„Sveikiname Belgiją ir Slovėniją prisijungus prie šios kibernetinio saugumo iniciatyvos. Prasidėjus karui Ukrainoje priešiška kibernetinė veikla dar labiau išaugo. Tokiais laikais mūsų bendros pastangos mažinti didėjančias grėsmes yra labai svarbios. Todėl vertiname tai, kad vis daugiau ES valstybių narių skiria savo ekspertus šiam projektui“, – pranešime sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Todėl vertiname tai, kad vis daugiau ES valstybių narių skiria savo ekspertus šiam projektui.

Nuo 2018 metų veikiantis Lietuvos vadovaujamas ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (angl. PESCO) kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektas – nuolatinis pajėgumas, kuris gali būti panaudotas tiek ES viduje, tiek remiant ES partnerius ir ES karines bendros saugumo ir gynybos politikos misijas ir operacijas.

Šiuo metu kibernetinio greitojo reagavimo komandą sudaro 8–12 nacionaliniu lygmeniu deleguotų kibernetinio saugumo ekspertų iš šešių ES valstybių narių – Kroatijos, Estijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos ir Rumunijos.

Ši komanda gali būti naudojama kaip atsakas į kibernetinius incidentus ir krizes bei kaip prevencinė priemonė, pavyzdžiui, pažeidžiamumo vertinimui, rinkimų stebėjimui.

Prie pajėgumo prisijungus Belgijai ir Slovėnijai, dalyvių skaičius išaugo iki aštuonių.

Anot KAM, Lietuvos vadovaujamas kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektas yra laikomas vienu iš sėkmingiausiai veikiančių ir didžiausią pažangą padariusių PESCO projektų.

2021-ųjų gegužę šis projektas pasiekė pilną operacinį pajėgumą.

„Reaguojant į Ukrainos prašymą, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija, Estija, Rumunija ir Kroatija aktyvuoja Kibernetines greitojo reagavimo pajėgas, kurios padės šalies institucijoms su kibernetinio saugumo iššūkiais“, – antradienį „Twitter“ įraše teigė jis.

Ukraina pastaruoju metu susiduria su išaugusiu kibernetinių atakų skaičiumi. Jos nukreiptos į vyriausybines svetaines.

Be kita ko, pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Maskvos remiamų separatistų valdomų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę, taip atverdamas kelią prie Ukrainos sienų šiuo metu laikomų pajėgų dislokavimui šiose „respublikose“.

Reaguojant į Ukrainos prašymą, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija, Estija, Rumunija ir Kroatija aktyvuoja Kibernetines greitojo reagavimo pajėgas.

Kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos veikia nuo 2019 metų, joms vadovauja Lietuva.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį teigė, kad dalies pajėgoms priklausančių šalių ekspertai dirbs nuotoliniu būdu iš savo valstybių, kita dalis vyks į Ukrainą.

Jis tvirtino kol kas negalintis pateikti daugiau detalių apie pajėgų vaidmenį ir ekspertų kiekį, nes sprendimas dėl jų pasitelkimo dar yra naujas.

Ministras taip pat įspėjo, jog Rusijos dėmesys Ukrainai šiuo metu „nereiškia, kad, pavyzdžiui, Lietuva dėl savo kibernetinio saugumo gali būti rami“.

„Tam (kibernetiniam saugumui užtikrinti – BNS) reikalingi resursai, tam reikalingos ne tik Krašto apsaugos ministerijos ar Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, bet ir visų institucijų, kurios valdo duomenų bazes, resursus, pastangos“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Anot jo, situacija Ukrainoje yra pavyzdys, kad „šis sektorius gali būti atakuojamas ir labai intensyviai“.

Krašto apsaugos ministerijos teigimu, nuolat budinti aukštos parengties ES kibernetinė greitojo reagavimo komanda, be kitų užduočių, gali būti panaudota didelės kibernetinės krizės metu ar, esant poreikiui, sustiprinti ES institucijų gynybą.

Per dviejų dienų trukmės susitikimą deramasi dėl vadinamojo tarpusavio supratimo memorandumo, šalys aptaria techninius ir operacinius klausimus, galimas kibernetinių pajėgų komandų sudėtis, vystymo planą.

Tarpusavio supratimo memorandumas yra vienas kertinių projekto dokumentų, kuriame nustatoma, kokiais principais remiantis vyks bendradarbiavimas tarp projekto dalyvių kuriant pajėgumus, teigiama pranešime.

Šiuo metu projekte dalyvauja aštuonios ES šalys, dar šešios valstybės yra stebėtojos.

Anot Krašto apsaugos ministerijos, daugiašales greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandas sudaro nuo šešių iki aštuonių kibernetinio saugumo specialistų. Sulaukus valstybių, ES institucijų, karinių operacijų ir misijų prašymo, jos galėtų per 72 valandas reaguoti į kibernetines atakas.

Kuriamos ES kibernetinės pajėgos yra vadinamojo nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) tarp bendrijos šalių dalis.

Pernai inicijuotas PESCO leidžia ES šalių grupėms glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje. Kritikai sako, kad šis projektas gali dubliuoti NATO veiklą.

Krašto apsaugos ministerija penktadienį pranešė, kad tai reiškia, jog Lietuvos inicijuojamas ES Kibernetinių greitojo reagavimo komandų kūrimo projektas artėja įgyvendinimo link.

„Ruošiamas memorandumas yra vienas kertinių projekto dokumentų, kuriame bus nustatyta, kokiais principais remiantis vyks bendradarbiavimas tarp projekto dalyvių kuriant projekte numatytus kibernetinio saugumo pajėgumus“, – pranešime cituojamas viceministras Edvinas Kerza.

Memorandumo turinį ruošia Lietuvos, Estijos, Kroatijos, Lenkijos, Nyderlandų, Rumunijos ir Suomijos atstovai.

Tarptautinė ES šalių narių atstovų grupė galutinę ir su visomis projekte dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis suderintą dokumento versiją planuoja paruošti iki šių metų pabaigos.

Bendrijos kibernetinių pajėgų kūrimo projekte dalyvauja septynios šalys, dar šešios valstybės yra jo stebėtojos.

Šis projektas yra vadinamojo nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) dalis.

Pernai inicijuotas PESCO leidžia ES šalių grupėms glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje. Kritikai sako, kad šis projektas gali dubliuoti NATO veiklą.

PESCO rėmuose Lietuva taip pat vadovauja projektui, skirtam supaprastinti karių ir karinės technikos judėjimui Europoje.

Ketinimų protokolą Liuksemburge pirmadienį pasirašė Lietuvos, Estijos, Ispanijos, Kroatijos, Nyderlandų ir Rumunijos gynybos ministrai.

Prancūzija, Lenkija ir Suomija prie iniciatyvos prisidės iki metų pabaigos.

„Šešios pasirašė, trys pasirašys per šiuos metus“, – BNS pirmadienį sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

ES šalys numato sukurti kas pusmetį rotuojamas ES kibernetines komandas. Jos galėtų ateiti į pagalbą valstybėms narėms didelių kibernetinių incidentų atveju.

Su ES institucijomis bus svarstoma galimybė projektui naudoti ES biudžeto lėšas techninei ir programinei įrangai įsigyti.

Rotuojamų pajėgų grafiką numatoma patvirtinti kitąmet.

Prie projekto stebėtojų teisėmis prisideda dar keturios šalys – Belgija, Graikija, Slovėnija ir Vokietija.

Kibernetinės pajėgos yra vienas iš pirmųjų projektų pagal pernai pasirašytą susitarimą dėl glaudesnio ES gynybos bendradarbiavimo, vadinamo PESCO santrumpa.

„Tai matomiausias, toliausiai pažengęs ir realistiškiausias PESCO projektas“, – teigė E. Kerza.

Lietuva ilgus metus skeptiškai vertino ES karinį bendradarbiavimą, nerimaudama, kad jis gali dubliuoti NATO ir sumažinti JAV vaidmenį Europoje.

Bet JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kritika Aljansui ir britų sprendimas trauktis iš ES ėmė keisti Lietuvos poziciją.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime paragino nebijoti būti Europos Sąjungos integracijos smaigalyje, nes, jos teigimu, „tik suvieniję pastangas karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse jausimės stiprūs“.

Susitarimą pirmadienį Liuksemburge pasirašys Lietuva, Estija, Kroatija, Nyderlandai ir Rumunija, o Prancūzija, Ispanija, Lenkija ir Suomija oficialiai prisijungs iki metų pabaigos.

„Tikslas yra sukurti kas pusmetį rotuojamas ES kibernetines greitojo reagavimo komandas“, – interviu BNS sakė ministras.

Anot R. Karoblio, besirotuojančios ES komandos galėtų ateiti į pagalbą valstybėms narėms didelių kibernetinių incidentų atveju.

Pasak ministro, su ES institucijomis bus svarstoma galimybė projektui naudoti ES biudžeto lėšas techninei ir programinei įrangai įsigyti.

Rotuojamų pajėgų grafiką numatoma patvirtinti kitąmet, bet jau šiemet į Lietuvos nacionalines pratybas bus įtrauktas ES pajėgų prototipas, sakė R. Karoblis.

Prie projekto stebėtojų teisėmis prisijungia dar keturios šalys – Belgija, Graikija, Slovėnija ir Vokietija.

Lietuvos žvalgybos tarnybų teigimu, didžioji dalis priešiškos veiklos kibernetinėje erdvėje yra susijusi su Rusija, daugiausia veikiama prieš Lietuvos valstybės institucijas ir energetikos sektorių.

Kibernetinės pajėgos yra vienas iš pirmųjų projektų pagal pernai pasirašytą susitarimą dėl glaudesnio ES gynybos bendradarbiavimo.

Lietuva ilgus metus skeptiškai vertino ES karinį bendradarbiavimą, nerimaudama, kad jis gali dubliuoti NATO ir sumažinti JAV vaidmenį Europoje.

Bet JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kritika aljansui ir britų sprendimas trauktis iš ES ėmė keisti Lietuvos poziciją.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime praeitą savaitę paragino nebijoti būti Europos Sąjungos integracijos smaigalyje, nes, jos teigimu, „tik suvieniję pastangas karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse jausimės stiprūs“.

Tai yra vienas iš 17-os Europos Sąjungos (ES) pernai patvirtintų vystyti projektų.

„Europos Sąjungos kibernetinės greito reagavimo pajėgos – be galo ambicingas projektas, tačiau visi veikiame bendroje kibernetinėje erdvėje, susiduriame panašiomis kibernetinio saugumo grėsmėmis. Todėl bendros greito reagavimo pajėgos – esminis visų šalių kibernetinio saugumo stiprinimo elementas, kuris padėtų užkardyti ir atremti įvairaus pobūdžio atakas, ypatingai ardomojo“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Lietuvos iniciatyvai ir kitiems Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) projektams gruodį pritarė 25-ios ES narės, sutarusios stiprinti bendrą gynybos politiką.

Bendrijos bendradarbiavimo kibernetinėje gynybos srityje projektui vadovauja Lietuva. Dar šešios ES šalys narės – Ispanija, Kroatija, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija ir Suomija – yra projekto dalyvės, o dar penkios valstybės – stebėtojos.

Anot Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, pirmadienį Vilniuje surengtose diskusijose ES šalių narių atstovai apsikeitė nuomonėmis dėl bendrų kibernetinių pajėgų formos ir galimų užduočių apimties, aptarė teisinius ir kitus klausimus.

Pasak E. Kerzos, Lietuvos pagrindinis tikslas yra suburti šalis ir dalytis ne tik informacija, bet ir žmogiškaisiais resursais, mokslo pasiekimais, teikti pagalbą ES institucijoms, šalims narėms ir partneriams.

Anot Lietuvos, toks žingsnis ES šalių bendradarbiavimą kibernetinėje srityje pakeltų į naują lygmenį, kai nebūtų apsiribojama vien nacionalinėmis pajėgomis.

Vystant Bendrijos kibernetinių pajėgų projektą planuojama įvertinti teisinius tokių ES kibernetinių komandų veikimo aspektus, rengti bendrus mokymus ir susitarti dėl galimybės ateityje kurti bendrus kibernetinės gynybos įrankius.

Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos praėjusią savaitę paskelbė, kad Rusijos vyriausybė yra atsakinga už Ukrainą ir daugelį kitų šalių pernai paveikusį išpirkos reikalaujantį virusą „NotPetya“.

Septyniolikos projektų sąrašą Briuselyje patvirtino ministrai iš 25 ES šalių, sutarusių stiprinti bendrą gynybos politiką.

Vienas iš iniciatyvos autorių, prezidentės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas sako, kad bendri pajėgumai galėtų padėti valstybėms narėms, sulaukusioms kibernetinės atakos, ir rūpintųsi tokių incidentų prevencija.

„Kibernetinio saugumo iššūkiai peržengia vienos šalies ribas, tai akivaizdu ne tik mūsų regione, todėl siūlome ES mastu sukurti kibernetinio greitojo reagavimo komandas. Joms ekspertus skirtų ES šalys narės“, – BNS sakė diplomatas.

Anot N. Aleksiejūno, komandos galėtų pradėti veikti 2018 – 2019 metais, šiuo metu pasiryžimą prisidėti rodo šešios – septynios šalys.

Jo teigimu, šią iniciatyvą prezidentė Dalia Grybauskaitė ES vadovams pristatė rugsėjį viršūnių susitikime Estijoje.

Stiprinti ES gynybos politiką nusprendė 25 valstybės – visos ES narės, išskyrus Daniją, Maltą ir iš bendrijos pasitraukiančią Britaniją. Jos neseniai pasirašė vadinamąjį Nuolatinio struktūrinio gynybos bendradarbiavimo (PESCO) susitarimą.

PESCO iniciatyva siekiama pagerinti ES koordinaciją gynybos ir ginklų sistemų vystymo srityse.

Tarp kitų pirmadienį patvirtintų projektų yra belgų iniciatyva kurti povandeninius dronus išminavimo darbams ir Vokietijos siūlomas vadinamasis „reagavimo į krizes operacijų branduolys, juo būtų siekiama sparčiau dislokuoti karius kritinių situacijų atvejais.

Lietuva ilgą laiką kritiškai vertino glaudesnį ES gynybos bendradarbiavimą, nerimaudama, kad ES struktūros gali dubliuoti NATO ir sumažinti JAV vaidmenį Europoje.

Tačiau britams nusprendus trauktis iš ES ir europiečiams nerimaujant dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo užsienio politikos, Lietuvos vadovai apsisprendė, kad verčiau būti viduje nei stebėti procesą iš išorės.

Tarp kitų Lietuvos iniciatyvų yra palengvinti karių judėjimą per valstybių sienas, kuriant vadinamąjį „karinį Šengeną“, diplomatai taip pat siekia numatyti saugiklius, kad ES finansavimą galėtų gauti nedidelės įmonės, o ne vien karinės pramonės milžinės iš didžiųjų Europos šalių.