NKL aštuntfinalio serijos antrosiose rungtynėse su Molėtų „Ežerūno-Atleto“ komanda į P. Murauską atsitrenkė varžovas, o ant parketo pargriuvęs kaunietis iškart susiėmė už kelio ir mačo tęsti nebegalėjo.

Nors buvo baimintasi, kad trauma gali būti žymiai sudėtingesnė, P. Murauskui be krepšinio teks praleisti apie keturias savaites.

Tai reiškia, kad neseniai 17-ąjį gimtadienį atšventęs žalgirietis praleis ne tik NKL ketvirtfinalio seriją su „Telšių“ komanda, bet ir negalės dalyvauti kovo 19-21 d. Stambule vyksiančiame Eurolygos jaunimo atrankos turnyre.

Krepšininkas šį sezoną treniruojasi su Kauno „Žalgiriu“ ir debiutavo LKL, taip pat buvo registruotas Eurolygos kovoms.

P. Murauskas NKL pirmenybėse vidutiniškai pelno po 10,2 taško, atkovoja po 3,5 kamuolio ir atlieka po 1,5 rezultatyvaus perdavimo.

Krepšininkas šį sezoną sulaukė įvertinimo. Basketnews.lt apklausus NKL trenerius, būtent P. Murauskas buvo išrinktas perspektyviausiu lygos krepšininku.

Centras iš Lietuvos susidūrė keliais su Kyle'u Lowry „Toronto Raptors“ atakos metu.

Domas iškart susiėmė už kelio, jis galėjo pats eiti, tačiau praleidęs kiek laiko šalia aikštės, lietuvis išžygiavo į rūbinę ir į žaidimą nebesugrįžo.

Rentgeno tyrimai neparodė struktūrinių pažeidimų, praneša ESPN žurnalistas Adrianas Wojnarowskis.

Vėliau bus atliekama magnetinio rezonanso tomografija, parodysianti kelio būklę išsamiau.

Per 11 minučių, kurias spėjo sužaisti rungtynėse, Domas pelnė 11 taškų (1/3 dvit., 2/2 trit., 3/4 baud. met.), atkovojo 3 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, 2 kartus suklydo ir kartą prasižengė.

Nutrūko ir 16 iš eilės dvigubų dublių lietuvio serija, kuri jau buvo ilgiausia „Pacers“ klubo istorijoje.

Net ir be lyderio likusi „Indiana Pacers“ (10-7) šventė pergalę 129:114 (33:30, 37:30, 28:37, 31:17) prieš „Toronto Raptors“ (7-10) ekipą.

Iš D. Sabonio lyderio estafetę perėmė Malcolmas Brogdonas, kuris suvertė net 36 taškus ir pagerino savo rezultatyvumo rekordą.

„Pacers“ metė net 45 baudų metimus šiame mače – daugiausiai per beveik dešimtmetį. Vien ketvirtajame kėlinyje Indianapolio ekipa nuo linijos atakavo 17 kartų.

D. Sabonis kol kas žaidžia karjeros sezoną: pelno po 20,9 taško, atkovoja po 12,9 kamuolio ir atlieka po 5,8 rezultatyvaus perdavimo per susitikimą.

„Pacers“: M.Brogdonas 36 (9 rez. perd.), J.Lambas 22, M.Turneris 21 (10 atk. kam.), D.Sabonis 11, G.Bitadze ir A.Holiday po 10.

„Raptors“: F.VanVleetas 25, N.Powellas 24, K.Lowry 12, O.Anunoby 10.

Belgas žaidė praėjusį sekmadienį ir prisidėjo prie pergalės 2:0 prieš Londono „Arsenal“, bet patyrė traumą trečiadienį per treniruotę.

Nors 27 metų futbolininkui neprireiks operacijos, atakuojantis saugas praleis Anglijos lygos mačus spalį su „Liverpool“ ir „Tottenham“, lapkritį su „Manchester United“, o taip pat pirmąsias kelerias Čempionų lygos rungtynes.

K.de Bruyne'as buvo geriausias „Manchester City“ žaidėjas praėjusį sezoną, per kurį pelnė 12 įvarčių ir atliko 21 rezultatyvų perdavimą, svariai prisidėdamas prie komandos triumfo Anglijos čempionate.

„Tai didelė netektis, – sakė „Manchester City“ treneris Pepas Guardiola, pajuokavęs, kad futbolininkas dabar pasiėmė atostogų, kurių neturėjo vasarą dėl pasaulio futbolo čempionato. – Nelengva pakeisti Keviną. Mes bandysime kažkaip žaisti be jo ir laikytis kol jis sugrįš.“

Ilgametis skausmas

„Dešinės kojos kelį skaudėjo apie porą metų, tiesa, ne nuolatos, labiau mausdavo. Bet tuo metu dar galėjau dirbti fizinį darbą. Nusprendžiau užsiregistruoti pas gydytoją traumatologą, kuris man paskyrė magnetinį rezonansą. Iki tyrimo likus keturioms dienoms patyriau traumą – vonioje paslydau ir nukritau būtent ant to kelio, labai stipriai sudaužiau koją. Nežinau, ar prieš traumą jau buvo toji sarkoma, man iki tol skaudėjo, bet nebuvo daromi jokie tyrimai. Kadangi susitrenktas kelis itin ištino, tai sukėlė įtarimų“, – pasakojo pacientė.

Po traumos atlikę tyrimą medikai įtarė, kad pacientės kaule gali būti navikas, todėl moterį išsiuntė į Vilnių pasikonsultuoti su traumatologu Petru Butėnu. Tuomet, prieš trejus metus, Ingrida ir išgirdo, jog serga sarkoma. Po šios žinios moteris iš karto pradėjo gydymą: penki chemoterapijos kursai iki naviko šalinimo operacijos, nes reikėjo laukti protezo. Kadangi tai buvo pirminis navikas ir niekur daugiau metastazės nesusiformavo, Ingridai pavyko išsaugoti koją ir įveikti vėžį.

„Iš pradžių buvo tikrai sunku. Pirmas klausimas – kodėl man taip nutiko, kodėl aš? Buvo ir ašarų. Bet po to pamačiau, kad visi šeimos nariai labai sutrikę. Tada pagalvojau, jeigu aš pati nesusiimsiu į rankas, bus blogai. Pasakiau sau, kad reikia nugalėti ir stotis ant kojų“, – atviravo Ingrida.

„Keitė sąnarį ir šalino šlaunikaulio dalį – dvylika centimetrų. To reikėjo, nes auglys buvo apėmęs dalį sąnario ir kaulo. Saugumo dėlei medikai pašalino šiek tiek daugiau šlaunikaulio, nei navikas buvo pažeidęs. Po šitos operacijos laukė reabilitacija, po jos dar šešis kartus taikyta chemoterapija. Gydymas buvo išties intensyvus – viskas truko metus“, – pasakojo moteris.

Reikėjo stotis ant kojų

Ligos remisija trunka jau dvejus metus. Ingrida, neseniai apsilankiusi pas gydytojus, įsitikino, kad jos būklė puiki. Dabar moteris vaikšto be ramentų ir lazdos, tačiau vis dar kiek šlubuoja. Pradžioje vaikščioti jai buvo iššūkis – teko tris mėnesius naudotis ramentais, o po to ilgą laiką eiti pasiremiant vienu alkūniniu ramentu.

Dabar pacientei nustatytas neįgalumas, nes jai sunku dirbti fizinį darbą. Tiesa, su protezu Ingrida jau apsiprato. Jis yra vidinis, todėl apie pacientės negalavimą galima įtarti tik iš raišavimo. Ingrida ypač dėkojo P. Butėnui ir chemoterapeutei bei visiems medikams, su kuriais teko susidurti, už tai, kad tik jų dėka atsistojo ant kojų.

Interviu

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas ortopedas-traumatologas dr. Petras Butėnas:

– Papasakokite apie šios pacientės atvejį. Ar sarkoma susijusi su Ingridos trauma?

– Abejotina, nes nėra aiškiai įrodyta, kad trauma susijusi su kaulų naviku. Tiesiog skausmas ją nuvedė pas gydytoją, o tuomet buvo atlikti tyrimai ir pastebėtas navikas. Apie šią ligą dažniausiai signalizuoja skausmas.

Amputacija – radikali operacija, kuri pakankamai žaloja žmogų tiek fiziškai, tiek psichologiškai. O protezas yra amputacijos alternatyva.

Jeigu pradeda formuotis auglys, koks nors sukietėjimas audiniuose aplink kaulus – žmogus turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris pacientą gali nusiųsti pas ortopedą-traumatologą ar onkologą. Ingridai buvo diagnozuota osteosarkoma, kuri prasidėjo maždaug prieš šešerius metus. Nuo tuomet ji jautė skausmus, o po trejų metų susimušusi pastebėjo sustandėjimą.

Pacientei atlikta biopsija, taikyta chemoterapija, o vėliau – operacija. Kadangi tai buvo pirminis neišplitęs navikas, jį pašalinome su dalimi šlaunikaulio, todėl teko panaudoti segmentinį endoprotezą. Tai – gerokai brangesni implantai, kadangi tai nėra standartinis protezas, o su dalies kaulo pakeitimu. Pacientė šiuo metu vaikšto, nereikėjo amputuoti kojos. Per dvejus remisijos metus ji kasmet atvyksta pas mus.

Padarome kontrolines rentgenogramas, recidyvo nematyti. Žmogui tai - didelis džiaugsmas. Nesakau, kad ji gali šimtu procentu gyventi visaverčiai, bet tiek kosmetiniu, tiek funkcionalumo atžvilgiu ji turi savo koją – tai geras rezultatas.

Turiu paminėti, kad gydant kaulų navikus ortopedai negriežia pirmuoju smuiku, tai yra tiek kolegų, kurie užsiima diagnostika, tiek onkologų, tiek ortopedų komandinis darbas.

– Sarkoma gali būti supainiojama su kitomis ligomis, tad kokie esminiai sunkumai diagnozuojant šią ligą?

– Tokių ligonių diagnostika nėra paprasta. Reikalinga tiek gydytojo patirtis, tiek maksimaliai geros galimybės modernia įranga ištirti pacientą. Tokie žmonės nebūtinai pirmiausiai kreipiasi į traumatologus. Tačiau pasitaiko kuriozinių atvejų, kai žmogus patiria kurios nors galūnės traumą, daromos rentgenogramos ir pastebimi pakitimai kauluose, bet tai nebūtinai yra navikas. Tie pakitimai gali būti jau daug dešimtmečių.

Tuomet tam tikrais atvejais pacientas dispanserizuojamas, stebimas reguliariai kartojant rentgenologinius tyrimus. Kartais iš įprastų rentgenogramų nepakanka informacijos, tada daromas magnetinis rezonansas ar kompiuterinė tomografija. Reikia detalesnio ištyrimo, bet dažniausiai tai – neinvaziniai tyrimai. Jeigu kyla abejonių ar įtarimų, kad gali būti navikas, tenka iš tos vietos imti nedidelį gabaliuką audinių ir ištirti po mikroskopu.

Mūsų kolegos patologai taip pat labai svarbūs. Man yra tekę būti rimtuose seminaruose Italijoje, Bolonijoje esančiame Rizzoli institute, kur yra gilios tradicijos ir pas juos patenka daug pacientų. Ten kiekvienas atvejis aptariamas konsiliume, kuriame dalyvauja ortopedas, onkologas, patologas ir tik tuomet priimami sprendimai. Pastebėjus kaulų struktūros pokytį galima įtarti naviką, bet to naviko gali ir nebūti.

– Kokiu atveju pacientui dar ne per vėlu implantuoti protezą?

– Kuomet navikas neišplitęs į gretimus audinius, galime radikaliai visą kaulo segmentą su sąnariu pašalinti ir panaudoti segmentinį protezą. Nuo kelių iki keliolikos pacientų per metus Lietuvoje prireikia protezų.

Pirmiausia gydytojų konsiliumas nusprendžia, kad toks protezas reikalingas, tada kreipiamasi į ligonių kasas, kurios visiškai kompensuoja protezą. Jeigu navikas išplitęs, operacija gali būti pavėluota ir neduoti laukiamo efekto – lokaliai galbūt pašalinsime naviką, bet nesugaudysime visų metastazavusių jo židinių. Reabilitacija po operacijos trunka keletą mėnesių.

Kelio, klubo, peties sąnario su žastikauliu protezai dažniausi. Amputacija – radikali operacija, kuri pakankamai žaloja žmogų tiek fiziškai, tiek psichologiškai. O protezas yra amputacijos alternatyva. Anksčiau žmogui siūlydavo atlikti didesnę ar mažesnę galūnių amputaciją, bet šiuo metu galima atlikti plačią rezekciją ir implantuoti vidinį protezą, kuris įdedamas į buvusio pakenkto kaulo su sąnariu vietą – nebereikia išorinio protezo.