Teisme liudijęs M. Gedroit teigė ne kartą lankęsis Baltarusijoje. Jis pasakojo ten važinėjęs Pergalės dienos proga, taip pat lankėsi įvairiose gamyklose. Vyras teigė keliavęs su bendražygiais. Dalį jų liudytojas įvardijo tiesiog vardais.

„Važinėjau ne kartą, ne vienerius metus į Baltarusiją. Niekas mūsų niekada nebandė nei verbuoti, nei pasiūlė ką nors. Iš kur toks šmeižtas, aš nežinau. Man būtų įdomu sužinoti“, – apie važinėjimą į Baltarusiją kalbėjo M. Gedroit.

Vyras tvirtino Baltarusijoje nebuvo susitikęs su minėtos valstybės valdžios atstovais.

Liudytojas tvirtino esantis vienas iš visuomeninio judėjimo „Teisingumo Aušra“ įkūrėjų. Šio judėjimo įkūrėju yra laikomas už ketinimą šnipinėti Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis.

M. Gedroit tvirtino, kad minimo judėjimo narius vienija bendros idėjos.

„Kad Lietuva tapo dalinai nepriklausoma, kad laikytųsi neutraliteto, o ne būtų valdoma kitos valstybės“, – apie judėjimo „Teisingumo Aušra“ idėjas kalbėjo liudytojas.

Jis, atsakinėdamas į klausimus teisme, neslėpė esantis pasipiktinęs šiuo metu Lietuvos valdžios vykdoma politika.

„Kodėl turime savo vaikus, anūkus siųsti į Ukrainą kariauti?“, – kėlė klausimą M. Gedroit.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Redas Savickas paklausė liudytojo, ką jis turi omeny, kalbėdamas apie žmonių siuntimą į karą.

„Ką jūs nematote, ką kalba spaudoje? Nematote, ką Kasčiūnas kalba? (...) Visuomenė tam ruošiama, propaganda iš visų skylių eina“, – atsakinėjo M. Gedroit.

Galiausiai liudytojas pareiškė esantis nustebęs, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis, kurie taip pat lankėsi Baltarusijoje, sulaukė kaltinimų.

„Už kaltinami žmonės? Dėl to, kad žmonės važiavo į Baltarusiją taikos siekti? (...) Mes ramiai, draugiškai turime gyvent su visais kaimynais ir daryti „biznį“, – aiškino M. Gedroit.

Teisme pirmadienį taip pat liudijo už korupciją anksčiau teistas buvęs bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovas Darius Norkus. Jis sulaukė klausimų apie vizitą į Maskvą.

„Važiavom apžiūrėti Maskvos“, – savo viešnagės Rusijos sostinėje tikslą įvardijo liudytojas.

Prokuroras klausė, ar išvykos metu jis buvo susitikęs su Rusijos Dūmos atstovais. D. Norkus patvirtino šį faktą, tačiau plačiau nekomentavo, su kuo bendravo ir apie ką.

„Su kažkuo buvom susitikę“, – sakė vyras.

D. Norkus taip pat patvirtino, kad su kaltinamąja byloje E. Švenčioniene yra lankęsis Rusijos ambasadoje Lietuvoje.

„Arbatos išgerti“, – viešnagės ambasadoje tikslą trumpai apibūdino liudytojas.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas balandžio 3 d. Jo metu ketinama peržiūrėti byloje esančius vaizdo įrašus, pagarsinti kitą informaciją.

Teisėsaugą sudomino kelionės į Baltarusiją, Rusiją

Šioje byloje kaltinimai yra pareikšti Lietuvos piliečiams, jau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovei E. Švenčionienei ir K. Juraičiui, taip pat Lietuvoje gyvenančiam Rusijos piliečiui Valerijui Ivanovui. Generalinė prokuratūra sako, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis lankėsi Baltarusijoje, dalyvavo įvairiuose šios šalies bei Rusijos organizuotose formatuose, kuriuose viešai palaikė minėtų valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą.

Niekas mūsų niekada nebandė nei verbuoti, nei pasiūlė ką nors. Iš kur toks šmeižtas, aš nežinau. Man būtų įdomu sužinoti.

E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Redas Savickas, skaitydamas kaltinamąjį aktą, ne kartą minėjo E. Švenčionienės ir K. Juraičio išvykas į Baltarusiją.

E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.

Taip pat fiksuota, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis, būdami Baltarusijoje, lankėsi Astravo atominėje elektrinėje. Ši branduolinė jėgainė anksčiau buvo pripažinta nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Šiuo nusikaltimu taip pat kaltinamas ir V. Ivanovas. Kaltinimai šiems asmenims grindžiami, atsižvelgiant į E. Švenčionienės ir V. Ivanovo pasisakymus 2023 m. pradžioje vienoje laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.

V. Ivanovas, anot teisėsaugos, laidoje kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. Sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai.

Visi kaltinamieji byloje – E. Švenčionienė, K. Juraitis ir V. Ivanovas – kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų nepripažįsta ir parodymus duos po liudytojų apklausų.

ELTA primena, kad praėjusių metų vasario 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė likviduoti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Toks sprendimas priimtas, nustačius, kad asociacija veikė prieš Lietuvos interesus, skelbė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje. Taip pat teismas nutarė, kad asociacija veikla prieštarauja jų skelbtiems tikslams.

Asociacija likviduota ir atsižvelgus į jos vadovės E. Švenčionienės viešus pasisakymus, kuriais ji, teisėsaugos vertinimu, menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimus.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vienu steigėju laikomas už rengimąsi šnipinėti Rusijos naudai laisvės atėmimo bausmę atliekantis Algirdas Paleckis. Ši asociacija į teisėsaugos akiratį pateko po jos atstovų apsilankymo Rusijoje, kur jie dalyvavo susitikimuose su Kremliaus politikais, surengė spaudos konferenciją, joje reiškę abejones dėl Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo.

Anksčiau „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, ten susitiko šalies autoritarinių vadovu Aliaksandru Lukašenka.

Šioje byloje kaltinimai yra pareikšti Lietuvos piliečiams, jau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovei Erikai Švenčionienei ir Kazimierui Juraičiui, taip pat Lietuvoje gyvenančiam Rusijos piliečiui Valerijui Ivanovui. Generalinė prokuratūra sako, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis lankėsi Baltarusijoje, dalyvavo įvairiuose šios šalies bei Rusijos organizuotose formatuose, kuriuose viešai palaikė minėtų valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą.

Eltos žiniomis, į teismą kviečiami liudytojai yra kaltinamųjų bendražygiai, jie dalyvavo „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veikloje.

E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Redas Savickas, skaitydamas kaltinamąjį aktą, ne kartą minėjo E. Švenčionienės ir K. Juraičio išvykas į Baltarusiją.

E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.

Taip pat fiksuota, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis, būdami Baltarusijoje, lankėsi Astravo atominėje elektrinėje. Ši branduolinė jėgainė anksčiau buvo pripažinta nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Prokuroras R. Savickas pažymėjo, kad E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Šiuo nusikaltimu taip pat kaltinamas ir V. Ivanovas. R. Savicko teigimu, kaltinimai šiems asmenims grindžiami, atsižvelgiant į E. Švenčionienės ir V. Ivanovo pasisakymus 2023 m. pradžioje vienoje laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.

V. Ivanovas, anot prokuroro, laidoje kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. Sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai.

Visi kaltinamieji byloje – E. Švenčionienė, K. Juraitis ir V. Ivanovas – kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų nepripažįsta ir parodymus duos po liudytojų apklausų.

Baudžiamajame kodekse numatoma, kad už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 7 metų.

ELTA primena, kad praėjusių metų vasario 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė likviduoti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Toks sprendimas priimtas, nustačius, kad asociacija veikė prieš Lietuvos interesus, skelbė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje. Taip pat teismas nutarė, kad asociacija veikla prieštarauja jų skelbtiems tikslams.

Asociacija likviduota ir atsižvelgus į jos vadovės E. Švenčionienės viešus pasisakymus, kuriais ji, teisėsaugos vertinimu, menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimu

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vienu steigėju laikomas už rengimąsi šnipinėti Rusijos naudai laisvės atėmimo bausmę atliekantis Algirdas Paleckis. Ši asociacija į teisėsaugos akiratį pateko po jos atstovų apsilankymo Rusijoje, kur jie dalyvavo susitikimuose su Kremliaus politikais, surengė spaudos konferenciją, joje reiškę abejones dėl Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo.

Anksčiau „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, ten susitiko šalies autoritarinių vadovu Aliaksandru Lukašenka.

Tai skelbiama pirmadienį prokuroro perskaitytame bylos, kurioje kaltinamaisiais be minėtų asmenų pripažintas ir  Valerijus Ivanovas, kaltinamajame akte. Visi trys asmenys teisiami dėl pagalbos veikiant prieš Lietuvą.

Į procesą susirinko visi kviesti asmenys, tad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas galėjo pradėti bylos nagrinėjimą.

Likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjai E. Švenčionienė ir K. Juraitis bei buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas byloje teisiami dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, taip pat dėl viešo pritarimo tarptautiniams ir sovietų nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

K. Juraitis pripažino, kad su Baltarusijos valdžios atstovais buvo aptarti planai kurti politinę partiją.

„Čia kiekvienos normalios visuomeninės organizacijos tikslas turėtų būti. Jeigu nori įstatymo būdu paveikti Lietuvos gyvenimą, tai aišku, kad reikia dalyvauti politiniame gyvenime“, – po posėdžio žurnalistams kalbėjo K. Juraitis.

„Elementari politinė logika – pilietiką pervesti į politiką“, – pridūrė jis.

Politikus kaltina mobingu

„Mes absoliučiai nesuprantame mums pateiktų kaltinimų. Tai yra žodžių žaismas, paremtas kažkokia neaiškia filosofija, tai mums nesuprantama ir nepriimtina“, – BNS prieš posėdį sakė E. Švenčionienė.

Jos teigimu, jei nukentėjusia laikoma Lietuvos valstybė, bylą turėtų nagrinėti ne Lietuvos teismai.

Mes absoliučiai nesuprantame mums pateiktų kaltinimų. Tai yra žodžių žaismas, paremtas kažkokia neaiškia filosofija, tai mums nesuprantama ir nepriimtina.

„Įvardinta žala Lietuvai. Mes kažką pavogėme, išvežėme, privatizavome? (...) Mūsų vizitai į Rusiją kelia grėsmę? Tai pono Tuckerio interviu su Putinu būtų grėsmė visam pasauliui pagal Lietuvos standartus“, – kalbėjo E. Švenčionienė.

„Vienintelis mūsų nusikaltimas, kad mes džiaugėmės, kas yra gerai pas kaimynus ir kas yra pas mus, nešėme mintį, kad būtų gerai, kad kaimyninių valstybių santykiai būtų geri. Būtų abipusė didžiulė nauda“, – pridūrė ji.

E. Švenčionienė teigė, kad laiko save nukentėjusiąja, nes prieš ją, anot kaltinamosios, buvo vykdomas „didžiulis mobingas“.

„Televizijos laidose, valstybinėje spaudoje, pasisakymai iš pono (buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko – BNS) Dainiaus Žalimo, iš pono (Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo – BNS) Lauryno Kasčiūno, išankstinis nuomonės formavimas. Jeigu yra nekaltumo prezumpcija, ar gali tokias pareigas užimantys žmonės šitaip elgtis, ar jie gali užimti tokius postus? Mums iš viso kyla klausimas, ar valstybė turi kompetentingą Vyriausybę, kompetentingus vadovus“, – dėstė E. Švenčionienė.

Prašė perskaityti visą kaltinimą

K. Juraitis prieš perskaitant kaltinamąją aktą paprašė prie bylos pridėti savanoriškos veiklos sutartį su viešąją įstaiga „Tėvynės konduktoriai“, žurnalisto akreditaciją. Teisėjas šį prašymą tenkino.

E. Švenčionienės advokatė Svetlana Naidenko paprašė, kad prokuroras skaitytų ne sutrumpintą, o visą kaltinamąjį aktą.

„Kaltinamojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas“, – teigė advokatė.

E. Švenčionienė tvirtino, kad jai kaltinimas nėra aiškus ir suprantamas.

„Visiškai nesuprantu man pateikto kaltinimo esmės, prašau perskaityti visą. (...) Jūs ribojate mano teisę į gynybą“, – posėdyje kalbėjo kaltinamoji.

Teisėjas M. Povilanskas pažymėjo, kad teismas leidžia skelbti sutrumpintą aktą ir su S. Naidenko sutarė, kad tos detalės, kurios nebus prokuroro paminėtos skaitant glaustą kaltinamojo akto variantą, bus pateiktos kaltinamiesiems ir jų gynėjams raštu.

Planai kurti partiją

Prokuroras Redas Savickas, skelbdamas kaltinamąjį aktą, teigė, kad K. Juraitis ir E. Švenčionienė, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

R. Savickas minėjo, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis Baltarusijoje susitiko su į Vakarų sankcijų sąrašus įtrauktais Baltarusijos valdžios atstovais, pristatė planus kurti politinę partiją, kurios lyderiu galėtų tapti už šnipinėjimą Rusijai nuteistas ir šiuo metu kalintis Algirdas Paleckis, gerinti Lietuvos santykius su Rusija ir Baltarusija.

Prokuroras taip pat minėjo kaltinamųjų duotus interviu Baltarusijos žiniasklaidai, kuriais E. Švenčionienė ir K. Juraitis pripažino 2022 metų vasarį Minsko režimo surengtą Konstitucijos referendumą.

Kaltinamajame akte nurodyti ir vizitai į Rusiją, susitikimai su sankcijų sąrašuose atsidūrusiais Kremliaus atstovais, duoti interviu Rusijos žiniasklaidai, kuriuose E. Švenčionienė kartu su K. Juraičiu kalbėjo būtinybę stiprinti Lietuvos ir Rusijos santykius, abejojo Lietuvos valdžios legitimumu ir tvirtino, kad Lietuva yra agresyvi valstybė, inicijuojanti konfliktus su kaimyninėmis valstybėmis.

Kalbėjo apie Sausio 13-osios įvykius

E. Švenčionienė taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams ir SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu, kai kartu su su kitu kaltinamuoju V. Ivanovu praėjusių metų pradžioje dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.

Laidoje E. Švenčionienė teigė, kad iki galo nėra aišku, kas atsakingas už Sausio 13-osios įvykius, anot prokuroro, formavo nuomonę, kad Sausio 13-osios įvykių metu civilinius žudė ne SSRS, pažymėjo, kad A. Paleckio pareiškimas „savi šaudė į savus“, turi „didelio pagrindo“. V. Ivanovas abejojo SSRS atsakomybe dėl Sausio 13-osios įvykių, kalbėjo apie nuo daugiabučių stogų į civilius šaudžiusius snaiperius, teigė, kad Lietuvos institucijos falsifikavo Sausio 13-osios bylą.

Savo kaltės byloje nepripažįsta ir K. Juraitis su V. Ivanovu.

„Visiškai nesuprantu, kaip galima kaltinti žurnalistą tuo, kad atlieka savo darbą“, – sakė K. Juraitis.

V. Ivanovas pažymėjo, kad visi jo laidoje pasakyti teiginiai buvo iš į Sausio 13-osios bylą įtraukti dokumentų.

Kaltinamieji sutiko duoti parodymus, tačiau tik po visų liudytojų apklausos ir įrodymų vertinimo.

E. Švenčionienė paprašė, kad teismo posėdžiai vyktų antroje dienos pusėje, nes dėl šeiminių aplinkybių jai sunku atvykti rytais. Teismas tenkino šį prašymą.

Kitas teismo posėdis turėtų įvykti kovo 14-ąją dieną.

Bylą teismas turėjo atverti sausį, bet tuomet to padaryti nepavyko, nes į posėdį dėl ligos neatvyko E. Švenčionienė.

Baudžiamasis kodeksas už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų.

Šioje byloje kaltinimai pateikti buvusiems asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, Kazimierui Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui Valerijui Ivanovui.

Teismo posėdžio pradžioje paskelbta, kad kaltinamoji E. Švenčionienė elektroniniu laišku informavo teismą, kad negalės atvykti į posėdį. Priežastys, kodėl ji negali atvykti į teismą, viešai nebuvo įvardijamos. Tiesa, vėliau valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Redas Savickas užsiminė, kad E. Švenčionienė susirgo.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas vasario 26 d.

Ši baudžiamoji byla teismui buvo perduota praėjusių metų gruodį.

Kaip skelbė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 m. ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo šalims agresorėms bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Anot prokuratūros, tokiu būdu buvo keliama grėsmė valstybės nacionalinio saugumo interesams.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Tyrimo duomenimis, veikdama kartu su dar vienu kaltinamuoju V. Ivanovu, 2023 metų pradžioje ji dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.

Anot teisėsaugos, vaizdo dalijimosi kanale išplatintoje laidoje E. Švenčionienė ir V. Ivanovas viešai neigė ir šiurkščiai menkino įsiteisėjusiais Lietuvos teismų sprendimais ir teisės aktais pripažintą 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą faktą. Taip pat, tyrimo duomenimis, laidos metu kaltinamieji neigė SSRS įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus, tokiu savo užgauliu viešu pasisakymu įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą ir jų artimuosius.

Numatoma, kad už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 7 metų.

ELTA primena, kad praėjusių metų vasario 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas  nutarė likviduoti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Toks sprendimas priimtas, nustačius, kad asociacija veikė prieš Lietuvos interesus, skelbė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje. Taip pat teismas nutarė, kad asociacija veikla prieštarauja jų skelbtiems tikslams.

Asociacija likviduota ir atsižvelgus į jos vadovės E. Švenčionienės viešus pasisakymus, kuriais ji, teisėsaugos vertinimu, menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimus.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vienu steigėju laikomas už rengimąsi šnipinėti Rusijos naudai laisvės atėmimo bausmę atliekantis Algirdas Paleckis. Ši asociacija į teisėsaugos akiratį pateko po jos atstovų apsilankymo Rusijoje, kur jie dalyvavo susitikimuose su Kremliaus politikais, surengė spaudos konferenciją, joje reiškę abejones dėl Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo.

Anksčiau „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, ten susitiko šalies autoritarinių vadovu Aliaksandru Lukašenka.

Kartu su jais bus teisiamas buvęs „Jedinstvo“ lyderis, Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis 76 metų Valerijus Ivanovas, pirmadienį pranešė prokuratūra.

Šį ikiteisminį tyrimą 2022 metų rugpjūtį pradėjo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai, įvertinę turimą informaciją, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl veikimo prieš Lietuvą, jį organizavo ir kontroliavo.

Šį sudėtingą tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu.

Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariai, kaltinamieji, E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

„Tokiu būdu buvo keliama grėsmė Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams“, – sako prokuratūra.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

Tyrimo duomenimis, ji, veikdama kartu su kaltinamuoju V. Ivanovu, šių metų  pradžioje dalyvavo laidoje apie Sausio 13-oios įvykius.

Pasak prokuratūros, vaizdo dalinimosi kanale išplatintoje laidoje E. Švenčionienė ir V. Ivanovas viešai neigė ir šiurkščiai menkino įsiteisėjusiais Lietuvos teismų sprendimais ir teisės aktais pripažintą 1991 metų SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą.

Tokiu būdu buvo keliama grėsmė Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.

Taip pat laidos metu kaltinamieji neigė SSRS įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus, tokiu savo užgauliu viešu pasisakymu įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą ir jų artimuosius.

Baudžiamasis kodeksas už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų.

Šią baudžiamąją bylą sudaro 28 tomai dokumentų.

Anksčiau baigiant bylą BNS kalbinti E. Švenčionienė ir K. Juraitis neigė savo kaltę dėl pareikštų kaltinimų.

2022 metais E. Švenčionienė su bendražygiais Maskvoje susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais ir surengę spaudos konferenciją kėlė abejones dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.

Forumo nariai taip pat yra viešėję Baltarusijoje, kur susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka. Lietuva ir Vakarų šalys nepripažįsta jo teisėtai išrinktu Baltarusijos prezidentu.

Civilinėje byloje, kurioje spręsta dėl „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ likvidavimo, Generalinė prokuratūra skelbė, kad 2022 metų liepą, E. Švenčionienė, atstovaudama šiai asociacijai, dalyvavo Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Rossija Segodnia“ („Rusija šiandien“) surengtoje spaudos konferencijoje ir laidoje „Solovjov Live“.

V. Ivanovui yra panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.

Pasak Migracijos departamento, net ir tuo atveju, jeigu sprendimas panaikinti V. Ivanovui leidimą įsiteisėtų nesibaigus baudžiamajam procesui, jis privalėtų likti Lietuvoje, kol šis tęsis, jam bus paskirtos kardomosios priemonės.

Tačiau jam pasibaigus ir įsiteisėjus sprendimui, privalės išvykti.

Taip teisėsauga įvertino šių asmenų viešus pasisakymus ir keliones į Rusiją bei Baltarusiją.

Trečias įtariamasis – buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas. Jam neseniai taip pat pateikti įtarimai dėl viešo pritarimo tarptautiniams, sovietų nusikaltimams prieš Lietuvą.

Ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, jį organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai. Prokuratūra įtarimų minėtiems asmenims išsamiau BNS nekomentavo, teigdama, kad detalesnė informacija apie šį ikiteisminį tyrimą bus pateikta prokurorui priėmus galutinius procesinius veiksmus.

„Aš nesuprantu, nematau dėl ko ta byla, nematau žalos, padarytos Lietuvai. Žiūrėdami į bylą, mes niekaip nesuprantame, kur yra ta žala. Ar yra demokratija, tai, kad tu gali pasakyti savo nuomonę, reikšti mintis. Mes, liaudies diplomatija, nuvažiavome pasakyti, kad norime taikos, norime gerų tarpusavio santykių ir to sieksime, būtinai to sieksime su savo artimiausiais kaimynais, nes tai yra Lietuvos klestėjimo, sėkmės garantas. Ir aš suprantu, kad greit ateis tas laikas, ir turėsime gerus santykius su Rusija. Tai yra neišvengiama, tam kad būtų stabilumas valstybėje“, – BNS sakė E. Švenčionienė.

2022 metais E. Švenčionienė su bendražygiais Maskvoje susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais ir surengę spaudos konferenciją kėlė abejones dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.

Forumo nariai taip pat yra viešėję Baltarusijoje, kur susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka. Lietuva ir Vakarų šalys nepripažįsta jo teisėtai išrinktu Baltarusijos prezidentu.

„Mes nesijaučiame nusikaltę. Tada reikėtų apklausti pusę milijono lietuvių, kurie nuvažiavę grožėjosi Baltarusija, kurie ir dabar važiuoja į sanatorijas ir gydyklas, tai yra labai gerai, nes tarpusavyje tautos bendrauja, to mes siekiame“, – BNS sakė E. Švenčionienė.

Ji teigė atsisakiusi duoti parodymus tyrėjai, „jokiu būdu“ nepripažįstanti kaltės, ji mano, kad įtarimai jai ir K. Juraičiui susiję su aktyvumu steigiant asociaciją. Teismas galutiniu ir neskundžiamu verdiktu yra nusprendęs likviduoti „Tarptautinio geros kaimynystės forumą“.

Aš nesuprantu, nematau dėl ko ta byla, nematau žalos, padarytos Lietuvai.

Civilinėje byloje, kurioje spręsta dėl „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ likvidavimo, Generalinė prokuratūra skelbė, kad 2022 metų liepą, E. Švenčionienė, atstovaudama šiai asociacijai, dalyvavo Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Rossija Segodnia“ („Rusija šiandien“) surengtoje spaudos konferencijoje ir laidoje „Solovjov Live“.

„Pasisakymų Rusijoje metu asociacijos vadovė kvestionavo Lietuvos suverenumą, kritikavo Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, pasisakė už ryšių su Rusija ir Baltarusija stiprinimo būtinybę, o 2022 metų rugpjūčio 1 dieną „Youtube“ tinkle paskelbtame vaizdo įraše asociacijos vadovė teigė, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė Lietuvos okupaciją, pateisino trėmimus“, – tvirtino prokuratūra.

„Sakyčiau, juokinga, nes kaltinimų kaip ir nėra, bylą bandoma suregzti iš kažkokių nesveikų, nenormalių detalių, iš pajuokavimų tarpusavio, pokalbiai surašyti, kai kažką sakai bičiuliui ir pajuokauji. Bylą bandoma sudėti iš detalių, iš kurių niekaip negalima sudėti“, – BNS teigė E. Švenčionienė.

Jos atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą ji vadino juokingu žaidimu.

„Kol kas yra žaidimas, toks juokingas  žaidimas, kaip ir su draudimu eksportuoti į Rusiją adatas ir virbalus, tai čia lygiai tas pats. Nėra prie ko prisikabinti, tai kabinamasi prie tarpusavio pokalbių. Mes niekada su jokia kita valstybe nebendradarbiavome, važiavome kaip liaudies diplomatijos atstovai, kaip visuomenininkai, jie važinėja po visą pasaulį, mes demokratinėje valstybėje irgi turėtume tokią teisę“, – aiškino E. Švenčionienė.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Bylą lygina su kareivio Šveiko nuotykiais

Kitas įtariamasis K. Juraitis taip pat teigė nesutinkantis su teisėsaugos pateiktais įtarimais.

„Ir juokinga, ir liūdna, nežinau, net kaip vertinti – totalus sekimas. Tiesioginiai pokalbiai ir tuo grindžiamas kaltinimas, kažkokie Šveiko nuotykiai“, – BNS sakė jis.

K. Juraitis tvirtino teisėsaugos nemalonės sulaukęs po viešų pasisakymų, kad lietuviai dalyvavo tremiant lietuvius. 

Pasak jo, baudžiamojoje byloje yra 28 tomai, juos sudaro 6 tūkst. lapų, daugumą bylos medžiagos sudaro įvairūs susirašinėjimai.

Generalinė prokuratūra BNS informavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, dėl jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

Už padėjimą kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų. Šis nusikaltimas priskiriamas prie nusikaltimų Lietuvos nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Už sovietų nusikaltimų neigimą gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

V. Ivanovas apie įtarimus prabilo viešai

Apie jam pateiktus įtarimus socialiniame tinkle „Facebook“ rugsėjo pabaigoje pranešė ir Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis 76 metų V. Ivanovas.

Jis ir jo advokatas nekomentavo, kuriais jo pasisakymais susidomėjo teisėsauga.  nurodė, kad su advokatu lankėsi Kriminalinės policijos biure ir buvo informuotas apie jam skirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pats paprašė dokumentų vertimo į rusų kalbą. BNS žiniomis, įtarimai V. Ivanovui susiję su pasisakymu laidoje.

Buvęs „Jedinstvo“ lyderis gegužę dalyvavo vadinamosios Sovietų Sąjungos pergalės prieš Vokietiją Antrajame pasauliniame kare minėjime sostinės Antakalnio kapinėse. Paklaustas, ar dera švęsti Sovietų Sąjungos pergalę Rusijai vykdant karą Ukrainoje, jis žurnalistams tvirtino tikintis Kremliaus ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino naratyvu, jog Ukrainoje vykdoma „specialioji karinė operacija“, o karą esą sukėlė grėsmę Rusijai keliantis Kyjivas ir NATO.

V. Ivanovas taip pat buvo apklaustas dėl šnipinėjimo Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio byloje.

V. Ivanovas 1997-ųjų liepą buvo nuteistas kalėti vienus metus už žuvusiųjų per 1991 metų sausio 13-ąją šmeižimą. Jis tvirtino, kad visos aukos yra lietuvių falsifikacija, o sovietų armija Vilniuje nenužudė nė vieno laisvės gynėjo.

Bausmę jis atliko tuometinėje Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. V. Ivanovui išėjus į laisvę, tuometinis vidaus reikalų ministras Vidmantas Žiemelis buvo išsiuntęs teikimą teismui dėl šio Rusijos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos.

Beveik po dešimties metų V. Ivanovas sulaukė antro nuosprendžio – incidente su televizijos humoro laidų vedėju Algiu Ramanausku jis pripažintas kaltu dėl viešosios rimties sutrikdymo, jam skirta laisvės apribojimo bausmė vieniems metams. 2013 metais jam skirta bauda už Stalino portreto demonstravimą. Portretą jis laikė Antakalnio kapinėse, Vilniuje minint pergalės prieš fašizmą dieną.

Apie tyrimą pranešta prieš metus

Prokuratūra pernai spalį skelbė, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ ir su juo susijusių asmenų veikimo prieš Lietuvą, atliktos kratos, teikiami pranešimai apie įtarimus ir atliekami kiti suplanuoti tyrimo veiksmai.

Tąkart E. Švenčionienė apklausta Lietuvos kriminalinės policijos biure, atliktos kratos jos namuose, dukrai priklausančioje sodyboje, taip pat kitų „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjų namuose bei kitose patalpose.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjas yra ir A. Paleckis, nuo praėjusių metų gegužės atliekantis laisvės atėmimo bausmę dėl šnipinėjimo Rusijai.

Anksčiau asociacijos nariai skelbė vyksiantys į Rusijos okupuotą Rytų Ukrainos dalį, kur ketino stebėti Maskvos rengtus pseudoreferendumus dėl šių teritorijų aneksijos, tačiau E. Švenčionienė pripažino, jog jai to padaryti nepavyko.

K. Juraitis lapkričio 1-ąją savavališkai nuėmė uždangalą nuo vienos iš sovietinių skulptūrų Antakalnio kapinėse.

Teisena pradėta dėl nedidelis viešosios tvarkos pažeidimo, antradienį BNS informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja.

Už tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, numatoma bauda nuo 30 iki 140 eurų.

Pasak policijos, Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“ vėl uždengė skulptūrą.

Su Baltarusijos valdžia šiemet susitikti vykęs K. Juraitis figūruoja A. Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ byloje. Joje keliems asmenims teisėsauga yra pateikusi įtarimus dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. K. Juraitis patvirtino, kad buvo apklaustas šioje byloje.

Šešias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias figūrines pilko granito stelas sostinės savivaldybės politikai yra apsisprendę nukelti, vėliau jas ketinama perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Tačiau tam sutrukdė K. Juraičio ir kelių kitų asmenų skundas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui – šis pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Teisingumo ministerija komitetą informavo, kad šis yra suklaidintas, nes sostinės valdžia neketina „išniekinti Antrojo pasaulinio karo karių kapų“, o tik pašalinti sovietinę ideologiją įkūnijančias militaristines skulptūras.

Kaip BNS informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja, incidentas užfiksuotas antradienį, apie 15 val., savo veiksmus K. Juraitis transliavo „Facebook“ paskyroje. Šie veiksmai traktuojami kaip galimas viešosios tvarkos trikdymas.

„Kol kas yra renkama medžiaga pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, t.y. viešosios tvarkos pažeidimas. Ikiteisminis tyrimas kol kas nėra pradėtas, informacija dar tikslinama“, – sakė policijos atstovė.

Pasak policijos, Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“ vėl uždengė skulptūrą.

Su Baltarusijos valdžia šiemet susitikti vykęs K. Juraitis figūruoja A. Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ byloje. Joje keliems asmenims teisėsauga pareiškė įtarimus dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. K. Juraitis patvirtino, jog šioje byloje buvo apklaustas.

Šešias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias figūrines pilko granito stelas sostinės savivaldybės politikai yra apsisprendę nukelti, vėliau jas ketinama perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Tačiau tam sutrukdė K. Juraičio ir kelių kitų asmenų skundas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui – šis pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Teisingumo ministerija komitetą informavo, kad šis yra suklaidintas, nes sostinės valdžia neketina „išniekinti Antrojo pasaulinio karo karių kapų“, o tik pašalinti sovietinę ideologiją įkūnijančias militaristines skulptūras.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska ketvirtadienį informavo, kad Teisingumo ministerija dar laukia komiteto atsakymo. Ji taip pat kritiškai įvertino asmenų veiksmus galimai pažeidžiant viešąją tvarką.

„Teisės pažeidimų darymas akivaizdžiai nebyloja apie tai, kad gerbiamas teisinės valstybės principas“, – žurnalistams sakė E. Dobrowolska. 

„Rusija – ta šalis, kuri visada buvo draugiška Lietuvos atžvilgiu“, – tikino Erika Švečionienė  iš rusiškos televizijos ekrano. Keliamos abejonės, kad Lietuvos valdžia išrinkta neteisėtai. Komplimentai vadinamiesiems referendumams dėl prisijungimo prie Rusijos.

„Įkuriamos tokios organizacijos, jos važiuoja į Rusiją, kalba Lietuvos žmonių vardu. Iš tikrųjų už tų žmonių, kurie kalba, nestovi šimtai. Ten stovi gal keliasdešimt arba keliolika. Kremliui jos yra reikalingos tik kaip kartotuvai, kurie atkartoja Kremliaus propagandą“, – paaiškino Vilniaus Universiteto docentas Mantas Martišius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Šiandien asociacijos „Tarptautinis gerosios kaimynystės forumas“ steigėjai – teisme. Patys save vadina „Penktąja kolona“. „Kur buvo laida dėl paminklų griovimo.  Iš „Penktosios kolonos“ asmenų aš vienas atstovavau“, – prisistatė koridoriuje stoviniuojantis asociacijos narys Kazimieras Juraitis. Anot prokuratūros, asociacijoje propaguojamas karas, totalitarinis valdymas. Veikiama Lietuvai priešiškų valstybių interesams. Prašoma asociaciją „Tarptautinis gerosios kaimynystės forumas“ likviduoti.

„Tikrieji juridinio asmens steigimo tikslai yra neteisėti ir prieštarauja viešajai tvarkai. Bei veikla pažeidžia viešąją tvarką“, – paaiškino Generalinės prokuratūros prokurorė Sigita Vasiliauskienė.

Teismas stojo pirmame posėdyje. „Prieš posėdį atsakovo – „Tarptautinis gerosios kaimynystės forumo“ vadovė pareiškė nušalinimą teisėjų“, – sakė S. Vasiliauskienė. A. Paleckio bendražygiams kilo dvejonių dėl teisėjo.

Ar šis žmogus, pasirašinėjantis nutartis yra adekvatus, ar jis naudoja psichotropinius vaistus – tai irgi mums kelia klausimą.

„Ar šis žmogus, pasirašinėjantis nutartis yra adekvatus, ar jis naudoja psichotropinius vaistus – tai irgi mums kelia klausimą“, – savo abejones išsakė fondo vadovė E. Švenčionienė.

Vienas asociacijos lyderių – K. Juraitis. Rodomuose teismo dokumentuose pavardė kitokia (Jarutis – red. past.).

„Kazimieras yra Juraitis, ne Jarutis ar dar kas nors“, – mintis dėstė E. Švenčionienė.

Anot prokurorų, asociacija įsteigta neteisėtai. Esą įstatai surašyti formaliai, juose nesiekiama ginti interesų kurioje nors srityje. O realybėje aktyviai veikiama prieš Lietuvą. „Galbūt palikime tą bylos nagrinėjimui“, – pasiūlė S. Vasiliauskienė.

Asociacija ketina plėstis – atidaryti filialus Latvijoje, Lenkijoje. „Kas finansuos? Tai yra ateities klausimas“, – tikina E. Švenčionienė.

„Jos gali legaliai kreiptis į įvairias institucijas savivaldybių, ministerijų ar kt. fondus, gauti kažkokį finansavimą ir už tą finansavimą įgyvendinti netgi veiklą, kuri yra priešiška mūsų valstybei“, – paaiškino doc. M. Martišius.

Prieš dvi savaites Lietuva Rusijos ambasados atstovą Sergejų Riabokonį paskelbė nepageidaujamu asmeniu, nurodė per penkias dienas išvykti. Vienas iš argumentų – S. Riabokonis užsiėmė ne diplomatine veikla, o neleistinai kišosi į Lietuvos vidaus reikalus. Būtent per prokurorų dėmesio sulaukusią asociaciją.

„Dėl aktyvaus bendravimo su asmenimis, aktyviai veikiančiais prieš Lietuvos nacionalinius interesus, kurių vadovaujamos asociacijos atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas“, – supažindino su pažeidimais  užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.

A. Paleckio bendražygiai sako bendraujantys su rusų diplomatais. „Mes bendraujame, kadangi mums reikia nuvykti, paprašyti vizų. Jeigu tai skaitosi bendravimu, tada taip“, – patvirtino E. Švenčionienė.

Aiškinamasi, kaip steigiant asociaciją padėtas A. Paleckio parašas. Nes pats  A.Paleckis jau buvo kalėjime ir pasirašyti negalėjo.

Tai – ne vienintelis tyrimas dėl asociacijos. Prokurorai aiškinasi dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Taip pat aiškinamasi, kaip steigiant asociaciją padėtas A. Paleckio parašas. Nes pats  A.Paleckis jau buvo kalėjime ir pasirašyti negalėjo.

„Čia yra Rusija, ji kurdavo organizacijas, apie kurias mes nieko nežinodavome. Šio karo metu būtent ši organizacija tik labiau išsiviešino. Bet tai yra jau dešimt metų naudojama taktika“, – tikino doc. M. Martišius.

A. Paleckio asociacija sako tebeturinti ir paramos gavėjo statusą. „Taip, mes turime paramos gavėjo statusą“, – neslėpė E. Švenčionienė.

Nors dėl asociacijos – jau trys tyrimai, o Valstybės saugumo departamentas asociaciją pripažino keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui.