Susitikime, kaip pažymima Prezidentūros pranešime, daugiausia dėmesio skirta saugumo regione ir pasaulyje klausimams, įvertintos neseniai pasibaigusios karinės pratybos „Zapad“. Valstybių vadovai vieningai sutarė stebėti situaciją nedemokratinėje kaimynystėje bei Baltarusijos ir Rusijos karinės integracijos procesus.

Kalbėdamas apie Baltarusijos vykdomą hibridinę ataką, šalies vadovas dėkojo kaimyninių valstybių prezidentams už parodytą solidarumą dėl Lietuvos prašymo dislokuoti NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupę.

Valstybių vadovai taip pat aptarė situaciją Afganistane bei naujas partnerystes siekiant taikos ir stabilumo Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Antradienį prezidentas G. Nausėda taip pat susitiko su Moldovos prezidente Maia Sandu. Susitikime prezidentas su M. Sandu akcentavo, kad svarbu išnaudoti visas galimybes siekiant reformų įgyvendinimo ir negrįžtamai įtvirtinti Moldovos eurointegracijos pastangas.

Interviu su prezidente leidinys „Postimees“ publikavo pirmadienį.

„Pasakiau, kad esu pasirengusi. Taip sukūriau tam tikrą patikimą pagrindą diskusijoms, visi žino, kad jei kiti siekiai ir paieškos neduos vaisių, aš nepasakysiu „ne“ savo žmonėms“, – sakė K. Kaljulaid.

Estijos parlamentas naująjį šalies prezidentą rinks per ypatingąjį posėdį rugpjūčio 30 dieną.

Kandidatą į prezidento postą turi siūlyti ne mažiau kaip viena penktoji parlamento narių. Vienas Rygikogo narys gali siūlyti tik vieną kandidatą.

Pasakiau, kad esu pasirengusi. Taip sukūriau tam tikrą patikimą pagrindą diskusijoms.

Prezidentu gali būtu siūlomas ne jaunesnis kaip 40 metų amžiaus Estijos pilietis pagal kilmę.

Prezidentas renkamas slaptu balsavimu. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs du trečdalius balsų. Jei nė vienas iš kandidatų nesurenka reikalaujamos balsų daugumos, kitą dieną rengiamas naujas balsavimo turas.

Prieš antrąjį balsavimo turą pateikiamas naujas kandidatų sąrašas. Jei nė vienas kandidatas antrajame rinkimų ture nesurenka reikalaujamos balsų daugumos, tą pačią dieną rengiamas trečiasis rinkimų turas tarp dviejų kandidatų, antrajame ture surinkusių daugiausiai balsų.

Jeigu trečiajame rinkimų ture prezidentas neišrenkamas, parlamento pirmininkas per vieną mėnesį šaukia rinkiminę kolegiją prezidentui išrinkti.

Rinkiminę kolegiją sudaro parlamento nariai ir savivaldybių tarybų atstovai.

Naują JT generalinio sekretoriaus oficialaus atstovo moterų, vaikų ir paauglių sveikatos ir gerovės klausimais postą K. Kaljulaid užims dvejus metus.

„JT generalinis sekretorius paskyrė Estijos prezidentę Kersti Kaljulaid pasauline kiekvienos moters, kiekvieno vaiko gynėja. Tai pirmas toks paskyrimas siekiant didinti visame pasaulyje supratimą apie Pasaulinę moterų, vaikų ir paauglių sveikatos apsaugos strategiją“, – sakoma pranešime.

„Be kovos su klimato katastrofa moterų, vaikų ir paauglių gerovė bei galimybės gauti medicinines paslaugas yra viena iš dviejų didžiausių problemų, su kuriomis artimiausiais dešimtmečiais susidurs viso pasaulio šalys... Joks žmogus ar organizacija pavieniui negali padaryti pasaulio geresnio, bet visi mes – valstybės, tarptautinės organizacijos, laisva visuomenė, kiekvienas – turime galimybę inicijuoti ar paspartinti pokyčius kai kuriomis siauromis kryptimis. Tokią galimybę suteikia [ir] pasaulinio atstovo vaidmuo“, – sakė K. Kaljulaid.

Susitikimo metu A. Guterresas ir K. Kaljulaid aptarė Estijos, kaip šiuo metu JT Saugumo Tarybai pirmininkaujančios valstybės, prioritetus ir indėlį, sakoma pranešime.

Taip pat aptartas neigiamo pandemijos sukeltos krizės poveikio mažinimas įvairiuose pasaulio regionuose, galimybės spartinti vakcinavimą nuo COVID-19.

Gyvūnų ir gamtos apsaugos įstatymų pataisomis uždraudžiamas kailinių žvėrelių veisimas ir auginimas dėl jų kailių Estijoje.

Draudimas taikomas kailinių žvėrelių augintojams, kurių fermose šie gyvūnai veisiami ir auginami pirmiausia dėl kailių.  Anksčiau kailinių žvėrelių augintojams išduotos licencijos galios iki 2026 metų sausio 1 dienos.

Estijos parlamentas šias pataisas patvirtino birželio 2 dieną.

Kailinių žvėrelių fermos Estijoje turės būti panaikintos iki 2026 metų sausio 1 dienos.

Įstatymo pataisa nustatomas pereinamasis laikotarpis, pagal kurį iki 2021 metų liepos 1 dienos išduoti leidimai galios iki 2025 metų gruodžio 31 dienos, o nuo 2026-ųjų sausio 1 dienos ūkiuose bus draudžiama auginti audines ir usūrinius šunis.

Kailinių žvėrelių ūkių draudimas Estijoje buvo svarstomas nuo 2009 metų, kai šis klausimas pirmą kartą buvo iškeltas parlamente.

Parlamente dėl šio draudimo buvo balsuojama 2017 ir 2019 metais.

Pirmosios Europos šalys, uždraudusios kailinių žvėrelių ūkius, buvo Jungtinė Karalystė ir Austrija – atitinkamai 2000 ir 2005 metais.

Draudimus taip pat yra priėmusios Šiaurės Makedonija, Slovėnija, Kroatija, Liuksemburgas, Serbija, Čekija ir Nyderlandai.

Keliose šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Slovakijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje – draudimas jau patvirtintas, tačiau įsigalios po pereinamojo laikotarpio.

Prokuratūros duomenimis, C. Kullis įtariamas lėšų pasisavinimu ir reikalavimų saugoti valstybės paslaptį ir įslaptintą informaciją pažeidimu.

C. Kullis dirba Estijos diplomatinėje tarnyboje nuo 1991 metų. Nuo 1992 iki 1996 metų jis buvo Estijos ambasadorius Belgijoje ir nuolatinis atstovas prie NATO. Nuo 1992 iki 1997 metų jis atstovavo Estijai Europos Sąjungoje, 2000-2004 metais – įvairiose tarptautinėse organizacijose. 2004-2008 metais buvo Estijos ambasadorius Vokietijoje.

Estijos ambasadoriumi Paryžiuje C. Kullis buvo paskirtas 2019 metais.

Valstybės vadovė buvo paskiepyta Šiaurės Estijos regioninėje ligoninėje.

K. Kaljulaid balandį ketina vykti vizito į Afganistaną, o visi atvykstantieji į šią šalį turi būti pasiskiepiję nuo COVID-19, todėl prezidentė paprašė vakcinuoti ją ir visus delegacijos narius.

K. Kaljulaid sakė, kad visos Europos Sąjungos aprobuotos vakcinos yra kokybiškos ir patikimos, nepriklausomai nuo to, kur pagamintos. Ji taip pat pabrėžė, kad pasiskiepiję asmenys turi toliau laikytis per pandemiją galiojančių taisyklių – dėvėti apsaugines kaukes ir laikytis atstumo, nes nė viena vakcina neužtikrina šimtaprocentinės apsaugos.

„Jeigu sinchronizuotumės greičiau negu dabar numatyti 2025 metai, tai visiškai aišku, kad galėtume išeiti iš BRELL žiedo ir Astravo elektra pas mus niekaip nebepatektų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais A. Skaisgirytė.

„Pokalbis buvo labai rezultatyvus ir Estijos prezidentė visiškai pritarė mūsų nuostatai, kad neturėtų nešvari elektra iš Astravo pateikti į Baltijos šalių rinką. Ji užtikrino, kad Estija tikrai neperka baltarusiškos elektros, ir kartu prezidentai sutarė, kad sinchronizacijos projektą reikia spartinti ir ieškoti galimybių jį užbaigti anksčiau negu dabar numatytas terminas“, – pridūrė prezidento patarėja.

Pokalbis buvo labai rezultatyvus ir Estijos prezidentė visiškai pritarė mūsų nuostatai, kad neturėtų nešvari elektra iš Astravo pateikti į Baltijos šalių rinką.

Lietuvos Energetikos ministerijai siūlant naują prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką, A. Skaisgirytė sakė, kad prezidentai metodikos detaliai neaptarinėjo.

„Prezidentai metodikos detaliai neaptarinėjo, turbūt ne prezidentų reikalas tą daryti. Bendrai buvo paminėta, kad būtų gerai turėti tokią trišalę metodiką, o čia jau yra energetikos arba ekonomikos ministrų reikalas susitarti, kokia ta metodika turėtų būti ir prezidentas, žinoma, paklaus energetikos ministro Kreivio, kaip jam sekasi derėtis. Taip pat šitas klausimas bus aptariamas artimiausiu laiku Valstybės gynimo taryboje“, – sakė A. Skaisgirytė.

Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos komisija antradienį pritarė siūlomiems naujos prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos principams.

Ja vadovautis Lietuva siūlys Baltijos šalims derybose dėl trišalės metodikos, siekiant užkardyti prekybą nesaugia baltarusiška elektra.

Komisija taip pat aptarė galimus derybų scenarijus bei konkrečias teisines ir technines priemones, kurios užkardytų prekybą baltarusiška elektra.

„Pirmos COVID-19 bangos akivaizdoje Baltijos šalys veikė efektyviai ir tolesnis veiksmų koordinavimas šiuo metu dar svarbesnis. Kova su pandemija išlieka esminiu Vyriausybės darbotvarkės klausimu. Įvesti griežti apribojimai suveikė, bet esame labai atsargūs dėl ribojimų laisvinimo. Jau keletą mėnesių pagrindinis rūpestis yra vakcinavimo tempai. Vertiname Europos Komisijos daromą spaudimą vakcinų gamintojams, kad jie laikytųsi sutartinių įsipareigojimų ir padidintų tiekimo skaidrumą. Tik veikdami ES lygmeniu pasiekiame daugiau nei tai darytume savarankiškai“, – sakė premjerė.

Kaip nurodoma Vyriausybė spaudos tarnybos pranešime, akcentuota, kad ekonominiam atsigavimui po pandemijos bus ypač svarbus efektyvus nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, kuriuos reiks suderinti su Europos Komisija, įgyvendinimas. Šiam tikslui Lietuvai planuojama skirti 2,225 mlrd. eurų. Investicijos numatomos inovacijoms, skaitmeninimui, pramonės pertvarkymui, turizmui, o didžiausia dalis – žaliajai darbotvarkei.

Pokalbyje konstatuota, kad dvišaliai santykiai – puikūs, ypač intensyvūs ir dinamiški ekonominiai ryšiai – Estija užima antrą vietą investuotojų Lietuvoje gretose, šeštą vietą kaip prekybos partnerė.

Kalbant apie regioninį bendradarbiavimą, pabrėžta, kad šios Vyriausybės tikslas – reali strateginė partnerystė su Baltijos šalimis. Siekiama solidaraus ir vieningo Baltijos valstybių politinio veikimo Rytų ir saugumo politikos klausimais, taip pat Europos Sąjungos formatais.

Susitikimo metu aptartas Baltijos regiono energetinis saugumas. Pabrėžta, kad Baltijos valstybės turi atrasti bendrus sprendimus, kurie padėtų atremti kaimynų iš Rytų bandymus daryti poveikį šiai svarbiai sričiai. Bendras politinis Baltijos šalių sprendimas nepirkti elektros iš Baltarusijos buvo labai svarbus, tačiau jo realus įgyvendinimas yra kur kas sudėtingesnis, nei manyta iš pradžių. Planuojama detaliai aptarti šį klausimą artėjančios Baltijos Ministrų Tarybos metu kitą savaitę. Taip pat laukiama Europos Komisijos pasiūlymų dėl elektros iš nesaugių AE nepatekimo į ES rinką.

Aptartos intensyvesnio bendradarbiavimo pagal Trijų jūrų iniciatyvą galimybės.

„Dėl trečiųjų šalių – esame įsitikinę, kad jei šios vakcinos bus patvirtintos Europos Sąjungoje, tai Estija į šias vakcinas žiūrės kaip į lygiavertes, lyginant su kitomis vakcinomis. (...) Estijos valdžia yra įsitikinusi, kad kitų šalių vakcinos, jei bus užregistruotos, tikrai bus naudojamos ir savo žmonėms vakcinuoti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė K. Kaljulaid.

Taip ji kalbėjo po Vilniuje vykusio susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.

Pasak Estijos prezidentės, klausimai, susiję su galimybe įsigyti Rusijos „Sputnik V“ vakcinos greičiau, priveda prie „rimtos komunikacinės problemos, kurią šiandien Europoje turime“.

„Nėra kažkokios jūros „Sputnik V“ vakcinų, kur mes nenorime paimti iš ten. „Sputnik V“ vakcinų yra parduota daugiau, nei yra pagaminta, ir mes tikrai nežinom, kaip bus toliau su jų pristatymu“, – kalbėjo šalies vadovė.

Savo ruožtu Lietuva yra apsisprendusi nepirkti rusiškos vakcinos „Sputnik V“, net jei ją patvirtintų Europos vaistų agentūra.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis yra sakęs šią Rusijos vakciną vertinantis kaip politinį įrankį.

Europos Sąjungoje „Sputnik V“ šiuo metu naudoja Vengrija, dėl jos taip pat derasi Austrija, Čekija.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kalbėti apie kitas vakcinas iš alternatyvių gamintojų yra „nelabai rimta“, nes jos nėra pradėjusios patvirtinimo Europos Vaistų Agentūroje procedūros.

Anot šalies vadovo, šiuo metu laukiama Vakarų gamintojų vakcinų patvirtinimo.

„Gauname žinias, kad procesas su atskirais gamintojais ir jų legitimizavimu tiekti vakcinas yra baigiamas. Čia, pirmiausia, kalbame apie „Johnson & Johnson“ vakciną. Turime dar eilėje esančius kitus gamintojus, kurių galimas autorizavimas, tikėtina, įvyks dar antrąjį metų ketvirtį“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.

Anot jo, šios žinios yra labai viltingos. Prezidentas taip pat teigė rimtai vertinantis Europos Komisijos (EK) planus ir teikiamus grafikus.

Be kita ko, šalies vadovas pabrėžė, kad dėmesys kartais per daug sutelkiamas į atskiras tiek neigiamo, tiek teigiamo pobūdžio žinutes informaciniame lauke.

„Šiandien mes pernelyg daug kalbame apie vieno iš gamintojų planus, jų pokyčius, nes tie planai gali dar ir kitą savaitę pasikeisti ir į vieną, ir į kitą pusę. Todėl aš labai noriu paraginti kalbėti apie vakcinų tiekimą kaip apie visumą ir pasistengti ne tiesiog kopijuoti faktus, kurie buvo praeityje, o žvelgti į priekį ir matyti proceso dinamiką“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Mes viską, kas buvo praeityje, ekstrapoliuojame į ateitį ir tada darome išvadas, kurios yra neteisingos. Ir jos privertė jau keletą kartų keisti vakcinavimo terminus ir vakcinavimo spartos prognozes“, – pridūrė jis.

Kaip šią savaitę BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija, nuo kovo keturis mėnesius „AstraZeneca“ ketina pristatyti ketvirtadaliu mažiau vakcinų, nei planavo, dėl to ketinama peržiūrėti skiepijimo grafiką.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu pirmadienį pareiškė, kad spragą dėl sumažintų „AstraZeneca“ vakcinų tiekimo apimčių turėtų kompensuoti JAV gaminama „Johnson & Johnson“ vakcina.

Šalyje šiuo metu naudojamos trys Europos vaistų agentūros (EVA) patvirtintos COVID-19 vakcinos: „Pfizer“ ir „BioNTech“, „Moderna“ bei „AstraZeneca“.

Tai šalies vadovas be kitų temų trečiadienį aptarė su Vilniuje viešinčia Estijos prezidente Kersti Kaljulaid.

Pasak jo, žmogaus teisių padėtis Rusijoje ir Baltarusijoje „šiandien yra ganėtinai apverktinos būklės“.

„Mes matome toliau besitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, persekiojamą opoziciją. Deja, panašūs procesai intensyvėja ir Rusijoje: Navalno suėmimas, opozicijos lyderių persekiojimas. Ir, žinoma, mus labai neraminantys reiškiniai, susiję su istorijos falsifikavimu, ir jau visiškai gėdingas, kitaip to nepavadinsi, sprendimas persekioti mūsų teisėjus ir prokurorus, kurie siekia atstatyti teisingumą Sausio 13-osios byloje“, – bendroje spaudos konferencijoje su Estijos kolege pabrėžė G. Nausėda.

„Su šituo mes nesitaikstysim ir su tuo, manau, negali taikstytis visa Europos Sąjunga, kuri šiuo metu kaip tik yra sankcijų svarstymo procese“, – pridūrė jis.

K. Kaljulaid pabrėžė, kad trečiadienį be kitų susitikimų ji planuoja pasimatyti su Europos humanitarinio universiteto atstovais ir aptarti, „kaip vystyti teisinę valstybę“.

„Mūsų, kaip laisvų demokratinių valstybių ir tautų, užduotis yra padėti išlaikyti Baltarusijos žmonių viltį ir įsitikinimą, kad kiekviena tauta, taip pat ir jie, turi teisę pasirinkti savo kelią, kad ir koks jis būtų“, – sakė ji.

Šalių vadovai aptarė ir Sakartvelo padėtį. Pasak K. Kaljulaid, situacija „labai atidžiai stebima“ tiek Vilniuje, tiek Taline. Anot jos, būtina kartu galvoti, kaip padėti Rytų partnerystės šalyse „skatinti politinį dialogą“.

K. Kaljulaid taip pat išreiškė užuojautą visiems, dėl COVID-19 netekusiems artimųjų, paminėdama ir intelektualės, literatūrologės ir teatrologės Irenos Veisaitės netektį.

„Vienas šaunus žmogus, kuriam praėjusių metų pabaigoje virusui taip pat teko pasiduoti, yra jums gerai žinoma Irena Veisaitė, kuri prisiminusi savo ankstesnius kontaktus su estais labai taikliai pasakė: mes buvome labiau romantikai, o jūs – labiau pragmatikai. Nežinau, ar taip yra, bet tikriausiai taip atrodome“, – sakė Estijos vadovė.

Ji taip pat skyrė dėmesio ir Lietuvos krepšiniui, sakydama, kad Estijos sirgaliai su džiaugsmu stebi tiek Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės, tiek Kauno klubo „Žalgiris“ rungtynes.

„Turiu pasakyti, kad kaskart, kai Lietuvos rinktinė ar Kauno „Žalgiris“ Eurolygoje bėga į aikštę, tūkstančiai vyrų estų namuose vilki žalius marškinėlius, nors, žinoma, ne tada, kai kitoje aikštelės pusėje žaidžia estai“, – sakė K. Kaljulaid.

G. Nausėda taip pat sako, kad aptarta daugiau klausimų, susijusių su geopolitiniais iššūkiais, Astravo atominės elektrinės elektros patekimu į Baltijos šalių rinką, COVID-19 pandemija ir jos valdymu, bendradarbiavimas tarptautiniuose formatuose, saugumo ir gynybos klausimai, NATO.

Po susitikimo su prezidentu Estijos vadovė padės gėlių prie paminklo Lietuvos laisvės kovotojams, lankysis Europos humanitariniame universitete, susitiks su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir ministre pirmininke Ingrida Šimonyte.