Teigiama, kad Aplinkos apsaugos, Aplinkos oro apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos padės spręsti taršos problemas miestuose, miesteliuose ir sustiprins savivaldybių galias aplinkos apsaugos srityje.

„Šiais įstatymų pakeitimais mes visoms šalies savivaldybėms suteiksime ne tik teisę, bet ir pareigą imtis oro taršos mažinimo iniciatyvų, tose gyvenamosiose teritorijose, kur tarša didžiausia nustatyti papildomus normatyvus ar taisykles“, – pranešime sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Savivaldybės galėtų nustatyti griežtesnius papildomus ribojimus bei taisykles. Taip pat būtų suteikiama teisė aplinkosaugininkams patekti į privačias teritorijas ir jų objektus.

Savivaldybės galėtų riboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių, kai oro užterštumas azoto oksidu ar kietosiomis dalelėmis viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą lygį. Tokiu atveju jos privalės suteikti pakankamą laiką ar finansines paskatas gyventojams, kad jie galėtų pasiruošti ir prisitaikyti prie numatomo draudimo.

Siūloma numatyti ir atsakomybę už buitiniams taršos šaltiniams taikomų reikalavimų ir taisyklių pažeidimą.

Pasak ministro S. Gentvilo, gyventojai ir toliau gaus subsidijas pasikeisti taršius šildymo įrenginius, socialiai remtiniems bus kompensuojama 85 proc. išlaidų, kitiems – 50 proc., taip pat sudarytos galimybės norintiesiems jungtis prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo.

Siūlymas 10 proc. prisidėti prie išlaidų kompensavimo įsigyjant modernų šilumos įrenginį yra skirtas tiems gyventojams, kurie neturi galimybės jungtis prie centralizuoto šildymo.

Šildymo sezono metu teritorijos prie Klaipėdos ir Gargždų miesto nevėjuotais vakarais skęsta smoge. Tokia pati situacija pastebima ir Priekulėje ar Veiviržėnuose.

Rajone yra daugiabučių, kurie vis dar kūrenami malkomis, briketais ar net anglimis.

Rajono biudžetas nėra guminis.

„Prisidėjimas dešimčia procentų prie reikalingos sumos paskatintų vyresnio amžiaus žmones, kuriems ne tik sunku fiziškai kūrenti senas krosnis, bet jie, tikėtina, ir neturi pinigų, kad ryžtųsi keisti senus katilus moderniais“, – kalbėjo Klaipėdos rajono tarybos narė Audronė Balnionienė, siūlymą pristačiusi Vietos ūkio ir kaimo reikalų komitete.

Kompensacijos būtų skirtos tiems gyventojams, kurių paraiškas būtų patvirtinusi Energetikos agentūra.

Edmundas Zbarauskas / Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

„Specialiai atrinkinėti ar skaičiuoti nieko nereikėtų. Jei agentūra pripažintų, kad paraiška tinkama, būtų viskas aišku. Apytiksliai kiekvienam žmogui išeitų po 300 eurų. Reikėtų apie 70 tūkst. eurų tokio sprendimo įgyvendinimui. Vyresnio amžiaus žmonės net nemoka pildyti reikiamų dokumentų. O papildomi pinigai galėtų paskatinti juos imtis šių veiksmų. Pavyzdžiui, gal tai būtų atlygis pagalbininkams, kurie padėtų pensininkams užpildyti paraišką“, – apie sprendimo projektą pasakojo A. Balnionienė.

Tačiau ši idėja, panašu, nesulauks politikų palaikymo.

Vietos ūkio ir kaimo reikalų komitete svarstant siūlymą, šio komiteto pirmininkas Edmundas Zbarauskas išreiškė pribloškiančią mintį.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Aš tikrai prieš tokius siūlymus. Rajono biudžetas nėra guminis. Siūlyme nėra nurodyta, iš kokių šaltinių tai darysime. Vertinti, kad tai ir nedideli pinigai, nemanau, kad teisingas kelias. Pirma, mes kalbame apie dviračius ir paspirtukus, ten labiau pinigų reikia. Kieno sąskaita tai darysime? Pedagogų ar kieno sąskaita? Juo labiau mes žinome, kad rajonas turi didžiulius įsipareigojimus daugiafunkcio centro statybai“, – pasisakė E. Zbarauskas.

Komiteto nariai nepritarė šiam siūlymui. Jį šiandien svarstys rajono taryba.

„Rugpjūtį atlikus rinkos kainų analizę fiksuotas didžiausias pokytis mišrių malkų pardavime ir palyginti su praėjusiais metais stebimas žymus kainos sumažėjimas. Atlikę tiekėjų kuro kainų lyginamąją analizę, išvedėme vidutinės kainos vidurkį, kurį taikysime naujo šildymo sezono metu apskaičiuodami  būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas“, – sakė Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė.

Naujos artėjančio šildymo sezono kietojo ir kito kuro kainos, taikomos vidutinėms būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti: mišrių (skaldytų) malkų 1 kub. m kaina – 62, 64 Eur, akmens anglių – 0,35 Eur už 1 kg, durpių briketų – 0,19 Eur už 1 kg, suskystintų dujų iš balionų – 1,46 už 1 kg, medžio granulių – 0,30 Eur už 1 kg.

Tikslinant piniginės socialinės paramos teikimo sąlygas, taip pat numatyta, kad išimties tvarka  parama galės būti skiriama, kai  nuosavybės teise turimas turtas normatyvą viršija ne daugiau nei 10 proc.

Sugriežtintas punktas dėl daugiabučio namo modernizavimo (atnaujinimo) klausimo. Patikslintos aplinkybės ir Socialinių išmokų skyriui teiktini dokumentai, kai daugiabučio namo buto savininkas, turintis teisę į kompensacijas arba jas gaunantis, nedalyvavo ar atsisakė dalyvauti susirinkime, svarstant / priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto, ir dėl šių veiksmų projektas nepradėtas įgyvendinti.

Kaip informuoja savivaldybė, kompensacija bus skiriama ne tik malkoms, akmens angliai, durpių briketams ar suskystintoms dujoms iš balionų, bet ir medžio granulėms įsigyti. Pakeitus šiuo metu galiojančią tvarką, prašymą būsto šildymo ir vandens kompensacijoms ar socialinei pašalpai gauti vilniečiai galės teikti dar vienu būdu – telefonu automatinio vedlio (įrašytų žingsnių) pagalba. Tai ypač aktualu, prašymų srautui nuo metų pradžios išaugus tris kartus – šia paslauga galės pasinaudoti vilniečiai, kurie anksčiau jau buvo kreipęsi dėl socialinės paramos gavimo, įskaitant išmoką vaikui, vienkartinę paramą ir kt. 

„Kylančios kietojo kuro kainos gyventojams kelia nerimą dėl artėjančio šildymo sezono. Didesnė vidutinė kompensuojama kietojo kuro kaina sunkiau besiverčiantiems gyventojams leis sušvelninti finansinę naštą šaltuoju periodu“, – sako Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė.

Didesnė vidutinė kompensuojama kietojo kuro kaina sunkiau besiverčiantiems gyventojams leis sušvelninti finansinę naštą šaltuoju periodu.

Tarybos sprendimu patvirtintos naujos kompensuojamos kuro rūšių kainos: mišrioms skaldytoms malkoms – 160,73 Eur/ kub. m (buvo 44 Eur/kub. m), akmens angliai – 0,46 Eur/kg (buvo 0,16 Eur / kg), durpių briketams – 0,27 Eur/kg (buvo 0,09 Eur/kg), suskystintoms dujoms iš balionų – 1,62 Eur/kg (buvo 1,00 Eur/kg), medžio granulėms – 0,57 Eur/kg).

Pasak I. Paberžienės, galimybės prašymą teikti elektroniniu būdu neturintys gyventojai tai padaryti galės savarankiškai. Paskambinęs telefonu 870035545, gyventojas turės save autentifikuoti įvesdamas keturis paskutinius asmens kodo skaičius ir pasirinkti socialinės paramos rūšį. Paslaugos užsakymo atveju besikreipiantysis gaus garsinį patvirtinimą ir papildomai bus informuotas trumpąja žinute arba automatiniu skambučiu (jei naudojasi priemone, į kurią nėra galimybės išsiųsti SMS). Savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus specialistas ne vėliau kaip per mėnesį informuos  apie priimtą sprendimą skirti socialinę paramą. Taip pat gyventojas informaciją gaus ir el. paštu ar paštu.

Šia paslauga vilniečiai galės pasinaudoti bet kuriuo paros ir savaitės metu. Prireikus papildomų duomenų, Socialinių išmokų skyriaus specialistai susisieks su gyventoju.

Priklausančias kompensacijas bus galima gauti atgaline tvarka, t. y. už visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipsis dėl kompensacijų. Pavyzdžiui, jeigu kreipsis 2023-iųjų balandį,  kompensacijos galės būti grąžinamos už 2022-ųjų spalio, lapkričio, gruodžio, sausio, vasario ir kovo mėnesius.

Taip pat numatytas specialus mokestis tiems, kurie, turėdami galimybę prisijungti prie centrinio šildymo, to nedarys, o toliau naudosis savo senomis krosnimis ir šildysis kietuoju kuru.

Šiomis priemonėmis siekiama mažinti oro taršą.

Tai numatyta Aplinkos ministerijos pateiktame oro taršos mažinimo plano projekte, numatančiu, kad teritorijose, kuriose pasiekiamas centrinis šildymas ir prisijungti prie jo būtų įmanoma, kūrenimas kietuoju kuru būtų ribojamas arba uždraustas.

„Tai liestų visus kuro deginimo įrenginius, tai: krosnelės, pečiai, katilai“, – aiškino ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.

Prie centrinio šildymo gyventojai būtų skatinami jungtis mokant jiems kompensacijas. Jeigu jie nesutiktų ir liktų kūrentis malkomis, anglimis ar granulėmis, turėtų pirkti pačius naujausius penktos kartos mažai teršiančius katilus, kurie ir jų įrengimas vidutiniškai kainuotų 6–7 tūkst. eurų. 

Aplinkos ministerija neslepia, kad visos kainos valdžia nepadengtų.  

Jeigu toks ministerijos pasiūlymai būtų priimti tokie, kaip dabar numatyta, jie įsigaliotų nuo 2029 metų. 

Oro taršos mažinimo plano projekte, pasak TV3, taip pat numatytas ir naujas mokestis tiems, kurie turės galimybę prisijungti prie centrinio šildymo, bet ir toliau kūrens kietąjį kurą.

Į tokių žmonių namų kaminus ketinama įtaisyti temperatūrų matuoklius – nuotolinius sensorius ir apmokestinti pagal kūrenimą kietuoju kuru laiką – kiek laiko malkos, anglis ar granulės ar kitas kuras būtų deginamas senoje krosnyje, tiek ir tektų mokėti.

Mokestis taip pat priklausytų nuo to, kokį kūrenimo įrenginį žmogus naudotų ar teritorijos, kurioje gyventų.

Toks planas, pasak ministerijos, dar negalutinis, dar laukiama patobulinimų.

Policijos duomenimis, ikiteisminiai tyrimai pradėti rugsėjo–spalio mėnesiais. Asmenys, interneto svetainėje radę skelbimą apie parduodamus pjuvenų briketus, į nurodytą sąskaitą perveda nuo 200 iki 300 eurų, neįsitikinę dėl prekių ir pačių prekeivių tikrumo.

Nuo sukčių, parduodančių šias prekes, jau nukentėjo Alytaus, Prienų, Druskininkų ir Varėnos gyventojai. Radę interneto skelbimų svetainėje skelbimą apie parduodamus kietojo kuro briketus, po pokalbio su pardavėju jie sutikdavo pervesti reikalaujamą avansą. Tuomet skelbimas būdavo pašalinamas, o telefonu su pardavėju susisiekti nepavykdavo ir tekdavo kreiptis į policiją.

Pasak policijos, tikėtina, kad tokio pobūdžio nusikalstamos veikos gali būti daromos ir toliau.

Siekdama užkardyti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas ir apsaugoti gyventojus nuo sukčių, Alytaus policija pataria visų pirma pareikalauti individualiosios veiklos liudijimo, o kitu atveju – asmens tapatybės kortelės su nuotrauka ir pavarde kopijos. Susitikus su pardavėju, galima tiesiog paprašyti pateikti dokumentą ir įsitikinti prisistačiusio asmens tapatybe. Be to, labai svarbu kritiškai vertinti rinkos ir siūlomos kainos santykį, nes maža kaina dažnai yra nesuderinama su kokybės standartais.

Vien geležinkeliais į Lietuvą iš Baltarusijos kasmet įvežama maždaug trečdalis milijono tonų medienos kuro, kurio dalis gali būti ir iš radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto regiono. Būtent todėl ketinama griežtinti įvežamo kuro kontrolę.

Pastaruoju metu medienos kuru patalpas šildo tiek didžiosios miestų ar rajonų šiluminės katilinės, tiek privačių namų gyventojai, o medienos kuro pelenai neretai naudojami žemės ūkyje kaip trąša.

Išaugus šio kuro paklausai, nebeužtenka vietinės žaliavos, todėl mediena įvežama ir iš kitų valstybių, taip pat iš tų regionų, kurie po Černobylio atominės elektrinės avarijos buvo užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis.

Naudojant tokius medienos kuro pelenus dirvoms tręšti gali būti užterštos auginamos žemės ūkio kultūros ar gyvulių pašarai, o radioaktyviųjų medžiagų gali patekti į žmonėms skirtą maistą.

Tad sveikatos apsaugos ministro įsakymu nuo šių metų lapkričio 1 d., įvežant biokurą iš trečiųjų valstybių (Baltarusijos Respublikos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos), privaloma turėti radiologinių tyrimų dokumentus.

Nustatyta, kad mediena ir durpės, skirtos kurui, gali patekti į rinką tik su kiekvieną siuntą lydinčiais radiologinių tyrimų dokumentais, įrodančiais, kad medienos ir durpių tarša Cs-137 (radioaktyvusis cezis) radionuklidu neviršija 30 Bq/kg.

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" duomenimis, į Lietuvą naudoti vietoje per metus įvežama tik apie 500 t durpių ir maždaug 300 tūkst. t medienos. Didžioji dalis šių krovinių – iš Baltarusijos.

"Šie kroviniai gabenami per Kenos pasienio geležinkelio stotį, kurioje yra stacionarūs jonizuojančiosios spinduliuotės vartai, leidžiantys nustatyti, ar krovinys yra radioaktyvus. Jei tai būtų nustatyta, toks krovinys būtų grąžinamas siuntėjui", – dienraščiui teigė bendrovės atstovas Vidmantas Gudas.