„Mes naujame terminale diegiame pačią naujausią rankinio bagažo patikros įrangą, kuri iš esmės leidžia daryti, kaip jūs ir įvardinot (neištraukti iš bagažo skysčių – BNS), deja, Europos Komisijos reguliavimas nuo rugsėjo pirmosios pasikeitė ir 100 mililitrų skysčio reikalavimas išliko visiems oro uostams, nesvarbu, kokią įrangą jie benaudotų“, – pirmadienį LRT radijui sakė S. Bartkus.

„Naujame terminale skysčius prašysime išimti, nebent tas reguliavimas pasikeistų dar iki vasario mėnesio“, – pridūrė jis.

LTOU vadovas vėliau teigė, kad terminalo įranga patikrai pagal ES taisykles tiks, o papildomų lėšų tai nepareikalaus.

„Mes iš karto naudosime naujos kartos įrangą, tiesiog reikalavimas yra išlaikyti būtent tą apribojimą, kad vieno skysčio tūris turi būti iki 100 mililitrų, o kad įsitikintume, kad jis yra iki 100 mililitrų, tai prašysime išimti. Mums nereikės čia papildomos dėl to įrangos, tai tiesiog tam tikras procesas“, – naujojo terminalo pristatymo renginyje pirmadienį sakė S. Bartkus.

Be to, jis pridūrė, kad jei ES reguliavimas bus pakeistas, oro uostas bus pasiruošęs tikrinti bagažą neišimant skysčių.

„Laukiam, kada Europos Komisija leis ir skysčių neišimti, dabar tas reikalavimas yra ir sunku spėlioti, ar iki vasario pirmos Europos Komisija šį leidimą suteiks visiems Europos oro uostams, bet kai tik tas leidimas bus suteiktas, tai kartu su visais kitais Europos oro uostais, kurie turi tą įrangą, sukursime galimybę keleiviams neišimti ir skysčių“, – aiškino S. Bartkus.

Vis dėlto, anot jo, kompiuteriai ir kita elektroninė įranga iš karto pradėjus veikti terminalui galės likti bagaže.   

„Kompiuterių, laidų ir kitos elektronikos nereikės išimti ruošiantis aviacinio saugumo patikrai“, – sakė S. Bartkus.

Bendrovė BNS pranešė, kad 2022 metais bagažo skenavimo įrangos konkursą laimėjo Lenkijos kompanija „Dimark“, kuri už 5,8 mln. eurų (be PVM) Vilniaus ir Kauno oro uostuose diegia Vokietijos gamintojos „Smiths Detection“ įrangą. Vilniaus oro uoste įrengiamos 7 bagažo patikros linijos ir skeneriai, o Kauno oro uoste jau sumontuoti ir veikia dar trys tomografijos principu veikiantys skeneriai.

Naujienų portalas „euronews.com“ rugpjūtį skelbė, kad naująja bagažo patikros technologija suabejota po to, kai praėjusių metų gegužę Europos civilinės aviacijos konferencijai (ECAC) pateiktoje techninėje ataskaitoje teigta, kad šių skenerių programinė įranga negali užtikrinti jų patikimumo, kai skenuojamos didesnės nei 330 mililitrų talpos talpyklos.

Liepos 31 dieną Briuselis paskelbė apie sprendimą laikinai apriboti šių sistemų naudojimą, nes tai yra „atsargumo priemonė“, kol „bus išspręstos tam tikros techninės problemos“.

Anot publikacijos, šie nauji skeneriai yra aštuonis kartus brangesni, o jų priežiūros išlaidos – keturis kartus didesnės, todėl oro uostai, kurie jau investavo į naujus skenerius, „patirs didelių nuostolių“.

Naująjį terminalą per daugiau nei pusantrų metų už maždaug 50 mln. eurų pastatė „Eikos statyba“. Be to, įrangai ir technologijoms bus skirta dar apie 20 mln. eurų, ji bus sumontuota iki kitų metų vasario, kai terminalas bus atidarytas keleiviams.

Lietuvos informacinių technologijų sprendimų bendrovė „Atea“ terminale jau įdiegė sprogmenų aptikimo sistemą (EDS), Jungtinės Karalystės „Luggage Logistics“ – bagažo tikrinimo sistemą, infrastruktūros sprendimų kompanija „Fima“ – eilių matavimo ir registruoto bagažo valdymo sistemas, Lietuvos „Hansab“ – LED vaizdo sienas, o „NT Service“ – „Fast Track“ vartelius ir įlaipinimo talonų skenavimą.

Be to, Lenkijos „Dimark“ terminale dar diegs rankinio bagažo patikros linijas, Ispanjos „TK Airport Solutions“ – teleskopines keleivių laipinimo galerijas, Prancūzijos ir Kanados „Embross Airport Services“ – savitarnos bagažo atidavimo terminalus.

„Man atrodo, pats svarbiausias dalykas yra tai, kad su šituo nauju terminalu mes galėsime oro uoste aptarnauti dvigubai didesnį keleivių skaičių. To dvigubai didesnio keleivių skaičiaus reikia tam, kad mes nematytumėm spūsčių, viskas vyktų sklandžiai, tvarkingai ir, svarbiausia, su naujausiomis technologijomis keleiviai pajustų visiškai kitokią keliavimo patirtį“, – terminalo pristatymo metu Vilniaus oro uoste pirmadienį sakė ministras.

Keleiviams terminalas bus atidarytas 2025 metų vasarį. Anot Lietuvos oro uostų (LTOU), iki to laiko jame bus diegiama ir testuojama įranga. Bendrovė BNS pranešė, jog įrangai ir technologijoms bus skirta apie 20 mln. eurų.

Naujame terminale keleivių pralaidumas augs nuo 1,2 iki 2,4 tūkst. keleivių per valandą, terminale – 34 registracijos stalai, taip pat planuojama įrengti savarankiško bagažo atidavimo sistemą.

LTOU vadovo Simono Bartkaus teigimu, jau spalį bendrovė skelbs architektūros konkursą ir būsimo naujo atvykimo terminalo projektui.

„Mes planuojame spalio mėnesį skelbti architektūros konkursą naujo atvykimo terminalo, dešinėje pusėje esančio terminalo pradžiai. (...) Pagal naują mūsų strategiją naujas atvykimo terminalas būtų pastatytas 2028 metais“, – sakė S. Bartkus.

Anot jo, pastačius naująjį atvykimo terminalą senasis taps nebereikalingas, be to, funkciškai nepatogus. S. Bartkaus teigimu, šiuo metu su Kultūros paveldo departamentu dėl pastato, įtraukto į Kultūros vertybių registrą, likimo aktyviai diskutuojama.

„Aš tikiuosi, kad pavyks rasti sprendimą, kad tas terminalas arba būtų nugriaunamas, arba neatpažįstamai pakeistas ir atitiktų visiškai šių dienų standartus. (...) Diskusijos kol kas vyksta, mes galbūt neskubiname jų, nes esame susikoncentravę į esamų terminalų statybas ir rekonstrukciją“, – sakė S. Bartkus. 

Nauja LTOU strategija – spartinti šalies ekonomikos augimą

LTOU pirmadienį taip pat pristatė naują strategiją. S. Bartkaus teigimu, pagrindinis jos tikslas – spartinti šalies ekonomikos augimą.

„Ilgalaikėje perspektyvoje iš tiesų Lietuvos oro uostus matome kaip ekonomikos augimo akseleratorių ir iš to gimė mūsų atnaujinta vizija (...) – spartinti šalies ekonomikos augimą“, – sakė LTOU vadovas.

Anot jo, LTOU teritorijoje dirba ne tik 750 įmonės darbuotojų – apie 8 tūkst. žmonių keleiviams suteikia viešbučių, transporto, automobilių nuomos ar kitas paslaugas.

„Matome, kad iš esmės mūsų veiksmai, tiek kas liečia infrastruktūrą, tiek kitus dalykus, veda mus prie būtent tokios vizijos“, – teigė S. Bartkus.

Plane numatyta, kad iki 2028 metų per Lietuvos oro uostus keliaus 8 mln. keleivių per metus, bus siekiama Tarptautinės oro transporto asociacijos (International Air Transport Association, IATA) pasiekiamumo indekse pakilti iš 96-os į 85-ą poziciją.

Dar vienas tikslas – kad LTOU tiesiogiai ir netiesiogiai sukurtų apie 41 tūkst. darbo vietų, skrydžių skaičius per metus augtų 20 proc. iki 69 tūkst., o uostų indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) pasiektų 1 mlrd. eurų.

„Lygiai taip pat šiuo metu vykdome du didelius investicinius projektus Kauno oro uoste. Vienas iš jų eina į pabaigą, tai – perono plėtra, kuri sukurs galimybes būtent lėktuvų aptarnavimo veiklai. Galų gale Kauno oro uosto terminalo plėtra, kurią planuojame užbaigti ir atidaryti kitais metais. Tai reiškia, kad tiek Vilniuje, tiek Kaune, turėsime du atidarymus būtent išplėstų terminalų“, – teigė LTOU vadovas.

„Simbolinį (strategijos – BNS) užbaigimą matome su naujo atvykimo terminalo Vilniaus oro uoste atidarymu (2028 metais – BNS)“, – sakė S. Bartkus.

Susisiekimo ministerija siūlo Vilniaus oro uosto plėtrą pripažinti valstybei svarbiu projektu. Iki 2030 metų įgyvendinus 235 mln. eurų privačių ir valstybės biudžeto lėšų pareikalausiantį projektą čia būtų aptarnaujama ne mažiau kaip 7,8 mln. keleivių per metus.