Anot Prezidentūros, G. Nausėda renginyje dalyvaus, tačiau ne kaip kandidatas, o kaip dabartinis šalies vadovas.

„Tai nėra rinkiminis ar agitacinis renginys. Jo organizatoriai yra perspėti, jog į jokius su rinkimais susijusius klausimus prezidentas neatsakinės“, – portalui „Delfi“ nurodė valstybės vadovo patarėjas Tomas Beržinskas, pabrėždamas, kad kvietimą G. Nausėdai pateikė laidos organizatoriai.

Renginio prodiuseris Mantas Bertulis „Delfi“ taip pat patikino, kad G. Nausėda yra pakviestas kaip prezidentas, o ne kaip rinkiminės kampanijos dalyvis.

Kaip ketvirtadienį portalui teigė Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovė Indrė Ramanavičienė, kol kas skundų dėl G. Nausėdos dalyvavimo renginyje nėra gauta.

ELTA primena, kad paskelbus, jog balandžio pabaigoje G. Nausėda dalyvaus laidoje „Kitokie pasikalbėjimai“, socialinėje erdvėje kilo diskusijos, ar tai netaps antros kadencijos siekiančio politiko rinkimų kampanijos dalimi.

Laisvą šventinę dieną negailėjęs lietaus, ketvirtadienį nuo ankstaus ryto dangus džiovino „CBet muzikos kiemą“. Vakarop čia susėdo šimtai krepšinio aistruolių,  vėlyvųjų pokalbių laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ žiūrovų. Dar prieš skelbiant  „CBet muzikos kiemo“ sezono pradžią laidos prodiuseris Mantas Bertulis neatmetė galimybės, kad siaučiant audroms, vėtroms ir kitoms stichijoms, komikui Mantui Katleriui su žiūrovais gali tekti keltis į lofto „Gargaras“ vidų, todėl labai džiaugėsi, kad blogiausias scenarijus neišsipildė.

„Ką, laukiam išbėgant į aikštelę Roko“, – plačiai pasklidę po vasaros terasą Raudondvario plente, vakaro svečiai vylėsi įdomaus pokalbio su jaunąja krepšinio žvaigžde. O kol pastaroji nespėjo suspindėti „Kitokių pasikalbėjimų“ scenoje, paklausinėjome susirinkusiųjų, ką jie žino apie krepšininką Roką Jokubaitį.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Rokas – kietas bičas, gimęs tais pačiais metais kaip ir aš. Skirtumas tik tas, kad jis daug uždirba, o aš vis dar ne“, – įsitaisęs prie stalelio juokavo R. Jokubaičio bendraamžis. 

Kiek tolėliau sėdėjusi bičiulių kompanija  prisiminė netolimą praeitį, kai krepšininkas atstovavo BC Kauno „Žalgiris“ komandą ir žaidė įžaidėjo pozicijoje. Ta proga draugai net apsivilko žaliai baltus marškinėlius. 

Kažkam įstrigo karjeros šuolis, kai legendinė Niujorko „Knicks“ komanda 34-uoju šaukimu pasirinko dvidešimtmetį  gynėją iš Lietuvos.

„Praėjusią savaitę tokiu pat metu važiavau pro „Gargarą“, girdėjau triukšmą, bet nesupratau, kas vyksta. O šiandien draugė pasiūlė eiti kartu, tai ir atėjau“, – Rūtos vardu prisistačiusi kaunietė tikino, su krepšiniu nieko bendro neturinti, o į „CBet muzikos kiemą“ atėjo tiesiog gerai praleisti laiką. 

„Pirmiausiai paplokite saulei, kad šiandien ji tokia, kokios reikia – nei per karšta, nei per vėsi. O esmė tokia, kad pasikvietėme Rokelį. Bičas jaunas, bet apie jį galima daug šnekėti“, – M. Katleris pokalbį pradėjo nuo poros metų senumo istorijos, kai prisistatęs Roku Jokubaičiu „Tinder“ platformoje apsišaukėlis apgaulės būdu iš merginų išviliojo nemenkas pinigų sumas. Tariamas Rokas važinėjo komandos atributika žymėtu automobiliu, vilkosi marškinėlius su užrašu „RJ“ ir net fotografavosi su gerbėjais. 

„Pagalvojau, kad būti manimi jis stengėsi labiau, nei aš savimi“, – R. Jokubaitis neslėpė, kad būtų buvę įdomu atsidurti akistatoje su savo tariamu antrininku. – Nors kiek mačiau nuotraukas, tai jis visai nepanašus į mane.“

Pastarąją temą keitė pokalbiai apie artėjantį Europos krepšinio čempionatą, laiką su „Žalgiriu“, santykius su Šarūnu Jasikevičiumi, ausies operaciją, dėl kurios praleido NBA vasaros lygą, ispanų kalbos žinias, šašlykus ant „Kaustos“ stogo ir  būdus, kaip tramdyti priešvaržybinį jaudulį. 

„Jei einu į „grajų“ ir nėra jaudulio, žinau, nepasiseks. Tada geriau sakyti treneriui, kad paliktų sėdėti ant suolo“, – krepšininkas džiaugėsi, kad tai nutinka labai retai. 

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kur kas dažniau jis jaučia nusėdusį variklį, tiesa, po varžybų, bet ne prieš jas. Po muzikinės pertraukos su Audriumi Petrausku, geriau žinomu Gebrasy sceniniu slapyvardžiu, į pokalbį įsitraukė ir žiūrovai. Krepšininko jie klausinėjo apie pirmąją meilę, knygas, kurių iki šiol nepamėgo skaityti, galimybę įsilieti į Rimo Kurtinaičio vadovaujamą BC „Wolves“ ir kuo Kaunas geresnis už Barseloną.

„Čia yra arena ir iki namų Klaipėdoje vos dvi valandos“, – Kauno privalumus išvardijęs R. Jokubaitis pokalbį baigė momentiniais atsakymais į nepatogius klausimus ir dvitaškiais į šiukšlių dėžę. 

Garantuos smagią vasarą

Saulei nespėjus įkaitinti miesto asfalto, Kauno lofto „Gargaras“ kieme atmosfera kaito nuo ankstaus ketvirtadienio ryto. Ant žalios vejos vienas po kito buvo išrikiuoti stalai, kėdės, pavėsinės. Šalia iškilo ir nedidelė scena. Visą vasarą nuo jos „CBet muzikos kiemo“ svečius sveikins įvairūs atlikėjai, muzikantai, visuomenei gerai žinomi veidai. Čia planuojami koncertai, nedidelio formato festivaliai ir „Kitokie pasikalbėjimai“, iki tol vykę „Gargaro“ viduje.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

„Kaip jau minėjau, Kaunui, kuris šiemet paskelbtas Europos kultūros sostine, nebus per daug nei renginių, nei naujų kultūrinių erdvių. Birželis baigiasi, bet vasara juk tik įsibėgėja!“ – vėlyvųjų pokalbių laidos „Kitokie pasikalbėjimai“, kuriems ir buvo patikėta skelbti Raudondvario plente įsikūrusios vasaros terasos atidarymą sumanytojas ir prodiuseris Mantas Bertulis neabejojo muzikos kiemelio sėkme. Jam antrino ir vakaro svečiai. Apgailestavę, kad užsidarė Ryšių kiemelis, miestiečiai ir iš kitų Lietuvos kampelių į Kauną atvykę svečiai džiaugėsi, kad ši vasara neliks be pasimatymų ir gero laiko vietos.

Atvyko ir D. Rapšys

„CBet muzikos kieme“ ėmę buriuotis likus dviem valandoms iki oficialaus starto, susirinkusieji turiningai išnaudojo kiekvieną minutę. VIP svečiai gaivinosi atskirame balkone, nespėję pasistiprinti svarstė, maisto vagonėliuose vakarienei rinktis saldžius blynelius, karštus suši, „Bermudo“ lavašą su plėšyta kiauliena ar paprasčiausiai išgerti mineralinio vandens su ledukais.

Jei nebūtų žinoję apie vasaros terasos atidarymo svečius, susirinkusieji veikiausiai būtų pamanę, kad paskutinį birželio vakarą Mantas Katleris kalbins plaukiką Daną Rapšį. Tik tada, kai sportininkas įsitaisė prie vieno stalelio, o vakaro pasikalbėjimų šeimininkas pristatė šalia besitaisančius komikus, žiūrovai suprato, kad netikėtumų nebus.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

„Karštoka, ne? Lietuvos saulė kaip vienišos motinos – arba jų nėra, arba jos nepaleidžia. Gerai, netempsiu ir pristatysiu vakaro svečius, du jaunus komikus. Pasitikite –Viktoras Balykov ir Markas Žukauskas“, – nubraukęs prakaitą M. Katleris įsitaisė priešais jaunesnius bendražygius.

Pokalbiai apie viską

Darsyk pristatęs duetą, M. Katleris artimesnę pažintį su jais tęsė momentine apklausa.

Lietuvos saulė kaip vienišos motinos – arba jų nėra, arba jos nepaleidžia.

Jos metu susirinkusieji sužinojo, kuris komikų valgo koldūnų sriubą, o kuris mieliau renkasi barščius su riebia grietine, kokią muziką jiedu klauso, kokias sporto šakas kultivuoja ir kodėl netapo krepšininkais, kaip ir kada susipažino, ką vienas apie kitą galvoja ir kodėl nusprendė būti komikais.

„Kažkada buvau viename „stand-up’e“. Buvo taip blogai, kad draugė pasiūlė imti „šotą“ ir lipti ant scenos“, – Markas prisiminė komiko karjeros pradžią, uždirbtus pinigus, kurių neišmoko taupyti, krepšininko Jono Valančiūno gimtadienį, pačius blogiausius pasirodymus ir kelią, kurį rinktųsi nulipęs nuo scenos.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

„Pagalvojau, kad norėčiau būti prodiuseriu ir sukurti gerą mafijozišką filmą, paremtą mano tėvo istorija“, – Marko svajonių tęsinį vakaro svečiai išgirdo po pertraukos, kurią įgarsino prieš aštuonerius metus susikūrusi indiepop muzikos grupė „Sisters on wire“.

Dar visai neseniai kartu su atlikėja Monika Liu braukęs prakaitą Kauno lofto „Gargaras“ viduje, komikas Mantas Katleris pagaliau įkvėps gryno oro. Lengviau atsipūs ir vėlyvo vakaro pokalbių šou „Kitokie pasikalbėjimai“ grimerės.  

„Keliamės į lauką, tiksliau – į naująją vasaros terasą „CBet muzikos kiemas“, – laidos sumanytojas ir prodiuseris Mantas Bertulis miestiečius kvietė nepraleisti naujosios erdvės atidarymo ir pasikalbėjimų su ypatingu duetu, nenusileidžiančiu Livetos ir Petro, Buko ir Bukesnio, Suopio ir Rambyno, Boni ir Klaido tandemams.  M. Bertulis juokavo, kad pokalbių šou svečiai buvo ir klapčiukai, ir studentai, ir mokytojai, ir pusbroliai, ir dar bala žino kas, o štai „Kitokių pasikalbėjimų“ minkštasuoliuose jie niekada nesėdėjo.  

„Taigi, pasitikite komikus Marką ir Viktorą“, – paskutinio birželio ketvirtadienio vakaro intrigą atskleidė M. Bertulis.  

Mantas Bertulis/Organizatorių nuotr.

Muzikinės pertraukos metu susirinkusiesiems koncertuos  grupė „Sisters on Wire“. Vakaro svečių skrandžiais pasirūpins terasoje rankinius stabdžius užtraukę maisto vagonėliai. 

Raudondvario pl.101 įsikūrusi vasaros terasa visų lauks nuo 18 val. Pokalbių pradžią M. Katleris skelbs 20.00 val. Tuo pat metu įsijungti tiesioginę transliaciją kviečiami ir portalo kauno.diena.lt skaitytojai.  

Ryte, Paryžiuje į uogienę merkusi  kruasaną, vakare, Kauno „Gargare“ sumušusi visus „Kitokie pasikalbėjimai“ bilietų pirkimo rekordus, Monika Liu prie lūpų glaudė kokteilį. 

„Žinai, kas ryt? Skrendu į Londoną“, – atlikėja neslėpė, nors ir nužengė nuo didžiosios „Eurovizijos“ scenos, tebesilaiko ant konkurso bangos. 

Lietuvė sulaukė ne tik kvietimų koncertuoti įvairiuose Europos miestuose, bet ir netikėto, kol kas labai migloto siūlymo būti viena iš kelių kitų metų „Eurovizijos“ vedėjų Ukrainoje. 

„Jei negalime laimėti „Eurovizijos“, tai galime pravesti“, – laidos vedėjui Mantui Katleriui svajojant apie tebelaukiantį pirmąjį kartą, Monika Liu prabilo apie jau įvykusį. 

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasirodo, „Sentimentai“ buvo pirmoji lietuvių kalba skambėjusi ir į finalą patekusi daina. Paklausta, kada ir kaip gimė kūrinys, solistė prisiminė pandemiją, valandas su „Xbox“ žaidimu, paranormalius „podkastus“ ir netikėtai galvoje suskambusią melodiją, kuri virto muzikine istorija apie moterį, gyvenančią ne dabartimi, o praeities sentimentais. Karantinis kūrinys garantavo bilietą į Turiną, o solistės širdy pasėjo didžiulį nerimą. 

„Mačiau, kaip latvius drožė savi, kai jie nepateko į finalą. Bijojau, kad man taip nebūtų. Būčiau turėjusi emigruoti, – Renginio vedėjų lūpose išgirdusi Lietuvos vardą, Monika Liu  lengviau atsipūtė. – Pagalvojau, kad I am the queen.“

Aukštai iškėlusi galvą, žadindama aplinkinių susižavėjimą, karalienės karūną Lietuvos atstovė nešė viso konkurso metu. Jos nesutrikdė nei nesklandumai repeticijų metu, nei žinia, kad pasirodymo metu neveiks milžiniškas LED ekranas. 

„Italai man sako: no, no, no. Ir viskas. Su jų tempais džiaugiuos, kad finalas įvyko ne 15, o 14 dieną“, – Monika Liu toliau pasakojo apie konkurso užkulisius – Albanijos solistę, kuri nesutarė su likusiais dalyviais, belgą, kuris nežinojo, kur yra Lietuva ir kokia kalba šneka šios šalies žmonės. 

Savo žavesiu nuginklavusi publiką tiek Turine, tiek prie televizorių ekranų, Lietuvos atstovė sulaukė daug liaupsių, kad į Europą prabilo savo gimtąja kalba. Žmonės gyrė lietuvišką žodį ir klausė, kam dangstome jį angliškais tekstais. 

Aš tik po dviejų dienų sužinojau, kad Ukrainos komisija man nedavė balų.

Solistė juokėsi, taip ir nepamačiusi viso „Eurovizijos“ finalo. Dėl to esą kaltas didžiulis nuovargis ir viena taurė vyno. 

„Aš tik po dviejų dienų sužinojau, kad Ukrainos komisija man nedavė balų“, – Monika Liu tikino, dėl to nesikrimtusi. 

Kur kas labiau nei šis praradimas, ją esą džiugino Balkanų šalių įvertinimas ir jų skirti balai. 

„Eurovizijos“ tema buvo viena iš daugelio, kurią „Kitokie pasikalbėjimai“ metu atvėrė atlikėja. Nors gimė Klaipėdoje ir gyveno rajone, kuriame išlikimą garantavo kojų greitumas ir rankos su beisbolo lazda stiprumas, Monika Liu neslėpė simpatijų „Žalgirio“ komandai. Už ją visuomet serga ir pati atlikėja, ir visa jos šeima. 

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Dėl to nemėgstu Justino Jankevičiaus“, – juokėsi Monikos Liu.

Vakaro metu susirinkusieji išgirdo, pagal kokius penkis kriterijus atlikėja rinkosi draugą. Sužinojo, kas rūpinasi jos kūno formomis, o gastrolių metu – šukuosena. Kaip ji reaguoja į žmones, mirkančius bulvę į šaltibarščius ir ar suteiktų malonę asmeniui, nacionaliniame parke pasistačiusiam didesnį nei galima namą.  

Galite apsimetinėti, kad „Eurovizija“ jums neįdomi, kad nežiūrite jos ir net nesate girdėję, kam pergalę pranašauja lažybų bendrovės. Blogiausia, kad taip elgdamiesi apgausite kitus, bet ne save. Tiesa tokia, kad lietuviams „Eurovizijos“ dainų konkurso žiūrėjimas yra panaši tradicija kaip ir krepšinio rinktinės palaikymas vasarą – nori to ar nenori, tiek vienas, tiek kitas reginys daugiau ar mažiau visus įtraukia. Juo labiau, kad šiemet Lietuvai atstovavo charizmatiškoji Monika Liu, savo pozityvu, gera nuotaika ir koketišku žvilgsniu pelniusi ne tik lietuvių, bet ir visos Europos simpatijas. Ne veltui dar neprasidėjus konkursui virtualioje erdvėje ėmė sklandyti nuotraukos, iliustruojančios Monikos įtaką aplinkiniams – atsitiktiniams praeiviams ir muzikos pasaulio žmonėms. 

„Todėl labai džiaugiamės, kad šiandien galėsime Monikai gyvai ištarti „ačiū“ ir galbūt sužinoti daug nepasakotų detalių iš „Eurovizijos“ ar asmeninio gyvenimo“, – „Kitokių pasikalbėjimų“ autorius ir prodiuseris Mantas Bertulis neabejojo, kad laidos vedėjui M. Katleriui pavyks išpešti ne vieną pikantišką detalę. 

Panašu, kad vakaro sėkme neabejojo ir žiūrovai, bilietus į renginį išgraibstę vos per kelias dienas. Nesikrimskit, jeigu nebuvote tokie greiti. M. Katlerio pokalbį su atlikėja kviečiame žiūrėti čia:

Beje, pokalbis su Monika Liu – įžanga į vasarinius pasikalbėjimus. Juos ir toliau tiesiogiai transliuosime mūsų portale.

Ryčio Zemkausko vedami „Kitokie pasikalbėjimai“ į svečius pasikvietė 2016 m. Eurovizijos laimėtoją Jamalą. Ji prasidėjus Rusijos invazijai pabėgo iš Ukrainos ir ėmė keliauti po pasaulį bei tokiu būdu rinkti pinigus karo drąskomai savo gimtinei.

„Lietuva užima mažą vietą Europos žemėlapyje, tačiau kokia didelė yra jos pagalba Ukrainai. Neįtikėtina, kiek daug čia yra žmonių su didelėmis širdimis. Žmonių, kurie palaiko mus šiais tamsiais laikais. Man didelė garbė čia vėl būti ir taip pat didžiulis džiaugsmas matyti čia esančius tautiečius saugius. Ir žinau, kad jau greitai mes visi grįšime namo, jog galėtume atšvęsti šią pergalę“, – teigė Susana Alimivna Jamaladinova, visiems geriau žinoma savo sceniniu slapyvardžiu.

Organizatorių nuotr.

Jamala ir mėlynai geltona dvispalvė šiuo metu yra neatsiejami dalykai. Atlikėja ne tik negailėdama savo laiko bei jėgų reprezentuoja savo šalį, bet ir kalba tūkstantinėms auditorijoms apie Rusijos vykdomą ukrainiečių genocidą. Būtent išgirsti viską iš pirmų lūpų nori ir „Kitokių pasikalbėjimų“ kūrėjai.

„Kiekvienas turime kasdien galvoti kaip galime padėti Ukrainai. Kaip savo turimus resursus bei išteklius panaudoti kuo naudingiau. Mes sugalvojome nušauti du zuikius vienu šūviu – ir surengti renginį ukrainiečiams, ir išnaudoti savo turimą didelę auditoriją sklaidai apie karą Ukrainoje. Todėl nusprendėme, jog pokalbis vyks rusų kalba, kuria laisvai šneka tiek Jamala, tiek laidos vedėjas Rytis, o laidos įrašas pasirodys su lietuvių bei anglų subtitrais. Taip Jamalos žodį galėsime paskleisti kuo plačiau pasauliui“, – kalbėjo laidos prodiuseris Mantas Bertulis.

Be intriguojančio pokalbio su viena populiariausių ukrainiečių, žiūrovų lauks ir dar keli muzikiniai pasirodymai. Renginį pradės jau aštuonerius metus Lietuvoje gyvenanti bei mūsų kalbą kone idealiai išmokusi karo pabėgėlė iš Donbaso Elizaveta Izmalkova. Jos vokaliniai sugebėjimai visai neseniai apskriejo socialinius tinklus, kuomet menininkė bei performansų kūrėja Neringa Rekašiūtė išleido muzikinį klipą su garsiąja „Chervona Kalyna“ daina, kur Elizaveta atliko pagrindinį vaidmenį. Šiuo trumpu klipu buvo pasidalinęs ir Ukrainos prezidentas Volodimiras Zelenskis.

Šis lietuvių bei ukrainiečių tautas vienam vakarui į vieną vietą sujungsiantis renginys vyks gegužės 20 d. 19 val. Kauno lofte „Gargaras“ (Raudondvario pl. 101). Įėjimas ukrainiečiams nemokamas.

„Kauno dienos“ studijoje M.Bertulį kalbino žurnalistas Gražvydas Muižys. Ne tik apie prieš keletą dieną nuvilnijusį skandalą, bet ir „Kitokių pasikalbėjimų“ atsiradimo istoriją, pašnekovo mėgstamas keliones.

„Tai puiki pamoka“

– Ar jautiesi labai nusikaltęs?

– Jaučiuosi gavęs su beisbolke į dūdą. Bet atsikeli ir norisi padaryti dar daugiau, pasimokyti. Aišku, padariau ir aš klaidų, ir kiti. Reikia prisiimti atsakomybę. Manau, kad noriu atsikelti stipresnis.

– Ar tu nugriuvai? Viskas čia paprasta: reikėjo partnerių turiniui, pažymėti juos, Ryčiui Zemkauskui pasakyti, kas remia laidą. Kodėl to nebuvo?

– Per mano kvailą jauną galvą ir nepatyrimą. Nebuvau gavęs jokių nurodymų iš SAM. Labai kvaila klaida. Buvau užklausęs, ar reikia pažymėti, bet jokio atsakymo negavau. Anksčiau ir tokių laidų nebuvo.

– Ne paslaptis, kad daugelis pokalbių laidų norėtų pasikviesti Cinišką chirurgą. Kaip išėjo, kad SAM buvo pasiryžęs sumokėti?

– Reikia klausti SAM. Gavau iš jų tokį pasiūlymą, užklausą, ar būtų noro prisidėti prie kampanijos. Gegužės mėnesį savo lėšomis sukūriau filmuką apie skiepus, pagalvojau – čia karma. Juk nesakysiu jiems, kad ne, nenorime.

– Kai atneša 10 ar 12 tūkst., atsisakyti sunku.

– Visi dabar apsimetame šventomis karvėmis. Aišku, suma tikrai didelė. Būtų keista sakyti: duokite mažiau, galima ir už mažiau padaryti. Taip, Ciniškas chirurgas iš pradžių atsisakė. Kai skambino SAM kviesti, turėjo būti kažkoks saugiklis. Šiaip SAM neskambina ir nekviečia į laidą. Svarstėme kitus variantus, kitus medikus: Rimantą Kėvalą, Rokiškį Rabinovičių ir kt. Jie turbūt nebūtų auditorijai tokie įdomūs, nei tas, kuris turi savo auditoriją.

Jaučiuosi gavęs su beisbolke į dūdą. Bet atsikeli ir norisi padaryti dar daugiau, pasimokyti. Aišku, padariau ir aš klaidų, ir kiti.

– SAM pati pasiūlė pinigų? Nes buvo rašyta, kad tai vykdyta viešojo konkurso tvarka.

– SAM paskambino, paklausė, ar norėtume prisidėti prie kampanijos.

– Istorija komiška, visiškas nesusikalbėjimas. SAM norėjo kaip geriau, dabar opozicija sako, kad per laidą apie skiepus kalbėta per mažai.

– Norėta, kaip geriau, išėjo kaip visada. Tai puiki pamoka. Labiausiai gaila, kad davėme pagalį į rankas opozicijai.

– Kaip tau Vyriausybės veiksmai dėl pandemijos?

– Manau, kad reikia skatinti žmones pirkti reklamas. Mes mažai skiepijamės. Jei yra būdų, kaip pasiekti, kodėl ne? Daroma per mažai, bet, aišku, žmonės nelabai susidūrę su komunikacija. Kai dirbau Kauno savivaldybėje, žmonės pastebėdavo, kad perkami laikraštyje straipsniai, ir iškart įžvelgdavo blogus kėslus. Gal anksčiau jiems nebuvo įprasta, kad tiek dėmesio skiriama komunikacijai. Dabar tokia realybė. Reikia kuo daugiau kampanijų.

Iš Šiaulių į Kauną

– Kas gi esate, M.Bertuli? Kaip šiaulietis, atsidūręs Kaune, sukūrė sėkmingiausią pokalbių laidą Lietuvoje?

– Šiauliuose dirbau krepšinio portale, tada persikėliau į Kauną, nes tokį darbą galima dirbti visoje Lietuvoje, bet paskui mane išmetė. Buvau pelėda, o reikėjo būti vyturiu. Pramiegodavau darbus. Likau be darbo ir reikėjo galvoti, pačiam kurtis darbo vietą. „Kitokiems pasikalbėjimams“ jau septyneri su puse metų.

– Pokalbių laidos rengiamos nuo neatmenamų laikų. Iki tavęs buvo bandymų – kūrė Marijonas Mikutavičius, Inga Valinskienė. Bet jiems nesisekė, reitingai prasti, todėl ilgai negyvavo. Buvai drąsus ir ėmeisi projekto, kurį daugelis televizijos ekspertų būtų nurašę kaip potencialiai nesėkmingą. Dviejų valandų trukmės pokalbiai, kai šiais laikais nemokame sutelkti dėmesio kelioms minutėms. Iš kur tiek drąsos? Kaip generavai idėją?

– Pamačiau mėgstamą amerikietišką Jimmy Fallono „Gero vakaro“ laidą. Jie nuskrido į Kiniją, pasikvietė Coby Bryantą. Buvo tik staliukas, du mikrofonai ir gyva publika. Seniau pokalbiai vykdavo su butaforine publika, kaip per kokį „Teleloto“. Jie stebėdavo procesą, bet kad pirks bilietus, kur nežino, koks scenarijus, – nesitikėjau. Užbėgsiu įvykiams už akių: mes iš pradžių nedarėme bilietų, nes netikėjau, kad juos kažkas pirktų. Paskui pamatėme, kad nėra tiek daug rėmėjų. Nebuvo jokių profesionalių filmuotojų, nebuvo tokių laidų internete, buvome vos ne pionieriai. Supratome, kad negalime daryti nemokamai. Įvedėme penkių litų mokestį – žmonės nedingo. Paskui viskas įsisuko.

– Kur vyko pirmieji „Kitokie pasikalbėjimai“?

– „PuntoJazz palėpėje“. Labai ankšta, bet labai jauki erdvė – tilpo iki 200 žmonių. Paskui persikėlėme į „Ryšių kiemelį“. Buvo nemenkas išbandymas eiti į didesnę teritoriją.

– Kritikuotas, bet patikęs tavo pasakymas, kad yra dvi Lietuvos, todėl „Kitokiems pokalbiams“ reikalingi ir du vedėjai.

– Rytis kalbina kultūros žmones, nes jis visą gyvenimą ten sukosi. Pakalbinome penkis ar šešis Nacionalinės premijos laureatus. Mantas Katleris kalbina popscenos žmones. Jie pasiskirsto vaidmenis, vienas turi vieną auditoriją, kitas – kitą.

– Kuris pokalbis tau asmeniškai labiausiai patiko?

– Esu kažkada daręs sau geriausią penketuką ar dešimtuką. Su Cinišku chirurgu patektų į geriausiųjų dešimtuką. Yra labai daug gerų pokalbių: su Vytaru Radzevičiumi ir Martynu Starkumi labai patiko, iš naujesnių – su gamtos fotografu Mariumi Čepuliu.

– Kurį svečią buvo sunkiausia pasikviesti?

– Gal nuskambės keistai, bet Beatą Nicholson. Ją kviečiau labai ilgai. Džordaną teko kviestis kokius trejus ar ketverius metus. Atėjo per pandemiją, labai jai ačiū.

– Nebūna naktų, kad šaltas prakaitas išpila ir galvoji, ką po metų ar mėnesio kviesi?

– Visada. Mes dar esame priklausomi nuo bilietų. Negalima daryti tinklalaidės principo. Mūsų formatas gana brangus, nes yra ir muzikinių grupių. Visada pagalvoju, bet vis kažkas įvyksta. Jei matai, kad praėjo ketveri penkeri metai, gal kažkas pasikeitė jų gyvenime, tada vėl pakvieti.

Kelionių magija

– Minėjai, kad buvai krepšinio žurnalistu. Dar domiesi?

– Žinoma. Išmokęs važiuoti dviračiu, visada mokėsi. Pradėjau vienuoliktoje klasėje, dirbau penkerius su puse metų. Buvau Šiaulių krepšinio gerbėjas. Važiuodavau į išvykas, tada pagalvojau, gal galima iš to užsidirbti.

– 2019 m. aplankei 20 pasaulio valstybių, iš viso – 70 skrydžių lėktuvu. Kiek esi apskritai apkeliavęs pasaulio valstybių?

– Dabar grįžau iš Bahreino, tai – 68-oji valstybė. Mano pirmas skrydis buvo, regis, 2013 m. į Italiją.

Atsakomybė: M.Bertulis neslepia: padarė kvailą klaidą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

– Per aštuonerius metus spėjai apkeliauti tiek pasaulio?

– Esu skaičiavęs, kad, norint aplankyti visas pasaulio valstybes, reikėtų dešimties metų. Dar nesu aplankęs visos Europos. Kuo daugiau apkeliauji pasaulio, tuo labiau supranti, kad jis vis didesnis. Stengiuosi maišyti žemynus. Pavasarį buvau Centrinėje Amerikoje, dabar norėčiau išbandyti Vidurio Rytus. Planuoju skristi į Afriką.

– Koks esi keliautojas?

– Man patinka visuma. Truputį mažiau esu gastronominių kelionių gerbėjas. Mano draugė labai didelė kulinarinės virtuvės patirčių mėgėja. Man labiausiai patinka žmonės, kultūra, gamta. Jei lankau šalį, bandau apkeliauti visą, ne vien turistines vieta. Kai buvau Kazachstane, bandžiau jį apkeliauti, o tai juk viena iš dešimties didžiausių pasaulio valstybių. Stengiuosi pažiūrėti ir į kaimo, ir į prabangesnį gyvenimą. Keliauju ne todėl, kad uždėčiau varnelę. Stengiuosi nevažiuoti ten, kur buvau. Man svarbiausia pažinti kuo įmanoma daugiau. Bahreine užtektų kelių dienų, nes tai maža valstybė, o Kolumbijai ir mėnesio neužtenka.

– Viską darai ekspromtu ar dėliojies?

– Dabar renkamės, kur keliauti. Azija dėl pandemijos visa užsidariusi. Centrinėje Pietų Amerikoje buvome pavasarį, todėl dabar važiuosime į Afriką.

– Kelionės nėra didžiulė prabanga?

– Uzbekistane viskas labai pigu. Yra šalių, kur brangesnis skrydžio bilietas, bet visa kita pigu. Europoje visur pigu nuskristi, bet viešbučiai brangūs. Nustojau keliauti po Europą, nes kaina panaši, bet įspūdžiai skirtingi.

– Kokią išskirtum šalį?

– Man didelį įspūdį paliko Naujoji Zelandija – nuo ledynų, ežerų, upių iki kalnų. Labai patiko Uzbekistanas, nes labai draugiški žmonės, pigu, įspūdinga architektūra. Patiko Barbadosas.

– Kas nepatiko?

– Nepatiko Marokas, jo žmonės. Jie į kiekvieną baltą žmogų žiūri kaip į pinigų maišą. Prekyvietėse tempia tiesiog prie prekystalių. Turėjau blogos patirties, kur seka, lydi, prašo pinigų.

– Bet gražiausia šalis?

– Lietuva.

„Prisiminkime, kokios reakcijos sulaukė praeitos Vyriausybės susisiekimo ministras už suvalgytą kotletą. Net prezidentas pareiškė, kad ministrui durys į Prezidentūrą yra uždarytos. Dabar turime situaciją, kai ministro vadovaujama įstaiga planavo sumokėti beveik 10 tūkst. eurų už jo komandos nario dalyvavimą pokalbių šou. Tad kyla klausimas, ar tokius pačius bendravimo standartus prezidentas taikys ir šiam ministrui“, – svarstė frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis.

Pasak S. Skvernelio, šis įvykis tik dar kartą patvirtina, kad sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys taip ir netapo politiku, suvokiančiu savo politinę atsakomybę, galiausiai – tiek jis pats, tiek jo vadovaujama ministerija neturi efektyvaus pandemijos valdymo plano.

Prisiminkime, kokios reakcijos sulaukė praeitos Vyriausybės susisiekimo ministras už suvalgytą kotletą.

„Atrodo, kad ministras nesuvokia, kad jų tiesioginė atsakomybė yra rasti kelią į žmonių širdis. Vietoj to, jie populiarina sau artimus visuomenės ir politinius veikėjus už valstybės pinigus, taip tik parodydami, kad visos kalbos apie pandemijos valdymo planą ir strategiją lieka tik politiniai miražai“, – sako S. Skvernelis.

Seimo narys Vytautas Bakas taip pat pažymi, kad tokios kylančios situacijos daro žalą COVID-19 pandemijos valdymui.

„Neskaidrūs, nepaviešinti Vyriausybės ir visuomenės informavimo priemonių santykiai diskredituoja pandemijos valdymą ir visas tas pastangas, kurios dedamos jai suvaldyti. Raginu Vyriausybę viešai pranešti ir deklaruoti visus tokius santykius, kurie sudaryti už mokesčių mokėtojų pinigus“, – teigia V. Bakas.

Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, kaip nurodoma jos pranešime spaudai, kreipsis į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę prašydama pateikti visų ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų informaciją apie 2021 metais išleistas lėšas viešinimo tikslais.