų, kurie sudarė 7,5 proc. visų Kauno regiono darbingo amžiaus gyventojų. Registruoto nedarbo rodiklis per mėnesį sumažėjo 0,4 proc. punkto, darbo ieškančių asmenų skaičius – 1,3 tūkst., skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Nedarbas mažėjo visose Kauno apskrities savivaldybėse. Lyginant su šalies rodikliais, nedarbas regione ir toliau lieka vienas mažiausių šalyje – čia jis siekė 8,3 proc. Mažesnis fiksuotas tik Vilniaus (6,9 proc.) ir Klaipėdos (7,2 proc.) apskrityse.

Kovo mėnesį, panašiai kaip ir per vasarį, Kauno teritorinėje darbo biržoje užsiregistravo 4 tūkst. nedirbančių regiono gyventojų. Darbdaviai ieškantiems darbo per mėnesį pasiūlė beveik 6,5 tūkst. laisvų darbo vietų, kiek daugiau nei trečdaliu, lyginant su vasariu. Per mėnesį įsidarbino beveik 3 tūkst. asmenų, dar 1,2 tūkst. pradėjo veiklą įsigiję verslo liudijimą laikotarpiui iki 6 mėnesių. Dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse nukreipti 983 žmonės. Darbo birža darbdaviams išdavė 50 leidimų įdarbinti užsieniečius. Kovo pabaigoje laikino užimtumo priemonėse dalyvavo 3,8 tūkst. žmonių.

Kauno mieste registruotas nedarbas kovo mėnesį sumažėjo 0,3 proc. punkto ir mėnesio pabaigoje sudarė 7,1 proc. Prieš metus nedarbas teritorijoje buvo 6,9 proc.

Balandžio 1 d. bedarbiais buvo įregistruota 12,9 tūkst. nedirbančių kauniečių, dar 1,9 tūkst. dalyvavo laikino užimtumo priemonėse. Kovą darbo biržoje bedarbiais užsiregistravo beveik 2,1 tūkst. asmenų, ieškantiems darbo pasiūlyta 4,1 tūkst. laisvų darbo vietų Kauno mieste. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 340 žmonių. Darbo biržos duomenimis, per mėnesį įsidarbino 1,5 tūkst. asmenų, savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą laikotarpiui iki 6 mėn. pradėjo 703 asmenys. Kauno įmonėms išduoti 37 leidimai įdarbinti užsieniečius. 

Kauno rajone registruotas nedarbas per kovą sumažėjo 0,2 proc. punkto iki 6,9 proc. Prieš metus nedarbas teritorijoje buvo 6,8 proc.

Balandžio 1 d. Kauno rajono skyriuje bedarbiais buvo užsiregistravę 3,9 tūkst. rajono gyventojų, laikino užimtumo priemonėse dalyvavo 513. Per mėnesį darbo biržoje naujai įregistruota 560 bedarbių. Kauno rajone darbdaviai ieškantiems darbo siūlė 523 laisvas darbo vietas. Dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse nusiųsta 160 rajono gyventojų, 155 pradėjo veiklą pagal verslo liudijimą laikotarpiui iki 6 mėn. Darbo biržos duomenimis, per mėnesį įsidarbino 415 darbo biržos klientų. Kauno rajono įmonėms išduoti du leidimai įdarbinti užsieniečius.

Metų pabaigoje darbo biržoje buvo įregistruota beveik 26,7 tūkst. bedarbio statusą turinčių Kauno regiono gyventojų. Tačiau palyginti su 2015 metų tuo pačiu laikotarpiu, bedarbių skaičius sumažėjo 2,4 proc., registruotas nedarbas – 0,1 proc. punkto.

Nedarbas Kauno regione ir toliau lieka vienas mažiausių šalyje: mažesnis fiksuotas tik Klaipėdos (7,4 proc.) ir Vilniaus regionuose (7,2 proc.). 

Per gruodžio mėnesį Kauno teritorinėje darbo biržoje bedarbiais užsiregistravo 3,7 tūkst. asmenų, darbdaviai siūlė 4,4 tūkst. laisvų darbo vietų. Per mėnesį įdarbinta per 2 tūkst. regiono gyventojų, beveik 800 pradėjo veiklą, įsigiję verslo liudijimus laikotarpiui iki 6 mėnesių. Darbdaviams išduoti 235 leidimai įdarbinti užsieniečius, iš jų daugiausia – tarptautinių reisų vairuotojams.

Kauno mieste registruotas nedarbas gruodį išaugo 0,8 proc. punkto, nuo 6,4 iki 7,2 proc. Mėnesio pabaigoje Kauno miesto skyriuje bedarbiais buvo įregistruota 13,1 tūkst. kauniečių, dar 864 dalyvavo laikino užimtumo priemonėse. Per gruodį darbo biržoje užsiregistravo 1,8 tūkst. bedarbių, pasiūlyta 2,9 tūkst. laisvų darbo vietų Kauno mieste. 

Darbo biržos duomenimis, per mėnesį mieste įsidarbino kiek daugiau nei 1 tūkst. asmenų, savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą laikotarpiui iki 6 mėnesių pradėjo 438. Kauno įmonėms išduoti 138 leidimai įdarbinti užsieniečius. 

Kauno rajone registruotas nedarbas per gruodį išaugo 0,6 proc. punkto, nuo 6,1 iki 6,7 proc. Metų pabaigoje Kauno rajono skyriuje bedarbiais buvo užsiregistravę 3,8 tūkst. rajono gyventojų.

2015 metų birželio mėnesį registruoto nedarbo rodiklis Kauno teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje, lyginant su gegužės mėnesiu, truputį ūgtelėjo ir mėnesio pabaigoje siekė 7,4 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų.

Didžiausią įtaką nedarbo augimui turėjo prasidedanti absolventų registracija, kuri vasaros pradžioje aktyvėja, tačiau jau po mėnesio jaunuolių registracija ir vėl mažėja. Birželio 30 d. Kauno teritorinėje darbo biržoje buvo registruota daugiau nei 26,4 tūkst. darbo neturinčių regiono gyventojų. Palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, bedarbių skaičius sumažėjo daugiau nei 1,1 tūkst., nedarbo rodiklis – 0,3 proc. punkto.

Nedarbas Kauno teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje ir toliau išlieka mažesnis nei šalies vidurkis (8,5 proc.) ir vienas mažiausių Lietuvoje (mažesnis nedarbo rodiklis fiksuotas tik Vilniaus regione - 7,2 proc.).

Per birželio mėnesį Kauno teritorinėje darbo biržoje užsiregistravo 4,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų, regiono darbdaviai ieškantiems darbo siūlė per 5,9 tūkst.  laisvų darbo vietų. Per mėnesį įdarbinta apie 2,6 tūkst. asmenų, į užimtumą remiančias aktyvios darbo rinkos politikos priemones nukreipta daugiau nei tūkstantis regiono gyventojų, apie 1,2 tūkst. pradėjo dirbti savarankiškai pagal verslo liudijimą. Darbdaviams išduoti 62 leidimai įdarbinti užsieniečius, iš jų daugiausia tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams ir virėjams.

Kauno miesto ir rajono savivaldybių teritorijoje registruotas nedarbas nežymiai paaugo ir birželio mėnesio pabaigoje siekė 7,1 proc. 

Antradienį Kauno teritorinėje darbo biržoje buvo didesnis nei įprasta šurmulys. Čia pirmą kartą surengta Karjeros diena – kontaktų mugė „Dirbk ir gyvenk Lietuvoje“. Tokiu būdu bandyta pagelbėti bedarbiams susirasti trokštamą darbą.

Renginio metu bedarbiai galėjo susipažinti su būsimais darbdaviais, įmonių veikla, netgi aptarti konkrečias darbo sąlygas. Būsimų darbuotojų kontaktų mugėje šiandien ieškojo 17-ka skirtingų įmonių: ,,Vilkijos Gija”, ,,T1 Gija”, ,,Palemono keramika”, ,,Omniteksas”, ,,Festina”, ,,Scapa Baltic”, ,,Autokausta”, ,,Senoji Varėnė”, ,,Inžineriniai tinklai”, ,,Ekskomisarų biuras”, ,,Theca furniture”, ,,Kauno baldai”, ,,Senukų prekybos centras”, ,,Kauno energetikos remontas”, ,,Mitnija”, ,,Baltic orthoservice”, ,,Kauno tiltai”.

Didžiausio pasisekimo sulaukė stalas, prie kurio buvo įsikūrę bendrovės ,,Senukų prekybos centras” atstovai.

„Jau du mėnesius esu bedarbis, tikiuosi, kad šiandien gausiu norimą darbą“, – portalui kaunodiena.lt savo viltis išsakė Egidijus Leščinskas. Jaunas vyras vylėsi, kad gaus sandėlininko darbą „Senukų prekybos centre“, nes apsaugos darbuotoju jam nepavyko įsidarbinti. „Sakė, kad netinku tokiam darbui“, – apgailestavo jis.

Tris vaikus auginančią Rūtą Valeikienę į Karjeros dieną priviliojo galimybė po ilgokos pertraukos vėl susirasti buhalterės darbą.

„Auginau vaikus, todėl po pertraukos grįžti į darbo rinką labai sunku. Universitete mokiausi penkerius metus, kad įgyčiau specialybę, nenoriu dirbti paprasta kasininke“, – kalbėjo jauna mama.

Kai kurie mugėje dalyvavę darbdaviai nenusivylė, kad ryžosi dalyvauti, nes pavyko atsirinkti ne vieną darbuotoją, kuris papildys jų kolektyvą. Pavyzdžiui, statybų bendrovės „Autokausta“ atstovai ieškojo jaunų žmonių, kurie ką tik baigė inžinerijos mokslus, ir tokių jaunų specialistų buvo atėjęs ne vienas.

„Mes tikrai jaučiame kai kurių darbuotojų trūkumą, ypač ieškome lauko vamzdynų klojėjų, ekskavatorininkų, betonuotojų, mūrininkų. Prasidėjus namų renovacijos bumui, reikia gerai dirbančių pastatų apšiltintojų. Iš visų žmonių, kurie domėjosi darbu mūsų bendrovėje, tikrai bent trys labai geri specialistai ir mus sudomino, todėl planuojame juos pakviesti į pokalbį dėl darbo“, – pasakojo bendrovės „Inžineriniai tinklai” personalo vadovė Kristina Jatautienė.

Darbo biržos atstovai džiaugėsi dėl renginio sėkmės. „Tai pirmasis mūsų surengtas tokio pobūdžio renginys, ir jis tikrai vykęs. Žinoma, yra kur tobulėti“, – sakė Darbo išteklių skyriaus vedėjos pavaduotoja Danguolė Galinienė.

Jos teigimu, susidomėjimas Karjeros diena buvo nemažas, ypač iš ryto. Apsilankė ir profesinėse mokyklose besimokantis jaunimas, moksleiviai, studentai, taip pat vyresnio amžiaus žmonės, kurie jau seniai ieško darbo. Panašius renginius planuojama organizuoti ir ateityje. 

Šių metų spalio mėnesį registruotas nedarbas Kauno mieste ir rajone nedarbo lygis siekė 8,8 procento.