Kelio ruože – nauja danga

Asfaltas klojamas net keturių kilometrų ilgio ruože. Darbus šiame objekte vykdo įmonė „YIT Lietuva“.

Konkursą kelio remonto darbams skelbė Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuriai priklauso šis kelias.

Kelininkai pirmiausia šalinio viršutinį asfalto sluoksnį. Eismas tuo metu buvo reguliuojamas šviesoforais, todėl ypač savaitgaliais Vėžaičiuose susidarydavo ilgiausios automobilių eilės.

Kasdien šiuo keliu važiuoja puspenkto tūkstančio automobilių.

Tvarkomame kelyje numatyta įrengti dvi priešpriešines eismo juostas ir pakloti naują 7 metrų pločio asfalto dangą, kurios plotas bendrai siekia apie 3 ha.

Planuojama, kad kelias Plungė–Vėžaičiai bus sutvarkytas per penkis mėnesius – iki kitų metų pradžios, tačiau iš kelininkų darbo tempų galima spėti, kad objektą gali pavykti baigti ir anksčiau.

Aplenkė kolegas

Dar viename kelyje kelininkai taip pat sparčiai darbuojasi – Klaipėdos rajono Kulių kaimo ribose net dvi įmonės kloja asfaltą Kulių gatvėje.

Čia pusę numatyto tvarkyti kelio tvarko įmonė „Transjuda“, o kitos dalies remonto konkursą laimėjo bendrovė „Telšių keliai“.

Įmonė „Transjuda“ anksčiau pradėjo darbus.

Tačiau vėliau remonto darbus pradėję telšiškiai taip pat sparčiai tvirtino kelio pagrindą, o šiuo metu jau spėjo pakloti abu asfalto sluoksnius.

„Matyt, kai kas vasarą smuikeliu pragrojo. Su įmone „Transjuda“ dar turime reikalų. Jie paklojo pirmąjį sluoksnį, bet per žiemą taip negerai palikti. Kitaip pavasarį teks tvarkyti duobes, vieno sluoksnio asfaltas nepritaikytas didelėms apkrovoms“, – tikino Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyresnysis patarėjas Algirdas Ronkus.

Nijolė Ilginienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Iki asfalto – duobės

Dvi minėtos įmonės asfaltą kloja nesujungus Kulių gatvės su kitomis asfaltuotomis gatvėmis.

Iš Dovilų pusės lieka apie 300 metrų ilgio duobėto žvyrkelio. Apie 450 metrų tokio pat žvyrkelio lieka iki Dovilų gatvės, kuri veda į Gargždus.

A. Ronkus aiškino, kad pirmiausia projektuojama ta kelio dalis, kuri veda į Dovilus.

Kaip bus su Laukų gatve, kuri naująjį asfaltą sujungia su Dovilų gatve, A. Ronkus aiškino tiksliai nežinantis.

Gatvė liks pusiau skusta?

„Greičiau projektas vystysis į Dovilų pusę, o į Gargždų pusę projektavimas stringa dėl rangovų. Sudėtinga gauti geologų paslaugas, visi dabar projektuoja, o geologų nėra daug, eilė geologiniams tyrimams“, – aiškino A. Ronkus.

Gyventojai dėl Laukų gatvės rinko parašus, akcentuodami, kad Kulių kaime gyvena apie tūkstantis gyventojų ir kai kurie penkiolika metų gadina automobilius duobėtuose žvyrkeliuose.

„Kai turėsime projektą ir savivaldybės vadovai pasakys, kad turime pinigų, judinsime ir šį reikalą. Kol kas užduotis suprojektuoti kitų metų vasarai. Bet projektas gali ir po metų, o gali ir po penkerių būti įgyvendintas“, – aiškino A. Ronkus.

Nori aiškumo

Į tai sureagavo Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė, kuri patikino, kad seniūnai prastai yra informuojami apie seniūnijose esančių kelių remonto projektavimo darbus.

„Ką reiškia po penkerių metų? Nesąmonė. Gatvė liks pusiau skusta? Žmonės manęs klausinėja dėl asfaltavimo, o aš neturiu, ką jiems atsakyti. Seniūnus galėtų dažniau informuoti, kokioje stadijoje yra vienas ar kitas projektas, kaip vyksta darbai, kas numatyta. Būtų aiškumas ir būtų informacija, kurios seniūnų klausinėja gyventojai. Mes vis girdime tą patį atsakymą – „vyksta projektavimas“, – pastebėjo N. Ilginienė.

Šios lėšos leido padaryti tikrai nemažai. Nauji projektai – gatvių asfaltavimas, dviračių ir šaligatvių takų tiesimas  – vyko ir vyksta ne tik mūsų miestuose Gargžduose ir Priekulėje ar vis augančiame Sendvaryje, bet ir toliau nuo centro nutolusiose seniūnijose, tokiose kaip Kretingalė, Judrėnai, Endriejavas bei kitose. Ir man labiausiai patinka tai, kad ne meras nusprendžia, kur asfaltuoti, ne tarybos narys, galbūt turintis giminaitį vienoje ar kitoje gatvelėje, bet jūs patys, jūsų bendruomenė. Būtent jūs sudėliojate penkerių metų planą, nurodydami, kuriuos kelius labiausiai reikia asfaltuoti.

Dabartinis planas galios iki 2025 metų ir jį įgyvendiname gana neblogai. Pavyzdžiui, Agluonėnuose jau išasfaltuoti visi ilgalaikiame plane numatyti keliai. Tačiau jau 2024 metais reikės dėlioti naują planą, tad būkite aktyvesni ir dalyvaukite seniūnaičių sueigose, bendraukite su jais, nes tik nuo jūsų pačių priklauso, kaip vyks tolesnis infrastruktūros atnaujinimas. Kasmet mažinti žvyrkelių skaičių ar atnaujinti asfalto dangą stengiamės kiekvienoje seniūnijoje. O su nauja danga ateina ir apšvietimas, sutvarkyti takai, kita gyventojams patogesnė infrastruktūra. Be abejonės, kai kurie jūsų skaitydami šiuos sakinius pagalvos ar net garsiai pasakys – nematau jokio rezultato. Iš dalies būsite teisūs, bet taip yra todėl, kad rajonas didelis, jame driekiasi šimtai kilometrų kelių ir išvysti bendrą rezultatą yra sunkiau. Visgi prižiūrėti per tūkstantį kilometrų kelių yra ne taip jau paprasta, o ir investicijos išties nejuokingos.

Sparčiai vyksta Tilto g. remonto ir pėsčiųjų-dviračių tako įrengimo iki Kalniškės piliakalnio darbai.

Preliminariais skaičiavimais vien išasfaltuoti visus rajono žvyrkelius, jau nekalbant apie apšvietimą, lietaus nuotekas ir kitą būtiną infrastruktūrą, kainuotų arti 400 milijonų eurų! O tai net ketverių metų savivaldybės biudžetas, iš kurio dar turime išlaikyti mokyklas, bibliotekas, kultūros centrus, socialines įstaigas. Todėl man asmeniškai svarbu, kad iš esmės yra noras ir sutarimas investuoti į kelių tinklą. Tai darant nuosekliai, rezultatas bus matomas vis greičiau ir greičiau.

Pasirašius sutartis su Automobilių kelių direkcija, pavyko išjudinti dešimtmečiais įstrigusius projektus: tvarkomos pagrindinės seniūnijų gatvės.

Svarbu nepamiršti ir fakto, jog per rajoną driekiasi ne tik savivaldybės, o ir valstybės keliai, kuriuos prižiūri Automobilių kelių direkcija. Ir štai čia situacija jau sudėtingesnė. Valstybės dėmesys jų remontui yra per mažas ir dėl to nukenčia ne kas kitas, o gyventojai. Miestelius kertantys regiono keliai verkiant reikalauja remonto — nėra šaligatvių, apšvietimo, jie nesaugūs. Bet išjudinti jų remontą nelengva. Mūsų savivaldybė tik viena iš šešiasdešimties Lietuvoje, kurios teritorijoje Automobilių kelių direkcija turi savo kelius, todėl natūralu, kad mūsų bėdos jiems nėra pačios svarbiausios.

Bronius Markauskas. 

Važinėdamas po rajoną ir bendraudamas su žmonėmis nuolat sulaukiu klausimų, kodėl mes patys tuose keliuose nieko nedarome, kodėl jų neremontuojame. Ir tikrai ne dėl to, kad nenorėtume, o dėl to, kad negalime, nes tai – ne mūsų turtas. Juk, jei jūs nueitumėte pas kaimyną ir pabandytumėte pasodinti, o gal nukirsti medį ar savavališkai išdėti jų sklype taką trinkelėmis, neabejoju, sulauktumėte pikto kaimyno žodžio, o blogiausiu atveju — ir policiją iškviestų. Taip ir su savivaldybe. Negalime šeimininkauti svetimame turte.

Todėl, kad pagreitintume procesą, ėmėmės kitos taktikos. Tapęs meru, pradėjau minti Automobilių kelių direkcijos slenksčius. Važinėjau į Vilnių ir susitikinėjau su Kelių direkcijos vadovais tol, kol pasirašėme net kelias bendradarbiavimo sutartis, pagreitinusias svarbiausių regioninių kelių rekonstrukciją. Tai pavyko prižadėjus prisidėti prie jų remonto. Tuomet direkcija šiuos kelius iškėlė į savo remontuojamų prioritetinių kelių sąrašo viršų. Taip mums pavyko visiškai atnaujinti Priekulės Klaipėdos ir Žalgirio gatves, pradėti darbus Gargždų Tilto gatvėje, planuojama ir Gargždų Kretingos Plento, Veiviržėnų Laisvės gatvės, Kretingalės Klaipėdos gatvės, Sendvario seniūnijos Ežero, Rasytės, Šimkų gatvių dviračių-pėsčiųjų takų ir apšvietimo rekonstrukcija. Šiuo metu su Automobilių kelių direkcija turime net 8 sutartis. Jos mums leido regiono kelius rekonstruoti dabar, o ne po 10 ar 20 metų, kaip buvo pirminiame direkcijos plane.

Tačiau to neužtenka. Turime ir daugiau miestelių, per kuriuos einančios regioninės gatvės yra prastos būklės. Endriejave direkcija kartu su susisiekimo ministru jau davė pažadą, kad per ateinančius dvejus metus sutvarkys šią gatvę. Taip pat pradėti asfaltavimo darbai kelyje nuo Kretingalės į Plikius. Kitą savaitę vėl vykstu į Automobilių kelių direkciją, kur kalbėsimės dėl kitų projektų. Mus domina, kokia situacija dėl kelio nuo Šalpėnų iki Judrėnų. Čia planuojama išasfaltuoti apie 1,5 kilometro, nors reikėtų visų 7. Be to, kelias labai sukeltas, gyventojai skundžiasi dėl pasunkėjusio išvažiavimo iš kiemų. Taip pat noriu aptarti galimybę pasirašyti ir dar keletą bendradarbiavimo sutarčių. Pavyzdžiui, dėl rajoninio kelio rekonstrukcijos ir šaligatvio įrengimo Veiviržėnų miestelyje Klaipėdos gatvėje. Arba Venckų kaimo Kintų gatvės rekonstrukcijos, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką, bei dviračių tako įrengimo palei rajoninį kelią Priekulė—Dreverna—Svencelė.

Ir tai tik keletas klausimų, kurie bus aptariami susitikime. Dar yra ir Dovilų, Agluonėnų, Karklės ir kitų miestelių vykdomi projektai, už kuriuos atsakinga Automobilių kelių direkcija. Net neabejoju, kad sutarimas bus rastas ir gyventojams reikalingi projektai išjudės kaip įmanoma greičiau. Praeitis jau parodė, kad kalbėdamiesi, tardamiesi galime padaryti nemažai — net išjudinti dešimtmečiais įstrigusius projektus: vienos sutartys jau įgyvendintos, kitos – sparčiai juda į priekį. Todėl neabejoju, kad, jei pavyks pasirašyti naujas, jos leis per mūsų miestelius einančius regioninius kelius atnaujinti per kelerius metus, o ne per keliolika, kaip yra dabar numatyta direkcijos planuose.

Taip pat ministras aptars Lietuvos pašto Kaune viziją, BNS pranešė ministerija. Kaune susibūrusi architektų iniciatyvinė grupė „Paštininkai“ yra pristačiusi idėją Kauno centriniame pašto pastate įkurti architektūros muziejų.

Vėliau J. Narkevičius lankysis įmonėje „Kelių priežiūra“, kur domėsis, kaip įmonės valdyba ir administracija prižiūri ir tvarko valstybinės reikšmės kelius, ar pakankamai rūpinasi kelių saugumu. Ministras ketina aptarti ir pasirengimą valstybės kelių žiemos priežiūros darbams.

Tai reiškia, kad iki šių metų gruodžio nebus atnaujintas 2,4 km ilgio rajoninio kelio ruožas per Dainavos kaimą – jam buvo skirta 400 tūkst. eurų, bei 1,7 km ilgio kelias per Turgelių miestelį – ministro įsakymu jam buvo atseikėta 271 tūkst. eurų. 

Naujame, patikslintame rugpjūčio 3 dienos ministro įsakyme šių kelių nėra.

Susisiekimo viceministras Virgaudas Puodžiukas sako, jog Kelių direkcijai parengus darbų planą  paaiškėjo, kad šiemet šių projektų nebus spėta įgyvendinti.

„Nebus spėta dėl to, kad yra numatyta žiedinės sankryžos rekonstrukcija vienoje šių gyvenviečių (Turgeliuose – BNS), ten labai bloga padėtis yra, ir dėl to darbų kompleksiškumo buvo nutarta perkelti į kitus metus“, – BNS sakė V. Puodžiukas. 

Buvęs Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas, atleistas netrukus po to, kai paviešino informaciją apie šiems neprioritetiniams keliams skirtą finansavimą, teigė, kad jų nebuvo direkcijos pavasarį pateiktoje paraiškoje, be to, jie neatitiko ministerijos nustatytų kriterijų – pagal juos projektų rangos sutartys turėjo būti pasirašytos iki liepos 1-osios, o darbai atlikti iki lapkričio pabaigos.

Keliai Turgeliuose ir Dainavoje, anot V. Andrejevo, pagal dangos būklę nėra prasčiausi Lietuvoje – pirmasis yra prioritetinio sąrašo 155 vietoje, o antrasis – 224-oje. 

Nebus spėta dėl to, kad yra numatyta žiedinės sankryžos rekonstrukcija vienoje šių gyvenviečių (Turgeliuose – BNS), ten labai bloga padėtis yra, ir dėl to darbų kompleksiškumo buvo nutarta perkelti į kitus metus.

Pasak V. Puodžiuko, atsilaisvinusios lėšos skirtos Vilniaus, Kauno, Plungės, Anykščių rajonų keliams, kurių projektai bus įgyvendinti iki lapkričio pabaigos.

„Mes stengiamės, kas visos lėšos būtų laiku panaudotos“, – pridūrė susisiekimo viceministras.

Tuo metu Kelių direkcija BNS nurodė, kad patikslintame įsakyme atsirado naujas objektas – 1,6 mln. eurų skirta magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 144 iki 146 kilometro remontui. Be to, sumažintos kai kuriems keliems numatytos sumos, direkcijai darbus įsigijus pigiau nei planuota.

Lėšos skirstomos iš 150 mln. eurų papildomų pinigų keliams paketo, Vyriausybės numatyto šalies ekonomikai po krizės atgaivinti.

Dar 300 tūkst. eurų J. Narkevičius birželį skyrė Kelių direkcijos paraiškoje irgi nebuvusiam apie 1 kilometro ilgio rajoniniam keliui nuo Šklėrių iki Aluonos kaimo Trakų rajone asfaltuoti – šis finansavimas neatšauktas.

Šio žvyrkelio asfaltavimo projektas, pasak V. Andrejevo, taip pat nebuvo parengtas – dėl jo perdavimo vyko derybos su Trakų rajono savivaldybe – tik gavus tarybos pritarimą, kelias galėtų patekti į žvyrkelių asfaltavimo programą.

„Dar laukiame savivaldybės tarybos sprendimo dėl šio objekto – valstybinės reikšmės rajoninio kelio  Šklėriai–Aluona I“, – BNS pirmadienį nurodė Kelių direkcija. 

Pasak V. Puodžiuko, kelią į Aluoną, manoma, bus spėta išasfaltuoti iki lapkričio pabaigos, o jei nebus spėta, lėšos bus perskirstytos kitiems objektams: „Čia niekas per jėgą nieko nedaro.“

Siekdamas išsklaidyti abejones dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, J. Narkevičius po portalo lrt.lt tyrimo birželį atšaukė finansavimą vietinės reikšmės keliui Varnikų kaime prie Trakų, kur jo žmona kartu su broliu turi sodybą.   

Trakų rajonas yra J. Narkevičiaus rinkimų apygarda, o Šalčininkų rajono, kaip ir Vilniaus rajono, taryboje daugumą turi ministrą į Vyriausybę delegavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Trakuose gyvenantis J. Narkevičius trims rajonams – Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų – iš 150 mln. eurų paketo, BNS skaičiavimais, skyrė apie 18,5 mln. eurų, iš jų Vilniaus rajonui teko apie 9,8 mln. eurų (iš jų vien Mickūnų seniūnijai – 3 mln. eurų), Trakų – apie 7,1 mln. eurų (iš jų 2,16 mln. eurų – ruožui nuo Senųjų Trakų iki Guopstų), Šalčininkų – apie 1,63 mln. eurų.

Maždaug 10 kilometrų ilgio ruožui prašyta 1 mln. eurų. Iš Naisių kilęs valdančiųjų „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis, šiame miestelyje šį mėnesį buvo surengtas partijos tarybos posėdis.

R. Karbauskis praėjusią savaitę teigė, kad siūloma remontuoti atkarpa yra Pakruojo rajone, Naisių gyventojai ja nesinaudoja, jis pats ja nėra važiavęs 30 metų ir teigė nesantis suinteresuotas jo remontu.

„Pakruojo rajono valdžia, matomai, rūpinasi savo gyventojų gerove ir stengiasi pasirūpinti, kad keliai rajone būtų pravažiuojami. Aš su šita istorija susijęs tik tuo, kad dalis minimo kelio, kuri net neplanuojama remontuoti, pasiekia Naisius“, – feisbuke rašė „valstiečių“ lyderis.

Lėšas Automobilių kelių direkcijai iš 150 mln. eurų vertės keliams kirto papildomo paketo, mažinant  koronaviruso pasekmes ekonomikai, šią savaitę skyrė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, pranešė direkcija.

Aš su šita istorija susijęs tik tuo, kad dalis minimo kelio, kuri net neplanuojama remontuoti, pasiekia Naisius.

Pasak Kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, gavus pinigų projektus bus galima įgyvendinti iš karto – aštuoniems ruožams iš devynių rangos sutartys jau pasirašytos.

Didžiausia 2,16 mln. eurų suma skirta asfaltuoti beveik 6 kilometrų ilgio ruožą Senieji Trakai-Senasis Tarpupis-Guopstos. Dėl lėšų Trakų rajono keliams kritikos anksčiau sulaukė ten gyvenantis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Siekdamas išsklaidyti abejones dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, J. Narkevičius po portalo lrt.lt tyrimo sustabdė finansavimą vietinės reikšmės keliui šalia Trakų esančiame Varnikų kaime, kur jo žmona kartu su broliu turi sodybą.  

Po daugiau nei 1 mln. eurų taip pat skirta keliui Jagelionys-Žikaronys (Elektrėnų savivaldybė), Joniškis-Vaineikiai-Šarkiai, Rūda-Šventežeris-Kalvačiukai (Lazdijų rajonas), Krekenava-Linkaučiai-Truskava (Panevėžio rajonas).

Kelių direkcija prašė žvyrkeliams iš viso 109,6 mln. eurų – sąraše buvo apie 100 kelių, tarp jų – kelių Kretinga-Skuodas, Raseiniai-Baisogala, Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis, Mažeikiai-Skuodas, Skuodas-Plungė ruožai.

Ministro įsakymais Kelių direkcijai iš 150 mln. eurų priemonių plano skirta 27,1 mln. eurų.

„Vietinės reikšmės žvyrkeliams asfaltuoti šiemet paskirstėme dvigubai daugiau lėšų nei pernai. Stengėmės sudaryti ir kuo palankesnes sąlygas savivaldybėms – pernai darbams finansuoti jos turėjo pridėti 50 proc., šiais metais – tik 30 proc. nuosavų lėšų. Lietuvos regionuose žvyrkelių asfaltavimo darbai turėtų stipriai pagerinti susisiekimą ir ypač gyvenimo sąlygas kaimo vietovėse“, – sakė susisiekimo ministras J. Narkevičius.

Šiais metais prašymus skirti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms asfaltuoti pateikė 57 iš 60 šalies savivaldybių. Įvertinus finansines galimybes, nuspręsta patenkinti visų 57 savivaldybių pateiktus prašymus, finansuojant 253 kelių objektus, iš jų 135 vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo projektus ir 118 žvyrkelių asfaltavimo projektų miesteliuose, kaimuose ir viensėdžiuose. Abiem šioms projektų grupėms skirta po 10 mln. eurų.

Pagal savivaldybių poreikius finansavimas skirtas jų valdomiems vietinės reikšmės keliams, jungiantiems rajoninius kelius, gyvenvietes, taip pat gatvėms kaimo gyvenamosiose vietovėse asfaltuoti. Prie asfaltuotinų kelių buvo priskiriami ir keliai į rekreacijos ar lankytinus objektus, kultūros paminklus.

Lėšos savivaldybėms paskirstytos pagal nustatytus kriterijus: 70 proc. sumos savivaldybėms teko pagal kelių su žvyro danga savivaldybėje ilgį, 30 proc. – pagal savivaldybės nuolatinių gyventojų skaičių. Jei dalies savivaldybių lėšų poreikis mažesnis nei numatyta pagal šią metodiką, likusios lėšos dar kartą paskirstomos kitoms savivaldybėms. Pačios savivaldybės privalo ne mažiau kaip 30 proc. prisidėti prie numatytų kelių projektų finansavimo.

Šiemet žvyrkeliams asfaltuoti iš viso numatyta 119,8 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų (2019 m. – 109,3 mln. eurų). Iš jų 99,8 mln. eurų tenka valstybinės reikšmės žvyrkeliams ir 20 mln. eurų vietinės reikšmės žvyrkeliams asfaltuoti. Iš viso Lietuvos keliams pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą šiemet skiriama 589,74 mln. eurų.