„Mes irgi labai atsargiai ir įdėmiai turėtume žiūrėti į pas mus esančias bendruomenes iš Vidurio Azijos valstybių, kurios irgi yra išaugusios kartais“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

„Jokiais būdais neteigiu, kad visi, čia atvykę, yra susiję su galimomis ekstremistinėmis veiklomis. Tačiau rizikos veiksnys vienareikšmiškai yra“, – pridūrė jis.

Visi keturi įtariami asmenys, įtariami praėjusią savaitę nušovę mažiausiai 137 žmones vienoje koncertų salėje Pamaskvėje, yra Tadžikistano piliečiai.

JAV žvalgyba buvo perspėjusi Rusiją dėl išpuolių tikimybės. Ši šalis yra teroristinių organizacijų taikinys dėl kovos prieš „Islamo valstybę“ Sirijoje bei kitas islamistines organizacijas kitur pasaulyje, teigė K. Budrys.

Prezidento patarėjas sakė, kad Lietuvoje fiksuotas ne vienas atvejis, kai Tadžikistano piliečiai dėl galimų ryšių su ekstremistinėmis organizacijomis buvo išsiųsti iš šalies.

Čia mūsų tarnyboms darbo tik didėja.

Pasak jo, islamistinė veikla Vidurio Azijoje yra persimaišiusi su opozicine veikla prieš ilgamečius tų valstybių režimus.

„Čia mūsų tarnyboms darbo tik didėja“, – sakė K. Budrys.

Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje leidimą gyventi turi daugiau nei 6,3 tūkst. Tadžikistano piliečių.

Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais intensyviau diskutuojama dėl poreikio riboti imigraciją iš trečiųjų šalių, daliai politikų labiausiai nerimaujant dėl smarkiai išaugusios baltarusių bendruomenės šalyje.

Kovo pradžioje Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė siūlysianti griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Kaip viena iš priemonių minimi planai kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nustatyti naują kvotos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą darbo pagrindu, apskaičiavimo formulę.

K. Budrys: ksenofobijos Rusijos visuomenėje daugės

Prezidento vyriausiasis patarėjas mano, kad teroro išpuolis Maskvoje nėra kažkuo netikėtas, nes, pasak jo, teroristinės organizacijos Rusijoje yra įsišaknijusios. Jis svarsto, kad radikalizacijos Rusijos visuomenėje ateityje tik daugės.

„Tai yra (Rusijos – ELTA) realybė. Terorizmas ir tos organizacijos yra ten įsišaknijusios. Kas pasikeitė – kad pasikeitė dėmesys joms. Lygiai taip pat pasikeitė ir tarnybų pajėgumai Rusijoje, kurie gali būti skiriami kovai su terorizmu. Dar vienas labai svarbus dalykas yra imigrantų bendruomenė Rusijoje ir kylančios įtampos su ja ir kiek yra parametrų radikalizacijai, nauja atsiradusių Rusijoje“, – sakė K. Budrys.

„Visus šiuos dalykus sudėjus į visumą sakyti, kad teroro išpuolis yra kažkas, kas visiškai negali įvykti Rusijoje, būtų neprotinga, nes mes turime tokias situacijas atsikartojančias kitose valstybėse. Rusija yra didelis taikinys visoms teroristinėms organizacijoms“, – teigė jis.

Pasak jo, išpuolio gal ir buvo galima išvengti, jeigu būtų vykęs bendradarbiavimas su Vakarų šalimis, skiriančioms daug resursų kovai su terorizmu.

„Jis (Išpuolis – ELTA) gal galėjo neįvykti, jeigu būtų bendradarbiavimas, kuris buvo daug metų atgal su Vakarų valstybėmis, kurios yra tikrai stiprios kontrterorizmo srityje. Ir tai yra didelis pavojaus ženklas ir valdančiajam režimui – kiek jie gali rodyti, kad jie kontroliuoja situaciją“, – sakė jis.

„Net jeigu režimas ir bandytų nukreipinėti viešąją nuomonę į Ukrainą, (...) tai nenukreips pačios problemos šaltinio. Jis tikrai nemažės“, – taip pat pažymėjo K. Budrys.

Todėl prezidento patarėjas įsitikinęs, kad radikalizacijos ir ksenofobijos apraiškų Rusijos visuomenėje tik daugės.

„Radikalizacijai terpė gerės, ksenofobijos Rusijos visuomenėje daugės. Jau dabar matome pranešimus Vidurio Azijos piliečiams neiti iš namų vakarais dėl galimo susidorojimo ir išpuolių. Ir tai rodo taip pat daugybę nesveikos visuomenės požymių toje pačioje Rusijoje. Tai yra viena iš ligos netiesioginių pasekmių“, – pabrėžė K. Budrys.

„Ar tai turėtų ar neturėtų daryti Krašto apsaugos ministerija – turėtų tai daryti, nes niekas kitas nežino geriau mūsų gynybos prioritetų, mūsų įsigijimų plėtotės, visos ekosistemos, neturėtų pažinot, kiek Krašto apsaugos ministerijos žmonės“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.

Pirmadienį, aiškinantis galimas korupcijos apraiškas krašto apsaugos sistemoje, pareigūnams liudijo ekonomikos bei inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji teigė atsakinėjusi į klausimus apie investicijas gynybos srityje, „būtent Krašto apsaugos ministerijos bendravimą ir nebendravimą“.

Anot K. Budrio, Lietuva yra per maža šalis, kad institucijos galėtų leisti sau veikti nekoordinuodamos veiksmų.

„Dėl to mūsų atskyrimas, kad vieni rūpinasi pramone, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija (...), o kiti rūpinasi tik konkursais, kad jie būtų visiškai švarūs, niekas su niekuo nebendrautų – taip nebus šitoje valstybėje“, – sakė prezidento patarėjas.

Dėl to mūsų atskyrimas, kad vieni rūpinasi pramone, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija (...), o kiti rūpinasi tik konkursais, kad jie būtų visiškai švarūs, niekas su niekuo nebendrautų – taip nebus šitoje valstybėje.

„Mes esame per maži, dėl to tos funkcijos turi būti labai greta viena kitos, be to, europinė praktika rodo, kad visas žinojimas, tas know how, bendravimo su pramone ir pramonės plėtojimo visos iniciatyvos, taip pat ir finansinės, yra šalia gynybos ministerijų“, – teigė jis.

Prezidento patarėjas teigė, kad prie klausimo apie bendradarbiavimą su privačiu gynybos sektoriumi dar bus grįžta. Jis vylėsi, kad rekomendacijų pateiks ir Specialiųjų tyrimų tarnyba bei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, „kaip toliau turėtume judėti į priekį sveikai“.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka aplinkybių patikslinimą dėl pareigas palikusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai pasakytų žodžių apie galimus bandymus papirkti krašto apsaugos sistemos darbuotojus ir patirtą spaudimą, susijusį su viešaisiais pirkimais.

„Bendra problema, kuri akcentuojama ir mes tikrai prie jos grįšime, (...) kur ir kokios yra normalios bendravimo su įmonėmis ribos, kiek valstybės institucijos turi proaktyviai siekti kontaktų, kiek nuo ko atsiriboti tais atvejais, kai vyksta tam tikri konkursai“, – kalbėjo K. Budrys.

Anot jo, tam tikrų kontaktų apribojimas vykstant konkursams yra privalomas tam, kad nekiltų abejonių dėl skaidrumo, tačiau kai kalbama su daugiamilijardinę apyvartą turinčių kompanijų vadovus, kurie siūlo įvairias bendradarbiavimo perspektyvas, sąlyčio būdai yra būtini.

„Tai tais atvejais, kai į mus kreipdavosi gynybos gigantai (...), tais atvejais Lietuva, Lietuvos institucijos, kurioms ir numatyta pritraukti investicijas, pateikti Lietuvos įvairiausius privalumus lyginant regione su kitomis valstybėmis, yra prievolė, galų gale, žmonės už tai pinigus gauna“, – sakė prezidento patarėjas.

K. Budrio teigimu, nors A. Anušausko išsakytos abejonės dėl krašto apsaugos sistemos skaidrumo sugadino atmosferą ir pasitikėjimą, tačiau iš šios situacijos valstybė gali turėti naudos tobulindama bendravimo su verslu kultūrą.

Ministrė A. Armonaitė pirmadienį teigė, kad per kadenciją buvo susitikusi su tūkstančiais užsienio ir Lietuvos kompanijų, į ministeriją kreipdavosi ir gynybos pramonės įmonės, tačiau nė viena jų šalyje neįsikūrė. Anot jos, per 30 metų Lietuvoje neatsirado nė viena reikšmingesnė tiesioginė užsienio investicija gynybos srityje.

Iki šiol ministro pareigas ėjęs A. Anušauskas iš jų pasitraukė premjerės prašymu. Pirmadienį krašto apsaugos ministru prezidentas paskyrė Lauryną Kasčiūną.

Po sprendimo dėl dronų vystymo ragina nepriešinti karinių įsigijimų

Valstybės gynimo tarybai (VGT) nusprendus spartinti bepiločių orlaivių pajėgumo vystymą Lietuvos kariuomenėje, prezidento patarėjas K. Budrys antradienį paragino nepriešinti dronų pirkimo su kitais šarvuotosios technikos įsigijimais.

Taip jis kalbėjo daliai stebėtojų teigiant, jog karo Ukrainoje pamokos įrodo didesnę bepiločių orlaivių reikšmę kariniuose konfliktuose.

„Mes turėtume nebetęsti tos diskusijos, jog darome dronus vietoje kažko, kažko dabar nebeplėtosime, nebepirksime šarvuotos technikos, tankų nebereikia, divizijos atsisakome ir panašiai“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.

„Ne, taip nebus. Dronai yra įgalintojas, ar tai žvalgybos prasme, ar šarvuotos technikos naikinimo prasme, (...) bet jie nėra pakaitalas kažkam“, – pridūrė jis.

Mes turėtume nebetęsti tos diskusijos, jog darome dronus vietoje kažko, kažko dabar nebeplėtosime, nebepirksime šarvuotos technikos, tankų nebereikia, divizijos atsisakome ir panašiai.

VGT pirmadienį nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.

Tam reikės įsigyti įvairaus dydžio ir funkcijų bepiločių, galinčių veikti tiek ore, tiek vandenyje, tiek sausumoje.

„Tai yra pakankamai ambicinga ir tiems skaičiams, ir reikalavimams (pajėgumui – BNS), kurie yra keliami“, – sakė K. Budrys.

Dėl nepakankamo dėmesio bepiločiams orlaiviams kritikos kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai anksčiau yra reiškę tiek prezidentas, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kuriam vadovavo paskirtasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo. Įsigyti daugiau šarvuotosios technikos Lietuvai reikia siekiant kariuomenėje sukurti diviziją.

K. Budrys sakė, kad kuriant dronų pajėgumą ypač svarbus bus bepiločių integravimas su kitomis sistemomis, pavyzdžiui, užtikrinant žvalgybos dronų sąveiką su artilerija arba kovinių dronų sąveiką su mūšio valdymo sistemomis.

„Kuo mažesni tie dronai, tuo reikia jų daugiau – nuo tūkstančių iki vienetų“, – teigė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Pasak jo, verslas turėtų sulaukti kvietimo iš valstybės institucijų dėl ilgalaikių dronų įsigijimų programų.

K. Budrio teigimu, bus siekiama, kad perkamų dronų gamyba vyktų Lietuvos teritorijoje, siekiant sutrumpinti tiekimo grandines, užtikrinti apsirūpinimą karo atveju, jeigu užsidarytų valstybių sienos.

Iki šiol kariuomenė dronų pajėgumus vystė pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją.

Apie tai trečiadienį pranešė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

„Prezidentas turbūt po kiekvieno susitikimo su gynybos pramonės atstovais – praėjusią savaitę turėjo susitikimą su dviem asociacijomis ir dronų gamintojais ta pačia tema ruošiantis pirmadienį vyksiančiam Valstybės gynimo tarybos posėdžiui – akcentuoja, kad privalome pagaliau finalizuoti Saugumo ir gynybos pramonės įstatymą, kuris atvers didesnes galimybes valstybės institucijoms bendradarbiauti tiek su atskiromis įmonėmis, tiek su pramone, tiek turėti visą ciklą programų nuo produktų sukūrimo iki jų palaikymo, gyvavimo ir panašiai“, – per LRT televizijos laidą „Lietuva kalba“ sakė patarėjas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) dar sausį domėjosi, kaip Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė planuoja vystyti dronų pajėgumą. Pasak komiteto pirmininko, dabartinio kandidato į krašto apsaugos ministrus Lauryno Kasčiūno, kariuomenės suplanuotų įsigyti ir turimų dronų pajėgumų pakaktų „vienam stipriam mūšiui“, bet ne ilgalaikiam karui su Rusija.

Seimo komitetas tąkart VGT nariams – prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei, krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui – išsiuntė apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis galėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai. Vyriausybė savo ruožtu ėmėsi kurti koncepciją šiuo klausimu.

Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda vasario pradžioje yra sakęs, kad jo nuomone, kariuomenė dar ne iki galo yra įsisąmoninusi faktą, jog dronų plėtra yra labai svarbi gynybos strategijos dalis. Jis minėjo, kad siūlys tą klausimą aptarti VGT.

Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo.

Pasak krašto sistemos pareigūnų, operaciniai ir strateginiai tikslai per konfliktus pasiekiami su sunkiąja ginkluote, o mūšio lauke svarbi visų vienetų sąveika.

Pasak patarėjo, tai užtikrintų darbų tęstinumą siekiant stiprinti sistemą, priimant reikiamus sprendimus Seime.

„Jei kalbėtumėme apie žmogų, kuris prisidėtų prie krašto apsaugos sistemos, imtųsi jai vadovauti ir būtų, sakykime, neįėjęs į tuos darbinius klausimus, tai būtų labai pagrįstas, galėtume sakyti, vertinimas – žiūrėkite, tau bent pusės metų reikės suprasti, kas aplinkui vyksta, tai galbūt neverta to daryti“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

„Šiuo atveju, kai kalbama apie komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną, galime sakyti, kad laiko tikrai būsime sutaupę. Tai tikrai reikia įvertinti“, – tvirtino K. Budrys.

Prezidentas Gitanas Nausėda su L. Kasčiūnu planuoja susitikti trečiadienį, tuo metu premjerė kandidatą į ministrus šalies vadovui ketina pateiktų antradienį, tačiau neįvardija, ar tai bus dabartinis NSGK vadovas.

Tiek ji, tiek prezidentas anksčiau tvirtino, kad aptarta ir daugiau galimų kandidatų.

Pasak K. Budrio, šalies vadovas su L. Kasčiūnu kalbėsis apie pagrindinius prioritetus, esamą saugumo, krašto apsaugos sistemos situaciją. 

Šiuo atveju, kai kalbama apie komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną, galime sakyti, kad laiko tikrai būsime sutaupę. Tai tikrai reikia įvertinti.

„Kiek matome, ką dabartinis komiteto pirmininkas komunikuoja, tai tikrai koncentruotis nori į parlamento darbą priimant sprendimus, susijusius su krašto apsauga, duodant gerą ekspertinę paramą sprendimams. Visa tai bus aptarta“, – tvirtino prezidento patarėjas.

Klausiamas, ar L. Kasčiūnui tapti ministru nesutrukdytų jo praeitis prieš 20 metų priklausius Lietuvos nacionaldemokratų partijai, tai, jog šis kvietė ultradešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovus atvykti į Lietuvą, K. Budrys pabrėžė jo patirtį dirbant saugumo srityje „keliolika metų“.

„Jis buvo saugumo klausimų patarėjas pas tuometinę Seimo pirmininkę prieš keliolika metų, tai jis įdirbį tikrai turi ilgą ir patikimą, yra vienas iš saugumo bendruomenės Lietuvoje lyderių. Visų aplinkybių, kokios jos buvo, buvo, žinoma, ir politinių aplinkybių, ne vien tik su tam tikrais elementais biografijos faktų susijusių, aš pakomentuoti negalėčiau, nes tuo metu nebuvau prezidento komandos narys“, – kalbėjo K. Budrys.

„Dabar visa ta laiko distancija yra pakankama ir mes išvardintų kai kurių iš šių elementų, kurie buvo aktualūs tada, negalėtumėme laikyti kaip tų, dėl kurių neišnyksta aktualumas ir kurie dar yra šiai dienai svarbūs“, – pabrėžė patarėjas.

Prezidentas į tai atsakė – turime pagrindinį kandidatą, priimame sprendimus. Jei ne, judame su visais kitais.

Klausiamas, ar į ministrus svarstomi ir kiti kandidatai, pavyzdžiui, dabartinis krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, K. Budrys teigė, kad prezidento siekis yra pirmiausia aptarti galimybes su L. Kasčiūnu.

„Prezidentas į tai atsakė – turime pagrindinį kandidatą, priimame sprendimus. Jei ne, judame su visais kitais“, – tvirtino patarėjas.

A. Anušauskui trauktis iš krašto apsaugos ministro posto Vyriausybės vadovė pasiūlė penktadienį. Anot jos, jis traukiasi dėl lūkesčių per likusį kadencijos laikotarpį Lietuvos saugumo labui padaryti „dar daugiau ir greičiau“, o iš krašto apsaugos ministro šiuo metu tikimasi „maksimalaus įsitraukimo“.

L. Kasčiūną tiek prezidentas, tiek premjerė įvardija kaip vieną iš galimų kandidatų.

Pats politikas sakė, kad būtų pasiruošęs eiti naujas pareigas, o jo pagrindinis uždavinys poste būtų diegti visuotinės gynybos principą.

Pasak jo, anksčiau Kremliaus režimo organizuotos operacijos Lietuvoje nebuvo susijusios su fiziniu smurtu.

„Dabar jau peržengta tam tikrai riba“, – pirmadienį transliuotoje TV3 laidoje „Dėmesio centre“ sakė K. Budrys.

„Ir žinoma, kad turėtume peržiūrėti savo veikimą, jis turėtų būti keliomis kryptimis. Kas susiję su mūsų institucijoms, peržiūrėti, ką turime Lietuvoje ir kokias priemones taikome, dar kartą sugrįžtant prie artimos apsaugos“, – teigė jis.

Jo teigimu, kita saugumo užtikrinimo dalis susijusi su opozicionierių rūpesčiu savimi. Pasak K. Budrio, jie „negali gyventi patys tokiame pačiame režime, kokiame gyvena“.

„Negali daryti to, kai žinai, kad į tave kėsinasi, kaip kad elgtųsi bet kuris kitas pilietis. Turi laikytis bent jau elementarių saugumo reikalavimų. Tai irgi reikia nuolat priimti. Mes čia turime reikalą ne su savo valstybės piliečiais, su kuriais mūsų santykis yra šiek tiek kitoks dėl tų pačių piliečių pareigų mūsų atžvilgiu“, – kalbėjo K. Budrys.

Anot prezidento patarėjo, su opozicijos veikla susijusių grėsmių vertinimas keičiasi.

„Tai reiškia, kad agresyvėja oponentas, kad yra aukštos vertės taikiniai Lietuvos teritorijoje, tas buvo aišku. (...) Pasistūmė kartelė, ką sau nori ir gali leisti tarnybos. Būtų naivu tikėtis, kad iki tol jos negalėjo fiziškai prieiti prie čia esančių asmenų, turėjome įvairių kibernetinių atakų nutraukiant transliacijas, turėjome įkyrius neva žurnalistus, provokatorių, siekiančių situacijų, lakstančių nuo Lietuvos teisėsaugos“, – sakė K. Budrys.

Anot prezidento patarėjo, tokie išpuoliai daro neigiamą įtaką Lietuvos įvaizdžiui, net jei pagrindinis operacijos uždavinys nebuvo diskredituoti valstybę.

„Turime minimizuoti tą žalą ir proaktyviau dirbti su opozicijos žmonėmis, kad saugumas būtų pakeltas į kitą lygį, nes čia tikrai yra rezervo neišnaudoto“, – teigė K. Budrys.

Praėjusią savaitę Vilniuje buvo užpultas ir plaktuku sumuštas čia gyvenantis vienas artimiausių velionio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygių L. Volkovas.

Lietuvos žvalgyba teigimu, tikėtina, kad tai buvo Rusijos specialiųjų tarnybų organizuota operacija, skirta stabdyti opozicionierių veiklą prezidento rinkimų įkarštyje.

Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla „Dėmesio centre“ pirmadienį sakė, kad per penkias dienas nuo įvykio padarytas didelis darbas renkant ir analizuojant įrodymus, „toliau intensyviai renkami nauji įrodymai“.

„Mūsų pramonės pajėgumai leistų atliepti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių poreikius, būtinos sąlygos tam yra, tiekimo grandines būtų galima kuo labiau sutrumpinti ir jas sulietuvinti“, – žurnalistams po susitikimo su valstybės institucijų ir verslo organizacijų atstovais ketvirtadienį kalbėjo šalies vadovo atstovas.

Pasak jo, šis klausimas svarstytas Valstybės gynimo tarybai (VGT) ruošiantis toliau diskutuoti apie dronų vystymo koncepciją, o prezidentui Gitanui Nausėdai siekiant išsiaiškinti, ar vykdant stambius bepiločių orlaivių įsigijimus kariuomenei, vienas iš kriterijų galėtų būti sąlyga, jog ši karinė technika turėtų būti pagaminta Lietuvoje.

K. Budrio teigimu, Lietuvos gynybos pramonės galimybes reikia suderinti su įstatymuose numatytu reguliavimu ir kariuomenės poreikiais.

Pasak jo, susitikime prezidentas susitikime išreiškė lūkestį, kad Seimą kuo greičiau pasieks Saugumo ir gynybos pramonės įstatymo projektas ir lydintys teisės aktai, kurie leistų dėl nacionalinio saugumo interesų kuo daugiau įsigijimų atlikti iš Lietuvos gamintojų.

„Kad mes galėtume užtikrinti savo būtinuosius poreikius, suprantame, kad dronai bus vienas iš tokių poreikių“, – teigė K. Budrys.

Patarėjo teigimu, šio susitikimo rezultatai bus dalis VGT sprendimų, kuriuos siūlys G. Nausėda.

Masinės lietuviškų dronų gamybos tikimasi netrukus

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas po susitikimo teigė, kad ir šiuo metu kariuomenė iš Lietuvos gamintojų įsigyja dronų, vidutiniškai tam per metus skiriama 30 mln. eurų.

Jis pažymėjo, kad bepiločiai orlaiviai yra įsigyjami dviem keliais – už amerikiečių lėšas iš Jungtinių Valstijų gamintojų ir įsigijimai iš vietos gamintojų.

A. Anušauskas pristatė, kad šiuo metu vyksta viešieji konkursai dėl mini ir mikro bepiločių orlaivių įsigijimų, sutartys turėtų būti sudarytos šį pavasarį, o antroje metų pusėje dronai jau bus naudojami kariuomenėje.

Kad mes galėtume užtikrinti savo būtinuosius poreikius, suprantame, kad dronai bus vienas iš tokių poreikių.

 

Ministras pasakojo ir kad dvi Lietuvos įmonės gamina lietuviško kovinio drono – skraidančio šaudmens – prototipus.

„Šį mėnesį yra vieno projekto bandymai su kovine galvute ir tikimės, kad sėkmingai išvysčius šį projektą, iš prototipo bus galima pradėti konvejerinę gamybą“, – sakė A. Anušauskas.

Jis pažymėjo, kad vystant kovinių dronų pajėgumą, kuris integruojamas į jau esamus pajėgumus, tam gali prireikti papildomų finansų.

„Paraleliai vystoma labai daug projektų vienu metu. Mes dabar kalbame, kad norime padaryti kuo daugiau per labai trumpą laiką“, – sakė A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministerija yra parengusi įstatymo pataisas, siekiant kuo daugiau produkcijos įsigyti iš Lietuvos gynybos pramonės tiekėjų. Jos netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę.

„Pakeitimai leis apsaugoti būtinus gyvybinius valstybės saugumo interesus, jeigu jie susiję su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties įrangos įsigyjimų, įskaitant ir bepiločius orlaivius iš Lietuvos gamintojų“, – teigė A. Anušauskas.

Viliasi daugiau tiekti Ukrainai ir Lietuvos kariuomenei

„Galime konstatuoti, kad dabar visų esamų teisės aktų visuma ir projektų visuma, kurie yra ruošiami pateikti svarstyti Seimui, sudarys visas teisines prielaidas lietuviškos produkcijos įsigijimui“, – po susitikimo sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas.

Anot jo, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas neleidžia Lietuvos gynybos pramonei būti konkurencingai su konkurentais iš kitų Europos Sąjungos šalių.

V. Sabaliausko tvirtinimu, priimti teisės pakeitimai leis institucijoms lengviau įsigyti produkciją iš Lietuvos gamintojų ir siųsti ją kariaujančiai Ukrainai.

„Kalbos vyksta jau ilgai. Jeigu anksčiau būtume priėję prie realių darbų, tai šiuo metu Ukrainoje skraidytų daugybė mūsų dronų“, – teigė V. Sabaliauskas.

Pasak asociacijos direktoriaus, Lietuvos gamintojų interesas yra ir tai, kad iš jų produkciją įsigytų ir Lietuvos kariuomenė.

„Kariuomenė yra pagrindinis bandytojas, kuris greičiausiai gali pasakyti, ko reikia, kur judėti, kokias technologijas vystyti ir kokie pageidavimai yra Lietuvos kariuomenėje“, – pasakojo V. Sabaliauskas.

Jeigu anksčiau būtume priėję prie realių darbų, tai šiuo metu Ukrainoje skraidytų daugybė mūsų dronų.

 

Steigs konsorciumą

Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos valdybos narys Jonas Klimantas po susitikimo paskelbė, kad yra steigiamas konsorciumas.

Pasak jo, naujas darinys į vieną įmonę jungia kelias skirtingas įmones, galinčias gaminti dronus ir jų komplektavimui reikalingas dalis.

„Tokiu būdu sugebame ir padidinti pajėgumus, išskaidant įvairius darbus per įmones, ir sudarome įmonėms galimybę vykdyti savo įprastinę veiklą. Esminė dronų gamybos ir pardavimo funkcija bus atiduota bendrai konsorciumo įmonei“, – aiškino J. Klimantas.

„Liko tik kelios dienos, kol ta įmonė pradės veikti“, – pridūrė jis.

Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo.

Jis priminė, kad 2022 metais Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių vadai parengė vadinamąjį Oršos planą, kurio didžioji dalis yra įslaptinta.

„Tai numato sąveikos priemones abipus sienos, tiek saugumo užtikrinimo, tiek atsakant į tam tikras grėsmes. Tai darbas dirbamas ties šia kryptimi, nes tai yra tiesiogiai susiję. Kitas klausimas būtų, jei lenkai mūsų negintų, kaip mes apgintume Suvalkų koridorių ir mes nueitume į tas detales. Suvalkų koridorius yra mūsų gynybos ir konkretaus planavimo darbotvarkėje“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo K. Budrys.

Tai numato sąveikos priemones abipus sienos, tiek saugumo užtikrinimo, tiek atsakant į tam tikras grėsmes.

„Šioje vietoje nėra teisinių apribojimų visus tuos planus nusimatyti“, – pridūrė jis.

Taip jis kalbėjo I. Šimonytei praėjusią savaitę TV3 televizijos laidai „Dėmesio centre“ pareiškus, kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.

Vėliau I. Šimonytė patikslino neturėjusi omenyje, kad „lenkai mūsų negins“ o kalbėjusi apie konkrečius teisinius ribojimus, kuriuos su Lenkija siekiama spręsti „politiniu lygiu“. Premjerė taip pat sakė negalinti konkretizuoti, apie kokius ribojimus kalba.

Anot jo, diskusijas apie galimus Varšuvos apribojimus dėl karių siuntimo galėjo paskatinti buvę šios šalies gynybos planai.

„Pirmą kartą NATO daro regioninius planus, kurie yra operacinio lygmens. Tai reiškia, kad tai pirmieji planai, kuriuos gali pasikelti ir eiti įgyvendinti“, – kalbėjo patarėjas.

„(Anksčiau – BNS) operaciniai planai buvo nacionalinis dalykas, su tam tikru pasitelkimu labai greito reagavimo VJTF pajėgų. Mes matėme tam tikras detales, kurios buvo išslaptintos buvusio Lenkijos gynybos planavimo, kur matėme, kad gynybos linija viename iš etapų buvo matoma ties Vyslos upe ir panašiai“, – kalbėjo K. Budrys.

„Visame šitame kontekste, matyti dar ir Baltijos šalių gynybas atsietas nuo Lenkijos, na, matosi, iš kur galėjo atsirasti visi pasamprotavimai, kad Lenkijos pajėgos būtų anapus, o ne tenai“, – pridūrė jis.

Pasak patarėjo, pernai vasarą patvirtinus naujus regioninius gynybos planus, nebeliko „tokio pobūdžio neišsprendžiamų klausimų, kad kažkas tikrai nepereis kažkurio sienos kirtimo punkto“.

„Einame, dirbame su planais, žiūrime, kaip užtikrinti Suvalkų saugumą ir nekvestionuojame sąjungininkų įsipareigojimų, kaip aš tikiuosi, niekas nekvestionuoja Lietuvos įsipareigojimo prisidėti prie savo kaimynų gynybos, taip pat ir Lenkijos“, – sakė jis.

K. Budrys pabrėžė, jog prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos vadovas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) reguliariai kalbasi apie vadinamojo Suvalkų koridoriaus gynybą.

Anot jo, tiek prieš NATO viršūnių susitikimą vykusios bendros Lietuvos ir Lenkijos karių pratybomis, tiek šiomis dienomis vykstančiomis pratybomis siekiama kuo dažnesnio Lenkijos pajėgų judėjimo per sieną, numatant bendras operacijas ir sąlygas, kur abiejų šalių kariai galėtų kartu veikti.

„Taikos metu kalbame apie pratybas, krizės metu kalbame apie hibridines situacijas, kaip jas atsakysime, ar (kaip atsakysime – BNS) karo metu“, – sakė K. Budrys.

Vis tik patarėjas pabrėžė, kad ne visi minėtos diskusijos apie Lenkiją aspektai yra teigiami.

„Ypač, kur mes kvestionuojame savo kaimynus. Išvis, Lietuvoje galime jausti tokio pasileidimo link kvestionavimo, tai mes Vokietijos sąjungininkus kvestionuojam, vieną kaimyną, kitą kaimyną, JAV pakvestionuojam. Pats iš savęs šitas dalykas nieko nekuria ir nieko papildomai nedaro, neatsakant į kitus klausimus“, – kalbėjo šalies vadovo atstovas.

G. Nausėda pirmadienį teigė, kad bendros Lenkijos ir Lietuvos karinės pratybos yra skirtos tam, kad šalys veiktų drauge.

Tuo metu Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sakė, kad abiejų valstybių solidarumas yra nekvestionuojamas. Pasak jo, kad nebūtų spekuliuojama šiuo klausimu, Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ir gynybos ministrai artimiausiu metu „nuspręs visas detales tam, kad nebūtų komunikacijos klausimų ir neaiškumų“.

Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš Aljanso šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Pagal šį straipsnį visos Aljanso narės turi sutarti imtis veiksmų, kad padėtų užpultai sąjungininkei. Vis dėlto tam, kad būtų imamasi veiksmų, reikalingas visų NATO šalių pritarimas.

Iki šiol šis straipsnis buvo aktyvuotas vieną kartą – 2001-aisiais, po JAV įvykusių rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.

„Laikinasis solidarumo mokestis nustoja galioti šiais metais. Jeigu nebus pakeista ir kitos sąlygos nesikeis, potencialiai mes galime kristi su gynybos finansavimu tiek absoliučiai, tiek santykinai 2025 metais. Ir to reikia išvengti“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo K. Budrys.

„Jei to susitarimo nebūtų, mes dar prarastume laiko. Nepadarę šitų sprendimų, planuodami 2025 metų biudžetą turėtume vėl kitokius planavimus, vėl turėtume tas pačias diskusijas, kurias turėjome prieš 2024 metų biudžeto svarstymą“, – pridūrė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį sakė, kad Lietuvos krašto apsaugos finansavimas turėtų siekti ne mažiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iš tvarių šaltinių. Didinant lėšas gynybai jis siūlo mišrų modelį – skolintis ir apmokestinti verslą, o ne visus šalies gyventojus.

Laikinasis solidarumo mokestis nustoja galioti šiais metais. Jeigu nebus pakeista ir kitos sąlygos nesikeis, potencialiai mes galime kristi su gynybos finansavimu (...)

 

Premjerė Ingrida Šimonytė kviečia kovo viduryje antrą kartą susitikti politikus, verslo ir darbuotojų atstovus tartis, iš kur paimti lėšų gynybai finansuoti.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.

I. Šimonytė yra sakiusi, kad norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų gynybai turėtų būti papildomai skiriama 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.

Kaip galimi variantai svarstomas skolinimasis, trijų mokesčių – pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų – didinimas.

Vasarį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti gynybos mokestį, beveik 32 proc. nesutiktų, tačiau mano, kad didesnius mokesčius dėl gynybos finansavimo galėtų mokėti verslas. Dar 36 proc. apskritai nepritaria krašto apsaugos finansavimo didinimui.

Pasak K. Budrio, peržiūrint mokesčius kai kurie iš jų gali būti padidinti, bet laikantis progresyvumo principo, kad nenukentėtų socialiai jautrios grupės.

„Prezidentas mato tam tikrą rinkinį priemonių, kurios leistų padidinti gynybos finansavimą ir užtikrinti jo tvarumą. Mes kalbame apie ekonomikos augimą ir ekonomikos skatinimą tam, kad mokesčių daugiau surinktumėm į biudžetą“, – antradienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė K. Budrys.

„Kita dalis – mes kabame apie tam tikrus įsigijimus ir priemones, kurios yra trumpalaikės, ir turėtumėm svarstyti skolinimosi galimybes“, – sakė prezidento patarėjas.

Pasak K. Budrio, mokesčių reformos kontekste svarstytinos ir papildomos mokestinės priemonės, tačiau kalbama ne apie vieną mokestį, bet „apie piliečių susitelkimą peržiūrėti mokesčius, kad jie turėtų būti peržiūrėti ir kai kurie padidinti“.

Prezidentas pasisako, kad nenukentėtų socialinės grupės, kurios jautriausios tam tikriems pakeitimas. Kalbant apie mokesčius, kurie implikuotų regresyvumą – turėtume vengti.

 

„Tai tikrai bus mišinys visų priemonių“, – sakė K. Budrys.

Gynybos finansavimo poreikis auga dėl Lietuvos planų iki 2030 metų sukurti lengvąją pėstininkų diviziją bei padidinti į kariuomenę šaukiamų jaunuolių skaičių.

Klausiamas, kokie konkrečiai mokesčiai galėtų būti keliami, K. Budrys teigė, kad prezidentas komentuos konkrečius siūlymus, kuriuos turėtų pateikti ir pasitarimą dėl gynybos finansavimo šaltinių kitą savaitę organizuojanti Vyriausybė, bet pabrėžia principą, kad neturėtų nukentėti socialiai jautrios grupės.

„Prezidentas pasisako, kad nenukentėtų socialinės grupės, kurios jautriausios tam tikriems pakeitimas. Kalbant apie mokesčius, kurie implikuotų regresyvumą – turėtume vengti. Kalbama apie progresyvumą atspindinčių mokesčių pakeitimus“, – pažymėjo prezidento patarėjas.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė yra nurodžiusi, kad minėtiems planams dėl kariuomenės plėtros reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.

Tarp svarstomų būdų surinkti šias lėšas – gynybos mokestis. Vis tik dalis politikų galimą naująjį mokestį vertina skeptiškai.

Diskusijos dėl jo į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų VGT patvirtintam planui dėl divizijos.

Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui stiprinti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.

Antradienį Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai šaukia Prezidiumo posėdį, kuriame žada užbaigti diskusijas šiais klausimais ir patvirtinti savo siūlomą šalies gynybos stiprinimo planą. Kitą savaitę dėl papildomų gynybos finansavimo šaltinių premjerė rengia partijų, ministerijų, verslo atstovų, socialinių partnerių atstovų susitikimą.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.