„Kesko Senukai“ prezidento Artūro Rakausko teigimu, bendrovė mato ilgalaikę vertę strategiškai investuoti į aukštų standartų vadybos priemonių diegimą, nes tai leidžia užsitikrinti sėkmingą ir tvarų verslo augimą.

„Siekiame ne tik kurti kuo geresnę apsipirkimo patirtį savo klientams, bet ir atsakingai žiūrime į produktų ir paslaugų kokybę bei aplinką, kurioje dirbame. Suteikti tarptautiniai sertifikatai įrodo, kad įmonė juda teisinga kryptimi, laikosi gerųjų tvarumo praktikų, integruoja jas į verslo procesus, o tai ateityje padės dar tvariau vystyti savo veiklą“, – sakė bendrovės prezidentas.

Artūras Rakauskas. „Senukų“ archyvo nuotr.

„Išorinį bendrovės kokybės vadybos ir aplinkosaugos sistemų auditą atliko tarptautinė sertifikavimo įmonė „Bureau Veritas Lit“. Po beveik metus trukusio standartų diegimo projekto, audito metu ypač teigiamai įvertinta centrinio terminalo veikla, profesionali vadyba parduotuvėse, aukšto lygio prekybos tinklo konsultantų kompetencijos.

„Mažmeninėje prekyboje, ypač didžiuosiuose prekybos tinkluose, kasdien aptarnaujami dideli klientų srautai, o parduodamų prekių bei teikiamų paslaugų asortimentas yra milžiniškas. Auditoriai įsitikino, kad „Senukų“ parduotuvėse dirbančių prekių grupių konsultantų kompetencija yra tikrai aukšta, jų kvalifikacija yra nuolat keliama ir prižiūrima“, – pažymėjo Aloyzas Mikšys, „Bureau Veritas Lit“ Sertifikavimo skyriaus vadovas.

ISO sertifikatai. „Senukų“ archyvo nuotr.

Auditoriai išskyrė, kad įmonėje ne tik įgyvendinami nustatyti aplinkosaugos tikslai mažinti atliekų susidarymą ir neigiamą poveikį aplinkai, bet ir rezultatyviai įgyvendinamas pažangus aplinkosaugos tikslas – mažinti plastiko atliekų susidarymą ir tikslingai organizuoti plastiko atliekų antrinį perdirbimą.

„Kesko Senukai“ valdomą prekybos tinklą sudaro 94 nuosavų ir franšizės pagrindu veikiančių parduotuvių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendrovei priklauso ir elektroninę prekybą plėtojanti „Kesko Senukai Digital“, valdanti elektronines parduotuves „Senukai.lt“, „1A.lt“, „K-Senukai.lv“, „1A.lv“, „K-Rauta.ee“ ir „1A.ee“.

Visoje Lietuvoje veikiančiuose prekybos centruose „Senukai“ ir įmonės valdomose elektroninėse parduotuvėse kiekvieną mėnesį apsiperka daugiau kaip 1 mln. pirkėjų.

Remiantis tarptautinės kompanijos „Kincentric“ atliktų tyrimų duomenimis, 2020 m. pirmąjį ketvirtį darbuotojų įsitraukimas buvo 73 proc. Tuo tarpu 2022 m. pirmąjį ketvirtį jis tesiekė 62 proc. Lietuvoje darbuotojų įsitraukimas sumažėjo ne taip ženkliai. Tačiau taip pat skaičiuojama, kad jis 2022 m. siekė 61 proc., palyginti su 63 proc. 2020-aisiais.

Darbuotojų įsitraukimo tyrimai organizacijose gali aiškiau parodyti realią situaciją ir paskatinti reikiamus pokyčius, kad įsitraukimas ir motyvacija stiprėtų, teigia Viktorija Liutvinė, „Kesko Senukai Digital“ žmogiškųjų išteklių vadovė Baltijos šalyse.

Pasak jos, „Kesko Senukai Digital“ bendrovėje įsitraukimo ir kitų darbuotojų nuomonės rodiklių tyrimas pirmą kartą atliktas praėjusiais metais. Šiemet tyrimas pakartotas ir jau galima palyginti duomenis.

Darbuotojas bus įsitraukęs, jeigu jam patinka tai, kokias užduotis jis atlieka kasdien, kiek jo atliekamos veiklos leidžia pritaikyti turimas kompetencijas.

„Palyginę praėjusių ir šių metų rezultatus matome, kad darbuotojų įsitraukimas išliko toks pats. Pernai po pirmojo įsitraukimo tyrimo kartu su vadovų komanda sudarėme veiksmų planą, kad pakeistume ar pagerintume sritis, kurios daro įtaką įsitraukimui. Pavyzdžiui, ėmėmės pokyčių talentų valdymo, darbuotojų pripažinimo, vidinės, taip pat ir aukščiausio lygio vadovų, komunikacijos bei darbo sąlygų srityse. Šiemet įvertinę duomenis taip pat planuojame tam tikrus veiksmus“, – dalijosi V. Liutvinė.

Įsitraukimo kultūros kūrimas lemia geresnius rezultatus

Dr. Natalija Norvilė, įmonės „Addelse“ ekspertė, teigia, kad kuo labiau darbuotojas yra įsitraukęs ir patenkintas savo darbu, tuo geriau ir efektyviau jis atlieka kasdienes užduotis.

„Organizacijose, pasižyminčiose aukštu darbuotojų įsitraukimu, paprastai yra mažesnė darbuotojų kaita, geresni finansiniai rezultatai ir didesnis klientų pasitenkinimas negu organizacijose su žemesniu darbuotų įsitraukimu. Taigi norint pasiekti gerų rezultatų, reikia kurti įsitraukimo kultūrą, kuri maksimaliai panaudotų kiekvieno darbuotojo potencialą“, – darbuotojų įsitraukimo svarbą apibendrina dr. N. Norvilė.

Vadovų vaidmuo kuriant įtraukiančią darbo aplinką

Darbuotojų įsitraukimas priklauso nuo įvairių veiksnių – amžiaus, darbo laiko įmonėje ir kt. Taip pat darbuotojų įsitraukimas priklauso nuo užimamų pareigų. Remiantis „Addelse“ atlikto darbuotojų įsitraukimo tyrimo duomenimis, vadovai ir kiti darbuotojai yra įsitraukę skirtingai. Pavyzdžiui, 2022 m. privačiose įstaigose įsitraukusių vadovų yra 64 proc., tuo tarpu specialistų – 58 proc.

„Įsitraukimas perduodamas iš viršaus į apačią arba jis neperduodamas visai. Aukščiausio lygio vadovai formuoja ir įgyvendina organizacijos vertybes. Kai savo elgesiu jie rodo sąžiningumo, atsakomybės ir atsidavimo darbui pavyzdį, tai tampa organizacijos norma ir keliauja į žemesnius organizacijos lygmenis. Svarbiausias aukščiausio lygio vadovų uždavinys formuojant darbuotojų įsitraukimą – efektyvi komunikacija ir organizacijos vertybių perdavimas vidurinės grandies vadovams“, – komentavo dr. N. Norvilė.

V. Liutvinė antrino, kad „Kesko Senukai Digital“ atliktas tyrimas taip pat patvirtino, jog vadovai yra labiau įsitraukę.

„Mūsų įmonėje, kaip ir daugelyje kitų organizacijų, vadovų įsitraukimas tiek praėjusiais metais, tiek šiemet yra aukštesnis už specialistų. Gali būti, kad tai lemia galimybė priimti sprendimus, bendradarbiauti su kolegomis ir prisidėti prie įmonės kultūros kūrimo“, – tyrimo duomenimis remiasi „Kesko Senukai Digital“ žmogiškųjų išteklių vadovė.

Viktorija Liutvinė/„Senukų“ nuotr.

Įsitraukimo skirtumai pagal amžių

Lyginant darbuotojų įsitraukimą pagal amžių, matyti, kad labiausiai įsitraukę yra 35–44m. amžiaus grupės, o mažiausiai – iki 25 m. amžiaus grupės darbuotojai. Vyresni žmonės paprastai jau būna įgiję daugiau patirties ir kompetencijų, eina aukštesnes ir atsakingesnes pareigas, gali daryti didesnę įtaką organizacijos sprendimams. Tuo metu jauni žmonės dažnai dar nėra iki galo apsisprendę, kokia veikla jiems labiausiai patinka, ieško savęs.

„Atlikę 2022 metais įgyvendintų įsitraukimo tyrimų analizę, pastebėjome, kad kiekvienoje amžiaus grupėje įsitraukimui svarbiausia darbinės veiklos pobūdis ir įgalinimas. Darbuotojas bus įsitraukęs, jeigu jam patinka tai, kokias užduotis jis atlieka kasdien, kiek jo atliekamos veiklos leidžia pritaikyti turimas kompetencijas, kiek autonomijos ir sprendimo laisvės turi“, – teigė N. Norvilė.

Pasak ekspertės, jaunimui trečias svarbiausias veiksnys – įmonės įvaizdis. Prie to nemažai prisideda 2022 m. išpopuliarėjusios įmonių reklamos socialinėse medijose, tinklalaidėse, Linkedin įrašai. 30–39 m. darbuotojams svarbiau talentų valdymas – galima daryti prielaidą, kad jie labiau galvoja, kaip įmonės talentų valdymas gali paveikti jų karjerą, planus.

40–49 m. darbuotojams svarbiau aukščiausios vadovybės valdymas, t. y. iškeliami tikslai, komunikacija, jie nori matyti aiškią įmonės strategiją. Vyresniems nei 50 m. darbuotojams svarbu darbo ir gyvenimo balansas. Šie darbuotojai pradeda labiau vertinti poilsį, asmeninio gyvenimo prioritetus nei darbą.

„Kesko Senukai“ pardavimų vadovės Ingridos Starovoitovos teigimu, pasirenkant naujosios parduotuvės vietą, siekta būti arčiau klientų.

„Žinome, kaip svarbu nuosavuose gyvenamųjų namų kvartaluose besikuriantiems naujakuriams greitai ir patogiai įsigyti namų apyvokos, statybos, remonto bei apdailos prekių. Atsižvelgę į sparčiai besiplečiančių Riešės, Gulbinų, Žaliųjų Ežerų ir aplinkinių rajonų gyventojų poreikius, pasirinkome naujosios parduotuvės lokaciją“, – teigė I. Starovoitova.

Duris atvėrusioje „Senukų“ parduotuvėje Dangeručio g. 1 siūlomas apie 30 tūkst. prekių asortimentas. Čia įkurtas ir „Proficentras“, „Sodo centras“, „Drive In“, elektroninės parduotuvės užsakymų atsiėmimo punktas. Taip pat bus teikiamos ir kitos pirkėjų jau pamėgtos paslaugos: įrankių ir priekabų nuoma, dažų maišymo, prekių pirkimo lizingu, pratęstos garantijos, pirkinių draudimo paslaugos.

„Senukų“ nuotr. 

Šalia naujosios parduotuvės sutvarkyta ir infrastuktūra – įrengta patogi sankryža, šviesoforai, 500 vietų parkavimo aikštelė. Čia sukurtos 64 darbo vietos, darbuotojai įgavę patirties kitose tinklo parduotuvėse.

Pasak įmonės atstovės, daugiausia dėmesio įrengiant naująją parduotuvę skirta patogiam apsipirkimui ir pirkėjų patogumui.

„Mums labai svarbu įgyvendinti sprendimus, kurie būtų patogūs mūsų klientams. Pavyzdžiui, jei pirkėjas neranda reikiamos prekės lentynoje, konsultantas ją padeda užsakyti iš viso prekybos tinklo asortimento bei pasirūpina jos pristatymu į namus. Įvertinę patirtį kitose parduotuvėse, matome, kad šią paslaugą pirkėjai jau pamėgo ir aktyviai ja naudojasi“, – pristatė I. Starovoitova.

Naująjį prekybos centrą patogu pasiekti važiuojant tiek Utenos, tiek Vilniaus kryptimi. Netoli naujosios parduotuvės yra Verkių regioninis parkas, daugybė miškų, ežerų, sodybų, todėl tikimasi, kad parduotuvė bus patogi ir susiruošusiems į gamtą ar paturistauti.

„Kesko Senukai“ valdomą prekybos tinklą sudaro 94 nuosavų ir franšizės pagrindu veikiančių parduotuvių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendrovei priklauso ir elektroninę prekybą plėtojanti „Kesko Senukai Digital“, valdanti elektronines parduotuves „Senukai.lt“, „1A.lt“, „K-Senukai.lv“, „1A.lv“, „K-Rauta.ee“ ir „1A.ee“.

„Atliekame aptarnavimo kokybės tyrimus, kad galėtume parodyti, kaip keičiasi aptarnavimo tendencijos, prekybininkų ir klientų požiūris. Galime pasidžiaugti, kad šie tyrimai motyvuoja nuolat gerinti paslaugų kokybę ir kuria nuoseklų darbuotojų ir pirkėjų santykį“, – sakė Neringa Kazlauskienė, „Shopper Quality Group“ valdybos narė.

„Shopper Quality“ tyrime pirkėjų buvo klausiama apie aptarnavimą šešiose „Pasidaryk pats“ sektoriaus įmonėse: „Senukai“, „Moki veži“, „Jupoja“, „Depo“, „Ermitažas“ ir „Bikuva“. Rezultatai rodo, kad 48,1 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad klientų aptarnavimas „Senukų“ parduotuvėse yra geriausias, lyginant su kitais tinklais. Antroje vietoje liko „Depo“ su 18,5 proc. respondentų balsų, trečioje – „Moki Veži“ su 17,5 proc. balsų.

„Nuolat ieškome sprendimų, kad pagerintume apsipirkimo patirtį ir itin daug dėmesio skiriame klientų aptarnavimui. Džiaugiamės, kad tai mato ir vertina mūsų pirkėjai, padedantys mums išlaikyti lyderio poziciją ir nenuleisti kartelės“, – kalbėjo Diana Barauskienė, „Kesko Senukai Lithuania“ klientų patirties valdymo skyriaus vadovė Baltijos šalims.

Pasak D. Barauskienės, išpildyti pirkėjų lūkesčius padeda komandinis darbas tarp įmonės padalinių ir bendras visų susitelkimas į tą patį tikslą – aukščiausią aptarnavimo kokybę.

„Kliento patirtis yra visuminė ir kiekvieno mūsų padalinio veikla daro jai įtaką. Ji prasideda nuo mažų smulkmenų, apie kurias pirkėjai galbūt net nesusimąsto, iki vizualiai aiškiai atpažįstamų pokyčių ir pagerinimų. Mūsų žinojimas, koks yra kliento lūkestis, ir sistemingas darbas padeda pasiekti reikšmingus rezultatus“, – pristatė „Kesko Senukai Lithuania“ atstovė.

N. Kazlauskienės teigimu, šis tyrimas rodo, kad „Senukų“ tinklo prekės ženklas Lietuvos gyventojams asocijuojasi su geru aptarnavimu.

„Tam pasiekti reikalingas nemažas įdirbis bei klientų pasitikėjimas. Galime pasveikinti įmonės komandą už puikius rezultatus ir kuriamas gerąsias klientų patirtis“, – teigė N. Kazlauskienė.

2023 m. sausio-vasario mėnesį „Shopper Quality Group“ iniciatyva buvo atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės reprezentatyvus tyrimas. Jo metu apklausta 1012 Lietuvos gyventojų.

Viktorija Liutvinė, knygos „Kas ieško, tas randa. Arba kaip surasti ir atrinkti tinkamiausius darbuotojus jūsų įmonei“ autorė, šiuo metu dirbanti „Kesko Senukai Digital“ HR vadove Baltijos šalyse, įsitikinusi – suprasti skirtingų kartų poreikius svarbu, tačiau nereikėtų pamiršti ir individualių darbuotojų poreikių.

Daugiausiai dirbančiųjų – X ir Y kartos atstovai

Kartos skirstomos įvairiai, tačiau bene plačiausiai paplitęs amerikietiškas modelis, kuriame išskiriamos keturios pagrindinės kartos, šiuo metu aktyviausiai dalyvaujančios darbo rinkoje:

§ Kūdikių bumo karta (angl. Baby boomers) – gimę 1946-1964 m.

§ X karta – gimę 1965-1980 m.

§ Y arba tūkstantmečio karta (angl. Millenials) – gimę 1981-2000 m.

§ Z karta – gimę 2001-2020 m.

„Kesko Senukai Lithuania“ įmonės personalo direktorė Aistė Orševskienė sakė, kad Kūdikių bumo kartos atstovų darbo rinkoje mažėja.

„Aktyviausi darbo rinkos dalyviai – X ir Y kartos atstovai, jie sudaro didžiąją dalį visų įmonės dirbančiųjų. Darbo rinka gan sparčiai pildosi Z kartos atstovais, – sakė A. Orševskienė ir pabrėžia, kad organizacijoje svarbu, kad visi darbuotojai atrastų savo vietą ir dirbtų mėgstamą darbą. – Kolektyve svarbu ieškoti ne skirtumų, o bendrumų – tai yra darnaus darbo paslaptis“.

Darbo paieškų ypatumai

Pasak V. Liutvinės, anksčiau darbuotojai visiškai nežinojo tokio termino „darbdavio įvaizdis“.

„Buvo įprasta, kad įmonė, paskelbusi darbo skelbimą populiariausio dienraščio šeštadienio numeryje, sulaukdavo dešimčių, o kartais ir šimtų kandidatų. Tačiau laikai pasikeitė: šiuo metu darbdaviai „verčiasi per galvą“, siekdami patraukti potencialių darbuotojų dėmesį“, – dalijosi pašnekovė.

Darbdavio reklamos portaluose, socialiniuose tinkluose ir net gatvės stenduose jau nieko nestebina. Jaunesniųjų kartų atstovai įpratę patys rinktis, o ne būti pasirenkami. Todėl ieškodama darbuotojų ar organizuodama atrankas, ji atsižvelgia į kartų įpročius.

„Jei kūdikių bumo ir X kartos atstovai dar mielai dairosi darbo pasiūlymų darbo skelbimų portaluose, tai Y ir Z kartų atstovai mieliau spaudžia darbdavio reklamą socialiniuose tinkluose, kur gali kandidatuoti be CV. „LinkedIn“ šiuo metu yra pagrindinis socialinis tinklas, kuriame aktyviai ieškome naujų darbuotojų, bent jau į aukštos kvalifikacijos specialistų ir vadovų pareigas. Pastebime, kad X, Y ir Z kartų atstovai šioje platformoje mielai pristato save“, – pasakojo įmonės atstovė.

Ją papildo A. Orševskienė, sakydama, kad jauniesiems talentams galima pristatyti įmonę dalyvaujant įvairių universitetų ir profesinių mokyklų renginiuose, Karjeros dienose, skaitant pranešimus konferencijose. Taip pat itin svarbu ir pačius darbuotojus įtraukti į kolegų paiešką.

„Darbuotojai gali įsitraukti ne tik į verslo procesus, bet ir padėti pritraukti į organizaciją naujus talentus. Darbuotojų rekomendacijos – sėkmingas darbuotojų paieškos kanalas, leidžiantis pritraukti skirtingų kartų darbuotojus. Tai mums labai pasiteisino“, – kalbėjo ji.

Mokosi skirtingai

Personalo ekspertės pastebi, kad visų kartų atstovai nori būti organizacijoje laukiami, gauti tinkamas darbo priemones ir būti supažindinti su kolegomis, savo darbo funkcijomis bei praktiškai išbandyti, kaip veikia įmonės procesai. Vis tik darbo pradžioje jos įžvelgia skirtumų tarp kartų.

„Matome, kad Y ir Z kartoms svarbiau žaismingas informacijos pateikimas, interaktyvūs, skaitmeniniai mokymai, galimybė turėti priskirtą mentorių. Kūdikių bumo ir X kartų atstovai yra įpratę mokytis darbo vietoje, seminarų metu“, – sakė A. Orševskienė.

Matome, kad Y ir Z kartoms svarbiau žaismingas informacijos pateikimas, interaktyvūs, skaitmeniniai mokymai, galimybė turėti priskirtą mentorių.

„Jaunuolius domina įvairios skaitmeninio mokymosi galimybės – įmonių vidinės ar išorinės elektroninių mokymų platformos, internetiniai seminarai (angl. webinar), tinklalaidės (angl. podcast), turinys „Youtube“ platformoje ir „Google“ paieškos sistemoje. Taip pat jaunesnių kartų atstovai labiau linkę mokytis tuomet, kai kyla klausimų. Todėl įmonėse siekiame visiems darbuotojams sudaryti tinkamiausias sąlygas tobulėti pagal individualius poreikius“, – darbine patirtimi dalijosi V. Liutvinė.

Domina skirtingos darbdavio suteikiamos naudos

Kalbant apie papildomas darbdavio suteikiamas darbuotojams vertes, skirtumų tarp kartų taip pat yra. Jei papildomas atostogų dienas palankiai vertinama visų kartų atstovai, sveikatos draudimu daugiausiai naudojasi X ir Y kartos.

„Ko gero Kūdikių bumo kartos žmonės nėra įpratę vaikščioti į privačias klinikas, jiems gan sudėtingai atrodo ir internetinės draudimo įmonių platformos. Z karta dažniausiai turi mažiau sveikatos nusiskundimų, tad bent jau mūsų įmonėje dažniau renkasi sporto kompensavimo naudą, o ne sveikatos draudimą“, – paaiškino V. Liutvinė.

Vertindama jos atstovaujamos įmonės siūlomas naudas darbuotojams, V. Liutvinė sakė, kad darbo laiko lankstumas, darbas nuotoliu ar mišriu būdu patrauklūs visiems. Vis tik dažniau šiomis galimybėmis naudojasi Y ir Z kartos atstovai: Y kartai tai labiau susiję su įsipareigojimais šeimai, o Z kartos atstovai nori savarankiškai spręsti, kada ir iš kur jiems patogiau dirbti.

Z karta mažiau lojali darbdaviui

Pašnekovės pastebi, kad skiriasi kartų požiūriai į karjeros siekį: kūdikių kartos atstovai dažnai būna lojalūs, pripratę savo atkakliu darbu siekti karjeros ir jaučiasi turį jos užsitarnauti. X karta dažniau būna motyvuota savo asmeninių profesinių pasiekimų ir jeigu įmonė negali jam tokių galimybių suteikti, jie linkę to ieškoti kitur.

„Y kartos atstovai dažnai ieško iššūkių, augimo ir darbo bei asmeninio gyvenimo balanso, jie linkę kur kas dažniau keisti darbą, jeigu jiems kažkas įmonėje nepatinka. O Z karta būna mažiau lojali konkrečiam darbdaviui, juos labiau traukia įvairovė, individualumas, galimybė būti kūrybiškais, jiems svarbi darbo prasmė bei įtaka aplinkai“, – teigė A. Orševskienė ir priduria, kad įmonėje išklausomi kiekvieno lūkesčiai.

Nereikia pamiršti individualių poreikių

Ieškant tinkamo vadovavimo modelio, įmonėse taip pat atsižvelgiama į kartų skirtumus. V. Liutvinė sakė, kad Z kartos atstovams leidžia būti kuo labiau savarankiškiems ir patiems sudėlioti prioritetus, sudaryti sąlygas dirbti prie skirtingų ir įdomių projektų, taip pat jiems svarbu turėti galimybę greitai susisiekti su vadovu, kai tik prireikia.

„Y kartos atstovams svarbu, kad vadovas juos pažintų kaip žmogų, suteiktų galimybę lanksčiai planuoti darbus ir prioritetus, suteiktų reguliarų grįžtamąjį ryšį ir darbą vertintų pagal pasiektus rezultatus. X kartos atstovams taip pat svarbu gauti grįžtamąjį ryšį iš vadovo, turėti lankstumo ir darbo bei gyvenimo balansą, taip pat galimybių asmeniniam ir profesiniam augimui“, – pavyzdžius pateikė pašnekovė.

Kūdikių bumo kartos atstovams svarbu iškelti konkrečius tikslus su aiškiais terminais, paskirti jiems mentoriaus, ugdytojo roles mažiau patyrusiems kolegoms ir palaikyti juos.

V. Liutvinė pridūrė, kad vis tik ne viskas priklauso tik nuo žmogaus amžiaus ar kokios kartos atstovas jis yra: „Labai svarbu atsižvelgti ir į žmogaus asmenybę, jo individualius poreikius ir lūkesčius, kitaip tariant, stengtis jį pažinti, suprasti ir atrasti efektyviausius būdus su juo bendrauti ir dirbti, kad tai būtų abiem pusėms vertinga patirtis“.

Lygindami savo jau daugiau kaip metus vystomos lojalumo programos statistiką Baltijos šalyse, „Kesko Senukai“ atstovai pastebi, kad skiriasi kaimyninių šalių gyventojų apsipirkimo įpročiai, lojalumo programos naudojimo tendencijos.

Lietuviai – plastikinių lojalumo kortelių gerbėjai

Tiek fizinėje, tiek internetinėje prekyboje galiojančios lojalumo sistemos duomenys rodo, kad aktyviausi jos naudotojai – Lietuvos gyventojai.

„Nors lietuviai sudaro kiek daugiau nei 50 proc. visų lojalumo programos „Smart Net“ vartotojų, tačiau yra atlikę daugiau nei 70 proc. užsakymų. Jie lojalumo kortele naudojasi pusantro karto dažniau nei latviai ir du kartus dažniau nei estai“, – pristatė Vytautas Romeika, „Kesko Senukai Digital“ direktorius Baltijos šalims.

Naudotis šios lojalumo programos naudomis fizinėse parduotuvėse galima tiek turint skaitmeninę, tiek plastikinę kortelę, tačiau aiškų prioritetą klasikiniam variantui teikia lietuviai.

„Analizuodami statistiką matome, kad dažniausiai plastikinės lojalumo kortelės naudojamos Lietuvoje. Jas turi kas antras lojalumo programos dalyvis mūsų šalyje. Vis tik aiškiai matome augantį virtualios kortelės populiarumą, o tai rodo, kad skaitmeninis sprendimas yra patogus klientams, tačiau jiems reikia laiko pakeisti įpročius“, – apžvelgė V. Romeika.

Analizuodami statistiką matome, kad dažniausiai plastikinės lojalumo kortelės naudojamos Lietuvoje.

Plastikinę kortelę naudoja kas dešimtas klientas Latvijoje, o mažiausiai fizinės kortelės populiarios Estijoje – jas turi mažiau nei 1 proc. lojalumo programos dalyvių. V. Romeikos teigimu, Estijos statistika visiškai nestebina, nes šioje šalyje galima savo asmens tapatybės kortelę naudoti kaip lojalumo kortelę.

„Mūsų klientai Estijoje savo ID kortelę susieja su lojalumo programa ir ją naudoja kaip lojalumo kortelę – taip turi mažiau plastikinių kortelių piniginėje“, – paaiškino įmonės atstovas.

Daugiausiai pirkiniams išleidžia estai

Pasak V. Romeikos, skiriasi ir Baltijos šalių gyventojų, perkančių su lojalumo kortele, vidutinė užsakymų suma: daugiausiai pirkiniams išleidžia estai, mažiausiai – lietuviai.

„Statistika rodo, kad rečiausiai apsipirkinėja estai, tačiau jų vidutinė užsakymo vertė didžiausia. Tuo tarpu lietuviai mėgsta apsipirkti dažniau, tačiau vienu metu išleidžia mažiau. Lietuvos gyventojų vidutinis prekių krepšelis yra 40 proc. mažesnis už estišką ir 20 proc. už latvišką“, – sakė pašnekovas.

Dažniausiai apsiperka savaitgaliais

Analizuojant Baltijos šalių gyventojų mėgstamiausias apsipirkimų dienas, skirtumų tarp tautų taip pat yra – lietuviai ir latviai dažniausiai perka šeštadieniais, estai – sekmadieniais.

„Įdomu tai, kad lietuviai rečiausiai apie pirkinius galvoja sekmadieniais, kai tai – mėgstamiausia estų apsipirkimo diena. Pastarieji, kaip ir latviai, rečiausiai apsiperka antradieniais“, – komentavo „Kesko Senukai Digital“ atstovas.

Skirtingi ir tautų mėgstamiausi užsakymų atsiėmimo būdai. Jei perkantys internetu lietuviai ir latviai prioritetą teikia greitam prekių atsiėmimui parduotuvėse, estai dažniausiai nori užsakymus atsiimti sau patogiu metu paštomatuose.

Įmonės teigimu, pakartotinai gautas „Best Buy Award“ apdovanojimas yra ir malonus įvertinimas, ir svarbus įpareigojimas nesustoti bei kasdien siekti vis geriau pateisinti pirkėjų lūkesčius.

„Best Buy Award“ laimėtojai paaiškėjo atlikus 1,2 tūkst. Lietuvos vartotojų nuomonės tyrimą. Jo metu respondentų buvo prašoma nurodyti mažmeninės namų remonto prekių prekybos tinklą, kuris siūlo geriausią kainos ir kokybės santykį Lietuvos rinkoje. Atsakydami į šį atviro tipo klausimą respondentai dažniausiai minėjo „Senukus“.

Įvairių pasaulio šalių vartotojų patirtį „Icertias“ analizuoja nuo 2011 metų. Lietuvoje „Best Buy Award“ tyrimas pirmą kartą buvo atliktas 2013-aisiais.

„Best Buy Award“ apdovanojimas – ne vienintelis „Kesko Senukai“ gautas įvertinimas šiais metais. Jau trejus metus iš eilės įmonė išsaugo geriausio klientų aptarnavimo lyderystę tarp statybos, remonto ir buities prekių tinklų, rodo „Shopper Quality Group“ tyrimas.

„Mūsų žiniomis, Baltarusijos teisėsauga Minske sulaikė OMA vadovus. Kai turėsime daugiau informacijos – pranešime“, – teigiama „Kesko Senukų“ bendrovės komentare Eltai.

Gegužės viduryje Suomijos ir Lietuvos bendrovė „Kesko Senukai“ pranešė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą jau sustabdė veiklą Baltarusijoje ir pradeda netiesiogiai valdomo 50 proc. OMA akcijų paketo pardavimą. Planuota, kad pardavimas bus baigtas artimiausiais mėnesiais.

Kaip teigiama, visi lietuvių prekybiniai ryšiai su Baltarusijos tinklu buvo nutraukti balandį. Be to, įmonė sustabdė rusiškų ir baltarusiškų prekių pirkimus.

„OMA akcijų paketo pardavimo procesas dar nebaigtas. Šiuo metu negalime įvertinti, kaip šį procesą paveiks Baltarusijos teisėsaugos veiksmai“, – teigiama „Kesko Senukų“ komentare.

Apie kratas Minske antradienį anonimiškai pranešė du OMA darbuotojai. Šalia centrinio biuro pastebėti teisėsaugai būdingi automobiliai be valstybinių numerių. Pareigūnų apranga pažymėta užrašu „KGB“.

Šaltinių teigimu, iš darbuotojų buvo atimti nešiojamieji kompiuteriai. Telegramos kanalas „MotolkoHelp“ rašo, kad buvo atimti ir telefonai.

Kuo oficialiai kaltinama OMA bendrovė ir jos vadovai, Baltarusijos valdžia nepraneša.

„Suprantame, kaip svarbu statybų meistrams visas reikalingas medžiagas ir priemones rasti greitai ir po vienu stogu. Todėl atsižvelgę į klientų poreikius, atnaujinome įvažiuojamąją „Statybų duonos“ erdvę ir prekybinio ploto koncepciją suplanavome taip, kad pirkėjams beveik dvigubai pagreitintume statybinių medžiagų apsipirkimo trukmę“, – sako Ingrida Starovoitova, „Kesko Senukai“ pardavimo direktorė.

Pasak jos, atnaujinta savitarnos zona, į kurią galima įvažiuoti automobiliu, tapo didžiausia prekybos tinklo „Drive in“ koncepcijos erdve. Keturis kartus didesnis plotas nei anksčiau leidžia ne tik vienu metu aptarnauti daugiau klientų, tačiau ir pasiūlyti platesnį asortimentą.

„2,5 tūkst. kv. m. uždarame plote ir 770 kv. m. lauko aikštelėje klientai ras apie tūkstančio prekių pasirinkimą: nuo statybinių plokščių iki tvoros segmentų. Čia įdiegti progresyvūs ir efektyvūs prekių eksponavimo bei sandėliavimo sprendimai, kad galėtume užtikrinti kuo geresnį klientų aptarnavimą“, – teigia I. Starovoitova.

Atnaujintoje prekybos erdvėje konsultantai klientams patars kilusiais statybų ar namų remonto klausimais, padės apskaičiuoti reikiamus medžiagų kiekius, sukomplektuos prekes, sukraus pirkinius į automobilį. Čia judėjimas vyksta ratu, tad pamiršus tam tikras prekes, galima patogiai prie jų sugrįžti.

Draugystės gatvėje „Senukų“ prekybos centras buvo atidarytas 2001 m. ir tapo antrąja tinklo parduotuve Kaune. 2020 m. buvo atlikta šio prekybos centro rekonstrukcija, kainavusi 3,1 mln. eurų. Atidarius „Drive in“ zoną, ši parduotuvė tapo didžiausia „Kesko Senukai“ prekybos tinklo erdve Baltijos šalyse.