Kažkur vasarą pro akis prašvilpia įkaitusi magistralė, o mieste retkarčiais paburbuliuojame, jei dėl kelio darbų tenka palaukti spūstyse. Vis dėlto, jeigu nebūtų racionaliai, funkcionaliai suplanuotos, išvystytos ir prižiūrimos transporto infrastruktūros, mūsų visų gyvenimai keistųsi iš esmės. Ne tik mūsų. Be patogaus susisiekimo iš principo sustotų ekonomiką palaikantys visų sektorių procesai. Nenuostabu, kad istorijoje nestinga pavyzdžių, kai, praūžus karui, pirmiausia skubėta naujai tiesti sugadintus kelius ar geležinkelius, statyti susprogdintus tiltus.

Kad ir kaip sparčiai technologinė pažanga evoliucionuotų, stebintų robotizuotais sprendimais ir dirbtinio intelekto stebuklais, žmogus ir jo gebėjimai išlieka reikšmingi. Transporto infrastruktūra – ne išimtis. Jei pasiryšite savo profesinę ateitį sieti su kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija, gausite ne tik progą suprasti, išmokti ir įgytas žinias pritaikyti praktikoje. Svarbiausia yra tai, kad kasdien kursite matomus (kelių, gatvių, tiltų, geležinkelių) ir nematomus (susitikimo džiaugsmo) stebuklus.

Apie atradimus, sprendimus ir savo pasirinkimų keliones pasakoja kelių inžinierius ruošiančių šalies aukštųjų mokyklų absolventai: Kamilė Znutienė (Kauno technikos kolegija, KTK, ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, VILNIUS TECH), Mantvydas Radžiūnas (KTK, VILNIUS TECH) ir Gustas Mensevičius (VILNIUS TECH).

Pradžia: AB „Kauno tiltai“ meistru dirbantis M. Radžiūnas kelių inžineriją atrado tik baigęs statybų krypties studijas KTK. (Partnerio nuotr.)

Visi trys kelių inžinerijos studijas atrado savaip. Kamilė nuo vaikystės su malonumu rausdavosi kelių projektų dėžėse, sklaidydavo brėžinius, kuriuos namo parsinešdavo dėdė. Nors jau būdama abiturientė ruošėsi stoti į kelių policijos specialybę, prieš pat stojamuosius lūžusi koja iš esmės pakeitė planus ir dabar pašnekovė – jau kone dešimt metų AB „Kauno tiltai“ projektų administravimo inžinierė. Pirmiausia ji mokslus krimto KTK, vėliau žinias gilino sostinėje, pasirinkusi VILNIUS TECH siūlytas išlyginamąsias kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos studijas.

Minėtoje įmonėje meistru dirbantis Mantvydas kelių inžineriją atrado tik baigęs statybų krypties studijas KTK. „Jau rašydamas baigiamąjį darbą supratau, kaip man patinka technika ir žemės darbai. Po studijų metus tarnavau inžineriniame J. Vitkaus batalione – kaip tyčia kuopoje, atsakingoje už žemės kasimo darbus. Ten dar aiškiau supratau, kad suksiu į kelių statybą.“ Pradėjęs kaip buldozerio mechanizatorius, įsidrąsinęs ir įgijęs patirties, jis nusprendė baigti porą metų trunkančias išlyginamąsias kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos bakalauro studijas: „Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi, juolab kad darbdavys kompensuoja net 75 proc. studijų kainos. Šiuo metu jau esu meistras, dirbu Tauragės aplinkkelio statybos objekte.“

Gustas savo, kaip būsimojo kelių inžinieriaus, kelią rado paskatintas tėvų: „Mokykloje padariau namų darbus, t. y. labai stropiai domėjausi įvairiomis specialybėmis, konsultavausi su skirtingų sričių specialistais, kaip ir kas. Inžinerija tuo metu skambėjo labai paslaptingai, tačiau, pasitikėdamas tėvų pasiūlymu, nusprendžiau stoti į kelių, geležinkelių ir miestų inžineriją. Jau pirmaisiais metais supratau, kad esu savose rogėse.“

Kas labiausiai patiko kolegijos ir universiteto suole? Kamilė konkreti – kelių inžinerijos specialybės dalykai, planavimas, projektavimas, kelių, tiltų, geležinkelių statyba. „Laboratoriniai ir praktiniai užsiėmimai – visiška fantastika! Pamatai, kaip teorija įgauna realią praktinę išraišką ir vertę. Apskritai, ši sritis kol kas nepakankamai suprantama kaip novatoriška. Juk inovacijos neaplenkia nei projektavimo, nei statybos ar statinio priežiūros metodų. Vien kokios BIM (angl. Building Information Modelling) galimybės!“ Anot Mantvydo, universitete itin naudingos paskaitos apie medžiagotyrą, naujų technologijų taikymą, asfaltą. Studentai, pasitelkę programas, projektavo oro uostus, geležinkelius. „Juokauju, kad užsiimu ir edukacine veikla. Aplinkiniams reikia priminti, kad kelių inžinierius – jau seniai ne su šiupeliu švytuojantis kelio darbininkas, juk darbe daug 3D sistemų, kompiuterinių programų – tik mokykis!“

Būsimiesiems kelių inžinieriams nereikia nerimauti dėl darbo perspektyvų ar gresiančios monotonijos. Kamilei ginantis baigiamąjį darbą KTK, ją pastebėjo dabartinis AB „Kauno tiltai“ vadovas ir pakvietė prisijungti prie komandos. Taigi, iš studento suolo – tiesiai į didžiausius ir įdomiausius projektus. Jai antrina Gustas ir patikina, kad tiek jis, tiek jo kurso draugai jau pirmaisiais ar antraisiais studijų metais įsidarbino pagal specialybę. Būsimieji susisiekimo infrastruktūros inžinieriai jaučiasi laukiami įmonėse ir atlikti praktikos, kuri, beje, beveik visais atvejais atlyginama.

Kaip pasimatuoti, ar ši profesija – tau? Ko tikėtis ir kam nusiteikti? Pirmiausia – kad kelių inžinierių poreikis jau šiandien drastiškai auga. Juk gyvenimas nestovi vietoje, kelių, gatvių tinklai plečiasi drauge su augančiais miestais. Ši sritis reikalauja nuolatinio atnaujinimo, įvairių sprendinių. Kamilė pabrėžia, kad inžinieriaus darbas reikalauja daug kūrybos, tikslumo ir loginio mąstymo. „Kasdien ieškai galybės atsakymų, situacijos vertinimų, žongliruoji krūva skaičių ir viską sintetini, kad gautum geriausią rezultatą. Taigi, nuoboduliui praktiškai jokių šansų“, – sako ji. Mantvydui labiausiai patinka matyti, kaip plynoje vietoje atsiranda objektas: „Pradžioje žolė, paskui, žiūrėk, jau asfaltas garuoja, šaligatvio bortelius dedi ir galiausiai kelias ar viadukas, kuris išliks ilgam ir tarnaus visuomenei. Tas apčiuopiamumas gal labiausiai ir veža.“

Galiausiai, reikėtų žinoti, kad studentai kelininkai – smagūs, aktyvūs jaunuoliai. Gustas, jaunųjų kelininkų klubo „Kelelis“ prezidentas, pasakoja, kad šis klubas vienija skirtingų kursų studentus. „Organizuojame įvairius renginius, išvykas į įmones, statomus objektus, gamyklas. Tokiuose susibūrimuose susipažįstame su buvusiais kelių inžinerijos absolventais ir būsimaisiais kolegomis, vadovais.“

Šiuo metu Lietuvoje kelių inžinerijos krypties studijas siūlo dvi aukštosios mokyklos – Kauno technikos kolegija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Regina Motienė, KTK Statybos inžinerijos krypties kelių studijų programos kuratorė

Mūsų kolegija gyvuoja daugiau nei 100 metų, o kelininkus su istoriniais pertrūkiais ugdome kone 90 metų. Taigi, esame toli gražu ne naujokai, o ilgametę patirtį turinti, gabius specialistus ruošianti institucija, itin orientuota į praktiškas studijas. Per trejus mokymosi metus mūsų studentai gauna aktualią, koncentruotą profesinę informaciją, išbando modernią skaitmeninio projektavimo laboratoriją. Didelis dėmesys skiriamas ne tik plataus profilio specialybės dalykams, bet ir praktikai, kai teorinės žinios pritaikomos dirbant realiuose objektuose. Siekiame parodyti studentams kelių inžinerijos srities profesines alternatyvas – nuo projektuotojo, darbų vadovo, profesionalaus sąmatų skaičiuotojo ar projektų administratoriaus iki su 3D sistemomis dirbančio geodezijos specialisto, laboratorijos aso. Dar daugiau – labiausiai motyvuoti studentai naudojasi progomis, sudarančiomis sąlygas išvykti mokytis į Europos universitetus pagal mainų programą „Erasmus+“, atlikti praktiką užsienio įmonėse. Verslo atstovai – socialiniai partneriai – skiria savo skatinamąsias stipendijas geriausiems, sumoka už studijas savo darbuotojams, prisideda prie pačios studijų programos ar baigiamųjų darbų vertinimo ir tobulinimo. Nestinga būdų, kaip skatinti ir plėtoti kelių inžineriją. Iš pačių studentų, žinoma, tikimės iniciatyvumo, matematinio mąstymo, atkaklumo, disciplinos ir pagarbos aplinkai ir kitiems.

Kviečiame savo profesinį kelią nutiesti tiesiant tikrus kelius!

Doc. dr. Viktoras Vorobjovas, VILNIUS TECH Kelių katedros vedėjas

VILNIUS TECH Kelių katedra kelių inžinerijos specialistus ruošia jau daugiau nei 100 metų – nuo 1922 m. Turėdami gilias studijų ir mokslo tradicijas, esame nuoseklūs, inovatyvūs ir atliepiantys laikotarpio iššūkius. Kas dieną kiekvienas iš mūsų vidutiniškai atlieka tris keliones – nesvarbu, kokia nuotaika ar oras už lango. Automobiliu, viešuoju transportu, traukiniu, dviračiu ar pėsčiomis – kiekvienai kelionei reikalinga infrastruktūra, kurią žmonės, baigę mūsų specialybę, planuoja, projektuoja, stato ir prižiūri. Ugdant būsimų specialistų inžinerinį mąstymą, gausios teorinės žinios įprasminamos praktiniuose užsiėmimuose arba atliekant laboratorinius darbus. Žinoma, neatsiliekama nuo mūsų srities aktualijų, tokių kaip informacinis statinio modelis, skaitmeninė statyba, aplinkos apsaugos užtikrinimas, poveikio aplinkai vertinimas ir pan. Studentus ugdome darbui įmonėse ir atveriame kelius į mokslo pasaulį. Jie turi galimybę dirbti universiteto mokslo institutuose arba laboratorijose, kur kuriamos naujos, inovatyvios, aplinkai draugiškos medžiagos ir technologijos, diegiamos inovacijos. Studijų metu aktyvūs mūsų socialiniai partneriai, įvairios įmonės, kurie skaito paskaitas, dalyvauja rengiant baigiamuosius darbus; vykstama į statybos objektus, skiriamos skatinamosios stipendijos, sudaromos galimybės atlikti praktiką kitų šalių kompanijose. Galimybių yra ir dar daugiau. Laukiame visų, norinčių studijuoti profesiją, apie kurią visada turėsi, ką papasakoti, ir pasiryžusių kurti savo ateities kelią, patogią ir saugią susisiekimo infrastruktūrą Lietuvoje.

Kelių inžinierių poreikis didėja kasmet

Kauno technikos kolegija (KTK), inžinierius ruošianti daugiau nei šimtmetį, šiandien yra viena iš pagrindinių kelių inžinierių kalvių Lietuvoje, turinti ilgametes tradicijas, modernią bazę ir laboratorijas. Tačiau augantis Kelių inžinerijos absolventų poreikis skatina ieškoti bendrų sprendimų su verslu kaip bendromis jėgomis populiarinti šią specialybę.

Pasak AB „Eurovia Lietuva“ generalinio direktoriaus Stanislavo Kablio, kurio vadovaujama įmonė kolegijos studentams skyrė 2 tūkst. eurų stipendijoms nuo ateinančio rudens semestro, ne tik aukštosios mokyklos, bet ir verslas privalo būti socialiai aktyvus ir prisidėti prie būsimų specialistų ruošimo. Kelininkų įmonės vadovas pabrėžia, kad stipendijomis nėra siekiama įpareigoti studentus ateiti dirbti būtent pas juos, tačiau norima suteikti galimybę kiekvienam iš didesnio ar mažesnio miesto pasirinkti ir studijuoti inžinerinius mokslus.

KTK nuotr.

„Esame socialiai atsakinga ir aktyvi įmonė bei norime daugiau prisidėti ugdant jaunąją studentų kartą. Tad buvo tikrai paprasta apsispręsti skirti stipendijas studentams, kurie nori dirbti šioje sferoje, stengiasi ir savo pavyzdžiu užkrečia kitus. Tokiems žmonėms mūsų įmonės durys visada atviros“, – sakė jis.

S. Kablio teigimu, specialistų poreikis yra labai didelis, o kai kuriuose regionuose juos pritraukti yra dar sudėtingiau.

„Specialistų reikia visada. Dalis studentų nubyra, dalis pereina į kitas sritis, dar kiti tiesiog persikelia gyventi kitur. Galbūt Kaune ir Kauno regione situacija yra šiek tiek geresnė. Tačiau gerus Kauno technikos kolegijos specialistus, kurie turi daug praktikos statybų aikštelėje ir reikalingų žinių, pritraukti į Vilnių ar Klaipėdą yra sudėtinga.

Šiandien reikėtų, kad kasmet būtų paruošiama bent po kelis šimtus studentų, nes poreikis auga. Lietuvoje bus vystomi „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ projektai, taip pat kasmet didėja pervežimų srautai, reikia kelių priežiūros ir t.t. Tad ši specialybė tikrai yra ilgalaikė ir perspektyvi“, – mano S. Kablys.

Viena moderniausių sričių

Nors profesija, darbo priemonės ir pats sektorius per paskutinį dešimtmetį pasikeitė kardinaliai, daugelis vis dar vadovaujasi senais stereotipais. Tai, pasak AB „Eurovia Lietuva“ vadovo, yra vienas didžiausių iššūkių, ieškant jaunų specialistų.

„Daugelis vis dar mano, kad kelių inžinieriai visą dieną stovi dulkėse ir dirba prie karšto, smirdinčio asfalto. Vis dar turime įdėti labai daug pastangų, kad sugriautume šiuos mitus.

Dabar darbo sąlygos yra tikrai puikios. Sektorius yra vienas moderniausių, daugelis procesų yra skaitmenizuoti, dirbame su 3D technologijomis, darbuotojai turi šiuolaikiškas darbo vietas ir kasdien dideliais žingsniais žengiame pirmyn. Šios srities specialistai gauna daug papildomų naudų, tokių kaip automobiliai ir kt., o darbo užmokestis startuoja nuo 1,5-2 tūkst. eurų į rankas.

Šiandien kelių inžinierius turi būti ambicingas, kūrybingas ir iššūkių nebijantis žmogus. Matyti projektą brėžiniuose yra viena, tačiau nuvykus į vietą dažnai laukia siurprizai. Atrodo, kuo žvyrkelis gali skirtis dešinėje ir kairėje pusėje. O visgi gali. Visur reikalingi individualūs vandens nuvedimo sprendimai, vienaip reikia dirbti palijus, kitaip, kai žemė perdžiūvusi, ar šąlant, sningant.

Norint darbą atlikti gerai, visada reikia įvertinti labai daug detalių, priimti sprendimus čia ir dabar. Taip pat inžinieriai visada ieško būdo, kaip darbus atlikti inovatyviau, sumažinti kaštus, padaryti, kad būtų patogu ir t.t. Tai darbas, kuris reikalauja labai daug kūrybingumo“, – teigė S. Kablys.

KTK nuotr.

Pasak AB „Eurovia Lietuva“ vadovo, jauni žmonės šioje sferoje turi itin plačias karjeros galimybes, tačiau pirma reikia atrasti save.

„Mūsų įmonėje regionų vadovais dirba labai jauni žmonės, kuriems dar nėra net keturiasdešimt. Manau, tai greita karjera. Tačiau reikia žinoti, ko nori. O suprasti savo norus gali padėti praktika. Galima ateiti, pamėginti save vienoje srityje, antroje, trečioje, ir pinigų užsidirbti, ir žinoti, ar čia tavo vieta ir ar būsi laimingas dirbdamas tokį darbą“, – studijų programos „Kelių inžinerija“ perspektyvas atskleidė AB „Eurovia Lietuva“ direktorius S. Kablys.

Investicijos į ateitį virš 25 000

Būdama viena seniausių inžinierių kalvių šalyje, Kauno technikos kolegija turi itin stiprų ir artimą ryšį su verslu. Tai kolegijai leidžia ne tik sekti rinkos ir skirtingų sektorių naujienas, turėti stiprų profesionalų užnugarį, bet ir savo laboratorijose diegti pačią moderniausią įrangą.

Kauno technikos kolegijos vadovo Nerijaus Varno teigimu, verslas, ilgus metus darbinantis kolegijos paruoštus specialistus, mato bendradarbiavimo naudą, tad prie KTK iniciatyvų prisideda itin noriai.

„Su partneriais dirbame jau labai daug metų. Su kai kuriais, pavyzdžiui, AB „Kauno tiltai“, jau daugiau nei pusę amžiaus. Tai rodo, kad mūsų kryptingas darbas, rengiant specialistus verslui, yra reikalingas ir duoda norimą rezultatą.

Tad šiandien labai džiaugiuosi dar vienu bendru projektu. Jį padėjo įgyvendinti ir mecenavo AB „Kauno tiltai“, rėmė UAB „Alkesta“, UAB „Kauno keliai“ ir UAB „Parama“. Dėka bendrų pastangų įkurta Skaitmeninė kelių projektavimo laboratorija.

Investicijos į laboratoriją viršijo 25 000 eurų, kurios buvo skirtos naujausiai skaitmeninei infrastruktūrai, programinei įrangai ir technologijoms diegti.

Natūralu, kad mus supanti aplinka vis labiau skaitmenizuojasi, technologijos keičiasi labai greitai, o darbo vietose įmonėse kolegijos absolventai randa šiuolaikišką įrangą ir darbo priemones. Atliepdami poreikį kolegijoje įkūrėme Skaitmeninę kelių projektavimo laboratoriją, taip sudarydami sąlygas mūsų studentams dirbti su tomis priemonėmis ir įranga, kuri atitinka realias darbo sąlygas“ , – sako jis.

Kauno technikos kolegijos nuotr.

Praktinė veikla su modernia technika

Skaitmeninėje kelių projektavimo laboratorijoje kolegija kartu su partneriais ne tik įdiegė šiuolaikiškus IT sprendimus ir programinę įrangą, bet taip pat įsigijo modernų droną, virtualios realybės priemones ir kitus prietaisus, leisiančius net keliolika kartų paspartinti įprastus inžinerinius darbus.

Kolegijos vadovo teigimu, dėka naujos programinės įrangos kolegijos studentai praktines žinias pakels į gerokai aukštesnį ir modernesnį lygį.

„Nauja programinė įranga studentams leis atlikti daug naujų matavimų ir gauti duomenų, kurių anksčiau jie surinkti ar modeliuoti negalėjo arba tai gerokai užtrukdavo.

Pavyzdžiui, bus galima fiksuoti kelio paviršiaus parametrus, gauti tam tikrus būsimo kelio ar kelio statinio duomenis, perkelti juos į skaitmeninę aplinką, kurti skaitmeninius dvynius ir kt.

Šia laboratorija naudotis galės taip pat ir kitų studijų programų studentai“, – galimybes pristato direktorius.

Poreikis kasmet tik auga

Kauno technikos kolegijos atstovų teigimu, tikimasi, kad šios investicijos į laboratoriją padės parodyti jauniems žmonėms kelių inžinerijos galimybes, perspektyvą ir pritraukti norinčių pasirinkti kelių inžinieriaus profesinį kelią.

„Kelių inžinierių poreikis yra didelis. Nors šiemet mūsų stojimų rezultatai į šią studijų programą ir paaugo, tačiau rinkai jų reikia kelis kartus daugiau.

Verslas šiandien galėtų įdarbinti kelis kartus daugiau specialistų, nei mes išugdome, deja, rinkoje jų nėra. Į inžinerines studijas jauni žmonės taip pat žiūri atsargiai, nes jos ganėtinai sudėtingos, nors ir atperkančios įdėtą darbą.

Tikimės, kad motyvuojanti aplinka studijoms taip pat padės apsispręsti. Norime atkreipti dėmesį, kad atveriame galimybes ir norintiems persikvalifikuoti. Neabejoju, kad didelis postūmis sektoriui bus ir trumpųjų studijų įveiklinimas.

Šiai dienai darome viską, kad jauniems žmonėms suteiktume tiek motyvacijos, tiek ir aplinką bei įrankius, žengiant kelių inžinieriaus karjeros link“, – rinktis perspektyvią profesiją skatina Kauno technikos kolegijos vadovas.

Investuota daugiau nei 40 tūkst. eurų

Matydami vis didesnį kelių inžinierių poreikį ir augantį deficitą, kompanijų vadovai vis daugiau investuoja į būsimų specialistų ruošimą, profesijos populiarinimą ir bendradarbiavimą su aukštosiomis mokyklomis.

Vienas tokių bendradarbiavimo pavyzdžių – už daugiau nei 40 tūkst. eurų atnaujinta Skaitmeninė kelių projektavimo laboratorija Kauno technikos kolegijoje, kuriai beveik pusę sumos skyrė verslo atstovai.

Kauno technikos kolegijos nuotr.

Pasak įmonės „Alkesta“ administracijos direktoriaus Rimo Malaškevičiaus, verslas nuolat junta augantį kelių inžinierių poreikį, todėl noriai prisideda prie jų rengimo ir studijų sąlygų gerinimo.

„Matome situaciją rinkoje, todėl dedame visas pastangas, kad padėtume populiarinti šią specialybę. Visgi, jauni žmonės labiau nori kabinetinio darbo, darbo su kompiuteriu. Norinčių rinktis inžinerines studijas dėl jų sudėtingumo kasmet vis mažiau.

Šių specialistų poreikis visada buvo ir bus.

O šių specialistų poreikis visada buvo ir bus. Tad, esant galimybei, investuojame į laboratorijas, ieškome jaunų talentų, gabiems, perspektyviems ir norintiems dirbti šioje srityje siūlome apmokėti studijas, apmokame praktikas. Reikia įdėti labai daug pastangų, kad jauniems žmonėms parodytume šios profesijos perspektyvas ir jie atsigręžtų į inžineriją“, – situaciją apžvelgia R. Malaškevičius.

Daugiau nei 10 tūkst. eurų laboratorijai skyrusio AB „Kauno tiltai“ vadovo Aldo Rusevičiaus teigimu, specialistų poreikio problema opesne taps kiekvienais metais, todėl verslas noriai investuoja į šios profesijos prestižo sugrąžinimą.

„Mes jau daug metų bendradarbiaujame su Kauno technikos kolegija ir kartu vykdome labai daug įvairių veiklų ir iniciatyvų: pradedant Akademija@KaunoTiltai, specialistų rengimo mentoryste, praktikomis, dalyvavimu baigiamųjų darbų temų formulavime ir gynimo procese, žaidimų kaip „Game of Roads“ ar „Minecraft“ organizavimu, pristatant Kelių inžinierių specialybę.

Tikime, kad šios veiklos ir modernus požiūris, žvilgsnis per jaunimui suprantamus pavyzdžius leidžia mums parodyti, kad Kelių inžinerija yra perspektyvi ir įdomi specialybė. Galbūt tai nepadidina ženkliai besirenkančiųjų skaičiaus, tačiau leidžia jo nesumažinti.

Specialistų rinkoje poreikis su metais tik augs. Visose kompanijose vyksta rotacija, vieni specialistai išeina užtarnauto poilsio, kompanijos plečiasi ir auga, tad nuolat reikia naujų inžinierių. Šių specialistų su metais reikės vis daugiau ir daugiau.

Tad, matydami šią tendenciją, investuojame jau daug metų ir tai darome nuosekliai. Manome, kad tik tęstinumas, nuolatinis profesijos populiarinimas ir modernus požiūris bei darbas su jaunais

žmonėmis leis pasiekti teigiamų rezultatų ir paskatinti rinktis šią tikrai įdomią specialybę“, – ragina AB „Kauno tiltai“ vadovas A. Rusevičius.

Atlyginimai siekia 1500 eurų ir daugiau

Nors Kelių inžinerijos studijų absolventai karjeras pradeda vystyti dar studijų metais ir jų darbo užmokestis gerokai viršija šalies vidurkį, tačiau verslininkams kasmet vis sunkiau rasti jaunų žmonių, kurie norėtų prisijungti.

Pasak UAB „Parama“ atstovo Ernesto Anušausko, remti kelių inžinerijos studijų programą skatina ne tik specialistų poreikis, bet ir tai, kad didžioji dalis kolegų yra jos absolventai.

„Tai tikrai įdomi ir paklausi profesija. Didžioji dalis mano kolegų taip pat yra baigę būtent Kauno technikos kolegijos Kelių inžinerijos studijų programą. Todėl žinau, kad čia specialistus paruošia puikiai ir jie turi labai daug praktinių žinių – ko pirmiausia ir reikia ruošiant naują žmogų.

Visgi, tai specialybė ne kiekvienam. Nors studijų metu ir darbe dirbsite ir su moderniais kompiuteriais, programomis, tačiau ne visi norės būti projektuotojais ar karjerą vystyti administracijoje. Dalis norės dirbti lauke, būti gryname ore įvairiomis gamtinėmis sąlygomis. Tad čia jau, manau, reikalingas pašaukimas, kad norėtum tokios karjeros, kad mylėtum gamtą, gebėtum dirbti komandoje.

Žinoma, visada yra didelės karjeros galimybės - mes įmonėje visada skatiname augti savus darbuotojus, apmokame jų mokymus, raginame kelti kvalifikaciją ir tapti darbų vadovais, daryti vidinę karjerą.

Čia darbo sąlygos tikrai yra geros, o darbo atlygis, pavyzdžiui, darbų vadovo viršija 1500 eurų „į rankas“. Specialistai turi turėti daug žinių, pasiruošti skaitmenizacijai, nes ir čia brėžiniai, projektai keliasi į 3D erdvę, reikia tinkamai prižiūrėti modernią techniką, mokėti ja naudotis. Svarbiausia, ko reikia – motyvacijos ir noro dirbti šioje sferoje, o darbo čia visada bus“, – sako E. Anušauskas.

Kauno technikos kolegijos nuotr.

Kolegai pritaria ir UAB „Kauno keliai“ projektų direktorius Lorenas Makaravičius, kurio teigimu, galimybių kelių inžinerijos studijos suteikia daug, o viena sėkmės istorijų yra jo paties.

„Šiuo metu esu UAB „Kauno keliai“ projektų direktorius, taip pat ir kolegijos lektorius. Žinoma, pradėjau, kaip ir visi, nuo tuometinio Kauno politechnikumo. Kai studijas baigiau, jis jau vadinosi Kauno aukštesnioji technikos mokykla (šiuo metu Kauno technikos kolegija), vėliau tapau meistru ir galiausiai projektų direktoriumi.

Tad ši niša yra tikrai perspektyvi. Deja, šiuo metu tikrai turime problemų su jaunais žmonėmis, kurie galėtų ją rinktis. Tad kaip įmonė norime prisidėti prie profesijos populiarinimo, inžinierių kvalifikacijos kėlimo ir su mielu noru investuojame į KTK laboratoriją, ar prisidedame prie kitų projektų.

Žinome, kaip sunku yra pritraukti jaunus žmones, kurie dažnai pasirenka paprastesnį kelią, nenori sudėtingų inžinerinių studijų su geometrijos, braižybos ar algebros paskaitomis, o kartais tiesiog neturi tam pašaukimo ar mano, kad tai neperspektyvi profesija.

Tad nuolat tenka laužyti stereotipus ir rodyti, kad čia yra ne mažiau technologijų nei kitur, turime daug robotizacijos elementų, modernių technologijų, IT sprendimų, kurių dalis bus ir naujoje KTK laboratorijoje.

Šios specialybės nesustabdė net ir pandemija. Kelių inžinieriai galėjo tęsti darbus, darbo užmokesčiai nemažėjo, o darbų apimtys tik augo. Tad tai tikrai protingas ir perspektyvus pasirinkimas kiekvienam, kas jaučia aistrą inžinerijai“, – rinktis Kelių inžinerijos studijas KTK ragina UAB „Kauno keliai“ projektų direktorius L. Makaravičius.

Ir nepaisant užklupusio force majeure, ši mokslo institucija, panašu, krizę pasirinko kaip galimybę ar progą, o ne sąstingio priežastį. Apie kelių inžinerijos vaidmenį kintant laikmečiams, matematikos svarbą, nenuilstančio profesijos ambasadoriaus pareigą ir žmogaus pranašumą prieš technologijas – apie tai ir dar daugiau pokalbyje su kolegijos vadovu Nerijumi Varnu, Kelių inžinerijos studijų programos kuratore Regina Motiene ir Inžinerijos mokslų fakulteto dekanu Vytautu Valaičiu.

– Kokiomis nuotaikomis pasitikote KTK šimto metų sukaktį? Kokią matote šiandienę kolegiją?

– Nerijus Varnas: Nuotaikos puikios! Tiesa, dar prieš papuolant į viruso pinkles planavome nemažai šimtmečio renginių, tačiau, žinoma, sureagavome į draudimus ir apribojimus. Visgi šitą pauzę išnaudojome, mano galva prasmingai, nes turėjome laiko pergalvoti ir persidėlioti savo prioritetus, darbus, atidžiau pažvelgti į tobulintinus dalykus. Džiaugiamės tuo, kad vieninteliai Lietuvoje pastarąjį šimtmetį rengiame stiprius inžinierius, į darbo rinką išleidžiame techninės krypties specialistus. Galiu pasakyti, jog mes, kaip institucija, jaučiamės užtikrintai: realizuojame 8 studijų programas, esame išsigryninę jų turinį, kurį nuolat atnaujiname. Rudenį prasidės studijų krypčių akreditacija, po to kolegijos, bet tokie tarpiniai įvertinimai toli gražu nekelia nerimo. Juolab, iki šiol esame akredituoti maksimaliam terminui. Iš principo esame pasiruošę, atsinaujinę mokymosi teorinę ir praktinę bazę. Tačiau ant laurų nemiegame ir ketiname ateinančiais metais dar labiau atsinaujinti, plėsti, tobulinti.

Geodezijos praktika, vadovaujama dėst. J. Kiškino. XX a. 3 deš.

Natūralu, kad per šitiek metų institucija išgyveno įvairiausių laikmečių. Tačiau šiandien, matydamas didėjantį inžinierių poreikį, girdėdamas gerus šios srities darbdavių atsiliepimus, galiu teigti, jog išgyvename inžinerinės pakraipos specialybių renesansą. Norisi, kad visuomenė kuo plačiau girdėtų apie tai, atkreiptų dėmesį, o jaunimas rimtai galvotų, kaip susieti savo ateitį su inžinerine specialybe. Ir šiame lauke turime dar daug kur padirbėti, nes ne visi išgirsta arba iš inercijos griebia socialinių ar IT mokslų studijas. Esame viena iš mokyklų, kurios inžineriniame kontekste ryškiai matomos – tiek Lietuvoje, tiek Baltijos regione.

– Pakalbėkime apie Kelių inžinerijos specialybės atsiradimą KTK. Kas paskatino šią kryptį įkurti greta kitų?

– Regina Motienė: Pati institucijos kūrimo iniciatyva buvo plėtojama prof. Julijono Gravrogko, kurios rezultatas – 1920 m. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Susisiekimo ministerijos sistemoje steigiama Aukštesnioji technikos mokykla (ATM). Jau pirmaisiais ATM gyvavimo metais Statybos skyriuje besimokę 3 studijas baigę jaunuoliai pasirinko dirbti kelių srityje. Mokyklos veiklos pradžioje buvo ruošiami bendro profilio statybos technikai, kurių didesnioji dalis dirbo pastatų statybose ir keletas autokelių tiesime. Iki 1937 m. iš mokykloje išleistų absolventų statybininkų penki dirbo kelių tiesimo srityje. Vieni iš pirmųjų respublikoje kelininkų, baigusių Aukštesniąją technikos mokyklą, buvo: 1926 m. baigęs absolventas A. Jazbutis, kelių tiesimo sistemoje dirbęs 28-rius metus; 1933 m. baigę absolventai K. Antanėlis ir E. Jackevičius, dirbę Telšių ir Klaipėdos kelių statybos valdybose (KSV) darbų vykdytojais. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui 1940 m. studijos buvo perkeltos ir tęsiamos Vokietijoje. O karui pasibaigus labai aiškiai buvo matyti, kaip svarbu nedelsti ir įdarbinti kuo daugiau kelių inžinierių, kelininkų, statybininkų. Kad būtent atstatant subombarduotus tiltus, tiesiant kelius šalių ekonomika atsigautų greičiau, sparčiau atgytų ir prekybiniai ryšiai. Pasiryžimas skirti dideles investicijas transporto infrastruktūrai rodė bendrą netekčių išbalansuotų valstybių brandą ir strateginį matymą. Nuo 1937 m. Aukštesniojoje technikos mokykloje pradėtas sistemingas kelininkų ruošimas, kuris tęsiasi ir dabar. Pradžioje specialybė vadinosi „Susisiekimo statyba“, nuo 1951 m. – „Autokelių tiesimas ir eksploatavimas“, nuo 2005 m. – „Kelių tiesimas“ ir nuo 2013 m. – „Kelių inžinerija“.

– Nerijus Varnas: Išmoktos karo pamokos atsiliepė ir mūsų akademinėje visuomenėje. Ir Lietuvoje tarpukariu buvo nuspręsta itin stipriai remti inžinierių rengimą, tuo metu virš milijono litų skirta dabartinių kolegijos rūmų statybai. Po šio pastato skliautais darbavosi tuomečiai vieni garsiausių architektų, techninių specialistų, profesorių. Žodžiu, startavome kokybiškai (šypsosi).

Nerijus Varnas

– Kaip ilgainiui keitėsi šios specialybės populiarumas?

– Regina Motienė: Studentų susidomėjimo kelių inžinerijos specialybe pikas – sovietmečiu, vadinamojo politechnikumo laikais. Priimdavome išties daug norinčiųjų, mat pas mus buvo galimybė atėjus po 8 klasių baigti visas 12-ka. Be to, atskira grupė formuota grįžusiems po tarnybos armijoje. Pažymėkime ir 1990-uosius, kai, atsiradus laisvai rinkai ir įvykus visuotiniam ekonominiam persiorientavimui, inžinerinių specialybių poreikis sumažėjo. Visgi kaip drastišką lūžio tašką išskirčiau 2017-uosius, kai neįtikėtinai sumenko stojančiųjų.

– Kas, Jūsų nuomone, nutiko?

– Regina Motienė: Kasmet kalbu su kelių inžinerijos absolventais apie jų tolesnę karjerą, motyvaciją, studijų vertinimą. Ryškėja nuostata apie primityvų kelininko vaizdinį. Tą patvirtina ir kalbinami moksleiviai. Neva, mosavimas kastuvu, ir tiek. Iš čia ir kyla vienas pagrindinių iššūkių – paneigti atbukusį mitą, reabilituoti kelių inžinieriaus, kelininko specialybę, parodyti, kokios plačios galimybės atsiveria tiems, kas nusprendžia darbuotis transporto infrastruktūros sektoriuje. Pasirinkdamas, kas jam miela širdžiai, būdamas motyvuotas ir atsiskleidęs, jaunas žmogus juk gali sėkmingai dirbti statybose (objektuose) ar pas užsakovus (valstybinėse įmonėse), būti techninės priežiūros specialistas, o gal, būdamas intravertas, bet nepaprastai kruopštus ir atidus detalėms, rinksis sąmatininko poziciją? Geri ir motyvuoti kelių inžinieriai laukiami ir kelių įmonių laboratorijose. Kitas dalykas, paveldėtas, matyt, iš vyresnei kartai būdingų baimių – laikinumas. Kelininko veiklos sezoniškumas, panašu, turi didelį minusą renkantis. Tik noriu pabrėžti, kad darbštiems, kryptingiems studentams ir tas sezoniškumas nekiša kojos, jie susiranda papildomų veiklų. Tuo pačiu klausimu kinta ir įmonių požiūris, nes jos ieško išeičių, kaip ir žiemos metu išlaikyti gerą specialistą.

– Kelių inžinerija – labai praktiškas pasirinkimas. Ar rezultatyviai bendradarbiaujate su šios srities įmonėmis? Kuo pasižymi abipusė partnerystė?

– Vytautas Valaitis: Būtent šiuo klausimus ir norėčiau mūsų pokalbiui įnešti daugiau optimizmo. Nors pastaruoju metu stojančiųjų į kelių inžineriją srautai mažėja, bet mūsų partnerių (įmonių, su kuriomis bendradarbiaujame) poreikis rengiamiems specialistams didėja. Tai, žinoma, džiugina, vadinasi, esame teisingame kelyje, dirbame ne veltui. Šioje vietoje mes patys atsirenkame įmones, pasižyminčias inovatyvumu, kurios naudoja modernias technologijas ir kolegiškai priima mūsų studentus praktikai. Norisi jaunam žmogui parodyti, kad programų, instrumentų ir bendrai sąlygų būsimajam kelių inžinieriui yra apstu. Tokiose įmonėse jie, greta mūsų suteiktų teorinių žinių, gauna progą savo akimis įsitikinti praktiniais pavyzdžiais, sprendimais, susipažinti su modernia technika, darbų planavimu. Čia jie pamato, kad ne mažiau produktyviai ir atsakingai darbuojasi merginos inžinierės. Neliekame skolingi savo partneriams – reaguodami į kelių sektoriaus aktualijas, atnaujiname studijų disciplinas, papildydami jas konkrečiomis temomis – pvz., įmonių valdymas, kompiuterinis projektavimas ir kt. Tokie dalykai irgi turi įtakos studentų požiūriui į šią specialybę ir jos plačias galimybes. Viliuosi, kad tas sustabarėjęs požiūris nors ir lėtai, bet keičiasi...

– Regina Motienė: Smagu, kad jau nebe mes, o mūsų ieško potencialūs partneriai. Jie labai konkretūs: reikalingi užsirekomendavę, žingeidūs studentai, praktikantai, būsimieji kolegos. Juk neišvengsime natūralios specialistų, darbininkų pamainų kaitos. Paantrinsiu, jog jaučiame ir aktyvų įsitraukimą į baigiamųjų darbų gynimus, integruotų paskaitų inicijavimą, kvietimą atlikti praktiką.

– Kokią regite situaciją, kai kalbame apie stojimams esminę publiką – moksleivius?

– Nerijus Varnas: Turime prieštaringą situaciją: darbdaviams reikia inžinierių, tačiau baigiamųjų klasių moksleiviai kol kas nėra pasiruošę studijuoti šios krypties specialybių. Ypač išsiskiria pastarieji keleri metai. Stojimo reikalavimai žymiai kito, o štai bendrasis ugdymas nespėja atliepti tų stojimų diktuojamų sąlygų. Šiandien brandos atestatui gauti pakanka išlaikyti tik 2 mokyklinius brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną pasirinkto dalyko brandos egzaminą, o štai siekiant patekti į universitetą ar kolegiją privalu turėti bent trijų valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Toks nesuderinamumas kiša koją tolesniems studijų pasirinkimams, nes atsiranda didelė praraja tarp galinčių ir norinčių stoti. Ir, deja, tenka pripažinti, kad taip reikalingas būsimiesiems inžinieriams fizikos egzaminas yra labai nepopuliarus... Jo pasirinkimas jau savaime rodo mažą mūsų tikslinės auditorijos imtį. O apsispręsdami dėl tolesnių studijų, fiziką laikiusieji dar labiau išsibarsto po aukštąsias mokyklas. Kitaip tariant, medalis turi dvi puses – suvokiame specialybės reikšmę ir patrauklumą, tačiau nuo konkrečių pasirinkimų atgraso susiformavę apribojimai.

– Ką šioje situacijoje reikėtų daryti kitaip?

Didžiausias įvertinimas – kasdien dirbti su motyvuotais, žingeidžiais, atsakingais studentais. Tokie tiki savo specialybe, tokiems ir sekasi.

– Nerijus Varnas: Vienareikšmiškai turėtų būti daromi sprendimai bendrajame ugdyme. Ką turiu minty? Tarkime, brandos atestatą jaunuolis galėtų gauti tik išlaikęs privalomą matematikos valstybinį brandos egzaminą. Situacija pasikeistų kardinaliai, mat atsirastų gerokai daugiau stojančiųjų, o tai būtų didelis palengvinimas ir mums, ir darbdaviams. Drauge suprantu, kad tokie žingsniai lieka švietimo politikos formuotojų valioje. Dialogas su atsakingomis institucijomis vyksta, situacija yra žinoma ir po truputį, viliuosi, sprendžiama. Pokyčių norisi greitesnių (šypsosi).

– Bendraudami su moksleiviais, ar matote būsimų pirmakursių domėjimąsi ateities studijomis?

– Regina Motienė: Susitikimuose su jaunimu girdžiu, kad vis dar svarbi šeimos nuostata ir nuomonė apie konkrečias specialybes. Aš kreipiuosi tiesiai į juos: o kokie jūsų pačių troškimai? Kam jaučiatės gabūs, kas įdomu? Apskritai matau, kaip sunku prasibrauti į moksleivių širdis su žinute apie kelių inžinerijos profesijos perspektyvumą. Informacinis triukšmas milžiniškas, stereotipai neretai vis dar pastiprinami pasitelkiant rinkodaros triukus. Pati labiausiai tikiu iš lūpų į lūpas žinios skleidimu ir jo veiksmingumu. Iš to ir kyla noras taip ruošti studentus, kad baigę mokslus kolegijoje jie norėtų dalintis rekomendacijomis apie studijų programą. Didžiausias įvertinimas – kasdien dirbti su motyvuotais, žingeidžiais, atsakingais studentais. Tokie tiki savo specialybe, tokiems ir sekasi.

– Nerijus Varnas: Regėdamas didžiulį srautą į socialinius mokslus, priėmimus neadekvačiais kiekiais privačiose mokslo įstaigose specialybių, kurių absolventai garantuotai nedirbs ar negaus darbo, liūdnoka. Tendencija „trūks plyš gauk diplomą, o po to – nors ir tvanas“ nenyksta. Į tai susiveda daug dalykų: asmeninės savybės, nepatyrimas, viešoji opinija, sąlyginai lengvų studijų siekimas. Bet paveikslas daug platesnis, nes jaunam ir besirenkančiam žmogui (kad ir skęstančiame alternatyvose ir vilionėse) išlieka svarbūs vidiniai orientyrai. Todėl ir šeima, jos autoritetas tebėra reikšmingi, reikia nenusigręžti nuo vaikų, išgirsti jų dvejones dėl pasirinkimų.

– Ar populiarinate kelių inžinerijos profesiją? Ar populiarinimas duoda vaisių?

– Regina Motienė: Ko tik nedariau, viską išbandžiau (juokiasi)! Reguliarios išvykos į šalies mokyklas, organizuojame žaidynes, renginius, stengiamės palaikyti pulsą socialiniuose tinkluose. Ir karantinas – ne riba, mat su mokyklomis susijungėme tiesiogine transliacija. Su socialiniais partneriais AB „Kauno tiltai“ plėtojame profesijos populiarinimo iniciatyvą Akademija@Kaunotiltai. Nuo šio rudens tikimės suburti 9-10 klasių moksleivių grupelę ir pakviesti juos į „Ateities inžinieriai: Game of Roads“ užsiėmimų ciklą, tiesioginius bei nuotolinius susitikimus. Planuojame dalyvius įtraukti į praktinę pažintį su kelių inžinerija. Išlaikyti moksleivių dėmesį, užtikrinti ryšio ir žinutės tęstinumą, rasti patrauklių formatų – štai kur galvosūkis kasdien greta einamųjų darbų.

Regina Motienė

– Pabaigai: technologijos ar žmogus?

– Nerijus Varnas: Itin taiklus Kauno technologijos universiteto pasirinktas šūkis: „Už kiekvienos technologijos – žmogus“. Mintis, puikiai tinkanti visam inžineriniam laukui. Kokia bebūtų sukurta technologija, vis tiek reikės žmogaus – kaskart vis imlesnio, sumanesnio, toliaregiško. Tas supratimas skatina ir mus pačius rengti tokius specialistus, atsižvelgiant į nūdienos diktuojamus iššūkius. Investuojame į dėstytojų kvalifikaciją bei motyvaciją. Ir nors neretai norai ir finansinės išgalės prasilenkia, susitelkiame į tai, ką galime padaryti geriausio. Pavyzdžiui, pasinaudojant projektų teikiamomis galimybėmis, investuoti į laboratorijas, medžiagas, įrangą. Norime neatsilikti. Kokia graži technologijomis tobulinama virtuali realybė beatrodytų, vis vien tai mes, žmonės, ją tokią ir kuriame.

– Vytautas Valaitis: Šiame kontekste akcentuočiau ankstyvojo ugdymo svarbą. Kad svarbu nukreipti mažą, vėliau – jauną, maištaujantį ir pasimetusį žmogų teisingu keliu. Ir vertybiniu aspektu taip pat. Mokykla daro milžinišką įtaką formuojant asmenybę. O kolegija laukia jaunuolių ir sutinka juos jau tokius, kokie jie yra, pasiūlydama įrankius ir galimybes savarankiškai kurtis profesinį startą.

– Regina Motienė: Žmogus yra idėjų generatorius. Be idėjos - nė iš vietos. Technologijos leidžia išpildyti tas vizijas, idėjos yra nukreipiamos, valdomos technologijomis. Visgi žmogus išlieka svarbiausia ašimi.

– Dėkoju už pokalbį. Sėkmės!

Žvilgsnis į kelių inžineriją

Bendrovė "Kauno tiltai" drauge su švietimo partneriais įkūrusi verslo ir švietimo organizacijų bendradarbiavimo programą "Akademija@Kauno tiltai" ir siekdama populiarinti kelių inžinerijos studijas, antrą kartą pakvietė moksleivius į renginį "Rinkis kelią, ne takelį".

Šiemet renginyje dalyvavo 50 moksleivių iš įvairių Kauno regiono mokyklų. Mokiniai iš anksto turėjo paruošti dviejų minučių vvaizdo pristatymą apie svajonių objektą savo mieste. Mokiniai išlaisvino fantaziją ir pristatė ne tik egzistuojančius objektus ir infrastruktūros problemas, bet ir priežastis, kurios juos paskatino atvykti į renginį.

"Man patinka darbas, kai matai rezultatus. Inžinieriaus darbas apčiuopiamas ir prasmingas, nes žmonėms palengvina susisiekimą", – apie susidomėjimą inžinerija ir norimą sukurti svajonių objektą pasakojo renginio "Rinkis kelią, ne takelį" dalyvis Šarūnas, atvykęs iš Šakių "Žiburio" gimnazijos.

"Aušros" gimnazijos mokiniai susipažinti su kelių inžinerijos specialybe atvyksta jau ne pirmą kartą. Dešimtokus atlydėjusi mokytoja tikino, kad tokie renginiai vėliau mokinius supažindina ir paskatina studijuoti konkrečią specialybę.

"Vaikai turi daug motyvacijos čia ateiti, pagauna azartas varžantis su kitais. Šiemet mokiniai pristatė M.K.Čiurlionio tiltą, nes, jų manymu, tai labai svarbi miesto susisiekimo vieta. Be to, tiltas statytas tais pačiais metais, kai gimė čia dalyvaujantys mokiniai. Tad vaikai čia tikrai atkeliauja puikiai praleisti laiką ir iš arčiau susipažinti su inžinieriaus specialybe", – sakė mokinius atlydėjusi matematikos mokytoja Aurelija Čeplevičienė.

Kiti kalbinti moksleiviai neslėpė, kad iki tol manė, jog kelininkai dirba tik kastuvais, todėl renginyje jie praplėtė savo suvokimo ribas ir dabar kelių inžinieriaus specialybė atrodo gerokai įdomesnė.

"Buvo įdomu sužinoti, kokie yra pagrindiniai Lietuvos keliai, kuo jie ypatingi. Mano brolis studijuoja šioje kolegijoje, tad dabar galiu iš arčiau pamatyti, ką jis veikia. Neįsivaizdavau, kad viskas taip įdomu, iki šio renginio galvojau, kad tai kažkoks paprastas darbas su kastuvu ir dėvint ryškią oranžinę liemenę", – susižavėjimo neslėpė Lukšių V.Grybo gimnazijos dešimtokė Auksė.

Moksleiviai kelių inžinerijos žinias pademonstravo proto mūšio kovoje "Inžinerijos galiūnai", varžėsi atpažindami kelininko darbo įrankius, vairuodami simuliacinę mašiną ir pan.

Kartu su technologijomis

Mokinių dėmesį į kelių inžinieriaus darbe naudojamas technologijas atkreipė ir bendrovės "Kauno tiltai" generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

"Pastaraisiais metais ženkliai pastebimas inžinierių trūkumas. Akivaizdu, kad daugelis kelininko portretą įsivaizduoja labai siaurai, tačiau, vykstant skaitmenizavimui, kelių inžinieriaus specialybė pamažu tampa kvalifikuoto specialisto portretu, kuriam reikalingas išsilavinimas ir šiuolaikinių technologijų srityje", – sakė jis.

Kaip pavyzdį A.Rusevičius įvardijo bepiločius orlaivius. "Jų galimybės kur kas platesnės nei gražių peizažų filmavimas. Oro robotai gali generuoti didelį duomenų kiekį įvairia forma. Todėl bepiločiai orlaiviai pamažu integruojami ir į statybų sektorių", – aiškino "Kauno tiltų" generalinis direktorius.

Daugelis kelininko portretą įsivaizduoja labai siaurai, tačiau ši specialybė pamažu tampa kvalifikuoto specialisto portretu, kuriam reikalingas išsilavinimas ir šiuolaikinių technologijų srityje.

A.Rusevičius tikino, kad konkurencinga ir inovatyvi transporto infrastruktūros statybos sektoriaus plėtra šiandien jau neįsivaizduojama ir be išmaniųjų, 3D technologija valdomų mechanizmų. Šiomis sistemomis patobulinti kelių tiesimo agregatai taip pat keičia kelininkų darbą. Štai klojant asfaltą iš karto galima tikrinti, ar klotuvas, volas pakankamai sutankina asfalto dangą, formuojant nuolydžius, belieka greiderio kompiuteryje nustatyti reikiamus parametrus. Sistema nuskaito skaitmeninę projekto informaciją ir ją atkartoja statybos metu. Automatinės sistemos pačios koreguoja darbinę įvairių agregatų padėtį.

Bendrovės "Kauno tiltai" generalinis direktorius pastebi, kad technologinė pažanga keičia ir inžinerijos studijas, kurios šiuo metu gerokai skiriasi nuo ankstesnių. "Seniau studijas baigę inžinieriai gerai prisimena, kaip studijuojant reikėdavo išmokti daugybę formulių ir sausai skaičiuoti, ar tiltas, kelias atlaikys apkrovas. Šiuo metu studentai kelius, tiltus ir geležinkelius modeliuoja kompiuteriu. Statybos inžinerijos mokslas tampa vis labiau patrauklesnis naudojant IT sistemas, programavimą. Mokantis projektuoti statinius formuojami erdviniai modeliai ir studijų procesas tampa labiau panašus į kompiuterinius žaidimus, nei į sausą formulių mokymąsi", – sako A.Rusevičius.

Inžinierijos studijos

Inžinierius rengianti Kauno technikos kolegija (KTK) taip pat paneigė sklandančius stereotipus, kad keliams tiesti naudojama paprasta technika. Dėl sparčiai besikeičiančių technologijų kolegija turi įveikti iššūkius ir gebėti studentams pasiūlyti galimybę susipažinti su naujausiomis inžinerijos tendencijomis.

"Tiek technologijos, tiek projektavimo darbai šiandien susipynę su informacinėmis technologijomis, kūrybiniu mąstymu, darbu komandoje. Nors inžinerinės studijos yra gan sudėtingos, mes stengiamės atliepti visus rinkos poreikius tam, kad studentas turėtų maksimalias kompetencijas", – sakė KTK direktorius Nerijus Varnas.

Jis priminė, kad KTK kitąmet švęs įkūrimo šimtmetį. Inžinerinės studijos kolegijoje taip pat skaičiuoja ne vieną dešimtmetį, tad su įvairiomis bendrovėmis sukurti bendradarbiavimo ryšiai leidžia studentams perteikti sukauptas ilgametes žinias ir patirtį.

"Inžinerinės studijos yra imlios informacijai ir turimai techninei bazei. Naudojamos kompiuterinės programos per kelerius metus gali labai stipriai pasikeisti. Tik neseniai kalbėjome apie 3D braižymą, o dabar naudojama ir 4D, ir 5D technologija. Mes turime nuolat atnaujinti įvairius presus, programinę įrangą ir kitus dalykus, kurie kasdien naudojami studentų praktiniams įgūdžiams tobulinti. Mūsų studentai turi ir itin daug praktikos laiko, todėl labai svarbu turėti tokius partnerius kaip "Kauno tiltai", nes jie turi labai skirtingų, techologiškai sudėtingų objektų, kuriuose galima pritaikyti plataus spektro inžinerines žinias", – kalbėjo N.Varnas.

Per metus KTK inžinieriaus studijas baigia apie 300 studentų, tačiau rinkoje tokių specialistų poreikis yra daug didesnis. Todėl, anot KTK direktoriaus, projektas "Akademija@Kauno tiltai" gali paskatinti jaunuolius rinktis kelių inžinieriaus specialybę.

"Akademija@Kauno tiltai" parneriai pripažino, kad labai svarbu jaunus žmones kuo plačiau supažindinti su galimybėmis. Todėl tęstiniame, ne pirmus metus vykstančiame renginyje "Rinkis kelią, ne takelį" mokyklas baigiantys jauni žmonės gali priartėti prie kelių inžinerijos, pamatyti, kuo ji yra įdomi, ir apgalvotai rinktis šią perspektyvią studijų kryptį. Kelių inžinerijos specialistus ruošia bendrovės partneriai: Kauno technikos kolegija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.