– Per pastaruosius metus pažaboti pavežėjus bandyta ne kartą. Jūsų siūlymas naujas – siūlote filmuoti automobilio saloną.

– Taip. Čia niekas žaboti pavežėjų nežada, pirmiausiai tai yra rūpestis žmonių saugumu. Jau yra ne vienas atvejis, kai žmonės skundėsi. Yra ir tam tikro seksualinio priekabiavimo, ir tam tikrų apsižodžiavimų. Žmonės jaučiasi nesaugiai. Galiausiai tai yra ir vaikai, kurie kartais paleidžiami vieni važiuoti. O pavežėjais dirba ir žmonės iš kitų šalių, nebūtinai jie moka mūsų kalbą, ne visada išeina susikalbėti. Dažnai keleiviai palydimi keiksmais. Saugumas yra svarbiausias dalykas, dėl to gimė tokios pataisos, kurios užtikrintų bent dalį saugumo, šiek tiek disciplinuotų pavežėjus ir bent 14 dienų būtų saugomas įrašas, jeigu jis būtų daromas pavežėjo automobilyje.

– Kaip suprantu, būtų filmuojamas automobilio vidaus salonas, išorė turbūt nebūtų filmuojama, užtektų vaizdo registratoriaus automobilio priekyje?

– Taip, būtų vaizdo registratorius, kuris fiksuotų ir vaizdą, ir garsą. Aišku, jeigu žmogus dėl privatumo nenori būti filmuojamas, jis gali programėlėj paspausti, kad to nenori. Tada įrašas nebūtų daromas. Bet visais kitais atvejais būtų privaloma daryti įrašus ir juos saugoti 14 dienų. Yra iš tikrųjų buvę gana rimtų atvejų, kada iš kitų šalių atvažiavę piliečiai dalijasi vienomis teisėmis. Tai yra, vienas iš 6-7 atvažiavusių asmenų turi teises ir yra fiziškai panašus į tuos kitus žmones, su kuriais yra atvažiavęs ir tokiu būdu, besidalindami teisėm, pažeidžia įstatymus. O valstybinėms institucijoms tai sukontroliuoti labai sudėtinga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai išspręs problemą? Nes dabar turime kameras viešajame transporte, bet vis tiek turime ir girtų, ir narkotikus vartojančių keleivių.

– Vaizdo kameros iš tikrųjų sprendžia problemas. Yra puikūs pavyzdžiai ir Lietuvos policijos, ir aplinkosaugos. Prieš daugiau nei 10 metų, kai aš pats dirbau Aplinkos ministerijoje, mes ėmėmės iniciatyvos ir uždėjome video registratorius ant aplinkosaugos pareigūnų uniformų. Ir iš tikrųjų tai disciplinavo pažeidėjus. Aišku, pareigūnas visada įspėja, kad pokalbis yra filmuojamas ir video medžiaga su garsu bus saugoma. Ir tie pažeidėjai nebebūna tokie agresyvūs. Todėl tikrai matom sėkmingų pavyzdžių. Ta pati Lietuvos policija, kada tas smulkus kyšininkavimas buvo išguitas iš policijos. Yra atsiradusios kameros ir ant policijos pareigūnų uniformų, ir policijos automobilių viduje. Tai, aš manau, žmonės jausis saugiau. Tuo labiau, kad kitų priemonių, kaip apsaugoti žmones, važiuojančius su pavežėjais, šiandien mes nelabai turime. O jeigu nutiks didesnės problemos, jau bus per vėlu. Todėl geriau dabar apsisaugoti ir imtis tų priemonių.

– Ar jūs taip pat galvojate ir apie atsakomybę vairuotojui? Nes kalbate apie tai, kad vairuotojas turės būti įsirengęs registratorių, filmuoti savo saloną. Bet jeigu jis pasakytų, kad kamera sugedo, kai būtų įvykęs koks nors rimtas įvykis, ar vairuotojas turėtų už tai kažkokią administracinę atsakomybę?

– Na, pirmiausia platformos operatorius, kurioje dirbs tas pavežėjas, turės užtikrinti šituos dalykus. Man atrodo, yra labai elementaru, kada pavežėjų organizatorius neleidžia dirbti asmenims, kurie neturi teisių ar dar kažkokių reikalavimų neatitinka. Visa priežiūra ir kontrolė turėtų atitekti operatoriui ir jis turėtų užtikrinti, kad taip nebūtų. Iš tikrųjų buvo keletas reidų ir policija su kitomis institucijomis nemažai pavežėjų patikrino, ir tas įvairių pažeidimų mastas stebino. Šitoje vietoje, aš galvoju, jeigu bus įstatyminis reikalavimas, turėtų problemų mažėti.

Taisyklės ir kėdutės

Žemesnius nei 135 cm ūgio vaikus automobilyje privalu vežti įsodinus į specialias kėdutes. Visgi neretai į šią pareigą suaugusieji žiūri gana formaliai – naudoja nekokybiškas kėdutes, nepatikrina, ar automobilyje jos tinkamai pritvirtintos, o diržai tvirtai prisegti.

Be to, svarbu naudoti vaiko svorį atitinkančią kėdutę, o mažajam ją išaugus – pakeisti didesne, vaiko svoriui pritaikyta kėdute. Pagal vaiko svorį saugos kėdutės yra skirstomos į penkias grupes. 0 grupės kėdutės yra skirtos vaikams iki 10 kg svorio, 0+ grupės – iki 13 kg sveriantiems mažiesiems, I grupės – 9–18 kg vaikams. Vyresniems ir daugiau sveriantiems vaikams yra skirtos II grupės (15–25 kg) ir III grupės (22–36 kg) kėdutės.

Svarbu nepamiršti, kad kūdikius reikia vežti kėdutę atsukus prieš važiavimo kryptį. Tai būtina dėl to, kad maždaug trečdalis visos kūdikio masės tenka jo galvai. Mažąjį vežant atsuktą veidu į priekį ir automobilį stabdant, šis svoris iš inercijos juda pirmyn ir sukelia dideles apkrovas kūdikio kaklui. O prieš važiavimo kryptį atsukta kėdutė apsaugo vaiko galvytę nuo judėjimo atgal.

Automobilyje vaikų negalima vežti prieš važiavimo kryptį nusuktoje kėdutėje, pritvirtintoje ant priekinės sėdynės, jei automobilyje yra įrengtos oro pagalvės. Vežant vaiką tokiu būdu, eismo įvykio atveju oro pagalvės mažąjį gali stipriai sužaloti.

Saugaus eismo ekspertai pastebi, kad keleivio vietoje sėdinčios mamos ar tėčiai neretai mažametį vaiką vis dar pasisodina ant kelių ar veža laikydami rankose. Saugaus eismo eksperimentai nurodo, kad vaikui tai yra itin nesaugu. Įvykus avarijai, tėvai beveik neturi galimybių apsaugoti mažylį nuo smūgio į automobilio korpusą, stiklą ar kitas dalis. Dėl to į kėdutę vaiką reikėtų įsodinti net ir tuo atveju, jei kelionė yra netolima.

Nepamiršti saugumo

Šeimos kelionės vis dažniau vyksta dviračiais. Veždamiesi mažuosius, tėvai juos sodina į specialias kėdutes ar prikabinamus vežimėlius. Toks keliavimo būdas – gana saugus, tačiau tik atsakingai laikantis taisyklių. Viena tokių – vaiką dviračiu reikėtų vežti tik specialiai tam skirtose kėdutėse ar vežimėliuose.

Jei dviratyje nėra įrengtų vietų keleiviams, juos vežti draudžiama. Be to, vežant vaikus dviračiu, būtina jiems parūpinti šalmus. Taip pat svarbu kaskart įsitikinti, kad specialios kėdutės ar vežimėliai ant dviračio ar prie jo yra tvirtai pritvirtinti, o mažieji juose sėdi saugiai apjuosti diržais.

Vežant vaikus dviračiu – taip pat, kaip ir važiuojant vienam – būtina pasirūpinti, kad dviratis būtų techniškai tvarkingas, turėtų gerus stabdžius, garsinį signalą, būtų gerai matomas. Dviratis privalo turėti raudonos spalvos atšvaitą arba žibintą gale, oranžinės spalvos atšvaitus ant ratų stipinų ir baltos spalvos žibintą priekyje.

Tapti pavyzdžiu

Prasidėjus naujiems mokslo metams Lietuvos policija vairuotojus prašo būti ypač budrius. Nors kasmet šiuo laikotarpiu sustiprinama eismo dalyvių kontrolė, eismo įvykių skaičius išlieka gana didelis – 2018 m. rugsėjį jis siekė 337. Maždaug kas penktame eismo įvykyje nukentėjo vaikai. Lyginant su kitais praėjusių metų mėnesiais, tik gegužę ir birželį įvyko daugiau avarijų, kuriose nukentėjo vaikai.

"Kasmet pastebime, kaip artėjant rudeniui gatves užpildo intensyvėjantys automobilių srautai. Budrumo reikalauja ir pėstieji eismo dalyviai, o ypač į pirmąsias pamokas išsiruošę moksleiviai. Policijos pareigūnams tai ypač intensyvus metas, nes siekdami užtikrinti vaikų saugumą, sustipriname visą eismo dalyvių kontrolę. Tačiau svarbu, kad teigiamą pavyzdį demonstruotų ir patys vairuotojai – suprasdami ir įvertindami iki šiol savarankiškai eisme nedalyvavusių mažųjų pėsčiųjų įgūdžius", – teigia Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) viršininko pavaduotojas Algimantas Petronis.

Intensyvins priežiūrą

Rugsėjo mėnesį policija rengiasi sustiprinti pajėgas prie ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, aukštųjų ir profesinio mokymo įstaigų.

Ypač daug dėmesio bus skiriama nepilnamečių eismo saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti prie mokyklų esančiuose keliuose, pėsčiųjų perėjose. Keliuose bus organizuojami atsitiktiniai mokyklinių, taip pat maršrutinių autobusų ir kitų transporto priemonių, vežančių vaikus į mokyklas ir iš jų, vairuotojų blaivumo ir transporto priemonių techninės būklės patikrinimai.

Redakcijos archyvo nuotr.

Kartu bus siekiama užtikrinti ir kontroliuoti, kad moksleivius vežančių mokyklinių autobusų vairuotojai, vaikus lydintys asmenys laikytųsi keleivių vežimo reikalavimų. Visą rugsėjo mėnesį mokymo ir policijos įstaigose bus organizuojamos saugaus eismo pamokos, skaitomos paskaitos, organizuojami susitikimai su moksleiviais ir studentais, vykdomos suaugusiųjų konsultacijos, organizuojami kiti prevencinio pobūdžio renginiai.

Rugsėjo 3–8 d. planuojamas išskirtinis dėmesys vairuotojų naudojimuisi telefonais, privalomų saugos priemonių: saugos diržų, saugos šalmų, vaikams vežti skirtų prisegimo sistemų naudojimo kontrolė. Rugsėjo 16–22 d. vyks leistino važiavimo greičio stebėjimas, saugaus važiavimo, manevravimo, lenkimo, važiavimo per sankryžas kontrolė.

Apie atsakomybę

"Keleiviai, vykdami tolimojo susisiekimo autobusais, visiškai atsipalaiduoja ir apie savo saugumą autobuse net nesusimąsto. Dažniausiai manoma, kad keleivio saugumas yra autobuso vairuotojo atsakomybė ir būtent jis pasirūpins, kad kelionės metu žmogus iš taško A į tašką B nuvyktų saugiai. Vis dėlto keleiviai turėtų atsiminti, kad jų saugumas labai priklauso nuo jų pačių, tad atsakomybė, ar galutinį savo kelionės tikslą jie pasieks saugiai, tenka ir jiems", – keliaujančiųjų tolimojo susisiekimo autobusais dėmesį atkreipia Lietuvos transporto saugos administracijos inspektorius Vitalijus Šufinskas.

Pasak pašnekovo, būtų galima įvardyti penkis dalykus, kurių žmonėms, keliaujantiems tolimojo susisiekimo autobusais, niekuomet nerekomenduojama daryti.

Nekalbinkite vairuotojo

Greičiausiai nedaugelis tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojų už jų esančiose priekinėse sėdynėse sėdintiems ir juos kalbinantiems keleiviams pasakys, kad nedera vairuotojo kalbinti, kol šis vairuoja.

Vairuotojas net ir labai trumpais atsakymais stengsis palaikyti pokalbį ir išlikti malonus su keleiviais, tačiau kiekvienas keleivis turėtų žinoti, kad autobuso vairuotojas turi sutelkti visą savo dėmesį į kelią ir prieš jį vykstantį eismą, nes pagrindinė jo užduotis – saugiai nuvežti keleivius į galutinį kelionės tašką. "Kiekvienas vykstantis autobusu turėtų žinoti, kad net ir menkiausias klausimas atitraukia vairuotojo dėmesį nuo kelio, trikdo jo koncentraciją ir ilgina reakcijos laiką susiklosčius sudėtingai situacijai kelyje", – keleivių dėmesį atkreipia pareigūnas. Vairuoti autobusą nėra taip lengva, nes atsakomybę prisiimi ne už vieno vykstančiojo gyvybę. Kelyje gali būti netikėtų situacijų, todėl vairuotojui turėtų būti sudaryta kuo ramesnė aplinka.

T. Urbelionio / Fotobanko nuotr.

Suprantama, kad iš šono atrodo viskas paprasta, todėl dažnai norisi vairuotojui imti ir patarti, kada lenkti ar kuria juosta važiuoti. Vis dėlto neturime pamiršti, kad autobuso vairuotojai yra profesionalai ir jie geriausiai išmano, kaip manevruoti didele transporto priemone, kaip vyksta eismas piko valandomis ir pan. Jei vairuotojas vengia kalbėti, nemanykite, kad jis nemandagus ir nenorintis bendrauti. Realybė tokia, kad vairuotojas tikrai neignoruoja keleivio, jis paprasčiausiai visą savo dėmesį sutelkęs į prieš ir šalia jo vykstančio transporto srauto judėjimą.

Trukdo ir telefonas

Keleiviai, sėdintys priekinėse autobuso sėdynėse, neturėtų kalbėti telefonu. Nieko keista, kad susiruošę į keliasdešimties kilometrų kelionę laiką stengiamės panaudoti įvairiai veiklai: klausomės muzikos, žiūrime filmą ar tiesiog kalbame telefonu. Pastaroji veikla atrodo visiškai nekalta, kol keleivis telefonu kalbasi sėdėdamas tolimojo susisiekimo autobuso gale ar per vidurį.

Kas kita, kai iš karto už vairuotojo sėdintis keleivis kalba telefonu. Tokiu atveju vairuotojas, kad ir kaip norės, sunkiai sukoncentruos savo dėmesį, nes jausis taip, lyg jį kalbintų už jo sėdintis keleivis.

Keleiviai teisinasi, kad autobuse diržo jie nesisega, nes važiuoja netoli ir greitai reikės lipti.

Dar blogiau, jei keleivis sprendžia darbo reikalus ar dalyvauja emocingame pokalbyje – tuomet vairuotoją veiks ne tik pats kalbėjimas, bet ir pokalbio emocijos. Pavyzdžiui, jei keliautojas su kažkuo įnirtingai ginčysis, vairuotojas tikrai jausis taip, lyg pats būtų ginčo epicentre.

Saugos diržai būtini

Nors tik maža dalis keleivių tolimojo susisiekimo autobusuose segasi saugos diržus, tai turėtų tapti vienu pirmų veiksmų vos įlipus į autobusą – taip, kaip ir susirasti savo sėdėjimo vietą, nurodytą kelionės biliete.

Staigaus ir netikėto stabdymo kelyje metu žmogus iš inercijos bloškiamas į priekį. Taigi nesegint saugos diržo galima atsimušti į priekyje esančias sėdynes. "Keleiviai teisinasi, kad autobuse diržo jie nesisega, nes važiuoja netoli ir greitai reikės lipti. Tačiau verta susimąstyti, nes, net ir vykstant trumpas kelio atkarpas, įvyksta skaudžių eismo įvykių. Juo labiau kad ir Kelių eismo taisyklės nustato, jog segėti diržą autobuse būtina", – primena V.Šufinskas.

Anot jo, jei autobuse įrengti saugos diržai priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas "Užsisek saugos diržą". Jeigu šio informacinio ženklo nėra, prieš pradedant autobusui važiuoti, keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais turi būti informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.

Saugos diržas turi būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas. Kadangi miesto viešuoju transportu leidžiama vežti stovinčius keleivius ir nėra gamintojo įrengtų diržų, reikalavimo užsisegti diržą tokiuose autobusuose nėra, o stovint privalu laikytis už turėklų.

Pasirūpinkite savo krepšiais

Autobuse negalima užstatyti takų tarp sėdynių krepšiais. Labai dažnai į ilgas keliones susiruošę keleiviai savo didelius krepšius stengiasi pasiimti į autobuso vidų, o ne sudėti bagažinėje.

Tuomet takas tarp sėdynių yra užstatomas krepšiais, kurie sudaro keblumų ne tik judant po autobusą. Eismo įvykio atveju niekaip nepritvirtinti ir autobuso viduje esantys dideli krepšiai krisdami gali sužaloti važiuojančius.

Važiuokite atsisėdę

Tiek vyresnio amžiaus, tiek jauni žmonės linkę atsistoti ir užsiimti pašaline veikla autobusui nepasiekus galutinės stotelės ir dar nesustojus.

Galbūt manoma, kad susirinkus daiktus ir apsirengus pavyks greičiau išlipti iš autobuso. Tačiau stovėti ant siauro judančio autobuso tako visiškai nesaugu. Darant staigų posūkį ar atsiradus netikėtai kliūčiai kelyje, atsistojęs keleivis gali ne tik griūti ir susižaloti pats, bet ir griūdamas ant kito žmogaus sužaloti sėdintį. Ypač pažeidžiami vyresnio amžiaus asmenys, kurie reaguoja lėčiau. Taigi autobusui netikėtai stabdant galima nesuspėti atsisėsti, o griuvant – patirti rimtų traumų.

Dažnas keleivis pasakytų, kad stojosi, nes norėjo vairuotojo paprašyti išleisti tam tikroje stotelėje. Jei žinote, kad norėsite išlipti anksčiau, vairuotoją apie tai turėtumėte informuoti dar įlipdami į autobusą, o vairuotojas pagal parduotus bilietus žino, kokiose stotelėse reikės sustoti. Dažno keliautojo rankose laikomos rankinės ir netvirtas laikymasis judant transporto priemonei gali lemti nelaimingus atsitikimus. Todėl kiekvienas keliautojas apie saugumą turėtų pagalvoti dar prieš pajudant autobusui.

Tai, ar saugiai pasieksime kelionės tikslą, labai priklauso nuo pačių keleivių, todėl keliaudami tolimojo susisiekimo autobusais net ir atsipalaidavę turėtume neužmiršti šių patarimų ir pasirūpinti savo ir kitų saugumu

Pasak susisiekimo ministro Roko Masiulio, Kelių transporto kodeksas keičiamas, įvertinant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pastabas.

„Lietuvoje įstatymu buvo pakankamai laisvai numatyta pavėžėjimo paslauga, bet aiškėja tam tikri trūkumai ir šie pakeitimai pagrinde padaryti, įvertinant FNTT pastabas“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė R. Masiulis.

Anot Susisiekimo ministerijos Kelių transporto skyriaus specialisto Mariaus Pakėno, taip siekiama užtikrinti taksi ir pavėžėjimo įmonių klientų saugumą.

„Keleivių vežimas yra aukštesnės rizikos grupės veikla. Dėl to norint užtikrinti keleivių saugumą, siūloma būtent toks variantas“, – Vyriausybės posėdyje sakė M. Pakėnas.

Pasak ministerijos, toks vairavimo stažas pasirinktas atsižvelgiant į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, kuris nurodo, kad pradedančiuoju vairuotoju laikomas asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų.

Taip pat numatyta, kad prieš kelionę sutarta kaina jo metu negalės kisti. Taip, anot ministerijos, siekiama atskirti taksi ir pavėžėtojų paslaugas ir išvengti sukčiavimo atvejų, kai norima pasinaudoti taksi paslaugomis, tačiau atvyksta pavėžėtojas.

Draudikai teigia, kad svarbu žinoti, kaip vaikams automobiliu vežti skirtas kėdutes teisingai eksploatuoti ir primena, kad kėdutės be atlošo gali išspręsti jau ūgtelėjusio vaiko nenorą važiuoti „kaip mažiukui“.

„Pagrindinis įrenginys, apsaugantis nuo skaudžių nelaimių automobilyje suaugusius žmones – saugos  diržai. Džiugu, kad juos segamės jau gerokai dažniau nei prieš dešimtmetį ar kelis, nes keičiasi pačių vairuotojų požiūris. Jei anksčiau diržus segdavosi „dėl policijos“, tai dabar tai daro dėl savo pačių saugumo. Prie įpročio užsisegti saugos diržus susiformavimo stipriai prisideda ir automobiliuose įmontuoti perspėjamieji signalai. Tačiau būtina žinoti, kad diržai tikrai nėra pritaikyti vaikų apsaugai“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Anot jo, vienintelė išeitis apaugant mažuosius keleivius – tinkamai pasirinkta ir sumontuota automobilinė kėdutė. Ji privaloma visuose automobiliuose, kuriuose vežami jaunesni nei 12 metų ir žemesni nei 135 cm ūgio vaikai. Jie net ir smulkių eismo įvykių metu patiria kur kas didesnę traumų bei kaulų lūžių riziką, kurią specialios kėdutės labai sumažina.

Paprastai išskiriamos 5 vaikiškų automobilinių kėdučių grupės. Tinkamiausią pasirinkimą, specialisto teigimu, lemia vaiko svoris bei iš dalies amžius, tačiau jokiu būdu ne jos spalva ar gamintojas.

Kėdutę būtina rinktis pagal saugumo bei komforto kriterijus. Taip pat atsižvelgti ir į automobilį, kuriame ji bus montuojama bei dažniausiai naudojama.

„Kėdutę būtina rinktis pagal saugumo bei komforto kriterijus. Taip pat atsižvelgti ir į automobilį, kuriame ji bus montuojama bei dažniausiai naudojama. Nors bene dažniausiai kėdutė montuojama ant galinės sėdynės keleivio pusėje, tačiau saugiausia, jei tik įmanoma, montuoti ją per vidurį. Tuo tarpu vaikams iki maždaug 2 metų kėdutės montuojamos dar ir prieš važiavimo kryptį. Taip eismo įvykių metu saugomi vaiko galva bei kaklas ir net kelis kartus sumažinama skaudžių ar net mirtinų traumų rizika. Tiesa, jei kėdutė prieš važiavimo kryptį montuojama priekinėje keleivio sėdynėje labai svarbu įsitikinti, ar jūsų automobilyje tai daryti saugu: automobilyje turi nebūti keleivio saugos oro pagalvės arba ji turi būti atjungiama“, – aiškina specialistas.

0 kėdučių grupė skirta vaikams, kurių svoris iki 10 kg arba maždaug iki 9 mėnesių. Tai naujagimiams skirtos kėdutės-nešynės, dedamos išilgai ant galinės automobilio sėdynės.

0+ grupė skirta vaikams, kurių svoris iki 13 kg arba maždaug 15 mėnesių. Tai naujagimiams skirtos kėdutės-nešynės, montuojamos automobilyje tik prieš važiavimo kryptį.

I grupė skirta vaikams, kurių svoris nuo 9 iki 18 kg. Tokie vaikai jau gali sėdėti savarankiškai, todėl jie prie kėdutės tvirtinami penkių taškų saugos diržais arba specialiu saugos staliuku. Pati kėdutė tvirtinama ant galinės sėdynės automobilio diržais arba naudojant ISOFIX fiksavimo sistemą.

II grupė skirta vaikams, kurių svoris nuo 15 iki 25 kg. Tokio tipo kėdutėje vaikas tvirtinamas automobilio saugos diržais kartu su pačia kėdute.

„I ir II grupės kėdutėms svarbu tai, kaip jos pritvirtinamos ir ar vaikas jose jaučiasi patogiai. Patogiai, šiuo atveju nereiškia visiškai laisvai, nors žinoma vaiko judesių sėdėjimas kėdutėje taip pat negali varžyti. Čia kur kas svarbiau užtikrinti, kad pati kėdutė bus stabili, o vaikas iš jos negalės iščiuožti ar kitaip išsirangyti. Todėl visada patikrinkite, ar diržai nėra per laisvi, o žiemą vaiką tvirtinkite atsižvelgiant į tai, kiek daug sluoksnių rūbų jis prirengtas. Tobulu atveju, jis turėtų būti aprengtas kuo lengviau“, – teigia A. Žiukelis.

III grupė tinka vaikams, kurių svoris nuo 22 iki 36 kg. Tokio tipo kėdutėje vaikas tvirtinamas automobilio saugos diržais kartu su pačia kėdute. Gana dažnas pasirinkimas ir kėdutės be nugaros, kitaip sakant – paaukštintos sėdynės.

„Nors tokie vaikai kartais jau gali atrodyti pakankamai dideli važinėti ir be kėdutės, tik prisisegę saugos diržais, taip tikrai nėra. Tokiu atveju kaklas ir galva lieka neapsaugoti, o tai ypač pavojinga. Neretos situacijos, kai ir pats vaikas aikštijasi, nenorėdamas sėsti į kėdutę, nes jaučiasi esąs didelis, todėl kėdutės be nugaros gali būti puiki išeitis“, – vardija Ekspertizių skyriaus vadovas.

Specialisto teigimu, pastebima tendencija, kad tėvai kėdutėmis paprastai pasirūpina nuo pirmųjų dienų, tačiau didžiausios problemos kyla tada, kai vaikus tenka pavėžėti draugams, seneliams ar kitiems giminaičiams.

„Jokių išimčių šiuo atveju nėra. Vaikai gali automobilyje važiuoti tik specialiose kėdutėse, net jei atstumas, kurį planuojate įveikti, yra netolimas, o vairuotojas  – daug patirties turintis artimasis. Kai kėdučių nėra, vaikai paprastai sodinami suaugusiesiems ant kelių ir prilaikomi rankomis. Tačiau tai toli gražu ne tas pats saugumas, kaip kokybiškoje ir teisingai sumontuotoje kėdutėje. Šiek tiek paaugę vaikai turi žinoti, kad jie visada važiuoja tik kėdutėje ir siūlomi pavėžėti kitaip turi tiesiog nesutikti. Nors tai gali atrodyti utopija, sąmoningų tėvų vaikai patys labai greitai tampa sąmoningais“, – įsitikinęs BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.  

Keliaujantieji autobusais ir traukiniais yra apdrausti ir saugūs, tuo metu tie, kurie renkasi važiuoti su nepažįstamaisiais, žaidžia „va bank“, primena keleivinio transporto atstovai. Jie neslepia, kad paslauga nuvežti automobiliu žmogų, važiuojantį į tą patį miestą ar miestelį, už sutartinę sumą vis populiarėja, o autobusų bendrovės praranda pelną.

Po visą Lietuvą sukrėtusios tragedijos, kai Šilutės rajone buvo nužudyta Klaipėdos universiteto studentė, vėl atgaivintos diskusijos dėl vis populiarėjančių kelionių su nepažįstamais asmenimis. Socialiniuose tinkluose gausu grupių, kuriose žmonės siūlo pavežti į reikiamą miestą už tam tikrą mokestį, kuris dažnai būna toks pats ar šiek tiek pigesnis nei autobusų bei traukinių bilietai.

Tarpmiestinių autobusų bendrovių atstovai neneigia – šios grupės atima vis didesnę dalį jų keleivių. „Lietuviai nuolat ieško, kaip nuvykti kuo pigiau. Negaliu neigti, kad jie neatima mūsų keleivių, tai tikrai egzistuoja – žmonės vežami nesaugiai ir nelegaliai“, – pripažįsta įmonės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Kad dėl to praranda keleivių, patvirtina ir UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ eksploatacijos direktorius Gintautas Mockevičius: „Žinoma, kad jaučiamas keleivių sumažėjimas, nes ta paslauga gana populiari soc. tinkluose. Keista, nes dar prieš 5–6 metus studentai taip sunkiai išsikovojo 50 proc. lengvatą.“ G. Mockevičius skaičiuoja, jog trečdalį visų pervežamų keleivių sudaro tie, kurie gauna 50 proc. nuolaidą bilietui.

Tuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ teigia ypatingų keleivių pokyčių po to, kai išpopuliarėjo keleivių vežimas automobiliais, nejaučia.
„Keliavimas su tų grupių nariais dažniausiai spontaniškas, o daugiausiai mūsų keleivių yra dirbantys žmonės, ypač keliaujantys tarp Vilniaus ir Kauno. Taip pat ir studentai, turintys ilgalaikius terminuotus bilietus. Mes turime įpratusį keliauti traukiniu keleivį“, – apibendrina bendrovės atstovas V. Gudas.

„Ar vairuotojas turi teises, o automobilis – techniškai tvarkingas?“

L. Skardžiukas teigia suprantantis, jog keliaudami su nepažįstamaisiais žmonės siekia solidarizuotis, būti labiau bendruomeniški, tačiau neretai pamiršta, kad žmonių vežimas yra labai atsakinga veikla.

„Sveikinčiau norą saugiai pavežti kitus, jei nebūtų kitų galimybių keliauti. Tačiau šiandien keleivinio transporto infrastruktūra išvystyta tikrai gerai, tinklas taip pat didžiulis, o patikimumas – 100 proc. Bilietų kaina taip pat tokia pati, autobusu nuvažiuoti iš Kauno į Vilnių studentui kainuoja apie 10 Lt.

Koks tuomet privalumas važiuoti su kitais pakeleiviais? Jie nuveža iki namų ar greičiau? Jei greičiau, tai lekia kaip bepročiai ir rizikuoja savo bei kitų gyvybe. Atminkime, kad mes vežame žmones, šiame darbe privalo būti darbo ir poilsio režimas, ne bet kokios kvalifikacijos žmonės šį darbą turi dirbti. Svarbi ir mašinos techninė priežiūra, autobusams ji atliekama kas pusmetį, yra daugybė kitų reikalavimų“, – LRT.lt komentavo L. Skardžiukas.

Savo ruožtu G. Mockevičius primena, jog keliaudami su svetimais žmonėmis net nenutuokiame, ar jie apskritai turi teisę sėsti už vairo.
Žiniasklaidoje jau buvo skelbta, jog Klaipėdos universiteto studentės nužudymu įtariamas šilutiškis net neturėjo vairuotojo pažymėjimo.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas V. Gudas teigia, jog per visus nepriklausomybės metus bendrovė neturėjo nė vieno incidento, kuriame būtų nukentėjęs keleivis.

„Tai turbūt parodo kelionės saugumą. Paslaugos taip pat tampa patogesnės, tikimės, kad po Naujųjų įšoksime į internetinių bilietų rezervavimo traukinį ir jaunimas bilietą galės įsigyti dar patogiau. Be to, šiemet gavome du dviaukščius traukinius kelionėms tarp Vilniaus ir Kauno, o nuo 2016 m. tarp Vilniaus ir Klaipėdos pradės kursuoti nauji dyzeliniai traukiniai, atsiras ir greitieji maršrutai tarp šių miestų. Galbūt tai šiek tiek leis mums pasiimti tų keleivių, kurie keliauja automobiliais“, – viliasi V. Gudas.

Tačiau UAB „Klaipėdos autobusų parko“ eksploatacijos direktorius G. Mockevičius dėl keleivių persėdimo į autobusus nėra toks optimistiškas: „Tai gali būti tik trumpalaikis poveikis. Gal po baisios tragedijos žmonės įvertins savo saugumą, tačiau vėliau viskas gali vėl užsimiršti, žmonės vėl pradės važiuoti su nelegaliais vežėjais.“

Vilniaus kelių policija nuo antradienio tikrina sostinės viešąjį transportą, praneša Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Antradienį pradėtas autobusų, troleibusų, kitų keleivių pervežimo paslaugas teikiančių transporto priemonių kontrolės priemones planuojama tęsti iki sekmadienio.

Jų metu siekiama išaiškinti keleivių vežimo tvarkos, transporto priemonių techninės būklės, leidimų keleivių pervežimo veiklai pažeidimus.

Policijos duomenimis, pernai Vilniuje buvo užregistruota 160 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo visuomeninio transporto priemonės. Beveik 60 šių eismo įvykių nukentėjo žmonės. Dažniausiai žmonės nukenčia nugriūdami autobuso ar troleibuso salonuose.

Sausio 19 dieną Vilniuje įvyko tragiška eismo nelaimė - po autobuso ratais žuvo moteris ir jos anūkė.

46 maršruto autobusas "Volvo 7700", kurį vairavo 59 metų I.B., sukdamas į dešinę, partrenkė ir mirtinai sužalojo per pėsčiųjų perėją ėjusias pėsčiąsias - 69 metų J.L. ir 8 metų mergaitę. Jos žuvo vietoje.