„Apklausos respondentų įvardytas reikšmingas lėšų dydis rodo, kad gyventojai senatvėje norėtų gauti didesnes pajamas nei tos, kurias šiuo metu užtikrina valstybė. Lietuvoje vadinamoji pajamų pakeitimo norma senatvėje sudaro 43 proc. Ji rodo, kad į pensiją išėjęs gyventojas vidutiniškai gaus mažiau nei pusę ligtolinių pajamų“, – pranešime teigė „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

Banko skaičiavimais, sulaukus pensijos per tikėtiną tolesnį 20 metų gyvenimo laikotarpį papildomai sukaupta 136 tūkst. eurų suma galėtų virsti apie 570 eurų mėnesio pajamomis – tam įvertinus vidutinę metinę 6 proc. grąžą 30 metų kas mėnesį reikėtų investuoti po 135 eurus.

Vis dėlto, apklausos duomenimis, daugiau nei 100 eurų papildomam pensijos kaupimui kas mėnesį yra pasirengę atidėti tik 5 proc. gyventojų – vidutiniškai gyventojai tam galėtų skirti apie 33 eurus per mėnesį.

Apklausą atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrime dalyvavo 1016 respondentų nuo 18 iki 75 metų.

Pasak jos, koreguojant pensijų kaupimo sistemą žmonėms reikia suteikti daugiau savarankiškumo.

„Mano įsitikinimu, pokyčiai reikalingi. Viena vertus, nereikia griauti visos sistemos, bet kita vertus reikia atliepti žmonių lūkestį turėti daugiau savarankiškumo ir daugiau sprendimo galios“, – sekmadienį LRT laidai „Savaitė“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Mano manymu, reikėtų sulaukti ir tokio labiau galbūt kompleksinio pasiūlymo iš (Socialinės apsaugos ir darbo – BNS) ministerijos pusės, iš Vyriausybės pusės ir tuomet Seimas apsispręs. Bet, kad šis klausimas bus Seimo pavasario darbotvarkėje jau akivaizdu“, – pridūrė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlymus dėl pensijų kaupimo sistemos korekcijų ketina pristatyti pirmadienį.

Visuomenėje kilus diskusijoms dėl automatinio įtraukimo į antrąją pensijų sistemos pakopą, Lietuvos bankas siūlo sistemą ne reformuoti, o ją tobulinti – susieti pensijų išmokų ribas su būsimos pensijos dydžiu, indeksuoti anuitetus jų fondui uždirbus pelno bei suteikti daugiau lankstumo.

Premjerė Ingrida Šimonytė sausį interviu BNS pranešė apie galimus svarstymus keisti tvarką, o socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė BNS yra sakiusi, kad pakeitimai bus nedideli – vienas siūlymų būtų rečiau žmones informuoti apie privalomą įtraukimą – du kartus vietoj trijų.

Antros pakopos pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių. Preliminariai skaičiuojama, kad šiemet į pensijų kaupimą bus įtraukta apie 64,8 tūkst. žmonių. Pernai kaupti nusprendė per 60 tūkst. asmenų. 

Antrosios pakopos pensijų fondai Lietuvoje pradėjo veikti 2004-aisiais.

Politikai, anksčiau prisidėję prie pensijų kaupimo reformų, sako, kad dabar apie tai kalbėti – neatsakinga. Ką apie tai galvoja patys žmonės ir ar už sutarties nesilaikymą valstybę būtų galima paduoti į teismą?

„Mano atlyginimas nėra toks geras, kad iš to galėtum kažką sukaupti. Bet jei būtų aiški tvarka ir ji nesikeistų, tada kaupčiau“, – aiškino kalbinta Vilniaus gyventoja.

„Tiesiog neturiu laiko įsigilinti, todėl to kol kas ir nedarau“, – tvirtino kita sostinės gyventoja.

O tie, kurie kaupia, nuolatiniu pensijos tvarkos kaitaliojimu nesižavi.

„2021 metais skaičiuojant valstybės skatinamąsias įmokas bus atsižvelgiama nebe į 2018 metų, o į 2019-ųjų vidutinį darbo užmokestį. Kadangi jis 2019 metais buvo didesnis nei 2018-aisiais, atitinkamai keisis ir valstybės paskata į gyventojų antros pakopos pensijų fondus“, – sakė „Luminor investicijų valdymas“ pensijų produkto vadovė Aistė Paliukaitė.

Papildomą kaupimą pensijai valstybė skatina savo įmokomis. Maksimaliai kaupiantiems gyventojams, kurių įmoka į antros pakopos fondą sudaro 3 proc. atlyginimo, valstybė papildomai kiekvieną mėnesį perveda 1,5 proc. užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Dėl to valstybės įmoka paaugs nuo 18,02 iki 19,6 euro per mėnesį.

Pasirinkusiųjų kaupti laipsniškai įmokos pernai siekė 2,1 proc. jų atlyginimo, o valstybė prisidėjo 0,6 proc. 2018 metų VDU, arba 7,21 euro per mėnesį. Šiemet valstybė prisidės jau 0,9 proc. VDU,  todėl jos įmoka sieks 11,76 euro.

Didės ir pačių kaupiančiųjų įmokos – jos augs nuo 2,1 iki 2,4 proc. jų darbo užmokesčio.

Kaip ir kasmet „Sodra“ 2021 metų pradžioje į antros pakopos pensijų kaupimą įtrauks naujus gyventojus, kurie iki šiol pensijų kaupime niekada nėra dalyvavę.

Pasiūlymus tapti antros pakopos pensijų kaupimo dalyviais atsitiktine tvarka parinktoje kaupimo bendrovėje gaus tie gyventojai, kurie į kaupimą nebuvo įtraukti anksčiau ir sausio 2 dieną turės darbo sutartį ar bus vykdantys savarankišką veiklą bei jaunesni nei 40 metų amžiaus.

Gyventojams apie įtraukimą į antros pakopos pensijų kaupimą bus pranešta per „Sodros“ asmenines gyventojų paskyras bei elektroniniu paštu, jeigu gyventojas bus nurodęs jį „Sodrai“. Taip pat vėliau gyventojai bus informuojami ir registruotais laiškais. Tie gyventojai, kurie dalyvauti pensijų kaupime nenorės, turės iki liepos pradžios apie tai pranešti „Sodrai“.

Šiuo metu antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja 1,37 mln. šalies gyventojų. Pernai „Sodra“ iš viso į gyventojų sąskaitas pensijų kaupimo fonduose pervedė 417 mln. eurų, iš jų 125 mln. eurų sudarė valstybės paskatos.

„Kaupimas pensijai yra ilgalaikis procesas, todėl jaudintis dėl svyravimų trumpuoju laikotarpiu nereikėtų. Nors šių metų pirmąjį ketvirtį reikšmingai sumažėjo 2019 m. uždarbis, tačiau jau antrąjį ketvirtį rinkos grįžo į anksčiau buvusią padėtį, leisdamos pensijų fondams bent iš dalies susigrąžinti tai, kas buvo prarasta. Vertinant pensijų fondų vienetų vertes nuo 2019 m. pradžios, visų jų pokyčiai yra teigiami“, – sako Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus viršininkė Justina Pupienienė.

Jauniausių dalyvių amžiaus grupių pensijų fondų vertė per 2020 m. pirmąjį pusmetį sumažėjo nuo 6,42 iki 6,91 proc., o vyresnių amžiaus grupių dalyvių vertės mažėjo nuosaikiau: 1961–1967 m. grupės sumenko 4, o 1954–1960 m. – 1,88 proc. Turto išsaugojimo pensijų fonduose vieneto vertė sumažėjo 1,23 proc.

Lietuvos banko pranešime pažymima, kad antrojo ketvirčio rezultatai buvo teigiami ir jaunesnių dalyvių amžiaus grupių sudarė po daugiau nei 12 proc. 1961–1967 m. grupės – 8,66, o 1954–1960 m. – 4,52 proc. Turto išsaugojimo pensijų fonduose vieneto vertės pokytis taip pat buvo teigiamas ir sudarė 3,9 proc.

III pakopos pensijų fondų vidutinė pirmojo pusmečio grąža buvo neigiama ir sudarė 3,73 proc. Labiausiai sumažėjo akcijų fondų vertė – 6,74, mišraus investavimo pensijų fondų – 2,52, o obligacijų pensijų fondai – vos 0,66 proc.

Pažymėtina, kad pradėta skelbti paskutinių 15 m. vidutinė metinė grąža: penkių pensijų fondų, veikiančių ilgiau nei 15 metų, rezultatai buvo teigiami ir atskirų fondų svyravo nuo 0,24 iki 4 proc.

Gyventojams, kuriems iki pensijos liko penkeri ir daugiau metų, išmintingiausia būtų nepasiduoti panikai ir neskubėti ko nors keisti, o nuosekliai tęsti ilgalaikį kaupimą. Pasaulinė pensijų fondų veiklos istorija rodo, kad nepaisant trumpalaikių svyravimų, ilgalaikės pensijų fondų investicijos uždirba pelno. Todėl kriziniu laikotarpiu svarbu išlaikyti šaltą protą ir nedaryti skubotų žingsnių.

Sudėtingiau gali būti tuo metu, jei pensinis amžius sukanka jau šįmet ar kitąmet. Kaip elgtis tokioje situacijoje? Dalinamės patarimais į dažniausiai užduodamus gyventojų klausimus.

– Ar dėl Covid-19 neteksiu dalies pensijos, jei iki jos liko keleri metai?

– Tuomet, kai sukaks pensinis amžius, svarbi esama rinkos situacija, nes tada pensijos valdytojas turi parduoti jūsų pensijų fondo vertybinius popierius. Pageidautina, kad tai pavyktų padaryti už kuo didesnę kainą, nes tai turės tiesioginės įtakos jūsų pensijos dydžiui.

Kaip taisyklė, kaupiant gyvenimo ciklo fonduose investavimo rizika mažinama, kuo arčiau yra pensinis amžius. Tad likus maždaug 5–10 metų iki išėjimo į pensiją, kaupiamos lėšos investuojamos konservatyviai ir nuosekliai. Sukauptų lėšų dydis iš esmės ženkliai nesvyruos, net jei finansų rinka patiria svyravimų, nes tokio plano strategija labiausiai pritaikyta sukauptam kapitalui išsaugoti.

Tą iliustruoja ir „Swedbank“ gyvenimo ciklo fondų rezultatai. Priešpensinio 60-66 metų amžiaus klientams skirtų pensijų fondų grąža nuo 2019 m. pradžios (veiklos pradžios) buvo +2,52 proc. Nuo šių metų pradžios grąža sumažėjo -4,25 proc., tačiau šių metų balandį grąža vėl buvo teigiama ir siekė +2,24 proc.

– Ar galiu atidėti sukauptos pensijos pasiėmimo terminą?

– Taip, galite. Asmuo gali atsiimti sukauptas lėšas nebūtinai sulaukęs pensinio amžiaus. Tą jis gali padaryti ir vėliau – tai yra, tuomet, kada žmogui reikia sukauptų pinigų.

Atkreipiame dėmesį, jog nuo 2020 m. liepos mėn. įsigalioja nauja išmokų tvarka, pagal kurią anuiteto (išmokos iki gyvos galvos) įsigijimas bus privalomas, jei sukaupta suma siekia 10 000 EUR ir daugiau. Jei sukaupta iki 5 000 EUR suma, tada išmokama vienkartinė išmoka, jei sukaupta tarp 5 000 EUR ir 10 000 EUR - sukauptos lėšos išmokamos periodinėmis išmokomis.

Iki š.m. liepos 1 d., priklausomai nuo amžiaus, anuiteto privalomumo riba yra apie 20 000 EUR, o periodinės išmokos neprivalomos.

– Jei atidėsiu sukauptos pensijos išmokėjimo laiką, ar vis dar turėsiu dirbti?

– Ne, tai neprivaloma. Nukėlus antros pensijų pakopos sukauptų lėšų išmokėjimo terminą, galima gauti „Sodros“ mokamą senatvės pensiją, o pensijų fonde sukauptos lėšos ir toliau būtų investuojamos.

Jei sulaukus pensinio amžiaus toliau dirbsite, atitinkamai tęsis pensijų kaupimas ir toliau bus mokamos pensijų įmokos.

– Kaip pasirinkti labiausiai man tinkantį pensijos fondą, jei artėja pensinis amžius?

– Kaupiant lėšas savo pensijai antroje pensijų pakopoje jums rinktis nieko nereikia, nes nuo 2019 m. kaupiate lėšas pensijai pagal jūsų amžių pritaikytame gyvenimo ciklo fonde. Jei sukakus pensiniam amžiui jūs per vieną mėnesį nesikreipsite dėl pensijų išmokos, jūsų pensijų turtas bus perkeltas į Turto išsaugojimo pensijų fondą, kuris pasižymi konservatyviu investavimu.

Kaupiant gyvenimo ciklo principu paremtuose pensijų fonduose, valdytojas palaipsniui keičia investicijų strategiją nuo aktyvios iki konservatyvios, atsižvelgdamas į jūsų amžių.

Pavyzdžiui, „Swedbank“ pensijų fondas „Pensija 1975-1981“ bus pritaikytas žmonėms, gimusiems tais metais, ir metams bėgant šis pensijų fondas „sensta“ kartu su jame kaupiančiu pensijų dalyviu, o fonde sukauptų lėšų investavimo rizika mažėja.

„Pirmą ketvirtį turime pasmukimą. Tai, sakyčiau, normali situacija, atsižvelgiant į tai, kas vyksta finansų rinkose dėl COVID-19 viruso. Finansų rinkos tai pajaučia pačios pirmos. Situacija tokia, kad turtas šiuo metu siekia apie 3,4 mlrd. eurų“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje penktadienį sakė LIPFA valdybos narys Tadas Gudaitis.

Pasak jo, kaupiančiuosius perkėlus į gyvenimo ciklo fondus, kuriuose jiems priklauso kaupti pagal amžių, vyresnio amžiaus žmonės buvo iškelti iš aukštos rizikos fondų, ir tai pasiteisino.

„Matome, kad tų gyventojų, kuriems iki pensijos liko mažiau laiko kaupti, turtas mažėjo žymiai rečiau. Turime trijų kartų skirtumą. Priešpensinio amžiaus žmonių turtas sumažėjo apie 5-6 proc., o jaunų žmonių, kurie turi ilgą perspektyvą kaupti, turtas sumažėjo apie 17 proc.“, – sakė T. Gudaitis.

Pasak jo, rizikingiausiai investuoja tie, kuriems yra 18-45 metai, vėlesniame amžiuje rizika mažėja.

„Trumpuoju laikotarpiu anksčiau per 15-16 metų periodą (kritimų. – ELTA) buvo, bet ilgo laiko perspektyvoje pensijų fondai arba žmonės, kurie kaupia lėšas papildomai pensijai, tikrai turi vidutinę teigiamą grąžą, kuri, įskaitant ir šį ketvirtį, vidutiniškai sudaro apie 4,2 proc. per metus“, – sakė jis.

Lietuvoje savo pensija papildomai nesirūpina beveik 20 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad tokia gyventojų dalis nedalyvauja nei II, nei III pakopoje bei netaupo savarankiškai. Tuo tarpu Estijoje tokie asmenys sudaro 9 proc., o Latvijoje – 7 proc., atskleidžia bendrovės „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa, kurioje dalyvavo virš 3000 Baltijos šalių gyventojų nuo 18 iki 65 metų.

Populiariausia taupymo senatvei priemonė visose trijose šalyse yra II pakopos pensijų fondai, taip pat dažnai renkamasi III pakopa. Tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojus kaupti II arba III pakopos pensijų fonde labiausiai motyvuoja sukauptų pinigų paveldimumas. Maždaug pusei visų apklaustųjų ši priežastis pasirodė aktualiausia – taip manė 49 proc. lietuvių, 48 proc. latvių ir 42 proc. estų.

„Gyventojus kaupti senatvei pensijų fonduose skatina įvairios priežastys, tarp jų – papildomi pinigai iš investicijų bei valstybės parama, tačiau lėšų paveldimumą didžiausia dalis apklaustųjų nurodo kaip esminę. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje kaupiant III pakopoje dalyvių pinigai yra 100 proc. paveldimi, o II pakopoje pensijų fonde esančios lėšos taip pat gali būti paveldimos pasirinkus atidėtąjį anuitetą“, – tyrimo rezultatus komentuoja Aistė Paliukaitė, „Luminor“ pensijų produkto vadovė.

Gyventojus kaupti senatvei pensijų fonduose skatina įvairios priežastys, tarp jų – papildomi pinigai iš investicijų bei valstybės parama, tačiau lėšų paveldimumą didžiausia dalis apklaustųjų nurodo kaip esminę.

Gyventojai oria senatve neužtikrinti

Apklausos metu respondentai taip pat nurodė, kas juos atgraso nuo kaupimo II ir III pensijų pakopose. 25 proc. lietuvių kaupti nesiryžta, nes teigia, kad neturi tam finansinių galimybių. Estijoje šis skaičius siekia 18 proc., Latvijoje – 36 proc.

Tik 5 proc. lietuvių nekaupia, nes mano, kad pasiekus pensinį amžių jiems pakaks turimų santaupų. Taip pat galvoja dar 3 proc. apklaustų latvių ir 4 proc. estų.

„Matome, kad didžiajai daliai Lietuvos gyventojų kaupimas senatvėje yra aktualus, nes papildomų lėšų netrūksta vos keliems procentams nekaupiančių Baltijos šalių gyventojų. Nepaisant to, nemaža dalis lietuvių, latvių ir estų kol kas pensijų fonduose nekaupia, nurodydami kitas priežastis“, – teigia A. Paliukaitė.

Būtina auginti piliečių finansinį raštingumą

Visgi didžioji dalis Baltijos šalyse gyvenančių asmenų nekaupia, nes nepasitiki pensijų sistema, atskleidė tyrimas. Net 44 proc. lietuvių ir 47 proc. estų pasitikėjimo pensijų sistema trūkumą įvardijo kaip pagrindinę priežastį dėl kurios nedalyvauja pensijų kaupime. Latvijoje tokių gyventojų skaičius siekia kiek daugiau nei trečdalį – 35 proc.

A. Paliukaitė pastebi, kad prie neigiamo pensijų sistemos vertinimo gali prisidėti dažnos jos reformos.

„Stabilumas yra pasitikėjimo pagrindas, todėl aukštesniems nepasitikėjimo rodikliams Lietuvoje ir Estijoje įtakos galėjo turėti pensijų sistemos reformos – Lietuvoje ji buvo įgyvendinta šiemet, o Estijoje reforma vis dar vyksta“, – teigia specialistė.

Ji priduria, kad nors pastaruoju metu informacijos viešojoje erdvėje apie pensijų kaupimo sistemą galima pastebėti vis daugiau, Baltijos šalių gyventojams aiškumo vis dar trūksta.

Vos 10 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad informacijos apie pensijų sistemą yra pakankamai, o ji yra pateikiama aiškiai ir suprantamai. Estijoje taip galvojančių asmenų yra 12 proc., o Latvijoje – 13 proc.

A. Paliukaitė pažymi, kad kaip ir nuolatinės reformos, informacijos apie pensijų kaupimą trūkumas taip pat lemia žemesnį pasitikėjimą sistema, o norint spręsti šią problemą reikia pradėti nuo pamatų.

„Jeigu norime, kad kuo daugiau gyventojų galvotų apie orią senatvę, vien tik kalbėti apie pensijų kaupimo sistemą nepakanka. Spręsti šią problemą padėtų kokybiška edukacija ir gyventojų finansinio raštingumo gerinimas, pradedant kuo anksčiau – mokykloje bei universitete“, – sako A. Paliukaitė.

Tyrimą „Luminor“ užsakymu birželio mėnesį Baltijos šalyse atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Iš viso Lietuvoje apklausta 1009 respondentų, Latvijoje – 1012, Estijoje – 1105. Respondentų amžius – 18–65 metai.

Pastaruoju atveju jiems būtų atstatyta dėl privataus kaupimo sumažinta „Sodros“ pensija.

Nuo šių metų pradžios į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti nauji gyventojai pirmadienį taip pat turi paskutinę galimybę atsisakyti privataus kaupimo arba pasirinkti kitą, o ne automatiškai jiems priskirtą fondą.

„Priskirtiems automatiškai reikėtų prisijungti prie jų asmeninės „Sodros“ paskyros ir pateikti prašymą dėl pensijų kaupimo. Jei prisijungti prie „Sodros“ paskyros galimybių nėra, reikėtų kreiptis į artimiausią „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių, kur taip pat bus galima pateikti tokį prašymą“, – BNS sakė „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.

Pasak jo, šiemet privačiai kaupti pradedantiems gyventojams bus taikomas pereinamasis tarifas – 1,8 proc. atlyginimo ir 0,3 proc. valstybės paskata, tačiau iki liepos 31 dienos jie savanoriškai gali pasididinti tarifą iki 3 proc. Tokiu atveju jiems būtų mokama ir maksimali 1,5 proc. valstybės paskata.

Kaupimo antros pakopos fonduose iki gegužės pabaigos atsisakė 103 tūkst. gyventojų. Jie nusprendė sustabdyti kaupimą ir palikti lėšas fonde arba nutraukti kaupimą ir pervesti iki šiol sukauptas lėšas „Sodrai“.

Gegužės pabaigoje antros pakopos fonduose papildomai pensijai kaupė 1,308 mln. kaupiančiųjų, iš jų daugiau kaip 627 tūkst. kaupimui skiria 3 proc. ir daugiau  atlyginimo.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) skaičiavimais, nuo 2019 metų pradžios naujas pensijų kaupimo sutartis sudarė 19,3 tūkst. žmonių, tarp kurių vyrauja jaunimas.

Išankstiniais duomenimis, būsimųjų pensininkų sukauptas turtas nuo metų pradžios padidėjo 8,9 proc. ir gegužės pabaigoje siekė 3,396 mlrd. eurų.

„Galimų pasirinkimų tematika ypač intensyviai kalbama jau beveik pusę metų, tačiau akivaizdu, kad finansinių klausimų specifika, nenoras suklysti ir vienas kitam kartais prieštaraujančių patarimų choras žmones trikdo. Siekdami, kad jiems apsisprendimas būtų kuo suprantamesnis ir paprastesnis, siūlome atkreipti dėmesį vos į tris esminius dalykus, kuriems suprasti nereikia ekonominio išsilavinimo ar specifinių žinių“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Ar man to reikia?

Dalyvavimas II pensijų pakopoje reikalauja šiokios tokios finansinės drausmės, kuri turi konkrečią išraišką. Tai 3 proc. atlyginimo dydžio dalis, kiekvieną mėnesį pervedama į asmeninę pensijų sąskaitą.

„Jei kyla esminis klausimas, ar išvis kaupti, tai logika čia paprasta: netaupysi – neturėsi. Galutinis kaupimo tikslas yra turėti papildomą pajamų šaltinį pensijoje. Jei tokį planą B norėtumėt turėti, kaupkite. Jus apie 200 eurų per metus papildomai finansiškai skatins valstybė, lėšas nuo infliacijos poveikio saugos ir augins investicijos į perspektyvius verslus ir vyriausybių vertybinius popierius. Vienas didžiausių dabartinės reformos privalumų yra tas, kad nuo šiol kaupimas neturės jokios įtakos „Sodros“ mokamos pensijos dydžiui“, – teigia asociacijos vadovas.

II pensijų labai griežtai įstatymiškai reguliuojamas, drausmingas ir sistemingas taupymo įrankis, papildantis I pakopą – „Sodrą“ .

Kodėl man to reikia?

Pareiga išlaikyti pensijos amžių pasiekusius visuomenės narius vis labiau brangsta ir komplikuojasi, nes senjorų dalis auga, o dirbančiųjų mažėja. Galima rinktis būti 100 proc. priklausomiems nuo valstybinio socialinio draudimo sistemos ir tai yra kiekvieno teisė, bet dešimtmečiams į priekį ji yra sunkiai prognozuojamas.

„Konsultacijų metu žmonės nori sužinoti konkrečius skaičius, nerimauja dėl rinkoms būdingų svyravimų. Tačiau ir sąžiningai mokėdami mokesčius nuo atlyginimų mes tik investuojame į teisę ateityje gauti pensiją iš valstybės. Pensijos dydis priklausys nuo daugybės aplinkybių ir politinės valios. Einamojo finansavimo būdą naudojanti „Sodra“ mūsų sąskaitose dabar gali rodyti nebent sąlyginius vienetus – taškus, įvertinančius darbo stažą, atlyginimo dydį. Nė vienas nežinome, kokia ta pensija iš valstybės bus, o prognozės rodo, kad vidutiniškai ji sudarys tik apie 30% buvusių pajamų“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Štai kodėl bandant įsivertinti kaupimo II pensijų pakopoje argumentus užtektų sau sąžiningai atsakyti, ar pasitikėjimas valstybės finansinėmis galimybėmis skirti vis daugiau pinigų socialinei apsaugai yra besąlygiškas. Jei kirba abejonių, verta prisiimti dalį atsakomybės sau.

Kas patars objektyviausiai?

Skaičiuojant ir analizuojant pensijos kaupimo variantus, LIPFA rekomenduoja naudoti oficialią pensijų skaičiuoklę puslapyje kiek.lt, kuri agreguoja maksimalų kiekį pačių naujausių duomenų bei skaičiavimų, aktyviai teikti užklausas pensijų fondų ir „Sodros“ atstovams. Tačiau bene objektyviausią nuomonę apie gyvenimą pensijoje su ribotais finansais gali išsakyti artimieji, jau patiriantys šį iššūkį.

„Gyvenimas nuo pensijos iki pensijos, nuolatinis lėšų trūkumas būtiniausioms reikmėms ir net tam tikra socialinė izoliacija, kurią lemia finansinė padėtis, yra daugumos mūsų šalies pensininkų kasdienybė. Kaip taisyklė, per gyvenimą sukauptas materialinis turtas nusidėvi, sensta fiziškai ir morališkai, jį vėliau sunku ar net neįmanoma konvertuoti į pragyvenimui reikalingas lėšas. Taip atsiduriama užburtame rate. Neabejoju, kad tokiu laikotarpiu papildomos pajamos pensininkams tikrai labai praverstų, tačiau jie lengvai prieinamo grynųjų pinigų šaltinio tiesiog neturi“, – sako Š. Ruzgys.

Pasak jo, jei abejones kelia valstybės tarnautojų ar fondų atstovų konsultacijų objektyvumas, daugiausiai jo suteikti gali realūs gyvenimiški pavyzdžiai.

II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Beveik 3,4 mlrd. eurų siekiančias šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.