Ragina išsijudinti iš namų

L. Vasiliauskienė pasakoja, kad tinklaraštį pradėjo rašyti norėdama kitiems parodyti, kad auginant vaikus blogo oro iš tikrųjų nėra.

„Dažniausiai tą blogą orą įvardijame mes, suaugusieji, kai nenorime išeiti iš savo šiltos komforto zonos, o vaikams tik duok taškytis balose, lakstyti per lietų, žaisti purve. Norėjau paraginti suaugusiuosius tam tikra prasme tapti vaikais ir negalvoti apie blogą orą, – sako pašnekovė. – Kitas tinklaraščio tikslas – paskatinti šeimas keliauti su vaikais, išsijudinti iš namų, nes tai lengva daryti. Juo labiau kad prieš penkerius metus, kai pradėjau rašyti, pati niekur negalėjau rasti vienoje vietoje sukauptos informacijos, kur galima keliauti su vaikais, kur yra tam pritaikytų vietų.“

Kai Lina pradėjo rašyti tinklaraštį, turėjo dvi dukras. Dabar šeimoje jau trys mergaitės – aštuonerių Meda, penkerių Rūta ir dvejų Miglė. Keliauja jos, galima sakyti, nuo pirmųjų savo gyvenimo dienų.

Kada keliauti pradėjo mama? Irgi vaikystėje. „Visą gyvenimą buvau aktyvi, daug keliaudavau, į žygius eidavau. Gimus vaikams žinojau, kad tikrai nesustosiu, kad tai darysiu ir toliau“, – sako pašnekovė.

Pažintis: mažajai Miglei patinka gyvūnai, tad šeima mėgsta lankytis ūkiuose, kuriuose gyvūnus galima pažinti iš arčiau. / L. ir V. Vasiliauskų asmeninio archyvo nuotr.

Sėslaus poilsio neištveria

Žmonai pritaria ir Vidas, taip pat mėgstantis keliones, žygius, įspūdžius. Net ir vienas kitą jie atrado per keliones – nors buvo pažįstami ir anksčiau, cheminė reakcija įvyko orientacinėse varžybose, kuriose abu dalyvavo.

„Ar mes su vyru panašūs? Visai ne, tik mūsų pomėgiai panašūs, ir tai yra labai gerai. Kalbant apie keliones, mano vyras 100 proc. prioritetą skirtų važiavimui dviračiu, aš – ėjimui. Tai gerai, nes jeigu ne vyras, niekada nevažiuočiau į žygį dviračiu, o jeigu ne aš, jis tikrai neitų tiek kilometrų pėsčiomis. Svarbiausia, kad abu norime aktyviai leisti laiką. Jeigu bent vienas norėtų gulėti kur nors prie baseino – būtų problema“, – svarsto Lina.

Ji tikina, kad ir dukros labai mėgsta aktyvų poilsį – jos neįsivaizduoja, kad gali būti kitaip. Kartą šeima išvažiavo ramių atostogų į viešbutį prie baseino, mat buvo girdėję, kad su vaikais būtent tokios atostogos yra fantastiškas poilsis. Tačiau jau po dviejų dienų visi netilpo savo kailyje, buvo nuobodu ir visai nepailsėjo.

„Tada supratome, kad tai ne mums, tad mes mieliau renkamės gamtą, savo kelionių maršrutą, – sako Lina. – Tiesa, kiekvieną vasarą turime ir savaitę sėslių atostogų – vykstame į kempingą prie jūros Latvijoje, kur ant jūros kranto gyvenimui įrengtos stilizuotos statinės, dar užpernai buvusios net be elektros. Ten laukinė gamta, beveik nėra žmonių, tos statinės tokios mažos, kad jose gali tik miegoti – visą laiką esi priverstas būti lauke. Labai smagu ant jūros kranto gyventi. Tai vienintelės sėslios atostogos, kurios mums priimtinos.“

Įsiklauso į visų norus

Kaip šeima sprendžia, kur keliauti? Linos teigimu, padeda žinių bagažas, sukauptas iš keliavimo po Lietuvą mokyklos ir studijų metais. Lina mėgsta tyrinėti žemėlapius, planuoti keliones. Daug informacijos apie aplankyti vertas vietas atkeliauja iš socialinių tinklų, kur keliautojai dalijasi ne tik įspūdžiais, bet ir rekomendacijomis.

Vasiliauskų šeimoje visi draugiškai tariasi, ką veikti, ir siekia, kad būtų pusausvyra. Jeigu kažkurią dieną visi veikia tai, kas įdomiau suaugusiesiems, kitą dieną daugiau laiko skiria tam, ko norėtų mergaitės, – ar tai būtų žaidimų aikštelės, ar maudynės baseine, ežere.

„Manau, vaikams patinkančios veiklos naudingos suaugusiesiems, suaugusiųjų veiklos – vaikams, – sako Lina. – Juk vieni suaugusieji tikrai nevažiuotų į tokias vietas kaip, pavyzdžiui, ūkiai, kur galima gyvūnus paglostyti, pašerti, o turint vaikų tai tampa labai smagiu užsiėmimu, teikiančiu teigiamų emocijų ir vaikams, ir mums. Vaikams įvairios galerijos, muziejai taip pat nėra pirmo pasirinkimo objektai, tai jiems nelabai aktualu ir įdomu, bet po kurio laiko pamatai, kad prisimena, ką ten matė. Vadinasi, naudinga jų bendram išprusimui“.

Smagiai: Šeimyniškėlių piliakalnio muziejus nustebino veiklų gausa. / L. ir V. Vasiliauskų asmeninio archyvo nuotr.

Natūralu, pasak pašnekovės, kad dukroms patinka įvairūs atrakcionai, vandens pramogos, bet ir žygius gamtoje ar kalnuose jos mėgsta. Įveikti tam tikrus maršrutus gali net mažiausioji Miglė, nes yra įvairių nešioklių, kuprinių mažiesiems – jei nebegali eiti pati, tėvai paneša. Vyresnės dukros kalnuose yra net po 15 km nuėjusios – lėtai, bet visą kelią įveikė pačios.

Dvimetei Miglei patinka gyvūnai, tad šeima jau yra aplankiusi gausybę ūkių, kuriuose galima gyvūnus ne tik pamatyti, bet ir paliesti.

„Dabar daugelis vaikų nebeturi kaimo ir gyvūnus mato tik knygose, tai jiems tikrai būna labai didelis įspūdis pamatyti juos gyvai. Pavyzdžiui, mano aštuonmetė per tiek laiko, kiek keliaujame, vis dar nemačiusi gyvos kiaulės. Alpakas, lamas, net kupranugarį Lietuvoje matė, bet niekur nepavyko pamatyti gyvos kiaulės – tik knygose ir per televizorių“, – pasakoja mama.

Pranoksta lūkesčius

Liną pastaruoju metu nustebino pasikeitę Lietuvos muziejai – jie tapo daug įdomesni ir suaugusiesiems, ir vaikams. Tiek šeimos neseniai aplankytas Klaipėdos miesto, tiek Bitininkystės muziejai, tiek Anykščiuose Šeimyniškėlių piliakalnio muziejus suteikė daugiau žinių, įspūdžių ir naudos, nei buvo tikėtasi.

„Šeimyniškėlių piliakalnio muziejus įsikūręs ant piliakalnio pastatytoje medinėje pilyje. Visą laiką galvojau, kad ten tiesiog kažkoks medinis aptvaras ir nieko įdomaus nebus, bet nuėjusi vidun labai nustebau. Ten sukurta viduramžių žaidimų aikštelės atmosfera, kur tiek vaikai, tiek suaugusieji gali išbandyti kovas maišais, kardais, metalo detektoriumi ieškoti lobio, dalyvauti archeologiniuose tyrinėjimuose, virti arbatą, pinti iš vytelių. Tikrai labai įdomi vieta sukurta“, – pasakoja pašnekovė.

Egzotika: nepakartojami įspūdžiai keliauninkų laukė Vinetu kaime, indėnų istorijos muziejuje po atviru dangumi./ L. ir Vido Vasiliauskų asmeninio archyvo nuotr.

Džiugina ir tai, kad atsiranda vis daugiau jau minėtų šeimos ūkių, kurie padeda vaikams pažinti gyvūnus, sužinoti apie jų laikymą, o ne tik pamatyti juos zoologijos sode už tvoros. Pavyzdžiui, viename iš ūkių vaikai gali surinkti dar šiltus vištų kiaušinius, sudėti juos. Tokie dalykai labai svarbūs vaiko pasaulio pažinimui.

Ieško pigesnių alternatyvų

Tinklaraštyje „Nėra blogo oro“ Lina rašo ir apie tai, jei nuvykę randa kažką sulaužytą ar sugadintą, nepritaikytą apsilankymams su vaikais. Bene labiausiai ją liūdina, kad vis dar yra vietų, kurios tikrai įdomios, vertos dėmesio, bet į vaikus ten žiūrima įtariai – kad tik nieko nepaliestų, nesugadintų, nebėgiotų. Tokia patirtimi Lina irgi pasidalija.

Kelionės paprastai nemenkai kainuoja. Ar įmanoma Lietuvoje keliauti pigiai? Pašnekovės manymu, įmanoma. Juk turime nuostabią gamtą, upes, ežerus ir miškus. Galima pasiimti palapines, keliauti dviračiais, traukiniais – pakeisti automobilį į alternatyvų transportą, kuris yra pigesnis ir suteikia daugiau įspūdžių.

„Labai norėčiau šeimas paskatinti išbandyti keliavimą su palapine, išeiti iš komforto zonos. Tai ir vaikams visai kitoks poilsis – kaip jie stipriai paauga per tas kelias dienas, kai patys gaminasi valgį, kūrena laužą, plauna indus ežero vandeniu. Tai visai kitoks vaikų ugdymas“, – įsitikinusi Lina.

Pažintiniai takai, apžvalgos bokštai Lietuvoje nemokami. Yra ir nemokamų muziejų, o kitus galima nemokamai aplankyti paskutinį mėnesio sekmadienį – tai padeda sutaupyti daugiavaikėms šeimoms ar auginančioms vaikus su negalia. Taupyti padeda ir „Šeimos kortelė“.

Judriai: tingios atostogos prie baseino – ne Vasiliauskų šeimai. Net ir mergaitės mieliau renkasi aktyvų poilsį. / L. ir V. Vasiliauskų asmeninio archyvo nuotr.

„Lietuva apskritai yra kelionėms palanki šalis, nes ji nedidelė ir galima puikiai išsiversti be nakvynės, tą pačią dieną kažkur nuvažiuoti ir grįžti. Neretai mes taip ir dėliojamės planus, – sako daugiavaikė mama. – Kitas dalykas – kad galėtumėm daugiau keliauti, kažko tenka atsisakyti. Kiekvienas tikriausiai sprendžia pagal prioritetus ir gyvenimo būdą.“

Vasaros kelionės suplanuotos

Paskutinį gegužės savaitgalį Vasiliauskų šeima pradės vasaros kelionių sezoną išvyka į Latviją. Maždaug 30 km už Lietuvos ir Latvijos sienos yra nuostabus Tervetės nuotykių parkas. Anot Linos, jame sukurta pasakiška aplinka vaikams, su medinėmis laipynėmis, mediniais nameliais, po parką vaikštančiais personažais. Šeima prieš kelerius metus ten yra buvusi, o dabar jau visos dukros paaugo iki tokio amžiaus, kad visoms trims ten bus įdomu.

Vasaros pradžioje įgyvendins seną svajonę – kemperiu važiuos į Norvegiją ir keliaus po kalnus. „Gimus trečiam vaikui, mūsų šeimai smarkiai pabrango viešbučiai, nes dažniausiai jau siūloma apsigyventi dviejuose kambariuose, o mes nelabai galime sau tai leisti. Todėl pradėjome ieškoti alternatyvių keliavimo būdų. Taip gimė kelionės kemperiu idėja. Sužinojome, kad Norvegijoje su kemperiu gali stoti bet kur, tiesiog gamtoje, tad nereikės mokėti kempingo mokesčių – taip ir sutaupysime“, – sako keliautoja.

Suplanuota jau šeštoji tradicinė kelionė į Latvijos laukinį paplūdimį, kad mergaitės pabūtų prie jūros. Kiek liks laisvų dienų ir savaitgalių, šeima planuoja tyrinėti Žemaitiją, Dzūkiją – Lina jau sudariusi netrumpą sąrašą, kur reikia nuvažiuoti ir ką pamatyti.

„Paprastai klausimų kyla tuomet, kai keliauti su vaiku planuoja vienas iš tėvų. Dažniausiai teiraujamasi, ar reikalingas kito iš tėvų sutikimas, taip pat tėvai domisi, kokie dokumentai reikalingi, kai vaikas keliauja su seneliais ar kitais artimaisiais“, – teigia specialistė.

Pasak jos, jeigu vaikas vyksta atostogauti su vienu iš tėvų, jokių papildomų dokumentų – sutikimų, leidimų, įgaliojimų – nereikia. Šiuo klausimu nesusipratimų neturėtų kilti ir tarp skyriumi gyvenančių tėvų.

„Išimtys numatytos tik tais atvejais, jeigu šalys yra sutarusios kitaip ir tai numačiusios teismo patvirtintuose dokumentuose. Pavyzdžiui, kad vaiko išvykimas į užsienio valstybę galimas tik su kito iš tėvų sutikimu. Tuomet vaiko tėvai privalo apie atostogas kitoje valstybėje informuoti vienas kitą, pateikti numatytą informaciją“, – sako teisininkė.

Jeigu vaikas vyksta su artimaisiais – kartu nekeliauja nė vienas iš tėvų – dėmesį reikėtų atkreipti į tai, ar šalis  į kurią vykstama, priklauso Šengeno erdvei.

„Jeigu vaiką išleidžiate atostogauti su artimaisiais į Šengeno erdvei priklausančią šalį, jokių papildomų dokumentų ir sutikimų nereikia. Vykstant į Šengeno erdvei nepriklausančias šalis, pvz., Turkiją, Egiptą ir pan., būtinas vieno iš tėvų rašytinis ir notaro patvirtintas sutikimas. Jeigu pora gyvena skyrium, reikalingas vieno iš tėvų sutikimas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta“, – dėmesį atkreipia R.Silvanovič.

„Yra buvę, kai žmogus kreipėsi į policiją dėl neva pagrobto ir į Turkiją išvežto vaiko. Paaiškėja, kad taip tėtis norėjo išreikšti protestą dėl vaiko kelionės su mama ir jos naujuoju draugu. Tačiau mama šiuo atveju nieko nepažeidė ir visiškai teisėtai išvyko atostogauti į svečią šalį“, – apie skyrium gyvenančių tėvų konfliktus pasakoja teisininkė.

R.Silvanovič primena, kad vaikas turi teisę į poilsį ir turiningą laisvalaikį, todėl tėvams reikėtų palikti nesutarimus nuošalyje ir dovanoti vaikams galimybę keliauti, matyti, pažinti.

Teisininkė atkreipia dėmesį į tai, kad skyrium gyvenančio vieno iš tėvų sutikimas nereikalingas, tik kai iš šalies išvykstama laikinai, t.y. ne nuolatinai gyventi.

Atmintinė tėvams

*Sužinokite, kokie asmens dokumentai – asmens tapatybės kortelė ar pasas – tinkami vykstant į pasirinktą užsienio valstybę. Vaiko gimimo liudijimas netinkamas.

*Atkreipkite dėmesį į dokumentų galiojimo laiką, nes vaikų asmens dokumentai galioja trumpiau – dvejus ar penkerius metus. Daugelis šalių reikalauja, kad pasas galiotų ilgiau nei šešis mėnesius nuo kelionės pabaigos.

*Jeigu vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, pavarde ir jei duomenų apie vaiko gimimą nėra Lietuvos gyventojų registre, svarbu turėti vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą.

*Prieš laikinai išvykdami į užsienio valstybę, įsigykite kelionės sveikatos  / gyvybės draudimą, kuris prireikus padengtų gydymo išlaidas.

*Pasidomėkite šalies, į kurią vykstama atostogauti, taikomomis rekomendacijomis, galiojančiais apribojimais dėl COVID-19 ligos.

– Jūsų kelionių geografija įspūdinga – 32 aplankytos šalys. Kada pradėjote keliauti? Kurios šalys paliko didžiausią įspūdį?

– Keliauti pradėjome tikrai ne nuo mažens, nes nei aš, nei Meinardas vaikystėje nekeliavome. Mūsų tėvai turėjo kitų užsiėmimų ir labiau mėgo atostogas Lietuvoje. Aš pradėjau keliauti, kai Lietuvoje atsirado pigių skrydžių bendrovė "Ryanair". Prisimenu, kad tuo metu buvau pirmame ar antrame universiteto kurse, tad pajamų neturėjau daug, bet buvo didžiulis noras keliauti. Su draugais nusipirkome kelionę į Vokietiją, Brėmeną. Bilietai kainavo tik kelis litus. Į Maljorką, Italijos miestus – vos 3–4 litus, tai mes ir skrisdavome. Kartais miegodavome po palmėmis arba programėlėje rasdavome nemokamų nakvynių pas žmones. Taip ir užsikrėtėme tuo kelionių virusu. Žinoma, vėliau pajamos didėjo, keliauti buvo galima komfortiškiau. O kalbant apie mėgstamiausią šalį – tai Havajai. Per "Work and Travel USA" darbo mainų programą turėjome galimybę ten gyventi, dirbti, keliauti ir pažinti šalį ne per savaitę ar dvi, o per keturis mėnesius. Havajai paliko labai didelį įspūdį. Su vyru pajuokaujame, kad ten vykti galima tik tada, kai esi aplankęs bent 20 pasaulio šalių, nes, išvykus į kitą kelionę, Havajams prilygti sunku.

– Gal ir su vyru susipažinote keliaudami?

– Su vyru susipažinome ne kelionėje, bet jos turi labai didelę reikšmę mūsų šeimai. Mūsų rimta draugystė užsimezgė per keliones, mes susižadėjome kelionėje. Jos visą laiką greta.

– Šiuo metu vienoje rankoje sūpuojate kelių mėnesių kūdikį, kitoje laikote mažamečio sūnaus rankutę, tačiau renkatės ne poilsines, o aktyvias keliones. Kaip sekasi tokiose kelionėse su vaikais? Ar tai jų nevargina?

– Keliauti su vaikais daug kam atrodo sudėtingas išbandymas. Na, tai tikrai ne tas pats, kas keliauti dviese. Visų pirma, reikia pasidaryti labai daug namų darbų. Turi pasiruošti maršrutą (įsitikinti, kad jis bus saugus vaikams, nebus per daug sudėtingas, neužims labai daug laiko), numatyti pramogas. Aišku, įvertinti savo vaiko gebėjimus – yra vaikų, kurie gali nueiti 10 km, ir yra vaikų, kurie nenueis nė kilometro. Mes viską organizuojame pagal savo vaikus: žinome, kad vyresnėlis sūnus Jokūbas gali įveikti tokias keliones, o Ūlai kol kas nėra skirtumo, nes miega nešioklėje. Tiesą sakant, kai gimė sūnus, galvojome, kad keliones teks apriboti, todėl reikia važiuoti į Turkiją, kur viskas įskaičiuota. Kaip tarėme, taip ir padarėme – nuvažiavome mes į Turkiją, ir tai mums buvo pačios blogiausios atostogos (juokiasi). Nebuvo ką veikti. Tai mes su vyru susiradome kažkokį autobusiuką, išvažiavome į miestelį, ten susiradome kalnus ir nuėjome palaipioti. Na, tada šiek tiek praskaidrėjo mūsų atostogos, bet pasakėme sau – ne, dabar važiuosime į Turkiją tik tada, jei bus koks nors labai geras viešbutis, kuriame tikrai bus veiklos, arba tada, kai išeisime į pensiją ir negalėsime daug vaikščioti (juokiasi). Todėl ir renkamės aktyvesnes atostogas. Mūsų gyvenimo būdas toks – sportuojame, daug laiko leidžiame lauke.

Kompensacija: Elena žino, kad keliaujant su vaiku reikia atlikti daug namų darbų, tačiau patirti įspūdžiai atperka visą vargą.

– Jokūbas, kaip ir tėveliai, pripratęs daug vaikščioti?

– Taip, jis jau būdamas dvejų nubėgdavo 2 km. Jis matydavo pavyzdį, kad su vyru einame pabėgioti, ir pats norėdavo. Meinardas kažkada juokais jam uždėjo sportinį laikrodį – vaikas yra nubėgęs 2 km be sustojimo. Dabar, aišku, gal nebėra toks sužavėtas bėgimu, labiau žavisi dviračiu. Jis labai aktyvus vaikas, laukia kelionių. Per prievartą jo nevedame, viskas vyksta su jo noru ir sutikimu.

– Kokių sunkumų iškyla keliaujant su vaikais?

– Visų pirma, kuo daugiau vaikų, tuo daugiau daiktų. Ir kuo mažesni vaikai, tuo didesni daiktai (juokiasi). Vežimai, automobilio kėdutės ir visa kita. Tas daiktų sukrovimas yra didžiausias iššūkis. Na, ir tai, kad kažkas įvyksta ne pagal planą. Pavyzdžiui, stengiamės visa dieną suplanuoti taip, kad ir vaikams būtų gerai, kad ir pietų miegelio spėtų pamiegoti, ir pavalgytų, bet jei aplinkybės, kurios nuo mūsų nepriklauso, pasikeičia, tai ir kaprizų būna, ir pervargsta.

– Kaip tada susitvarkote?

– Į tai galima pasižiūrėti dvejopai. Prieš keliones stengiuosi nupirkti naujų knygelių ir žaislų, kad lėktuve ar nenumatytose situacijose galėčiau užimti vaiką veikla, parodyti jam dėmesį. Bet kartais būna, kad nieko negali pakeisti – reikia išleisti tas emocijas. Tai aš ir leidžiu vaikui jas išleisti. Jis nusiramina,  tuomet galime keliauti toliau. Turbūt nė vienoje kelionėje to neišvengsi, nes vaikai pavargsta, jiems atsibosta – tai normalu.

– Kaip kelionėse sekasi pasiskirstyti pareigomis su vyru?

– Kelionės yra mano hobis. Meinardas labiau meno žmogus, jam nepatinka jokie popierizmai, paieškos, tai už maršrutus, bilietų pirkimą ir kitus panašius dalykus esu atsakinga aš. Man tai labai patinka. Dažniausiai jis sutinka su mano nuomone ir mano pasiūlytais maršrutais, o kartais ir pats kažką prideda. Kadangi beveik kiekvienoje kelionėje nuomojamės automobilį, tai vyras yra atsakingas už niuansus, susijusius su automobiliu: nuoma, kelių mokesčiai, aikštelės. Kelionėse jis nepalieka manęs vienos su dviem vaikais. Abu su jais užsiimame vienodai. Niekada nei pykčių, nei nesutarimų dėl to nebuvo ir tikiuosi, kad ateityje neiškils.

Kai keliauji su kūdikiu, maršrutas turi būti apgalvotas, apžiūrėtas ir išdėliotas taip, kad neprisikurtume fantazijų, jog per dvi dienas nuvažiuosime 3 tūkst. km.

– Kelionėse su vaikais baiminamasi virusų. Kokių saugumo priemonių imatės?

– Taip, visuomet yra ta baimė... Keliaujant ir su vaikais, ir be jų yra pravartu turėti vaistinėlę su pagrindiniais vaistais: nuo skausmo, karščiavimo, žaizdų ir panašiai. Turime ir gydytojos kontaktus. Prieš keliones visuomet pasižiūriu tose šalyse esančias klinikas, į kurias prireikus galėčiau kreiptis. Nesame keliavę ten, kur siaustų virusai. Bet vaikas gali susirgti ir Lietuvoje žaisdamas smėlio dėžėje.

– Pasidalykite patirtimi, ką svarbiausia įsidėti į kelionių krepšį?

– Tai priklauso nuo krypties – ar keliausite į kalnus, ar kur nors prie jūros, vandenyno. Visais atvejais su mumis keliauja kremas nuo saulės. Visada turime termodrabužius, kurie tinka ir kalnuose, ir aktyviam laisvalaikiui. Taip pat – neperšlampama striukė, galvos apdangalai, nešyklė, įkrovikliai, vaistinėlė, asmens dokumentai ir vairuotojo pažymėjimas. Jo Lietuvoje jau nelabai reikia vežiotis su savimi, todėl žmonės gali pamiršti, kad keliaujant svetur vairuotojo pažymėjimą reikia turėti. Mes mėgėjai keliauti tik su rankiniu bagažu. Ne dėl taupumo, bet dėl to, kad neapsikrautume daiktais. Net juokaujame, kad ir kiek mažai daiktų pasiimtume, vis tiek atsiras tokių, kurių nepanaudojome. Taip, galbūt komfortiška keliauti su dideliu lagaminu, bet net jeigu ir nuomoji automobilį, susigrūsti tuos visus lagaminus, vežimėlį… Todėl mums pakanka rankinio bagažo ir dar nebuvo, kad kažko labai pritrūktų. Na, o jei ir pritrūktų, tai ne akmens amžiuje gyvename – visko galima įsigyti.

– Kelionėms žmonės renkasi įvairias transporto priemones – automobilį, traukinį, lėktuvą. Kaip patogiausia keliauti su vaikais?

– Kai keliauja mūsų šeima, nebūna taip, kad apsistotume vienoje vietoje. Mūsų tikslas – pamatyti šalį iš visų kampų. O kai šeimoje – keturi asmenys, patogiausia transporto priemonė yra automobilis. Taip, galime keliauti traukiniu, bet nepatogu dėl daiktų, o ir kainos atžvilgiu būtų brangiau. Keliaujant automobiliu viską, ko reikia, turi po ranka. Automobilis kelionėse mums tampa tarsi mažaisiais namais. Žinoma, dideliems atstumams įveikti renkamės lėktuvus. Pavyzdžiui, kai keliavome po Ameriką, kurioje atstumai išties yra labai dideli, rinkomės skrydžius. Bet tik dėl to, kad su mumis keliavo vaikas: mes stengiamės nepraleisti daugiau nei 2–3 valandų transporto priemonėje. Su vyresniu vaiku tie laiko tarpai jau ilgėja, bet kūdikiui reikia patogios padėties. Kai keliauji su kūdikiu, maršrutas turi būti apgalvotas, apžiūrėtas ir išdėliotas taip, kad neprisikurtume fantazijų, jog per dvi dienas nuvažiuosime 3 tūkst. km.

– Tai vienas iš pagrindinių patarimų keliaujant su vaikais – neplanuoti ilgesnės nei 2–3 valandų kelionės?

– Taip. Arba daryti pertraukėles. Aišku, kol vaikai miega – tol viskas gerai. Kaip su vyru juokaujame – važiuojame tol, kol vaikai miega. Kai atsikelia – stojame. Tada stengiamės ilgiau pasivaikščioti, prasiblaškyti, kad ir kūdikiui, ir vyresniam vaikui keliauti būtų komfortiška. Tuomet keliaujame toliau. Jei per dieną reikia nuvykti ilgesnį atstumą, sustojame ilgesniam laikui – ir viskas būna gerai.

– Ar kartais pasvajojate išvykti į kelionę tik su vyru ar draugų kompanija?

– Mes neretai ir keliaujame su draugų kompanija. Jie – irgi su vaikais. Dviese irgi spėjome pakeliauti, bet tikrai neatmetame tos galimybės, kad, kai kūdikis paaugs, turėsime kelionių ir sau. Na, bent kartą per metus. Nematau nieko blogo, kai tėvai išvažiuoja dviese. Žinoma, ne mėnesiui ar dviem, bet 4–5 dienoms. Nuo to tikrai pasaulis nesugrius.

– Jūsų "Instagram" paskyros sekėjai gali grožėtis įspūdingomis kalnų nuotraukomis. Ar kalnų žygiai – jūsų aistra?

– Tikrai taip. Mes esame ne miesto keliautojai. Vienintelė išimtis – Niujorkas, kur likome ilgesniam laikui ir ten buvo ką pamatyti. Bet dažniausiai miestams skiriame mažiausiai laiko. Kažkaip savaime mus nugali kalnai, miesteliai, kaimeliai, gamta. Galbūt kai kam ir keista, nes esame sostinės gyventojai, labai mylime Vilnių ir nenorėtume gyventi mažesniame miestelyje. Bet kelionių metu renkamės tuos mažesnius miestelius. Kadangi Lietuvoje kalnų nėra, gal todėl taip ir traukia.

– Neseniai grįžote iš nuostabiai gražaus krašto – Austrijos. Kodėl pasirinkote į šią šalį vykti su kūdikiu? Kuo Austrija jus sužavėjo?

– Trumpas skrydis, lengvai automobiliu apvažiuojama šalis – tai turint kūdikį labai aktualu. Nereikia kasdien praleisti daug laiko automobilyje. Austrija yra ta šalis, kuri tinkama tiek miesto, tiek gamtos mėgėjams. Kas mėgsta miestus – sostinėje Vienoje tikrai yra ką pamatyti, o kas myli gamtą, kalnus ir žygius – jiems taip pat čia yra ką veikti. Tos vietos, kuriose mes buvome, tinkamos kelionėms su vaikais. Nebūtina kopti į kalnus, gali būti ir prie kalno – bus taip pat gražu. Ten yra Alpės ir Didysis Alpių kelias, tituluojamas vienu gražiausių kelių Europoje, į kurį vyksti automobiliu. Turistas šį kelią pravažiuoja automobiliu, grožisi vaizdu pro langą ar išlipa pasivaikščioti. O mes nusprendėme, kad norime patirti Alpes, todėl išėjome į 3–4 valandų žygį.

– Ką patartumėte jaunoms šeimoms, besiruošiančioms į kelionę?

– Nereikia nusiminti, jei kažkas vyksta ne pagal planą. Visose situacijose yra išeitis – reikia ieškoti alternatyvų. Tarkime, kelionėje ėmė lyti, todėl negalite kopti į kalną, bet galbūt kažkur netoli yra zoologijos sodas, kurį galite aplankyti. Reikia turėti omenyje, kad kelionėse pasitaiko visko.

Šešerių Medą, trejų Rūtą ir kelių mėnesių Miglę drauge su vyru Vidu auginanti moteris laužo stereotipą, kad keliauti su mažais vaikais sudėtinga. Ji tiki: viskas priklauso nuo požiūrio.

Sunkiausia dalis – išsiruošti

L.Vasiliauskienė neretai nustebina aplinkinius. Daugeliui atrodo, kad, pasiėmus mažą vaiką į kelionę, jis tik zirs arba nuobodžiaus. Tačiau vyresniosios Linos atžalos be jokio vargo savo kojytėmis nužygiuoja ne vieną kilometrą ir nekantraudamos laukia naujų kelionių. Pašnekovės manymu, daug kas priklauso nuo to, kokie šeimos pomėgiai buvo iki vaikų atsiradimo.

"Su vyru niekada nemėgome poilsinių kelionių, mums patikdavo leisti laiką aktyviai. Gimus pirmajai dukrytei, aplinkiniai tikino, kad mums nebepavyks taip lengvai keliauti, teks rinktis "viskas įskaičiuota" pobūdžio atostogas. Tačiau įvyko atvirkščiai – dukra labai lengvai, be didesnių kaprizų, įsiliejo į mūsų gyvenimo ritmą, – atskleidžia L.Vasiliauskienė. – Medai būnant vos šešių mėnesių, mes jau užsienyje leidomės į 20 km žygius. O Lietuvoje keliaudavome kiekvieną savaitgalį. Dukrelę įsidėdavome į nešyklę – ir pirmyn. Kita vertus, mūsų pirmagimė – iš prigimties labai ramus vaikas. Tiesą pasakius, keliauti su dukromis man kur kas lengviau, nei su jomis leisti laiką užsidarius namuose."

Pasak pašnekovės, keliaujant su trimis vaikais, kurių vienas yra kūdikis, sunkiausia yra išsiruošti iš namų. Juk reikia visiems padėti susikrauti daiktus, viską suruošti ir sužiūrėti, ar niekas nieko nepamiršo. Vis dėlto moteris džiaugiasi, kad vyresnioji dukra jau yra gana savarankiška ir gali pati susidėti daiktus į kuprinę ir apgalvoti, ko kelyje prireiks.

Imti pavyzdį iš vaikų

Norėdama ir kitus paskatinti dažniau keliauti su vaikais, Lina ėmė rašyti tinklaraštį "Nėra blogo oro". Šiuo posakiu moteris dažnai vadovaujasi kasdienybėje.

"Juokauju, kad šių metų pavasaris išbandė mano tinklaraščio pavadinimą, nes oro sąlygos tikrai nelepino. Kita vertus, išties manau, kad nėra blogo oro, tik prasta apranga. Turėtume dažniau imti pavyzdį iš vaikų, kurie dar neišmoko lietaus ir vėjo sieti su diskomfortu, – šypsosi moteris. – Suaugusiesiems keliauti per lietų reiškia išeiti iš komforto zonos, o vaikams smagu, nepriklausomai nuo to, ar šviečia saulė, ar lyja. Išėjusios į lauką, mano dukros visada atranda ką nors naujo. Jos gali virti purvo košę, žaidimų aikštelėje kasti kanalus, sujungdamos vieną balą su kita, ar upeliais plukdyti lapų laivelius."

Tad, pasak Linos, nereikėtų vengti kelionių lyjant lietui. Vaikams tokia patirtis dar įdomesnė – jie gali lakstyti po balas ir  atrasti ką nors naujo. O jų tėvams tai puiki proga aplankyti pažintinius takus, kai juose mažiau žmonių. Juk saulėtą dieną, kai visi išsiruošia iš namų, gali būti sunku įvertinti tikrąjį lankytinos vietos grožį.

"Lietuvoje turime puikią galimybę išgyventi visus keturis metų laikus. Todėl nereikėtų apsiriboti tik vasara – mūsų šalies gamtą verta pažinti visokią", – ragina patyrusi keliautoja.

Esu įsitikinusi, kad keliavimas su vaikais ugdo ne tik jų savarankiškumą, bet ir empatiją supančiai aplinkai, meilę savo šaliai, stiprina visos šeimos ryšį.

Smagūs atradimai

Pradėjusi rašyti tinklaraštį, L.Vasiliauskienė užsibrėžė kiekvieną savaitę pristatyti po naują idėją šeimoms: kur būtų galima nukeliauti, ką įdomaus nuveikti. Savaitiniais įrašais moteris norėjo paskatinti tėvus leisti laiką su savo vaikais, drauge keliauti, atrasti, patirti.

"Kartais per darbus, stresą ir skubėjimą nebelieka jėgų kelionei suplanuoti. Tačiau, išvydus sudominusį pasiūlymą, tikrai kils noras ištrūkti iš namų, – įsitikinusi tinklaraštininkė. – Kol dar dirbau, su vyru ir vaikais turėdavome šeimos sekmadienius, per kuriuos leisdavome laiką kartu, keliaudavome. Man išėjus į motinystės atostogas, mūsų kelionės dar padažnėjo, nes su dukromis dabar galiu keliauti ir darbo dienomis. Todėl šiokiadieniais su mergaitėmis traukiame į paprastesnes išvykas, o sekmadieniais visi drauge nuveikiame ką nors dar įdomiau. Tad ir įrašų tinklaraštyje padaugėjo."

Žinoma, augant atžaloms, keičiasi ir jų interesai. L.Vasiliauskienė pasakoja, kad vyresnėms dukroms ilgą laiką labai patiko kelionės po gyvūnų ūkius.

"Dabar Lietuvoje vyrauja smagi tendencija. Vis daugiau ūkių, kurie anksčiau gyvūnus augindavo tik sau, atveria duris turistams, ir vaikai gali juos pamatyti iš arti. Juk šiais laikais ne visi turi senelius, gyvenančius tikrame kaime. Todėl mažiesiems labai naudinga nuvykti į ūkį, surinkti šiltus vištų kiaušinius, pažiūrėti kaip atrodo ožka, ją paliesti, pamaitinti, drauge pažaisti aptvare, – įvardija tokių kelionių naudą. – Mergaitėms šios išvykos labai patiko. Kaskart, kai planuodavome naują kelionę, jos klausdavo, ar galėsime aplankyti ir gyvūniukus. Augant, ypač vyresnei dukrai, pasidarė aktualūs pramogų parkai. Pavyzdžiui, medžių laipynės, vasaros rogučių trasos."

O pačiai L.Vasiliauskienei su vyru smagiausia žygiuoti pažintiniais takais. Šis variantas – optimalus visai šeimai. Mergaitėms patinka grožėtis gamta. Be to, didžioji dalis Lietuvos pažintinių takų yra pritaikyti neįgaliesiems ir mamoms su vežimėliais.

Pramogos visai šeimai

Vis dėlto didžiausi Vasiliauskų šeimos vasaros sezono favoritai yra basų kojų takai. Tai poros kilometrų takas, kurį reikia įveikti basomis, einant skirtingais paviršiais.

"Tokio pasivaikščiojimo metu turi eiti per smėlį, bristi per purvą, kulniuoti kankorėžiais, eglės spygliais. Ši patirtis ne tik labai įdomi, bet ir naudinga sveikatai, – atskleidžia L.Vasiliauskienė. – Kiek žinau, didesni tokie takai Lietuvoje yra trys – Jonavos rajone, Anykščiuose ir Biržuose. Keliaujant su šeima taip pat galima aplankyti ir nuotykių parkus, kurių nemažai Anykščiuose. Šis miestas kiekvieną vasarą yra viena populiariausių lietuvių krypčių, čia yra tiek daug ką nuveikti! Anykščiuose įsikūrę nuostabūs pažintiniai takai, įdomus labirintų nuotykių parkas, vasaros rogučių trasa, kuri labai patinka vaikams."

Kalbant apie pažintinius takus, pašnekovė išskiria Šventos mitologinį pažintinį taką, kuris yra ne tik nuostabaus grožio ir labai tvarkingas, bet ir edukacinis – susietas su lietuvių mitologinėmis būtybėmis.

"Praeitą vasarą lankėmės Vinetu kaime. Tai indėnų kaimelis šalia Klaipėdos. Čia praleidome vieną įspūdingiausių savaitgalių, nes miegojome indėnų palapinėse – tipiuose. Jos autentiškos, su ugniakuru viduje. Tiesa, mes jo nekūrėme dėl saugumo, kad mergaitės netyčia neprisiliestų prie karštų akmenų. Kaimelyje galima plaukioti baidarėmis Danės upe, jodinėti, dalyvauti būgnų ritualuose", – L.Vasiliauskienė pasakoja apie vieną iš labiausiai įsiminusių kelionių Lietuvoje.

Atostogos be patogumų

Dar vienas Vasiliauskų šeimos pomėgis – įdomesnių nakvynės vietų ieškojimas. Išvykus į ilgesnę kelionę, šeimai ne visada norisi miegoti viešbučiuose. Be to, neįprasta nakvynė suteikia kur kas įspūdingesnės patirties.

Tiesa, pašnekovė atkreipia dėmesį, kad tokios vietos dažniausiai būna pritaikytos poroms. Tad reikia šiek tiek daugiau pavargti, norint surasti vaikams draugišką neįprastą nakvynės vietą. Tačiau jų Lietuvoje ir artimame užsienyje tikrai yra. Šiuo metu mūsų šalyje sparčiai populiarėja glampingas – prabangus stovyklavimas palapinėse, įrengtose kaip viešbučio kambariai. Pasak L.Vasiliauskienės, norint išbandyti tokį stovyklavimą, verta apsilankyti Molėtuose.

Tiesą pasakius, keliauti su dukromis man kur kas lengviau, nei su jomis leisti laiką užsidarius namuose.

"Pernai teko miegoti ir Kelmės rajone įsikūrusiose jurtose. Ši patirtis mane labai maloniai nustebino. Nesitikėjau didelių patogumų, tačiau autentiškai pastatytos jurtos yra tikrai patogios, jaukios ir gana didelės, – pasakoja Lina. – Jau kelerius metus atostogaujame ir Latvijoje. Tikimės ten išvažiuoti šią vasarą, jei pavyks. Šioje kaimyninėje šalyje esame atradę įdomų kempingą – ant jūros kranto pastatyti nameliai-statinaitės yra be jokių patogumų – be elektros, vandens, bet su panoraminiu langu į jūrą. Nors atrodo baugoka su vaikais kelias dienas praleisti be patogumų, visa šeima nuostabiai pailsime. Jūros ošimas ir vaizdas per langą atperka viską. Tos penkios dienos ant jūros kranto mus visus puikiai atpalaiduoja, o vaikai vis klausia, ar vėl važiuosime. Norint šiek tiek daugiau pakeliauti su atžalomis, Latvija yra išties puiki kryptis. Kultūriškai ji artima Lietuvai, tad nebus problemų dėl maisto, nes mažiems vaikams tai itin aktualu. O pramogų tiek mažiems, tiek suaugusiesiems čia tikrai netrūksta."

Aktyvūs keliautojai Vasiliauskai dažnai renkasi ir kalnų kryptį. Šeima jau buvo išvykusi į pažintines keliones po Madeirą, Turkiją, Kretą.

"Keliauti su pirmagime buvo labai paprasta. Ją įsidėdavome į nešyklę ir nueidavome po 20 ar daugiau kilometrų kalnais. Gimus antrai dukrytei, pirmoji turėjo perleisti nešyklę sesei ir savo kojomis keliauti į žygius, – pasakoja trijų dukrelių mama. – Turbūt viena įspūdingiausių kelionių buvo po Pietų Ispaniją, kai keliavome į Sieros Nevados kalnus. Mūsų tada dar trimetė pirmagimė savo kojytėmis nukeliavo net 14 km kalnuotu paviršiumi."

Kelionės – gyvenimo mokykla

Išties neįprasta girdėti apie kalnais be kaprizų žygiuojančią trimetę. Akivaizdu, kad Vasiliauskų dukros labai savarankiškos. Galbūt tai lėmė, kad anksti buvo pratinamos prie pažintinių kelionių?

"Mūsų pirmagimė Meda buvo labai savarankiška nuo pat gimimo. Kartais atrodo, kad tik jos kūnui – šešeri, o ji pati gyvena jau nežinia kelintą gyvenimą, – juokiasi L.Vasiliauskienė. – Antroji dukrytė – kitokio charakterio, bet taip pat mielai leidžiasi į keliones, savo kojytėmis gali nemažai nueiti nepavargdama. Manau, labai svarbu, kad visos dukros keliauja nuo mažumės. Prieš kur nors keliaudami visada su jomis pasikalbame, sudominame. Pavyzdžiui, jei jos matė filmuką apie akmenis-trolius, keliaudami į kalnus tų trolių ir ieškome. O jei ruošiamės į pažintinį taką pelkėse, vakare dukroms paskaitau legendų apie laumes, maumus, kad joms būtų įdomu. Tada keliaudamos taku, jos fantazuoja, dairosi, ar nepamatys kur nors laumės. Esu įsitikinusi, kad keliavimas su vaikais ugdo ne tik jų savarankiškumą, bet ir empatiją supančiai aplinkai, meilę savo šaliai, stiprina visos šeimos ryšį."

Pasak pašnekovės, savo keliones šeima stengiasi derinti prie visų norų. Jei dieną keliaujama aktyviau, kaip patinka tėvams, tuomet vakare leidžiama mergaitėms išsirinkti, ką jos norėtų veikti. Galbūt jos norės nueiti į atrakcionus, suvalgyti ledų ar pasiturkšti fontane? Įtraukus vaikus į kelionės organizavimą, jiems tampa daug maloniau joje dalyvauti.

"Keliauti po Lietuvą tikrai labai patogu. Juk atstumai nėra dideli, o gražių ir įdomių vietų gausu. Per pastaruosius porą metų Lietuvoje pažintinių takų ir pramogų parkų dar padaugėjo. Ieškodama informacijos, vis atrandu naujų nematytų vietų, kurias knieti aplankyti", – džiaugiasi pašnekovė.

Ruošiantis į kelionę su vaikais ji pataria pasirūpinti mėgstamais užkandžiais, vandeniu ir pirmosios pagalbos vaistinėle. Juk niekada nežinai, kas gali nutikti. Keliaujant automobiliu, taip pat verta sugalvoti įdomios veiklos, kad vaikai neimtų nuobodžiauti ir zirzti.

"Tai gali būti piešimo lentos, magnetinės dėlionės. Galima kartu dainuoti, žaisti žodžių žaidimus, mokytis raidžių. Abi vyresnės mano dukros kelionių metu išmoko abėcėlę, skaičiuoti. O dabar dažniausiai žaidžiame žodžių žaidimus, susijusius su pasaulio geografija, – vardija smagias veiklas išradinga mama. – Svarbiausia – nebijoti žengti pirmo žingsnio, išsiruošti iš namų. Pakeisti aplinką – visai šeimai į naudą, pamatysite, kad keliauti su vaikais nėra taip jau sudėtinga!"

Ką šiuose miestuose veikti, kad laikas su vaikais netaptų kančia? Kaip sudominti tiek vaikus, tiek jų tėvus? Į kurį miestą nuvykti, kad savaitgalis su šeima suteiktų tik geriausias emocijas ir įspūdžius? Noriunoriunoriu.lt savaitgalio kelionių organizatorių komanda pateikia rekomendacijas, ką veikti su vaikais Ventspilyje ir Anykščiuose. Taip pat vertinimą, kurį miestą pasirinkti savaitgalio išvykai.

Ventspilis

Pauls Spridzans nuotr.

1. Ventspilio vandens nuotykių parkas

Nuotykių parke vaikai mėgausis dirbtinėmis 1.6 m aukščio bangomis, atrakcionais ir čiuožyklomis. Tėvai tuo metu galės atsipalaiduoti SPA centre ar pasikaitinti pirtyse.

2. Karvių paradas

Tarptautinis meno projektas, sulaukęs didžiulio populiarumo visame pasaulyje. Mieste išdėliotos įvairiaspalvės karvių skulptūros, kurių paieškos suteikia džiaugsmo ir azarto ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

3. Ventspilio paplūdimio vandens parkas

Šaliai Ventspilio paplūdimio įsikūrusiame vandens parke tiek mažieji, tiek suaugusieji turės galimybę paplaukioti baseinuose, atsipalaiduoti burbulinėje vonioje.

4. Ventspilio nuotykių parkas

Ventspilio nuotykių parke įrengtos 4 įvairaus sudėtingumo lyninių kelių trasos, kuriose jėgas išbandyti galės tiek vaikai, tiek suaugusieji. Be viso to, lankytojų laukia pramogos „Tarzano šuolis“, „Tiroliečių nusileidimas“, „Katapulta“, šokinėjimas su gumomis, dažasvydžio parkas, nusileidimas kalnų riedlentėmis – tad turint laiko, čia galima praleisti visą dieną.

5. Ventspilio vaikų miestelis „Fantazija“

Lielais prospekte esančiame vaikų miestelyje rasite daugiau nei 40 įvairių atrakcionų tiek mažyliams, tiek jau didesniems vaikams.

6. Elnių parkas

Šiek tiek už miesto, važiuojant link Būšniekų ežero galite apsilankyti Elnių parke. Čia tiek vaikai, tiek tėveliai turės galimybę stebėti tauriuosius elnius, stirnas bei šernus.

7. Džiunglių takas

240 metrų ilgio take visa šeima galės apžiūrėti medines įvairių egzotinių gyvūnų skulptūras. Taip pat nukeliauti virvėmis nuo vieno iki kito medžio bei apžiūrėti apylinkes iš apžvalgos bokšto.

8. Inkarų kolekcija

Buities muziejuje prie jūros eksponuojama didžiausia Baltijos šalyse inkarų kolekcija, taip pat čia galima rasti daugybę eksponatų, susijusių su senovine žvejyba – valtis, tinklų džiovyklas, žvejybos reikmenis.

9. Ventspilio kūrybos namai ir planetariumas

Ventspilio kūrybos namuose esančiame skaitmeniniame planetariume rodomi 360 laipsnių pažintiniai filmai apie astronomiją ir žvaigždes. Taip pat čia įrengtas teleskopas, per kurį galima stebėti žvaigždes ir planetas.

10. Renkio parkas

Žaismingas parkas džiugins visus šeimos narius. Vaikai čia galės apžiūrėti skulptūras – avytes, milžinišką musę ir kitus gyvūnus, o tėveliai pasigrožėti šimtamečiais medžiais, fontanais, tvenkiniu.

11. Ventspilio amatų namai

Ventspilio amatų namuose savo dirbtuves įsikūrę kalviai, keramikai, audėjai ir kiti amatininkai. Šie namai vilioja senovinių amatų gerbėjus ne tik galimybe gyvai išvysti jų darbą, bet tai pat ir galimybe įsigyti rankdarbių.

12. Lembergo skrybelė

Ventspilio miesto pakraštyje dirbtinai formuojamas unikalus kalnas, kurio papėdėje išsidėstę įvairūs atrakcionai, virvių trasa su kliūtimis, BMX trasa ir futbolo aikštė.

13. Mažasis traukinukas

Atrakcija mažiausiems keliautojams. Šiuo traukinuku visa šeima gali pasivažinėti po Pajūrio parką arba nuvažiuoti iki pramogų parko.

Anykščiai

Anyksciuparkas.lt nuotr.

1. Labirintų parkas

Aptvertoje 1 hektaro teritorijoje įsikūręs Labirintų parkas – puiki pramoga tiek vaikams, tiek suaugusiems. Šis parkas – puiki proga išbandyti savo sėkmę ir orientavimosi įgūdžius. Lankytojus pasitinka 3 skirtingi labirintai, kuriuose galima lenktyniauti, rasti labirinto centrą ir nepaklydus rasti išėjimą.

2. Šaudymo centras

Šiame šaudymo centre mažieji lankytojai, padedami tėvų ir instruktorių, turės galimybę išbandyti savo taiklumą pneumatiniais ginklais. Patyrusiems šauliams siūlomas šaudymas į skriejančias lėkštes, taip pat medžiokliniai, sportiniai ar net koviniai ginklai.

3. Dainuvos nuotykių slėnis

Keliaudami nuo medžio prie medžio, įveikdami skirtingo sudėtingumo trasas, įvairaus amžiaus lankytojai patirs neišdildomų įspūdžių. Taip pat kiekvienas norintis galės išbandyti „Skrydį per Šventąją“, kurio ilgis – daugiau nei 300 metrų. 6-11 metų vaikams įrengta speciali „Mažylių trasa“.

4. Lajų takas

Tai maždaug 300 metrų ilgio takas medžių viršūnėmis (apie 21 m aukštyje), kurio pradžioje įrengtas apžvalgos bokštas, siekiantis net 36 metrus aukščio. Anykščių gyventojai ir svečiai čia užlipę turi galimybę apžiūrėti Anykščių šilelį, Šventosios upės vingius. Informatyvios lentelės, su informacija apie miške augančius medžius ir augalus, taip pat gyvenančius gyvūnus – puiki edukacinė programa vaikams.

5. Siaurojo geležinkelio muziejus

Puiki atrakcija visai šeimai – pasivažinėti vieninteliu Lietuvoje „siauruku“. 2 val. kelionės metu pravažiuosite dar prieš Antrajį pasaulinį karą statytą tiltą, dvarą, cerkvę, stebėsite įspūdingus gamtovaizdžius ir pažinsite Anykščių istoriją.

6. Puntuko akmuo

Tėvai prisimins vaikystę, o vaikai pamatys antrąjį pagal dydį Lietuvoje riedulį, apipintą dainomis bei legendomis. Puntuko akmuo – vienas iš žymiausių Lietuvos simbolių, todėl verta jį aplankyti su visa šeima.

7. Kalitos kalnas

Pramogų ir kalnų slidinėjimo centras kviečia praleisti laisvalaikį tiek žiemos, tiek vasaros sezono metu. Vasarą visa šeima raginama nusileisti vasaros rogučių trasa – tai beveik 500m ilgio atkarpa su posūkiais, kilpomis, tramplinu ir linksmaisiais kalneliais. Žiemos sezono metu čia kviečiami tiek pradedantieji, tiek jau pažengę slidininkai ir snieglentininkai.

8. „Cosmos Paukščių takas“

Tai Anykščių menų inkubatoriuje įsikūręs nedidelis veidrodžių kambarys. Užėjus į vidų kiekvienas pasijus tarsi begalinėje erdvėje, neturinčioje nei pradžios, nei pabaigos. Veidrodžių ir daugybės spalvas keičiančių lempučių pagalba pasijusite tarsi kosmose. Net patys mažiausieji bus sužavėti šiuo reginiu.

9. Anykščių kartingai

Aktyvų ir originalų laisvalaikį mėgstančioms šeimoms tikrai verta aplankyti Anykščių kartodromą. Čia rasite pramoginius važiavimus kartingais, keturračiais, motociklais, autokroso sportinio vairavimo mokymus bagiais, autokroso automobiliais, ralio vairavimo technikos tobulinimą ir ekstremalaus vairavimo mokymus nuosavais automobiliais. Šis kartodromas pramogas siūlo tiek žiemą, tiek vasarą!

10. SPA centras

Anykščiuose esančiame SPA centre atsipalaiduoti galės visa šeima. Čia veikia ne tik mineralinio vandens baseinas, sausa, turkiška pirtis, SPA zona su įvairiais masažais ir procedūromis, bet ir viešbutis bei restoranas. SPA centre taip pat siūlomos atskiros procedūros, skirtos vaikams.

Atstumas

Tiek viename, tiek kitame mieste veiklos tikrai daug, todėl apsispręsti gali padėti atstumas. Dažnai šeimos renkasi trumpesnę kelionę, nes ilgai būdami mašinose vaikai pavargsta, taip pat norisi greičiau pasiekti atostogų tikslą. Tačiau kartais tikrai verta rinktis ir ilgesnį kelią, o važiuojant apžiūrėti Latvijos ar Lietuvos apylinkes.

Atstumai nuo didžiųjų Lietuvos miestų iki Ventspilio bei Anykščių:

Vilnius – Ventspilis 439 km

Vilnius – Anykščiai 112 km

Kaunas – Ventspilis 402 km

Kaunas – Anykščiai 115 km

Panevėžys – Ventspilis 308 km

Panevėžys – Anykščiai 60 km

Šiauliai – Ventspilis 233 km

Šiauliai – Anykščiai 133 km

Klaipėda – Ventspilis 217 km

Klaipėda – Anykščiai 303 km

Sezoniškumas

Rudeninis lietus nedžiugina ir ragina pasilikti namie? Neklausykite jo! Puikiai praleisti savaitgalį, pramogauti ir patirti daugybę įspūdžių galima ne tik šiltuoju metų laiku, bet taip pat rudenį ir žiemą.

Anykščiuose šaltuoju metų laiku galite apsilankyti SPA centre, „Cosmos“ paukščių take, pasivaikščioti Anykščių šilelyje esančiu Lajų taku, aplankyti Puntuko akmenį bei Siaurojo geležinkelio muziejų. Ekstremalių pramogų mėgėjams visus metus veikia kartodromas bei Kalitos kalnas.

Ventspilyje šaltuoju metų laiku sušilti padės karvių skulptūrų paieška, Džiunglių takas, amatų namai, kūrybos namai ir planetariumas, elnių parkas.

Ką pasirinkti – Anykščius ar Ventspilį?

Griežto verdikto nei vienam, nei kitam miestui skelbti neišeina. Tiek vienas, tiek kitas turi daugybę veiklų, sudominančių visą šeimą, todėl verta Ventspilį ir Anykščius įtraukti į savo savaitgalio planus ir juos aplankyti su visa šeima. Savaitgalio kelionių organizatoriai pataria atsižvelgti ir į vaiko ar vaikų amžių. Ventspilyje daugybė vaikų žaidimų aikštelių, kurios sudomins 2-10 metų vaikus. Anykščiuose tokių aikštelių nėra daug, todėl šiek tiek vyresnio amžiaus (7-14 m.) vaikams jau būtų įdomesnė ir edukacinė dalis – pasivaikščiojimas po Lajų taką, kelionė Siauruku ar aktyvios vandens pramogos, kartingai bei nusileidimas rogutėmis. Visgi atkreipkite dėmesį į savo šeimos pomėgius ir pasirinkite juos labiausiai atitinkantį miestą.

Tad kur poilsiauti ir ką įdomaus pasiūlyti vaikams? Kelionių ekspertas sako, kad ir rudenį galima suorganizuoti įdomią ir turiningą kelionę.

„Ruduo yra toks metas, kai vasaros sezonas būna pabaigtas daugumoje kurortų, o žiemos pramogų vietos dar nepradėję savo veiklos, tad dažnai tėvams iškyla klausimas, kur atostogų vežtis vaikus. Pailsėti ir pasimėgauti šiltu oru galima lankantis Maltoje, lietuvių jau pamėgtose Kanarų salose, Egipte, Izraelyje, kur galima rasti nepamirštamų pramogų tiek mažiesiems keliautojams, tiek suaugusiems. Kartu su Lietuvos mokiniais, panašiu metu atostogauja ir kitų šalių moksleiviai, tad rudens atostogų metu visada pastebimas viešbučių užimtumo augimas šiose šalyse, todėl verta atostogomis pasirūpinti iš anksčiau“, – sako TopTravel.lt vadovas Tadas Rimkus.

Kur keliauti ir ką veikti per rudens atostogas?

Kipras

Kipras gali pasigirti ilgiausiu vasaros sezonu Europoje. Iki pat gruodžio šioje saloje vyrauja šiltas, malonus, vasariškas oras, galima drąsiai maudytis ir kaitintis saulėje. Net ir lapkričio mėnesį čia galėsite pamiršti sunkius paltus ir striukes. Keliavimas ne sezono metu suteikia ir kitų privalumų: kainos gerokai mažesnės, kaip ir žmonių kiekis populiariausiuose turizmo taškuose.

Nepraleiskite progos apsilankyti įspūdingame Pafoso zoologijos sode, kuris gali didžiuotis didele papūgų gausa, tigrais, žirafomis bei ypač retais baltaisiais liūtais. Norintiems pasidairyti po apylinkes ir susipažinti su salos istorija, būtina nuvykti į Kato Paphos archeologijos parką, kuriame gausu monumentų, menančių priešistorinius bei Antikos laikus. Turistų akį labiausiai traukia trečią tūkstantmetį skaičiuojančios mozaikinės grindys, vaizduojančios mitologinių herojų gyvenimą. Verta apžiūrėti ir kitus komplekso objektus, tūkstančių metų senumo pastatų liekanas, koridorius, kolonas. Parkas yra įtraukas į „Unesco“ pasaulio paveldo sąrašą.

Kanarų salos

Lietuvių pamėgtos Kanarų salos populiarios tuo, kad čia atostogoms oras tinkamas visus metus, tačiau idealiausia ten vykti lapkričio pradžioje. Mėgstantiems aktyvias pramogas su šeima ir nepamirštamus vaizdus, verta vykti į Tenerifę, kur lauks įspūdingasis Teidės ugnikalnis, siekiantis net 3718 metrų aukštį. Tai yra aukščiausias taškas visoje Ispanijoje. Kopiant į šią viršukalnę, atsivers nepaprasto grožio Atlanto vandenyno ir Kanarų salų vaizdai, o viršuje – įspūdingas krateris, kurio perimetras siekia net 48 km. Ugnikalnis kartu su jį supančiu parku yra įtrauktas į „Unesco“ Pasaulio paveldo sąrašą.

Norintys ne tokių aktyvių pramogų, turėtų užsukti į žymųjį Tenerifės Loro zoologijos parką, pilną linksmybių bei atrakcionų visai šeimai, jo plotas užima daugiau nei 13 hektarų. Parkas gali pasididžiuoti daugiau nei 3 tūkst. papūgų kolekcija. Nuostabus vandens pasaulis atsiskleidžia didžiuliame 1,2 mln. litrų akvariume, kur einant tuneliu galima išvysti spalvingą ir paslaptingą vandenyno gyvenimą. Vaikus pradžiugins delfinų pasirodymai, pingvinų kasdienybė bei tingiosios šimpanzės. Keliautojai rekomenduoja šio parko lankymui skirti visą dieną.

Malta

Puikus pasirinkimas norintiems derinti poilsį su pažintinėmis kelionėmis. Nors lapkričio pradžioje maudymosi sezonas jau gali būti pasibaigęs, tačiau džiugins saulė ir maloni šiluma. Be to, nuo rudens iš Vilniaus į Maltą bus galima nuvykti tiesioginiu skrydžiu. Malta tituluojama kaip nardytojų rojus, pasigrožėti povandeniniu pasauliu galės ir patyrę nardytojai, ir pradedantieji, nes nardymo kursai čia organizuojami visus metus.

Jei patyrinėti povandeninį pasaulį baugu, rekomenduojama nuvykti į senąją Maltos sostinę Mdiną, kuri užburia savo senove dvelkiančia dvasia, klaidžiais senamiesčio vingiais. Pasigrožėti Maltos gamta ir mėlynuojančia jūra galima užlipus ant šalia Mdinos esančios Dingli kalvos, kuri yra aukščiausias taškas visoje saloje.

Izraelis

Šiluma dvelkiantis Raudonosios jūros kurortas Eilatas gali pasiūlyti nepamirštamas atostogas. Šis kurortas yra patogioje vietoje, iš kurios galima nuvykti į žymiausias Pažadėtosios žemės vietas: Jeruzalę, Tel Avivą, aplankyti Negyvosios jūros pakrantes, užsukti į istorinius objektus. Bene įdomiausia atrakcija vaikams ir suaugusiems Eilate – delfinų gyvenimo natūralioje aplinkoje stebėjimas. Tad būtina nuvykti į Delfinų rifą, esantį už 15 km nuo Eilato. Drąsiausieji turi galimybę patirti nepasakomų įspūdžių ir paplaukioti kartu su delfinais. 

Norintiems pažinti Izraelio gamtą, būtina apsilankyti Raudonajame kanjone, kuris sužavės visus gamtos gerbėjus. Raudonos uolos, skaičiuojančios jau ne vieną milijoną metų, atima žadą savo dydžiu bei grožiu. Nors kelionė tarp 30 metrų uolų nėra ilga – beveik 200 metrų, tačiau siauri takeliai bei kopimai privers paprakaituoti visą šeimą. Pastangos to vertos – neįtikėtini vaizdai ir pojūčiai atpirks visus sunkumus.

Egiptas

Kelionių organizatoriams skraidinant tik į tas regiono vietas, kurios užtikrina keliautojų saugumą, Egiptas vėl tampa labai patraukliu pasirinkimu dėl itin palankių kainų ir „viskas įskaičiuota“ viešbučių. Oro temperatūra rudens rudens atostogų metu sieks iki 30 laipsnių, o turistų išsiilgę vietinio verslo atstovai padarys bet ką, kad jie čia pasijaustų kaip karaliai. Iš vietos prekeivių pasiderėjus galima įsigyti tikrai vertingų kaljanų, audinių, papuošalų ar suvenyrų, paragauti autentiškų patiekalų. Jeigu kelti kojos iš viešbučio nėra jokio noro, ilsėtis paplūdimyje ar prie baseino sutiks kiekvienas. Mėgautis šiltu oru bei saulės voniomis – ne vieno keliautojo tikslas. Egipte tą tikrai galima rasti. 

Tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Rezervacijų ir konsultacijų teikimo skyriaus vadovė Inga Liepytė teigia, jog per atstumą išsirinkti viešbutį ir rasti jame viską tiksliai taip, kaip tikimasi, yra gana sudėtinga. I. Liepytė pasakoja, į ką reikėtų atkreipti dėmesį tam, kad apgyvendinimas kuo labiau atitiktų lūkesčius.

Viešbučio tinkamumas vaikams

Kiekvienas kurortas stengiasi prisivilioti kuo daugiau ir kuo įvairesnių poilsiautojų. Vieni viešbučiai labiau orientuojasi į vakarėlių ieškantį jaunimą, kiti siūlo švęsti medaus mėnesį ar organizuoja rekreacinį poilsį senjorams ir apskritai nepriima svečių iki 16-os metų, dar kiti laukia būtent besiilsinčiųjų su vaikais, o treti siūlo viską viename.

Ir nors sunkiai rasite kurortą, kuriame nebūtų šeimų atostogoms skirtų viešbučių, vis dėlto prieš užsisakant apgyvendinimą patariama patikrinti, ar jis (arba kuris iš viešbučio korpusų) rekomenduojamas būtent poilsiui su vaikais. „Tam, kad per neapsižiūrėjimą negautumėte kambarių šalia patriukšmauti nusiteikusio jaunimo“, - sakė I. Liepytė.

Šeimų poilsiui skirtuose viešbučiuose arba atskiruose jų korpusuose sukuriamos gyvenimui su vaikais tinkamiausios sąlygos: specialiai pritaikyti kambariai bei atitinkamas inventorius, pramogos, vaikams tinkamas maistas, saugi teritorija ir visa kita.

Apsistoti būtent į poilsį su vaikais skirtame viešbutyje svarbu ir dėl pritaikytos infrastruktūros, ir dėl bendros atmosferos – ir tėvams, ir vaikams bus smagiau patekus į savą, t. y. taip pat besiilsinčiųjų su vaikais, aplinką.

Kelionė iš oro uosto į viešbutį

Pasirinkus kelionės paketą, standartiškai į jo kainą yra įskaičiuotas grupinis pervežimas, t. y., poilsiautojai pagal iš anksto sudarytą maršrutą iš oro uosto autobusu išvežiojami po skirtingus viešbučius. Todėl gali atsitikti taip, kad internete nurodyta, pvz., 1 val. kelionė nuo viešbučio iki oro uosto dėl N sustojimų gali išsitempti ir iki 3 valandų.

Baiminantis ilgesnės kelionės, rekomenduojama rinktis individualų ar taip vadinamąjį VIP pervežimą. Individualus pervežimas – kai poilsiautojų grupė viena transporto priemone vežama į tą patį viešbutį be tarpinių sustojimų. VIP pervežimas – dar patogesnis, nes tuomet specialia transporto priemone į užsisakytą viešbutį bus gabenama tik jūsų šeima, o kitų poilsiautojų nebus.

„Pasirinkus individualų arba VIP pervežimą sutaupoma laiko ir mažiau rizikuojama pervargti jau kelionės pradžioje. Ypač – po nežinia kaip kiekvienos šeimos atveju pasisekusios kelionės lėktuvu“, – sakė I. Liepytė.

Įsigilinkite į apgyvendinimo sąlygas

Lietuvoje nemažai šeimų turi po du ir daugiau vaikų. Suprantama, kad apgyvendinimo sąlygas lemia kelionei, atostogoms skirtas biudžetas. Vis dėlto viešbučio kambarys itin smarkiai veiks visos kelionės komfortą – faktas, kad ilsintis su vaikais viskas klojasi sklandžiau, kuo būna daugiau patogumo.

„Džiaugiamės, jog bendras nusiskundimų procentas dėl kelionės – ypač mažas ir dar mažėjantis sulig kiekvienais metais, nesiekiantis nė procento. Tačiau jei jau skundžiamasi, tai apie pusė skundų susiję būtent su apgyvendinimo sąlygomis“, – pasakojo I. Liepytė.

Dažniausiai poilsiaujantiems su vaikais siūlomas šeimyninio tipo (angl. Family Room) apgyvendinimas arba DBL+2CHD (angl. Double Room And 2 Children – dvivietis kambarys + 2 vaikai).

Šeimyninio tipo apgyvendinimas – tai du durimis, daline siena arba bent didesne erdve atskirti kambariai (pagal dydį – pusantro kambario), kurių kiekviename yra po dvi lovas. Kai kur vaikų kambaryje gali stovėti viena dviaukštė lova, tačiau tikimybė, kad vaikus teks guldyti į ne itin patogius sulankstomos fotelius – tikrai menka. Toks šeimyninio tipo kambarys kainuos apie 30 proc. daugiau nei standartinis, kuriame tiesiog pastatomos dvi papildomos lovelės vaikams, – tai vadinamasis DBL+2CHD apgyvendinimas.

„Tiesa, tokiu atveju – renkantis DBL+2CHD apgyvendinimą, didelio patogumo iš dažniausiai nemokamai viešbučio suteikiamų lovelių tikėtis neverta. Paprastai tai būna ištiesiami foteliai, sofos arba sulankstomos lovos. Apsistojus tokiame kambaryje kad ir keturiese, yra tikimybė gauti vieną dvigulę (arba dvi atskiras) ir tik vieną papildomą lovą, mat viešbučio personalui įprasta manyti, kad vienas iš vaikų miegos su tėvais“, – pasakojo I. Liepytė. Taigi nors iš esmės kambarys yra skirtas 4 asmenims, jame dėl vietos stokos gali būti dvi arba trys lovos.

Ji atkreipė dėmesį ir į tai, jog dažniausiai nurodyta kambarių kvadratūra apima ne kambarį, o visą apgyvendinimo erdvę, t. y. ji skaičiuojama ir su vonia, balkonu ir t. t.

Alternatyva – sujungti kambariai

„Šeimyninio tipo apgyvendinimas – nors ir vidutiniškai trečdaliu brangesnis, tačiau gerokai patogesnis, todėl užsisakant apgyvendinimą labai svarbu išsiaiškinti, kokio tipo kambarius – standartinius ar šeimyninius – renkatės. Aiškumas leis ir patiems nusiteikti pasirinktam apgyvendinimui, ir iš anksto paruošti vaikus, kad, pavyzdžiui, gali tekti dalintis lova su jaunesniu broliuku ar sesute“, – sakė I. Liepytė.

Ji atkreipė dėmesį, kad ne paskutinėje vietoje – ir moralinė tėvų bei vaikų savijauta, kuomet, pavyzdžiui, viename kambaryje su tėvais ar net toje pačioje lovoje tenka miegoti jau su paaugliu. „Tad jei tik įmanoma, papildomas biudžetas apgyvendinimui – labai rekomenduotinas. Taip pat daugiau komforto bei erdvės galima tikėtis 4–5* viešbučiuose“, – sakė I. Liepytė.

Apgyvendinimo alternatyva – 2 vienas šalia kito esantys standartinio tipo kambariai, kuriuos jungia atskiros durys. Tai sujungti kambariai (angl. conected rooms). „Tačiau tikrai ne visi viešbučiai gali pasiūlyti tokius kambarius arba jų kiekis – ribotas, todėl geriausias sąlygas laimi kelionę įsigyjantys iš anksto“, – pastebėjo I. Liepytė. Lygiai tas pat ir su papildomo inventoriaus – vaikiškų kėdučių, lovelių, vežimėlių kūdikiams kambaryje ir pan. – nuoma, prašymu apgyvendinti ramesnėje vietoje (pvz., toliau nuo baseinų) ar pirmame aukšte jei, tarkime, viešbutyje nėra lifto.

„Beje, rezervuojantis apgyvendinimą internetu, viešbutis visuomet pasiūlo laukelį papildomiems pageidavimams, tačiau tai negarantuoja, kad visi norai bus patenkinti 100 procentų. Pirmenybė visuomet teikiama pirmiesiems, kuomet didžiausias ne tik kelionės datų bei viešbučių, bet ir papildomų sąlygų juose pasirinkimas“, – sakė „Tez Tour“ atstovė.

O psichologas rekomenduoja iš anksto ruošti vaikus su atostogomis svečioje šalyje susijusiems pokyčiams, mat, pasirodo, mažieji nėra linkę be kovos keisti savo kasdienes rutinas.

Su vaikais reikia susitarti

Kaip namie, taip ir per atostogas vaikams labai svarbu įprastas mitybos režimas bei maisto produktai, valgiai. Tad labai gali būti, kad bandydami pamaitinti vaiką svečioje šalyje, kur daug kas – tiesiog kitaip, gausite derėtis dėl kiekvieno kąsnio.

Vilniaus Antakalnio poliklinikos psichologė Lina Kalinauskienė tėvams pataria iš anksto apgalvoti, ką vaikas galėtų valgyti svečioje šalyje. „Maži vaikai mėgsta rutiną, įprastus dalykus – jiems tai suteikia saugumo. Todėl bus labai naudinga, jei jau prieš vykdami atostogų papasakosite vaikui apie būsimus aplinkos pasikeitimus, tarp jų – ir valgiaraščio“, – sakė L. Kalinauskienė.

Jai antrino sūnų Patriką (6 m.) auginanti Rūta Didžbalienė. Ji pastebi, jog dažniausiai vaikai vengia įmantrių ir jų racionui neįprastų patiekalų, pavyzdžiui, sočių, sunkių valgių iš daugybės įvairių tarpusavyje sumaišytų ingredientų. Taip pat, anot Rūtos, vaikui sunkiai įsiūlysite gausiai prieskoniuotą ar riebiais, specifinį skonį turinčiais padažais aplietą maistą.

„Lėkštės turinys turi būti konkretus ir aiškus. Vis dėlto retas vaikas atsisakys įdomiai, kūrybingai pateiktų patiekalų, pvz., kuomet lėkštėje šypsosi iš maisto sudėliotas veidelis. Vaikui labai patiks ir jei bus suteikta galimybė ne tik išsirinkti maistą, bet ir pačiam, be suaugusiųjų pagalbos, jį įsidėti“, – pastebėjo Rūta.

Ieškokite viešbučio su maitinimu vaikams

„Į šeimų poilsį orientuotuose viešbučiuose dažniausiai rasite tradicinį vaikams skirto maisto stalą, kuris bus dar ir kiek žemesnis tam, kad vaiko nereikėtų kelti ir jis pats galėtų maistą apžiūrėti, pasiekti“, – sakė tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Ryšių du visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė. Anot jos, dažniausiai tai būna vaikams gerai pažįstamas, todėl ir gana lengvai įsiūlomas, maistas bei patiekalai: gruzdintos bulvytės, dešrelės, picos, makaronai ir pan. Kūdikiams ir alergiškiems vaikams būna ir garuose paruošto maisto. Rečiau, bet galima rasti ir virtoms daržovėms susmulkinti skirtą trintuvę, taip pat jau paruoštų vaikiškų tyrelių.

Vis dėlto kelionių organizatoriaus atstovė pastebėjo, kad viešbutis viešbučiui nelygu ir maitinimu reikėtų pasidomėti dar prieš jį pasirenkant.

Beje, gerų viešbučių restoranuose siūlomas įspūdingas šviežių vaisių asortimentas, o tai – ne tik vitaminų šaltinis imunitetui stiprinti, bet ir nepamainomas užkandis, todėl eidami į paplūdimį būtinai įsimeskite obuolį ar bananą, kad vaikui netikėtai išalkus nereikėtų skubėti atgal į viešbutį.

Kaip išmokyti vaiką nepaklysti?

Per atostogos svetur vaikas atsiduria nepažįstamoje aplinkoje. Net jei tai – tik viešbučio teritorija. Kad tikimybė pasiklysti būtų mažesnė, psichologė L. Kalinauskienė siūlo dar kambaryje, kuriame apsistota, susitarti su vaiku dėl elgesio taisyklių: „Taip pat rekomenduojama aptarti ir pasekmes, kurios būtų jei vaikas susitarimo nesilaikytų“.

Jei vaikas jau bent kiek didesnis, pamėginkite sutarti su juo konkrečią vietą, kur susitiksite jei šis pasimestų. Labiausiai tam tinka gerai matomas, iš visų pusių prieinamas objektas, pvz., vartai ar skulptūra, fontanas ar tiesiog viešbučio vestibiulis. L. Kalinauskienė pataria paprašyti vaiko pakartoti sutartą planą: „Kad vaikas geriau įsimintų apie ką kalbėta, užduokite jam konkrečių klausimų, kaip antai: kokiam žmogui tu parodysi užrašą su mano telefono numeriu? Pasimetęs stovėsi vietoje ar eisi manęs ieškoti ir t. t.? Tikėtina, jog pamokytas kaip elgtis pasimetus, vaikas išsigąs mažiau ir sugebės kreiptis pagalbos.

„Per atostogas vaiko iš akių stengiuosi nepaleisti, vis dėlto dėl visa pikta ant rankos visada užrašau kambario numerį – jei kartais Patrikas užsižaidęs nubėgtų per toli ir pasimestų“, – patirtimi dalijosi R. Didžbalienė.

Jei vaikas didesnis, atostogas jau galima išnaudoti jo savarankiškumo, praktinių įgūdžių ugdymui. Pavyzdžiui, jau su kiek vyresniu Vakariu (10) atostogaujanti Inga Kvaraciejienė sakė, kad eidama pirkti lauktuvių namiškiams, visada duodanti pinigų ir sūnui – smulkioms išlaidoms. „Taip jam nebereikia kiekvieną kartą prašyti pinigų ledams ar saldainiui. Taip pat tai puikus būdas pramokti svetimos kalbos bandant susikalbėti su pardavėju, mokytis taupyti“, – sakė Inga.

Koks tinkamiausias amžius ekskursijoms?

„Dažna į užsienį atostogų nuvykusi šeima, ypač – suaugusieji, tikisi ne tik pailsėti, bet ir pamatyti kažką įdomaus – praplėsti akiratį ar parsivežti naujos patirties. Vis dėlto tolesni išėjimai iš viešbučio ar net ekskursijos turėtų būti planuojamos pagal jauniausio keliautojo – vaiko – galimybes“, – patarė I. Aukštuolytė. Tolesniems pasivaikščiojimams ar išvykoms galima ryžtis su vyresniu vaiku arba, priešingai – su kūdikiu iki vienerių metų, kai viskas, ko jam reikia, yra mama.

„Žmogus pajėgus prisiminti įvykių fragmentus maždaug nuo 2 metų amžiaus. Tad šiuo atveju, ko gero, svarbiausia yra ne tai, kad vaikas atsimins kokią nors istorinę vietą, bet tai, kad patirs atradimo, pažinimo džiaugsmą ir smagiai pabus su tėvais. Todėl renkantis pažintines ekskursijas patariama pirmenybę teikti trumpesnėms išvykoms, kurių programoje numatytas laikas poilsiui, pavalgymui“, – sakė L. Kalinauskienė.

Planuojant atostogų veiklas, psichologė pataria bet kokiems užsiėmimams numatyti daugiau laiko nei paprastai. „Mažam vaikui kitoje šalyje įdomu ir nauja atrodo viskas: akmenukai, vabzdžiai, šaligatvio plytelės, todėl jis gali norėti dažniau stabtelėti ir patyrinėti įvairius dalykus, kurie suaugusiajam gali pasirodyti neverti susidomėjimo ar laiko“, – pastebėjo L. Kalinauskienė.

Taip pat psichologė patarė pagalvoti, ar verta mėginti kuo daugiau aplankyti per dieną ar kelionę – vaikas gali pavargti ir nuo teigiamų įspūdžių.