Tokį sprendimą trečiadienį posėdyje priėmė Ministrų kabinetas, nes dabartinis pavadinimas „nebeatitinka vykdomų funkcijų pobūdžio ir apimties“.

Kaip nurodoma Vidaus ministerijos pateiktuose (VRM) dokumentuose, Turto valdymo departamentas šiuo metu įgyvendina valstybės politiką ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos srityje, atlieka centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, valdo ministerijų bei kitų įstaigų tarnybinių automobilių parką, administruoja pareigūnų ir karių valstybines pensijas.

Kaip nurodo VRM, pavadinimo keitimui papildomai lėšų nereikės, tačiau turės būti pakeisit ir kiti teisės aktai, kuriuose minimas senasis pavadinimas.

Naujas bendrovės pavadinimas trečiadienį įregistruotas Registrų centre.

Pasak įmonės vadovo Mariaus Švaikausko, pavadinimo keitimas siejamas su organizacijos pertvarka, pradėta pernai ir  tęsiama šiemet.

„Manome kad naujas įmonės pavadinimas labiau atspindės įmonės siekį ir ambiciją tęsti pradėtus organizacinius pokyčius, didinti brandą įmonėje sutelkti ir sustiprinti kelių inžinerijos kompetencijas ir užtikrinti, kad šalyje būtų kuriamas saugus, tvarus ir technologiškai pažangus šalies kelių tinklas“, – pranešime sakė jis. 

Planuojama, kad pavadinimo keitimas bus baigtas pirmoje metų pusėje – numatoma atnaujinti ir logotipą, vizualinį identitetą, šūkį, misiją, viziją.

Sausio pradžioje skelbta, kad direkcija pavadinimo keitimą priskyrė prie prioritetinių šių metų darbų, pavadinimas keičiamas gavus akcininkės – Susisiekimo ministerijos pritarimą. Taip pat bus atnaujinamas ir prekės ženklas.

Kelių direkcija nuo praėjusių metų sausio tapo akcine bendrove, o jos vadovu paskirtas Marius Švaikauskas. Sausio pradžioje jis yra sakęs, kad 2024 metais įmonė žada išlaikyti darbų tempą ir tęstinumą, tęsti įmonės pertvarką.

Registrų centro duomenimis, 2022 metais įmonės pajamos augo 22,7 proc. iki 13,1 mln. eurų, grynasis pelnas sumenko tris kartus iki 782 tūkst. eurų.

Direkcija pavadinimo keitimą priskyrė prie prioritetinių šių metų darbų.

„Gavus akcininko pritarimą planuojama keisti įmonės pavadinimą ir atnaujinti prekės ženklą“, – teigiama LAKD pranešime.

Anot jo, nuo praėjusių metų pradžios, kai LAKD pradėjo veikti kaip akcinė bendrovė, joje įvyko daug struktūrinių pokyčių.

Direkcijos vadovas Marius Švaikauskas sako, kad 2024 metais įmonė žada išlaikyti darbų tempą ir tęstinumą, tęsti įmonės pertvarką.

„Tarp svarbiausių prioritetų išlieka šalies tiltų ir viadukų tvarkymas, strateginių bei karinio mobilumo projektų įgyvendinimas, toliau tęsime ir įmonės transformaciją“, – pranešime sakė M. Švaikauskas.

Tarp šių metų prioritetų taip pat įvardijama magistralės „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija rekonstrukcijos tąsa, kelio Vilnius–Utena remontas, Jonavos aplinkkelio statyba, A. Meškinio tilto per Nerį rekonstrukcija Kaune, kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai estakados ir Trakų viaduko kapitalinis remontas, tiltų per Nevėžį, Šuniją ir Dubysą rekonstrukcija, laikinojo tilto per Kruną statyba.

„Gal atėjo laikas pamąstyti apie krašto statuso suteikimą regionui, turinčiam mūsų šaliai strateginės reikšmės, ir apie Kaliningrado pervadinimą, atsižvelgiant į šiuolaikines realijas ir savas tradicijas“, – teigė S. Mironovas.

Pasak politiko, pakeitus pavadinimą būtų aišku, apie ką kalbama, ir kad jų „Tėvynė tęsiasi nuo Ramiojo vandenyno iki Baltijos“.

Šį klausimą turėtų spręsti regiono gyventojai.

Apsvarsčiusi iniciatorių prašymą Etninės kultūros globos taryba siūlo „keisti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintą etnografinio regiono pavadinimą Suvalkija (Sūduva) į pavadinimą Sūduva, arba bent Sūduva (Suvalkija)“, teigiama antradienį paskelbtame tarybos pranešime.

EKGT nurodo, jog jau prieš 20 metų kuriant tarybos padalinius etnografiniuose regionuose vietos gyventojai siekė, kad būtų įtvirtintas Sūduvos pavadinimas, tačiau tada tam pasipriešino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai, argumentuodami, kad Sūduva yra istorinės srities pavadinimas, vartotinas daugiau istoriniame kontekste.

Tačiau EKGT pažymi, kad Sūduvos vardą renkasi daugelis bendruomenių įkurtų vietos veiklos grupių, įvairios asociacijos, sportinės komandos ir klubai, šis pavadinimas naudojamas pristatant regioną oficialiuose kelionių giduose ir pan.

Pasak tarybos, etnoregioninę tapatybę tyrinėjusios Almos Ragauskaitės vėlyviausi tyrimai rodo, kad šiame regione etnokultūrinė savimonė siejama su Sūduvos ir sūduvietiška tapatybe, kuri yra daug aktyvesnė už Suvalkijos ir suvalkietišką tapatybę.

EKGT taip pat nurodo, kad Sūduva yra seniausias regiono pavadinimas, jį sugrąžinti kaip pagrindinį siekta ir tarpukaryje. Skelbiama, kad regiono gyventojų etnosas ir dvasinis etnokultūrinis paveldas pradėjo formuotis iki XIX amžiaus pabaigos ir dar seniau, kai teritorija buvo vadinama Sūduva.

„Tuo tarpu Suvalkijos pavadinimas nėra etnonimas, jis sudarytas pagal kitoje valstybėje (Lenkijoje) dabar esančio miesto Suvalkai pavadinimą, kai carinės Rusijos laikais buvo įkurta Suvalkų gubernija, gyvavusi nuo 1867 metų iki Pirmojo pasaulinio karo. Sovietmečiu Suvalkijos pavadinimas, užgožiant Sūduvos pavadinimą, etnologų darbuose ir Lietuvos žmonių sąmonėje buvo įtvirtintas dirbtinai“, – nurodo EKGT savo sprendime.

Suvalkija (Sūduva) yra Lietuvos etnografinis regionas kairiajame Nemuno krante, apimantis didžiąją Lietuvos Užnemunės dalį – Marijampolės apskritį, tai yra Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonus, Kauno rajono pietinę ir Prienų rajono vakarinę dalis.