Valstybė iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) Kauno rajonui skyrė 5,1 mln. eurų, savivaldybė iš biudžeto – beveik 6,8 mln. eurų, dar 2,3 mln. eurų kelių infrastruktūrai gerinti bus skirta iš surinkto Infrastruktūros mokesčio.

Dėmesys – keturioms gatvėms

Pasak Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojo, vykdančio skyriaus vedėjo funkcijas, Gintaro Petro Vasilavičiaus, šiemet į svarbių savivaldybei objektų sąrašą įtraukti šie darbai: Kauno g. (Ežerėlio sen.) remontas, Mokyklos g. (Lapių sen.) kapitalinis remontas, Nemuno g. (Ringaudų sen.) rekonstrukcija ir Kauno g. (Vilkijos sen.) rekonstrukcija.

Prioritetinėje eilėje taip pat įtrauktos Milžinų, Mindaugo ir Dobilų gatvės Garliavoje ir Bažnyčios gatvė Margininkų kaime (Taurakiemio sen.).

„Tvarkant gatves atnaujiname kelio dangą, įrengiame apšvietimą, paviršinio lietaus vandens nuotekų sistemas, pėsčiųjų ir dviračių takus“, – vardijo G. P. Vasilavičius.

Gintaras Petras Vasilavičius / Organizatorių nuotr.

Patvirtino sąrašą

Pasak Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojo, prioritetai teikiami atsižvelgiant į seniūnijos gatvių ilgį, gyventojų skaičių ir urbanizacijos perspektyvas. Daug dėmesio skiriama toms gatvėms, kuriomis važiuoja viešasis transportas, vežami vaikai į mokyklas, yra didesni traukos centrai.

Remontuojamų gatvių prioritetas yra nustatomas pagal seniūnijų pateiktą eiliškumą. Kovo 28 d. posėdžiavusi taryba patvirtino Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių projektavimo, tiesimo, taisymo (remonto), priežiūros ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo objektų 2024–2026 m. prioritetinės eilės sąrašą. Tai leis pradėti ir svarbiausius šiemečius kelių infrastruktūros gerinimo projektus.

Tvarkydami gatves atnaujiname kelio dangą, įrengiame apšvietimą, paviršinio lietaus vandens nuotekų sistemas, pėsčiųjų ir dviračių takus.

Artėja prie pabaigos

Duobių remontas ir žvyrkelių žvyravimo darbai pakaunėje jau artėja prie pabaigos. Duobėms asfalto keliuose ir gatvėse lopyti Kauno rajono savivaldybė šiemet skyrė 300 tūkst. eurų, žvyrkeliams papildyti žvyru – 500 tūkst. eurų.

Kaip ir pernai, kelių žvyravimo darbai šiemet prasidėjo panašiu metu – kovo pradžioje. Domeikavos seniūnijoje sutvarkytas Smiltynų kelias, Alšėnų seniūnijoje – Pabartupio ir Smėlynų gatvės, Garliavos apylinkių seniūnijoje – susijungiančios Gluosnių ir Pamiškės gatvės.

Šiuo metu patogesnis ir saugesnis eismas jau ir Piliakalnio gatvėje ir Švyturio gatvės dalyje (Ringaudų sen.), Akacijų ir Lauko gatvėse (Garliavos sen.). „Darbai tebevyksta, jie dubliuojasi su duobių lopymu“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vyr. specialistas Tautvydas Tamošiūnas.

Svarba: prioritetinių darbų sąraše – Nemuno g. (Ringaudų sen.) rekonstrukcija. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Didžiąją dalį žvyravimo darbų atlieka bendrovė „Kauno keliai“, nuo šios savaitės prisijungė ir „Autokausta“, dirbsianti teritorijoje nuo Raudondvario link Čekiškės. Raudondvario seniūnijoje bus sutvarkytos Vienkiemio, Dvaro ir Vaidilos gatvės.

Batniavos seniūnijoje kelių remontininkai žvyru papildys Senakelio gatvės dalį ir Ručkonių kaimo kelią Vilkijos apylinkių seniūnijoje. Balandžio pradžioje darbus numatyta užbaigti visose suplanuotuose žvyruoti gatvėse ir keliuose.

Darbai skaičiais

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra apie 900 km žvyrkelių. Skaičiais šiųmečiai žvyravimo darbai atrodo taip: bus tvarkomos 24 (preliminariai) gatvės, 18 arba 1 km daugiau nei pernai.

Pakaunėje planuojama įrengti 15 km naujos asfalto dangos, atnaujinti 15,4 km senos, sutvarkyti 18 km žvyrkelių, užtaisyti apie 13 tūkst. kv. m duobių.

Sakyti, kad žvyravimo darbai vyksta visose seniūnijose, būtų netikslu. Pernai daug dėmesio skirta Zapyškio seniūnijai – sutvarkytos Smėlio gatvė Vilemų kaime, Šiulių, Gluosnių ir dalis Kanavos gatvės, todėl šiemet prašymo iš seniūno negavome. Jo nepateikė ir Vilkijos seniūnas, keliai ir gatvės šiemet nebus žvyruojami Vandžiogalos, Kulautuvos, Kačerginės, Ežerėlio, Babtų, Akademijos ir Čekiškės seniūnijose. Šiemet negrįšime ten, kur šie darbai buvo atlikti pernai.

„Seniūnijų pateiktas žvyravimo poreikis buvo dvigubai didesnis, matyt, kai kurie į sąrašą įrašė visus turimus žvyrkelius. Tačiau lėšų yra tiek, kiek yra, be to, ne visi žvyrkeliai yra blogos būklės. Ankstyvą pavasarį savo iniciatyva seniūnijos juos lygino greideriu, tačiau to užteko ne visur, buvo priimtas sprendimas kelius papildyti žvyru“, – sakė T. Tamošiūnas.

Daugiausia darbų pagal preliminarias sąmatas šiemet numatyta Alšėnų ir Raudondvario seniūnijose.

Planai: Mokyklos g. numatyta ne tik pakeisti asfalto dangą, įrengti šaligatvius, apšvietimą. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Veiksmai skiriasi

Pasak T. Tamošiūno, žvyrkeliuose, kuriuose eismas intensyvus, susiformuoja už važiuojamąją dalį aukštesni kelkraščiai. Dėl to važiuojamojoje dalyje atsiranda lovys, kuriame užsilaiko vanduo. Jis ir daro didžiausią įtaką dangos būklei – išmušamos duobės, jos didėja. Tvarkant tokius žvyrkelius, kelių remontininkai suneštas žemes nukasa, jei jos netinkamos panaudoti, išveža, suformuoja nuolydžius, kad vanduo nubėgtų. Jei kelkraščiuose nėra griovelių, jie iškasami, įrengiamos pralaidos.

Yra kelio atkarpų, kurios visiškai padengiamos žvyru, yra ir tokių, kur jo pilama tik į atsiradusias duobes. Pagal situaciją, darbams naudojamas ne tik greideris, bet ir kita kelių remonto technika. Štai tvarkant Piliakalnio gatvę Ringaudų seniūnijoje vandeniui nutekėti teko įrengti papildomą pralaidą.

Planai: Mokyklos g. numatyta ne tik pakeisti asfalto dangą, įrengti šaligatvius, apšvietimą. / Organizatorių nuotr.

Pirmumas teikiamas tiems žvyrkeliams, kuriais naudojasi daug gyventojų, važiuoja viešasis transportas, mokyklinis autobusas, kurie neįtraukti į asfaltuotinų sąrašą pagal seniūnaičių sudarytą eilę.

„Pavyzdžiui, Alšėnų seniūnė akcentavo, kad prastos būklės Alšėnų–Pabartupio ir Smėlynų gatvėmis važiuoja mokyklinis autobusas, Vienkiemio gatvė Raudondvario seniūnijoje veda į sodininkų bendriją Babtų seniūnijoje, jos nariams ir keliu besinaudojančiam ūkininkui siūlėme 50 proc. prisidėti prie asfaltavimo darbų, tačiau pritarimo nesulaukėme. Šiuo žvyrkeliu važiuoja ir maršrutinis autobusas, todėl Vienkiemio gatvė pateko į prioritetinių sąrašą žvyravimo darbams atlikti“, – vardijo Kelių ir transporto skyriaus vyr. specialistas.

Organizatorių nuotr.

Komentaras

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

Kauno rajoną kerta svarbios automobilių magistralės, todėl transporto intensyvumas mūsų krašte yra milžiniškas, o keliai susidėvi labai greitai. Kartu su urbanistine plėtra didėja ir vietinių kelių tinklas. Gyventojų lūkesčiai važinėti geresniais keliais yra suprantami, tačiau ribotos finansinės galimybės neleidžia šios problemos spręsti taip greitai, kaip norėtųsi.

Tai didžiuliai iššūkiai, todėl kartu su švietimu ir aplinkosauga, kelių priežiūra yra tarp prioritetinių Kauno rajono savivaldybės sričių.

Šiandien visi suprantame, kad Lietuvos keliams – tiek valstybiniams, tiek vietinės reikšmės – reikia didelių investicijų. Primenu Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimą, kuris leidžia gatves asfaltuoti pirmumo tvarka, jei prie darbų finansavimo 50 proc. prisideda fiziniai arba juridiniai asmenys. Šis modelis padeda greičiau spręsti opią problemą.

Optimizmo teikia ir Susisiekimo ministerijos planai. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros strateginės gairės parengtos siekiant skatinti darnų judumą, gerinti eismo sąlygas ir mažinti žuvusiųjų keliuose skaičių.

Ypač dideli darbai vyks Kauno regiono keliuose. Jau iki 2024 m. pabaigos planuojama atlikti didelę dalį darbų, numatytų magistralėse „Via Baltica“ ir A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Kelyje A1 ties Kaunu iki 2025 m. suplanuota rekonstruoti net keturis tiltus: Pietinį, Šiaurinį, A. Meškinio ir tiltą per Kruną. Tęsiant darbus, šios magistralės bus rekonstruojamos, kad atitiktų pagrindiniam europinio transporto tinklui TEN-T keliamus reikalavimus.

Daug metų su Lietuvos automobilių kelių direkcija (dabar – AB „VIA Lietuva“) tarėmės dėl kai kurių mūsų krašte esančių valstybinių kelių perėmimo. Atrodo, procesas pajudėjo, todėl keletą svarbių gatvių galėsime sutvarkyti greičiau.

Norėčiau padėkoti visiems gyventojams už kantrybę, o verslo įmonėms ir ūkininkams – už partnerystę tvarkant kelių infrastruktūrą. Tikiu, kad šiemet pokyčiai Kauno rajono keliuose bus vis labiau pastebimi.

„Turime ieškoti būdų, kaip daugiau investuoti į kelius, tuo pat metu plečiant savivaldybių savarankiškumą tvarkant rajoninius kelius“, – teigė prezidentas, atkreipdamas dėmesį į išliekančią didelę valstybinių žvyrkelių dalį tarp visų Radviliškio rajono kelių.

Susitikime taip pat aptarta sveikatos apsaugos situacija savivaldybėje bei kliūtys efektyvesniam įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui.

„Įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, nepaprastai svarbus tiek valstybės, tiek savivaldos strateginis požiūris. Kryptingam veikimui ir reformos sėkmei būtinas sutelktas adekvatus valstybinis finansavimas“, – išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.

Be to, pokalbio metu diskutuota apie vėluojantį specialiųjų tikslinių dotacijų skyrimą asmenų su sunkia negalia socialinėms paslaugoms finansuoti. Sutarta peržiūrėti finansų skyrimo mechanizmą ir su atsakingomis institucijomis įsivertinti reikiamų pokyčių galimybes.

Trečiadienio rytą, vizito Radviliškio rajone metu, šalies vadovas su pirmąja ponia apsilankė ir Minaičių kaime, kur padėjo gėlių prie paminklo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui ir 1949 metų vasario 16 dienos deklaracijai bei jos signatarams atminti, bei atkurtame Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje.

ELTA primena, kad Prezidentūra siūlo, jog laipsniškai iki 2027 metų rajoninius kelius iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) perimtų savivaldybės. Nurodoma, kad dėl šių pokyčių kelių sektoriui būtų reikalingas didesnis finansavimas.

Šių metų valstybės biudžete kelių sektoriui skirti 872 mln. eurų.

Įvardijo prioritetus

„Šiais metais tarp svarbiausių prioritetų – Utenos plento rekonstrukcija, taip pat kitų strateginių projektų įgyvendinimas, šalies tiltų ir viadukų tolesnis tvarkymas. Papildomos lėšos leis pagaliau pradėti darbus blogiausiu šalyje tituluojamame betoniniame Utenos plente: planuojame rekonstruoti beveik 30 km ruožą tarp Molėtų ir Utenos, pradėti likusios atkarpos tarp Vilniaus ir Molėtų rekonstrukciją. Taip pat – suremontuoti kelias dešimtis tiltų ir viadukų, pabaigti techniškai sudėtingiausią ir ilgiausią „Via Baltica“ atkarpos ruožą ties Marijampole, planuojame pradėti ir paskutinės – ketvirtos – atkarpos Lenkijos sienos link atnaujinimo darbus“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Lėšos keliams paskirstytos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. tenka valstybinės reikšmės keliams ir kitoms kelių srities reikmėms finansuoti, 33 proc. – vietinės reikšmės keliams. Tai sudaro atitinkamai 363,9 mln. eurų valstybiniams ir beveik 179,3 mln. eurų vietiniams keliams.

Rekonstruos ir tiltus

Valstybinės reikšmės kelių tinklui plėtoti numatyta beveik 226 mln. eurų, iš jų 102,8 mln. eurų skiriama strateginiams ir kitiems projektams.

Didžiausia suma – 62,8 mln. eurų – numatyta magistralinio kelio „Via Baltica“ dviem beveik 28 km ilgio ruožams Kaunas–Marijampolė–Suvalkai rekonstruoti.

Be papildomai numatytų 40 mln. eurų, beveik 30 km ilgio dviejų Utenos plento ruožų tarp Molėtų ir Utenos kapitaliniam remontui skiriama dar 6,3 mln. eurų.

Keliams ir tiltams rekonstruoti, jų paprastam ir kapitaliniam remontui skirta 100,5 mln. eurų. Už šias lėšas numatoma rekonstruoti 45 tiltus, iš jų – 2023 m. pradėtą rekonstruoti 31 tiltą ir trylika tiltų 2024 m. pradedamuose objektuose.

Magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Klaipėda numatoma suremontuoti vienuolika ruožų, kurių bendras ilgis – apie 27 km, taip pat kelyje A2 Vilnius–Panevėžys bus remontuojami keturi ruožai, kurių bendras ilgis – apie 13 km.

Papildomos lėšos leis pagaliau pradėti darbus blogiausiu šalyje tituluojamame betoniniame Utenos plente.

Nubyrės žvyrkeliams

Inžinerinėms eismo saugumo priemonėms diegti (pėsčiųjų perėjoms, dviračių takams, sankryžoms) skirta 15 mln. eurų, 7,7 mln. eurų numatyta žvyrkeliams.

Pastarosios lėšos skirtos 2018–2024 m. žvyrkelių asfaltavimo programai pabaigti (ją įgyvendinant buvo išasfaltuota apie 1 400 km valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga), taip pat naujai programai pradėti.

Atlikus vertinimą, nustatyti 384 ruožai (apie 1 400 km iš esamų 5 400 km). Nauji asfaltuojamų žvyrkelių sąrašai bus sudaromi atsižvelgiant į savivaldybių prioriteto tvarka sureitinguotus asfaltuotinų kelių ruožus.

Kitiems projektams (horizontaliajam ženklinimui, kelių eismo informacinei sistemai ir šviesoforais reguliuojamoms sankryžoms modernizuoti) numatyta beveik 7 mln. eurų, o kitoms išlaidoms, tarp kurių – elektros energijos valstybinės reikšmės keliuose diegimo projektai ir kt. – 26, 7 mln.eurų.

Likę beveik 138 mln. eurų valstybiniams keliams numatytų lėšų paskirstytos įvairioms administracinėms ir kitoms reikmėms, didžioji dalis – 108 mln. eurų skirti „Kelių priežiūrai“ valstybinės reikšmės kelių tinklui prižiūrėti.

Pagalba savivaldybėms

Iš vietinės reikšmės keliams skiriamo finansavimo 16,1 mln. eurų numatyta valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams Biržų, Kretingos ir Tauragės rajonų, Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybėse.

Vietinės reikšmės keliams kurortinėse Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse skiriama 3,3 mln. eurų, kitų savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams – 159,9 mln. eurų.

2024 m., palyginti su 2023 m., bendras kelių sektoriaus finansavimas didinamas 109,1 mln. eurų, iki 882,3 mln. eurų. Iš jų 139,8 mln. eurų sudarys laikinojo bankų solidarumo įnašas, 159,3 mln. eurų – ES fondų lėšos ir 583,2 mln. eurų – KPPP lėšos.

2023 m. kelių sektoriui iš viso buvo skirta 773,2 mln. eurų, KPPP lėšos sudarė 543, 2 tūkst. eurų, o panaudojimas siekė net 99,6 proc.

Bendras finansavimas keliams šiemet sieks apie 873 mln. eurų: iš bankų solidarumo mokesčio – 130,5 mln. eurų, Europos Sąjungos lėšų – 41,8 mln. eurų, o dar 117 mln. eurų papildomos ES paramos skirta iš vėlesnių metų šioje finansinėje perspektyvoje.

Kaip teigiama ministerijos parengtame nutarimo projekte, 40 mln. eurų KPPP lėšų bus skirta magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstravimui, o 543,2 mln. eurų – valstybinės ir vietinės reikšmės keliams.

Valstybiniams keliams bus skirta 363,9 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai. Iš jų 102,8 mln. eurų – magistralinio kelio „Via Baltica“ Kaunas–Marijampolė–Suvalkai dviejų ruožų rekonstravimui, Jonavos pietrytiniam aplinkkeliui, kelio Vilnius–Utena kapitaliniam remontui, kelio Kaunas–Prienai atnaujinimui.

Be to, lėšų bus skirta kelių ženklinimui, informacinės sistemos, šviesoforais reguliuojamų sankryžų modernizavimui, vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimui.

100,5 mln. eurų numatoma keliams ir tiltams rekonstruoti: A. Miškinio tilto per Nerį, tilto per Kruną ir kitų 44 tiltų rekonstravimui. Žvyrkeliams asfaltuoti numatyta 7,7 mln. eurų, eismo saugumo priemonėms, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimui ir atnaujinimui kelio Smiltynė–Nida ruožuose – 15 mln. eurų.

Vietinės reikšmės keliams skiriama 33 proc. visų programos lėšų – 179,3 mln. eurų, iš jų 16,1 mln. eurų valstybei svarbiems vietiniams keliams, 3,3 mln. eurų – keliams Birštone, Druskininkuose, Palangoje ir Neringoje, 159,9 mln. eurų – savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams.

Pliusai sąraše

Šiemet visi taškai ant i sudėti dideliuose ir svarbiuose projektuose kurortinės teritorijos statusą turinčiose vietovėse: Kačerginėje J. Zikaro ir J. Janonio gatvėse, Kulautuvos Akacijų alėjoje ir V. Augustausko gatvėje. „Mes jau užmiršę Kulautuvos ir Kačerginės klausimus, tai – praeitas etapas. Juk sakoma: kas jau padaryta – praeitis, visi žiūri į priekį: kas daroma ir ką planuojama daryti, – šypsojosi Kauno rajono savivaldybės vicemeras Antanas Nesteckis. – Matome, kad kelkraščiai jau sutvarkyti, žolė sudygusi, apšvietimas veikia. Gyventojai jau gali išeiti saugiai pasivaikščioti atnaujintose gatvėse.“

Finišavo ir J. Šimkaus gatvės Garliavoje rekonstrukcija, Vyčio Kryžiaus ir J. Šimkaus gatvės sujungimo projektas, tęsiami Kauno gatvės Vilkijoje, tęsiami ir šiemet bus baigti Pilėnų gatvės Akademijoje ir Kaštonų gatvės Užliedžiuose projektai. Taigi, pliusų netrumpame darbų sąraše dar daugės.

Palyginti sklandžiai vyksta Ringauduose šiemet pradėtas Beržų ir Taikos gatvių remontas, įrengiant šaligatvius, apšvietimą, o sankirtoje su Ateities gatve – žiedinę sankryžą. Projektas bus tęsiamas ir 2024 m.

Neblogai sekėsi atlikti darbus pagal kovo 30 d. tarybos posėdyje patvirtintą vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą visose 25 seniūnijose.

Kauno rajone yra 1 649 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių. Daugiausia esama žvyrkelių – 932 km, asfaltuotų – 589 km ir 222 km. grunto kelių. Naujausi statistikos departamento duomenys leidžia tvirtinti, kad, palyginti su šalies vidurkiu, pakaunė atrodo neblogai. Kauno rajono savivaldybėje vietinės reikšmės keliai ir gatvės su asfalto danga sudaro apie 36 proc.  bendro kelių ir gatvių ilgio, o šalyje – apie 19 proc. Šiemet Kauno rajone turėtų atsirasti beveik 15 km naujų išasfaltuotų kelių ir gatvių, 10 km šaligatvių ir dviračių takų.

Darbai: palyginti sklandžiai vyksta Ringauduose šiemet pradėtas Beržų ir Taikos gatvių remontas įrengiant šaligatvius, apšvietimą, o sankirtoje su Ateities gatve – žiedinę sankryžą. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Neplanuota, bet džiugina

„Labiausiai džiugina Žemaitkiemio gatvės (Domeikavos seniūnija) rekonstrukcija. Šių darbų anksčiau nebuvome numatę, bet projektą pavyko sėkmingai įgyvendinti. Tai leido šiek tiek paskirstyti automobilių srautus ir suteikė galimybę patogiau išvažiuoti ir parvažiuoti vakarinės Domeikavos gyventojams aplenkiant rekonstruojamą Vandžiogalos plentą“, – tvirtino A. Nesteckis.

Kitas džiuginantis dalykas – savivaldybei pavyko pasirašyti susitarimą su Ozo gatvės Domeikavoje savininkais, kad jie leistų naudotis jų įrengta infrastruktūra visiems automobiliams. Ateityje šią gatvę savivaldybė planuoja išpirkti.

Antanas Nesteckis / Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Ne viskas sklandu

Vicemeras apgailestavo, kad ne viskas vyksta pagal savivaldybės vadovų planus. „Kai kuriose gatvelėse, pavyzdžiui, Parko Ramučiuose, projektavimo darbai užtruko dėl lietaus nuotekų sprendinių sudėtingumo. Norisi iš karto įvertinti visas komunikacijas, esančias po keliu, todėl suplanuoti darbai persikėlė į kitus metus. Panašai nutiko ir Neries gatvėje Domeikavoje, mums nepasisekė, nes nuo konkurso paskelbimo gerokai keitėsi kainos. Rangovas atsisakė toliau vykdyti darbus, nes nepavyko susitarti dėl kainų indeksavimo“, – pasakojo vicemeras.

Savivaldybei teko ieškoti kito rangovo, kuris užbaigtų pradėtus darbus. Nors paaiškėjo, kad atsirado ir nenumatytų papildomų darbų dėl vandens nuotekų nuvedimo, jei pasiseks, gyventojai atnaujinta gatve džiaugsis dar šiemet.

Nuo numatyto grafiko atsilieka ne tik jau minėtos gatvės. Trikdžių esama Daugėlių gatvėje Neveronyse, todėl iš prioritetinio sąrašo darbams pasirinkta kita – Daržų – gatvė. Taip nutiko ir Raudondvario seniūnijoje: vietoj Dobilų, atnaujinta Ąžuolų gatvė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Skyrė daugiau lėšų

Metų pradžioje Kauno rajono kelių ir gatvių infrastruktūrai iš valstybės biudžeto skirta 4,8 mln. eurų, 3,2 mln. eurų – iš Kauno rajono savivaldybės biudžeto Kelių priežiūros ir viešojo transporto paslaugų įgyvendinimo programos ir apie 1,2 mln. eurų – iš pakaunėje surinkto infrastruktūros mokesčio.

Kadangi biudžetą rinkti sekėsi neblogai, jį tikslinant, keliams ir transportui papildomai skirta beveik 1,2 mln. eurų ir 700 tūkst. eurų iš infrastruktūros įmokų.

„Džiaugiamės, kad iš papildomai skirtų už infrastruktūrą surinktų įmokų galėjome finansuoti Kaštonų gatvės Giraitėje rekonstrukcijos užbaigimą, nes tai – dėl didelių automobilių srautų irgi labai svarbus objektas. Papildomos lėšos leis užbaigti neplanuotai objektuose atsiradusius darbus“, – sakė A. Nesteckis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Planų neatskleidžia

Apie kitų metų planus pakaunės keliuose ir gatvėse savivaldybės vadovai kol kas kalbėti nenori, teigdami, kad pirma reikia užbaigti šiuos metus ir vykstančius darbus. Jų žodžiais, tiksliai surikiuoti būsimų darbų eilę sunku, nes užtrunka derinimai tarp įvairių komunikacijų savininkų. Atlikus gatvės rekonstrukcijos darbus, penkerius metus neleidžiama atlikti šilumos, vandentiekio trasų remonto. Todėl įmonės taip pat dėliojasi sąrašus, kada ir kur atnaujinti savo turimą infrastruktūrą, o tai stabdo savivaldybės darbus ir planus.

„Kol projektavimas buvo supaprastintas, derinimų reikėjo mažiau, pasikeitus reikalavimams, interesus suderinti tapo gerokai sudėtingiau. Tačiau, kaip sakoma, nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą: gal gyventojams tenka ilgiau palaukti galutinio rezultato, tačiau viskas sutvarkoma vienu metu, paklotos dangos kelerius ar net keliolika metų nereikia ardyti ištikus vandentiekio ar šilumos trasos avarijai“, – patikino vicemeras.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Triūsė ir kitur

Kelių statybos ir remonto techniką šiemet buvo galima pamatyti ir prie kai kurių kapinių. Raudondvaryje atnaujintas esamas takas kapinėse, Neveronių seniūnijoje prie Pabiržio kaimo kapinių įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir takas. Automobilių stovėjimo aikštelę taip pat planuojama įrengti Vilkijoje.

Kaip ir pernai, šiemet 1 mln. eurų Kauno rajono savivaldybės biudžete numatyta daugiabučių kiemams sutvarkyti. Pagal nustatytą tvarką buvo atrinkta aštuoniolika kiemų, kurie atitiko reikalavimus. Visuose juose darbai bus vykdomi iki lapkričio 30 d.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka sako, jog norint sutvarkyti Lietuvos kelius jiems kasmet turi būti skiriama ne mažiau nei 860 mln. eurų.

„Ar 2024 metais apsiribosime „Via Baltica“, o kitiems keliams leisime toliau irti? Ar toliau atidėsime labiausiai keikiamo šalyje kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją, ar rinksimės pirmiau gelbėti avarinius tiltus?“ – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Š. Frolenka.

Anot jo, taip pat svarbu, kad visos lėšos iš kelių vinječių mokesčių, kurių 2024 metais planuojama surinkti apie 100 mln. eurų, atitektų keliams, be to, jiems turėtų būti ir skiriama 80 proc. surenkamo degalų akcizo.

„Kalbame, kad Lenkija mus aplenkė pagal kelių kokybę, ir stebimės, kaip tai nutiko. Atsakymas gana paprastas: Lietuva vienam kilometrui kelio skiria 12,4 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, Lenkija – 191,6 tūkst. eurų“, – nurodė Š. Frolenka.

„Kitais metais turi būti akcizo planuojama surinkti apie 950 mln. eurų. (...) Tai turi būti bendru politiniu sutarimu, kad kol nepasieksime 5-10 proc. nekokybiškų kelių, tol 80 proc. akcizo bus skiriama keliams, nes kitaip mes nesusitvarkysime“, – teigė jis.

Anot jo, patvirtinus tokį pat Kelių programos biudžetą, kaip ir ankstesniais metais, finansavimas keliams dėl infliacijos sumažės 50 proc.

„Jeigu Seimas patvirtina trečius metus tokį patį biudžetą, tai savivaldybės gaus trečius metus iš eilės tą patį biudžetą ir jų galimybės kažką daryti, leisiu sau pasakyti, sumažės net puse karto“, – teigė jis.

Š. Frolenka aiškino, kad daugiausia investicijų reikia krašto ir rajoniniams keliams.

„Ta statistika, kurią aš turiu, sako, kad magistralinių kelių bloga būklė pagal DBI (dangos būklės indeksą – BNS) 2022 metais buvo 21,5 proc., krašto kelių – 40,36 proc. bloga būklė ir rajoninių - 41,97 proc. Tai, be abejo, magistraliniai, pagrindiniai keliai, jie yra geresnės būklės, bet jų tinklas yra palyginus mažas, pagrindas yra krašto ir rajoniniai keliai“, – teigė jis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė teigė, kad valstybei neskiriant pakankamo dėmesio keliams regionuose, savivaldybės priverstos byrančių tiltų ir kelių remontą finansuoti nubraukdamos lėšų nuo kitų viešųjų paslaugų.

„Finansavimas savivaldybėms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos nedidėja, infliacija jį dar labiau mažina, todėl realios galimybės gerinti kelių būklę menksta. Tai kelia gyventojų nepasitenkinimą, stabdo regionų ekonominės atskirties mažinimą, mobilumo problemų kyla netgi tarnyboms: policijai, greitajai pagalbai, ugniagesiams“, – spaudos konferencijoje teigė R. Žakaitienė.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo teigimu, šalies kelių būklė turi didelės įtakos šalies ekonomikai.

„Kelių infrastruktūros būklė turi didelę įtaką šalies ekonomikai, ji svarbi ne tik prekių bei žaliavų judėjimo efektyvumui, bet ir vietovės investiciniam patrauklumui, kitiems rodikliams. Analizė rodo, kad finansavimas keliams šiuo metu yra mažesnis, nei buvo prieš 15 metų, o pastaraisiais metais jį dar labiau apkarpė karo, energijos išteklių kainų ir infliacijos įtampos“, – sakė jis.

„Investicijų nebus jeigu mūsų šalyje nebus interneto, nebus žaliosios energetikos ir nebus kelių. (...) Bet čia yra dar viena drama – internetas yra pilnai teikiamas privataus sektoriaus ir čia privatus sektorius susitvarko, (...) energetika, praktiškai taip pat privataus sektoriaus, (...) kelių nėra privačių, Lietuvoje nėra nė vieno privataus kelio“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

R. Žakaitienės teigimu, su valdžios atstovais kalbamasi, tačiau sėkmingai kalbėtis sekasi tik su Susisiekimo ministerija.

„Dėl susisiekimo ministro – taip (...). Bet kai kalbame su kitais ministrais, jie kažkaip nelabai girdi. Jie girdi savo reformos ribose ir tas savo reformos įgyvendinimas nesigilinant, o kokiu pagrindu gali būti įgyvendinta (...). Labai tikimės, kad tai yra visos Vyriausybės reikalas“, – sakė R. Žakaitienė.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau teigė, kad norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) reikėtų papildomai skirti 340 mln. eurų.

Anot jo, šiuo metu 2024-iesiems programai numatyti 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais, o šių lėšų pakanka tik tęsti jau pradėtiems darbams bei įgyvendinti daliai strateginių projektų, pavyzdžiui, „Via Baltica“ automagistralės 40 kilometrų atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos statyboms.

Susisiekimo ministerijos iniciatyva nuo šių metų Lietuvos keliai finansuojami taikant naują KPPP lėšų administravimo sistemą. Naujasis kelių finansavimo modelis šalies savivaldybėms ne tik užtikrino didesnį finansavimą jų valdomiems vietinės reikšmės keliams, bet ir suteikė daugiau savarankiškumo sprendžiant, kaip panaudoti skiriamas lėšas.

„Svarbiausias naujos tvarkos reikalavimas savivaldybėms – turėti aiškią ir skaidrią keliams skiriamų lėšų panaudojimo tvarką bei viešai skelbiamą bent trejų metų projektų eilę. Toks reikalavimas sudarys sąlygas visuomenei žinoti, kaip ir kodėl savivaldybių institucijos priima sprendimus dėl vieno ar kito kelio tvarkymo. Gal keistai skamba, bet iki šių metų nebuvo įstatymo lygmeniu nustatyto tokio skaidrumo reikalavimo, o aiškius tvarkos aprašus ir projektų eiles turėjo tik dalis savivaldybių“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Ministro teigimu, skaidrumo didinimo srityje Susisiekimo ministerija glaudžiai bendradarbiauja su STT – skaidrumo didinimas ir finansavimo skyrimo konkretiems objektams pagrįstumas buvo viena svarbiausių paskatų ministerijai keisti kelių finansavimo modelį. Ministerija yra atvira pasiūlymams dėl skaidresnio ir racionalesnio KPPP lėšų paskirstymo ir panaudojimo.

Dalis savivaldybių iki šiol apskritai neturėjo eilių ir tvarkos aprašų, pagal kuriuos buvo paskirstomos KPPP lėšos. Todėl, pasak ministro, daugeliui savivaldybių šiemet pirmą kartą pasitvirtinus joms skirtų KPPP lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašus, dar yra tobulintinų sričių ir ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija yra pasiruošusi suteikti metodinę pagalbą.

Susisiekimo ministerijos nuomone, STT dėmesys šiai sričiai ir pastabos dėl savivaldybių parengtų tvarkos aprašų bus labai naudingos savivaldybėms, kad atsižvelgdamos į tai jos tobulintų savo nustatytą lėšų naudojimo tvarką, užtikrintų kriterijų pagrįstumą.

Sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl KPPP lėšų skyrimo iki šiol pasirašė 54 savivaldybės iš 60. Likusios savivaldybės turi patikslinti KPPP lėšų paskirstymo tvarkos aprašus, juos pasivirtinti ir parengti prioritetinių objektų sąrašą. Tiek patvirtinti tvarkos aprašai, tiek prioriteto tvarka išdėstyti kelių objektų sąrašai turi būti paskelbti viešai savivaldybių interneto svetainėse ir visiems prieinami.

Siekiant užtikrinti skaidrų KPPP lėšų paskirstymą, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir STT, vyks savivaldybių parengtų tvarkų aprašų vertinimas, kurio metu bus siekiama identifikuoti silpnas vietas ir pateikti siūlymus dėl tolesnių veiksmų didinant KPPP lėšų administravimo sistemos skaidrumą.

2022 m. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) visų šalies kelių priežiūrai ir plėtrai skirta 543 mln. eurų, pernai ši suma siekė 531,6 mln. eurų.

Trečdalis KPPP lėšų atiteks savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams, kurių nemažą dalį vis dar sudaro žvyrkeliai. Visgi savivaldybių atstovai ir ekspertai sako, kad skiriamų sumų nepakanka, kad žvyro dangą imtų keisti asfaltas. Su gaunamais pinigais proveržio pasiekti nepavyks, o geriausia, ką bus galima padaryti, tai nebent išlaikyti kelius tokius, kokie yra dabar.

Savivaldybės iš KPPP šiemet gaus maždaug 30 proc. arba 35 mln. eurų daugiau lėšų. Tačiau Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius portalui „Delfi“ sakė, kad šis augimas yra labai sąlygiškas.

„Tuo, kad finansavimas šiemet auga, mes, savivaldybininkai, aišku, džiaugiamės, bet šiuos metus lyginame ne tik su pernykščiais, bet ir su 2020 metais. Palyginti su pernai metais, finansavimas auga gana solidžiai, bet reikia prisiminti, kad pernai, palyginti su užpernai, jis buvo sumažėjęs 20 mln. eurų“, – primena M. Sinkevičius.

Pasak jo, iš esmės tai reiškia, kad šiemet finansavimas savivaldybių keliams lieka 2020-ųjų lygio, nes papildomos lėšos geriausiu atveju padengia infliacijos kaštus.

„Mes gi žinome, kas vyksta aplinkui, kaip kyla infliacija ir darbų kainos. Todėl tą padidėjimą visa tai ir suvalgys. Rimtesnio proveržio tikėtis nereikėtų. Objektyviai negalima teigti, kad padarysime daugiau darbų“, – teigia Savivaldybių asociacijos prezidentas.

Jis taip pat yra įsitikinęs, kad didžioji dalis surenkamo degalų akcizo turėtų atitekti būtent keliams, tačiau dabar valstybė nemažą dalį šių mokesčių skiria kitiems savo poreikiams.

„Kelininkai ir tarp eilučių, ir tiesiai šviesiai mums sako, kad to, ką valstybė investuoja į vietinės reikšmės kelius, užtenka tik palaikyti tų kelių lygį, bet veikdami tokiais tempais, rimto proveržio nepasieksime“, – portalui „Delfi“ sako M. Sinkevičius.

Kelininkai ir tarp eilučių, ir tiesiai šviesiai mums sako, kad to, ką valstybė investuoja į vietinės reikšmės kelius, užtenka tik palaikyti tų kelių lygį, bet veikdami tokiais tempais, rimto proveržio nepasieksime.

Tiesa, jis palankiai vertina Susisiekimo ministerijos inicijuotą kelių finansavimo sistemos pertvarką ir naujus principus, pagal kuriuos lėšos pradėtos skirstyti jau šiemet.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad nauja kelių finansavimo sistema leis lengviau planuoti ir efektyviau panaudoti kelių infrastruktūrai skiriamas lėšas, maksimaliai išvengti sprendimų politizavimo ir didinti savivaldybėms bendrąjį finansavimą vietinės reikšmės keliams.

Pirmą kartą KPPP lėšos bus planuojamos ne vienų, o trejų metų laikotarpiui. Taip bus paprasčiau planuoti kelių infrastruktūros projektus, sumažės rizika neefektyviai naudoti KPPP lėšas. Be to, bus aiškiau apibrėžiami kelių objektų atrankos kriterijai, procedūros ir jų vykdymas.

Galima dirbti pigiau ir išmaniau

Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas, dabar konsultantu dirbantis Egidijus Skrodenis „Delfi“ taip pat sakė, kad reikėtų suprasti, jog pinigų kelių sektoriui per artimiausią dešimtmetį vargu ar atsiras ženkliai daugiau, todėl reikia ieškoti sprendimų, kaip su esamomis lėšomis nuveikti daugiau. Tai padaryti, jo teigimu, galimybių tikrai yra.

„Pirmas dalykas, trūksta kryptingo planavimo, o kelių plėtros strategijos keičiasi su besikeičiančia politine valia. Tai lemia, kad priėmus vienus sprendimus ir pradėjus investuoti į vienus kelių projektus, nuomonėms pasikeitus, metamasi į kitus, o tai, kas buvo pradėta, paliekama“, – kalba E. Skrodenis.

Todėl jo teigimu, naujojoje KPPP strategijoje atsiradęs trimetis planavimas ir didesnis savivaldybių savarankiškumas yra teigiamas pokytis.

E. Skrodenis taip pat teigia, jog galbūt kelių tiesimui būtų verta naudoti naujas technologijas: „Tos technologijos beveik nesikeičia, be to, projektuotojai konkrečias technologijas įrašo projektus, tuomet rangovai konkuruoja, kuris tą technologiją padarys. Bet jei mes rangovams leistume patiems rinktis technologijas, kurios leistų pasiekti tam tikrus nustatytus kelio kokybės parametrus, turėtume ir stipresnę konkurenciją, ir galbūt mažesnę kainą bei spartesnį darbų įgyvendinimą. Tai leistų su turimomis lėšomis padaryti daugiau kokybiškų kelio kilometrų.“

Kaip dar vieną neūkiškumo pavyzdį pašnekovas mini ir kai kuriuos naujai tiesiamus dviračių takus, kai asfalto danga daroma gana didelio storio vien tam, kad paskui tuos takus būtų galima valyti naudojant specialią techniką. E. Skrodenis retoriškai klausia, ar nebūtų pigiau tiesiog nusipirkti mažesnį ir lengvesnį traktorių, skirtą takams valyti?

„Turime galvoti kaip su tuo turimu pinigų krepšeliu elgtis racionaliau ir taikyti kitokius sprendimus, kurie leistų nuveikti daugiau“, – teigia ekspertas.

Lėšas siūloma skirti kelių objektams, kuriuose darbai jau atlikti arba bus atlikti iki 2020 metų pabaigos, taip pat naujiems kelių objektams, kuriems finansuoti buvo gauti papildomi savivaldybių institucijų prašymai ir kuriuose darbai jau atlikti arba planuojama artimiausiu metu juos atlikti.

Programos finansavimo lėšų rezervas šiemet iš viso yra 21,3 mln. eurų, teigiama Vyriausybės pažymoje.

Elektrėnų, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto, Marijampolės, Molėtų rajono, Šalčininkų rajono ir kai kurios kitos savivaldybės bei Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) informavo, kad, vykdant viešuosius pirkimus arba atliekant darbus kai kuriuose objektuose, dalis darbams finansuoti skirtų Programos finansavimo lėšų rezervo buvo sutaupyta, ar, užsitęsus objektų projektų parengimo ir darbų viešųjų pirkimų procedūroms, liko nepanaudota.