Nors vyras už grotų laikomas daugiau nei metus, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad suėmimo termino pratęsimas atitinka proporcingumo principą ir nevaržo kaltinamojo teisių daugiau, negu reikia įstatymu numatytu kardomųjų priemonių tikslų užtikrinimui.

Apeliacinis teismas šią savaitę konstatavo, kad kovo pabaigoje suėmimo terminas dar trims mėnesiams buvo pratęstas pagrįstai, nustačius įstatyme numatytus pagrindus ir sąlygas.

„Bylos medžiagoje pakanka duomenų, rodančių, kad kaltinamasis K. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ko pateiktame skunde neginčija ir jo gynėjas“, – rašoma trijų teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje.

Teisėjai sutiko su Kauno apygardos teismo išvada, kad egzistuoja pagrįstas manymas, kad K. Kanarskas bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, be to, už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir vadovavimą jam įstatymas numato itin griežtas bausmes – laisvės atėmimą nuo 10 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Bylos medžiagoje pakanka duomenų, rodančių, kad kaltinamasis K. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Apeliacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nusikalstamo susivienijimo veikla galimai buvo susijusi ne tik su Lietuva, bet ir Ispanija, kurioje slapstosi kitas nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpęs nusikalstamo susivienijimo narys. Jį K. Kanarskas pažįsta nuo 2012 metų.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nepašalina abejonių ir rizikos, jog siekdamas išvengti gresiančios itin griežtos bausmės, kaltinamasis gali pasinaudoti šiais ryšiais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galimo pabėgimo ar slapstymosi rizikos nepašalina ir kaltinamojo akcentuojami socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje“, – rašoma teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus priimtoje nutartyje.

Suėmimas būtinas

Suėmimą kaltinamajam pratęsęs Kauno apygardos teismas nustatė ir kitą suėmimo pagrindą – galimą pagrįstą manymą, jog kaltinamasis gali daryti naujus  nusikaltimus.

K. Kanarskui pareigūnai inkriminuoja 12 epizodų, susijusių su organizuotu  narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, byloje taip pat yra du epizodai dėl disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu.

Todėl teisėjai mano, kad inkriminuotų nusikaltimų sunkumas, kiekis ir kaltinamajam inkriminuotas vaidmuo neleidžia į Generalinės prokuratūros sąskaitą pervestos 15 tūkst. eurų užstato sumos ar kitų kardomųjų priemonių paskyrimo vertinti kaip pakankamų.

K. Kanarsko advokatas Ričardas Girdziušas teismui siūlė jo klientui panaikinti suėmimą ir skirti kompleksą kitų kardomųjų priemonių – intensyvią priežiūrą, namų areštą, užstatą, dokumentų paėmimą ar įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Manoma, kad K. Kanarsko ir dar vieno asmens organizuotas nusikalstamas susivienijimas veikė nuo 2019 metų pradžios iki 2021 metų lapkričio.

Dar penki vyrai buvo atsakingi už narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, jų laikymą, perpakavimą į mažesnius kiekius bei jų pardavimą Kauno mieste bei apskrityje.

Į Ispaniją gabenti socialiai pažeidžiami asmenys

Teisėsauga surinko duomenų, jog dalį pinigų už surinktas narkotines medžiagas grupuotė skyrė kanapių laboratorijos Ispanijoje eksploatavimui, priežiūrai, fizinei apsaugai, pagalbininkų darbo apmokėjimui. Dalis pinigų galimai buvo skiriama ir socialiai pažeidžiamų žmonių gabenimui į Ispaniją, darbui kanapių plantacijose.

Čia labai dideli užaugintų kanapių kiekiai buvo sveriami, pakuojami, presuojami, vakuumuojami ir pakuojami į dėžes po 10 kilogramų.

Vėliau buvo organizuojamas ir šių narkotinių medžiagų transportavimas – kvaišalai buvo vežami skirtingais automobiliais, pastaruosius lydėjo apsauga.

Po 2021-ųjų kovą Ispanijoje surengtos operacijos du šios plantacijos darbuotojai buvo nuteisti laisvės atėmimu už neteisėtą kanapių auginimą bei neteisėtą elektros energijos naudojimą už 50 tūkst. eurų. Vyrai buvo deportuoti iš Ispanijos.

Per spaudos konferenciją šiemet sausį, perduodant į teismą K. Kanarsko ir jo bendrų bylą, Marijampolės apskrities policija paskelbė, kad per sulaikymus ir kratas rasta 9,5 kilogramo kanapių, jų vertė juodojoje rinkoje – apie 100 tūkst. eurų, taip pat 2,5 kilogramo amfetamino, jo vertė – apie 30 tūkst. eurų, taip pat buvo rasta kokaino, ekstazio tablečių, jų vertė – iki 10 tūkst. eurų.

Be to, Ispanijoje buvo rasta 100 kilogramų kanapių, kurių vertė juodojoje rinkoje – apie 1 mln. eurų.

Teisėsauga nustatė, kad K. Kanarskas organizuodavo pasitarimus, per juos buvo aptarinėjami bendri nusikalstamo susivienijimo planai ir konkretūs nusikaltimai, derinamos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo kainos. Susirinkimuose buvo priimami ir sprendimai dėl bendrame nusikalstamo susivienijimo pinigų fonde sukauptų lėšų panaudojimo.

Už nelegaliu būdu gautas pajamas buvo teikiama pagalba sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, kitų asmenų, turinčių autoritetą kriminaliniame pasaulyje, parėmimui ir išlaikymui įkalinimo įstaigose, advokatų darbo apmokėjimui, taip pat nusikaltimams reikalingų įrankių ir priemonių, narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimui.

Antrasis grupuotės vadeiva nurodymus duodavo iš kalėjimo – jis tuo metu atliko bausmę. Manoma, kad siekta kvaišalais aprūpinti ne tik Kauno, Marijampolės bei Alytaus apskričių gyventojus, bet Vilniaus, Pravieniškių ir kitų kalėjimų nuteistuosius.

Pats K. Kanarskas siejamas su kamuolinių grupuote.

Gresia kaltinimai nužudymo byloje

K. Kanarskui gresia kaltinimai dar vienoje byloje – neseniai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atnaujino 18-metės kaunietės Vilmos D. nužudymo prieš dvidešimt metų bylą, ji perduodama teisėsaugai tirti iš naujo.

Kaip pranešė LAT, baudžiamoji byla atnaujinta pagal generalinio prokuroro išvadą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant K. Kanarsko išteisinamąjį nuosprendį.

Žiauriai sumušta 18-metė pardavėja Vilma D. be gyvybės ženklų aptikta 2002 metų vasario 12-osios naktį prie V. Krėvės prospekto 26-ojo penkiaaukščio.

Pasak teismo, procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo pradėtas, esant pagrindui manyti, kad asmenys, padarę su Vilmos D. nužudymu susijusią nusikalstamą veiką, yra kartu susiję ir su vėlesniu atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl Lietuvoje ir užsienio valstybėse veikiančio šaunamaisiais ginklais bei sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo ir jo dalyvių padarytų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.

Generalinei prokuratūrai atliekant tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas byloje, kurioje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu K. Kanarskas buvo išteisintas, nebuvo atliktas išsamiai ir tinkamai, o jį atlikę ikiteisminio tyrimo pareigūnai galimai piktnaudžiavo. Dėl pareigūnų veiksmų yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Naujai paaiškėjusių aplinkybių duomenimis nustatytas galimas pareigūnų nusikalstamo piktnaudžiavimo faktas.

Pasak teismo, dėl to nagrinėjant bylą teisme ir vertinant K. Kanarsko kaltės klausimą nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios buvo nurodytos vėlesnėse liudytojų apklausose.

„Tyrimo metu gauti naujai paaiškėję duomenys, kurie patvirtina ir paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Naujai paaiškėjusių aplinkybių duomenimis nustatytas galimas pareigūnų nusikalstamo piktnaudžiavimo faktas, aplaidžiai vykdant J. S. paiešką, kitaip darant įtaką ikiteisminio tyrimo atliekamų veiksmų ir jų metu gaunamų duomenų patikimumui“, – rašoma teismo pranešime.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, esant baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindams, kartu tiek pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, tiek pagal šiuo metu galiojančią baudžiamojo įstatymo redakciją kliūčių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, nenustatyta.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kitas įtariamasis Vilmos D. nužudymu, su „kamuolinių“ ginkluotu nusikalstamu susivienijimu sietas Jonas Snieška, buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje po 20 metų slapstymosi.

Vyras buvo perduotas Lietuvai ir vėliau rastas miręs Vilniaus policijos areštinėje. Policijos suvestinėje buvo skelbiama, kad 1980 metais gimęs vyras bandė save sužaloti, jo atgaivinti nepavyko, atvykę medikai konstatavo mirtį.

Bandė atgauti prarastą autoritetą?

Kaip jau rašyta, oficialiai šis 47-erių metų kaunietis, deklaravęs, kad vykdo individualią apdailininko veiklą, yra neteistas, nes jo turėtas teistumas už turto prievartavimą, užsidirbtas dar iki minėto Kauną sukrėtusio nusikaltimo, kurio auka tapo po darbo parduotuvėje į namus grįžtanti aštuoniolikmetė kasininkė, jau išnykęs. O dėl šios mikrorajono kaimynės išžaginimo bei nužudymo, pasislėpus įtariam jo bendrininkui, to paties Kauno apygardos teismo, šiam pasigedus svarių įrodymų, buvo išteisintas. Minėtas jo bendrininkas buvo pargabentas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą tik pernai – jau po K. Kanarsko sulaikymo šioje byloje, tačiau netrukus rastas negyvas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

K. Kanarskas buvo sulaikytas vieną pernykščio kovo rytą, ginkluotiems „Aro“ pareigūnams apsupus jo automobilį ties A. Mickevičiaus ir Miško gatvių sankirta. Ir tebėra už grotų iki šiol.

Klaidas Kanarskas/D. Dargio knygos „Kamuoliniai prie bausmės linijos“, Policijos departamento nuotr.

Ne mažiau spalvinga asmenybė ir kitas šio nusikalstamo susivienijimo organizatorius bei vadeiva – ne per seniausiai 45-erių Pravieniškių kalėjime sulaukęs Algimantas Kalinauskas, pravarde „Guzas“, kokią turi ir vienas Kauno „Daktarų“ atstovas. A. Kalinausko biografijoje – jau devyni teistumai: šeši – Lietuvoje, kur teismų slenksčius jis pradėjo minti, dar būdamas šešiolikmečiu ir pasižymėjo smurtiniais išpuoliais, trys – užsienyje: Norvegijoje, Latvijoje, Vokietijoje – už vagystes bei Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šiuo metu šis kaunietis atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę už viešosios tvarkos pažeidimą bei sveikatos sutrikdymą.

K. Kanarskas su A. Kalinausku kaltinami 2019-ųjų pradžioje organizavę nusikalstamą susivienijimą, veikusį iki 2021-ųjų lapkričio ir disponavusį labai dideliu kiekiu narkotinių bei psichotropinių medžiagų šias platinant Kauno bei Marijampolės apskrityse, siekiant ne tik gauti iš to neteisėtas pajamas, bet ir lėšas, skirtas A.Kalinausko bei kitų asmenų, turinčių autoritetą kriminaliniame pasaulyje, parėmimui ir išlaikymui įkalinimo įstaigose, tuo pačiu įgyjant autoritetą tarp Kauno bei šalies nusikalstamo pasaulio atstovų, kurį K. Kanarskas prarado po jau minėtos aštuoniolikmetės žmogžudystės. Tuo metu jis vadovavo Aguoninių nusikalstamai grupuotei, kurios pavadinimas susijęs su šiame Dainavos mikrorajono kvartale veikusia parduotuve „Aguona“. Ši nusikalstama grupuotė vėliau peraugo į „Kamuolinių“ nusikalstamą susivienijimą.

Nesulaikė ir grotos

A. Kalinauskas, nepaisant įkalinimo, dalyvaudavęs šio nusikalstamo susivienijimo narių pasitarimuose nuotoliniu būdu – duodamas pavaldiniams nurodymus mobiliuoju telefonu, galimai už grotų – Pravieniškių bei Vilniaus pataisos namuose, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje bei Kauno tardymo izoliatoriuje platino ir kvaišalus.

Be to, A. Kalinauskas su K. Kanarsku kaltinami organizavę kanapių auginimo laboratoriją Ispanijos Karalystės Alikantės provincijoje, darbui kurioje Lietuvoje buvo surasti socialiai pažeidžiami asmenys. Iš šio nusikalstamo susivienijimo lėšų jie ne tik buvo išsiųsti į Ispaniją bei apmokėtas jų pragyvenimas ten, bet ir supirkta visa įranga Alikantėje išsinuomotoje viloje įsteigtai kanapių auginimo laboratorijai. Šios apsaugai buvo įgytas ir pistoletas su garso duslintuvu.

Tačiau po kelių mėnesių viskas baigėsi Ispanijos Karalystės teisėsaugininkų pasirodymu šiose „Kamuolinių“ atšakos valdose. Po šios 2021-ųjų kovą surengtos operacijos du šios plantacijos darbuotojai buvo nuteisti trejų metų laisvės atėmimu už neteisėtą kanapių auginimą bei vienerių metų laisvės atėmimu už elektros, kurios suvartojimas siekė 50 tūkst. eurų, naudojimą be leidimo. O po to abu deportuoti iš Ispanijos Karalystės, uždraudžiant dešimt metų į ją atvykti.

Ispanijos Karalystėje buvo perimta apie 100 kilogramų K. Kanarsko ir A. Kalinausko nusikalstamam susivienijimui priklausiusių kanapių, augintų minėtoje viloje, kurių vertė vadinamojoje juodojoje rinkoje – milijonas eurų. Iki tol pinigai, gauti realizavus šios laboratorijos produkciją – spėta nuimti du derlius, per tuos pačius mikroautobusų vairuotojus, vežusius į Ispaniją šio nelegalaus fabrikėlio darbuotojus, buvo pargabenti į Lietuvą.

Dar apie 12 kilogramų kanapių, amfetamino, kokaino ir ekstazio tablečių buvo rasta ir išimta per kratas Lietuvoje. Perimtų kanapių vertė juodojoje rinkoje – apie 100 tūkst. eurų, amfetamino – apie 30 tūkst. eurų, kokaino ir ekstazio tablečių – iki 10 tūkst. eurų. Iš viso atlikta per 60 kratų įtariamųjų gyvenamose vietose, automobiliuose, nuomojamose garažuose ir negyvenamoje sodyboje Prienų rajone, naudotoje šio nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Spalvingos asmenybės

Ikiteisminiame tyrimas dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurį kartu su Kriminalinės policijos biuru atliko Marijampolės apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, vadovaujami Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės, pradėtas, gavus informacijos apie šių kvaišalų platinimą Marijampolėje. O ją tikrinant, tyrimo gijos nusidriekė iki Kauno, kur ir vyko pagrindinis veiksmas.

Galiausiai buvo sulaikyti 25 asmenys, tarp kurių buvo ir moterų, susiję su šio nusikalstamo susivienijimo, kurio nariai turėjo konkrečias funkcijas – perpakuoti įgytus kvaišalus mažesnėmis dozėms, nugabenti į slėptuves, parduoti klientūrai, surinkti už tai gautus pinigus į kasą, palaikyti discipliną tarp kolegų ir pan., veikla.

Per vieną iš sulaikymų vienam pareigūnui buvo sulaužyta ranka.

Kauno apygardos teismui perduotoje byloje – tik septyni kaltinamieji. Kitų atžvilgiu priimti kiti sprendimai arba jau paskelbti teismo nuosprendžiai.

Be K. Kanarsko ir A. Kalinausko, ne tik nepripažinusių jiems pareikštų kaltinimų, bet ir atsisakiusių duoti parodymus, prieš teismą stojo 25-erių Arnas Artmonas, kurio biografijoje – jau du teistumai už neteisėtą disponavimą narkotikais, 31-erių Irmantas Bakys (šis prieniškis teistas jau tris kartus: už viešosios tvarkos pažeidimą, plėšimą bei svetimo turto sunaikinimą), 22-ejų Marius Brankevičius, teistas jau tris kartus: už vagystę, seksualinį nepilnamečio asmens prievartavimą, plėšimą, neteisėtą disponavimą narkotikais ir viešosios tvarkos pažeidimą, 34-erių metų Kauno rajono gyventojas Valdemaras Juškauskas, jau tris kartus teistas Lietuvoje: už sunkų sveikatos sutrikdymą – per konfliktą su tėvu peršovė jam akį, dėl ko šis prarado regėjimą ja, viešosios tvarkos pažeidimą, neteisėtą disponavimą narkotikais bei ginklais arba šaudmenimis, ir vieną kartą Danijoje, kur buvo įkalintas šešeriems metams, bei 40-metis Linas Šikšnys, jaunystėje garsėjęs žiauriais išpuoliais prieš kaimynus Žaliakalnyje ir jau turintis dvylika teistumų – už vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus, sveikatos sutrikdymus, svetimo turto sunaikinimą, neteisėtą disponavimą narkotikais, grasinimą nužudyti.

Ir penki pastarieji, kaip ir K. Kanarskas, nuosprendžio laukia už grotų.

Neapsieita be incidentų

Nemažą atgarsį sukėlė ir L. Šikšnio sulaikymas taip pat pačiame Kauno centre – „Akropolio“ prieigose vieną 2021-ųjų gruodžio rytą. Šios pareigūnų operacijos liudytojais tada tapo Karaliaus Mindaugo prospektu važiavę vairuotojai bei ten įsikūrusių biurų darbuotojai. Apie 10 val. ginkluoti „Aro“ pareigūnai jų akyse iš „Mercedes-Benz“, sustojusio ties sankryžos, esančios prie „Akropolio“, šviesoforu, ištraukė jo vairuotoją.

„Aro“ rinktinės vadas Viktoras Grabauskas šį šokiruojantį vaizdelį pačiame Kauno centre portalui portalui kauno.diena.lt tada komentavo taip: „Buvo įtarimas, kad su nusikalstamomis grupuotėmis siejamas asmuo, kurį reikėjo sulaikyti, gali būti ginkluotas, todėl ir buvo paprašyta mūsų pagalbos.“

Per kratas po minėtų plačiai nuskambėjusių sulaikymų buvo rasti šio nusikalstamo susivienijimo nariams priskiriami trys koviniai ginklai ir per 200 šovinių.

Kaltinimas dėl neteisėto disponavimo minėtais ginklais bei šaudmenimis pareikštas I. Bakiui. Jį sulaikant neapsieita ir be incidentų – sužalotas policijos pareigūnas, dėl ko pabėgti tada bandžiusiam I. Bakiui pareikštas kaltinimas ir dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui.

K. Kanarskui, kaip ir A. Kalinauskui, gresia įkalinimas iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos. O nusikalstamo susivienijimo, kuriam jie vadovavo, dalyviams – laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.

Ir maivėsi, ir kontratakavo

Pirmasis šios garsiai nuskambėjusios bylos posėdis tetruko gerą pusvalandį, nes vieno iš kaltinamųjų advokatė turėjo dalyvauti po pusvalandžio suplanuotame „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo, kurio atšakai priskiriama K. Kanarsko ir K. Kalinausko suburta gauja, posėdyje tame pačiame teisme. Ir ši byla yra pripažinta prioritetine, o K. Kanarsko ir K. Kalinausko bei jų sėbrų byla – tik greičiau nagrinėtina. Nors geriausiu įrodymu, kokia kompanija surinkta pastarojoje byloje, buvo tai, kad jos kaltinamuosius konvojaus pareigūnai pradėjo vesti į teismo salę tik susirinkus visiems šio teismo proceso dalyviams ir uždarius salės duris.

Beje, K. Kanarską vėl gina advokatas Ričardas Girdziušas, kuris gynė jį ir minėtoje išteisinimu pasibaigusioje aštuoniolikmetės išžaginimo ir nužudymo byloje. A. Kalinauską gina buvęs Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus, kaip ir kaltinimą šioje byloje palaikanti prokurorė, buvęs prokuroras Aivaras Alimas. O vienam iš likusių penkių kaltinamųjų yra valstybės skirtas ilgametis skandalingojo „skaistuolio“ Algimanto Ulvido, ne per seniausiai vėl priminusio apie save, advokatas.

Kaip ir tikėtasi, pamatę žiniasklaidos fotoobjektyvus, kaltinamieji ėmė slėpti veidus. Iš anksto tam labiausiai buvo pasirengę nusikalstamo susivienijimo vadeivos. K. Kanarskas teismo salėje pasirodė dengiantis veidą skarele ir sportine kepure. A. Kalinauskas – su vienkartine apsaugine kauke.

A. Kalinauskas (mėlyna striuke)/Regimanto Zakšensko nuotr.

Tačiau abiejų elgesys per pirmąjį teismo posėdį liudijo, kad jie ne veltui kaltinami organizavę šį nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavę. K. Kanarskas, nors ir slėpėsi už sėbrų nugarų įsitaisęs galinėje teismo narvo eilėje, atėjus laikui prisistatyti teismui, iškalbingai maivėsi. Savo prisistatymą jis baigė klausimu bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkei: „Ką dar jums papasakoti?“ K. Kalinauskas tempė paklodę į save, pareikšdamas, kad šiandien pradėti nagrinėti bylos negalima, nes esą ją tiriant buvo padaryta daug pažeidimų. Be to, jam neleista susipažinti su byla, todėl ši turi būti arba atnaujinta, arba grąžinta prokurorei. Tačiau ši kontratakavo, kad bylos medžiaga buvo įteikta A. Kalinauskui prieš kelis mėnesius.

K. Kanarskas/Regimanto Zašensko nuotr.

Apie tai, kad šis teismo procesas bus sunkiai girgždantis, liudijo ir tolesnių jo posėdžių planavimas. Dėl daugumos advokatų dalyvavimo prioritetinėmis pripažintų bylų nagrinėjime iki vasaros pavyko suplanuoti vos kelis posėdžius. Pirmasis iš jų – po mėnesio.    

Vienas toks plačiai nuskambėjęs įvykis buvo įamžintas vieną 2021-ųjų gruodžio rytą „Akropolio“ prieigose – ties Karaliaus Mindaugo prospekte įrengtais šviesoforais. Kitas – vieną pernykščio kovo rytą ties A. Mickevičiaus ir Miško gatvių sankirta, beje, taip pat – ne per toliausiai „Akropolio“.

Kaip jau rašyta, po sulaikymo minėtoje sankirtoje už grotų atsidūrė prieš 20 metų iš teisėsaugininkų gniaužtų išsprūdęs ir ilgokai pogrindyje tūnojęs Klaidas Kanarskas, paskui kurį velkasi šiurpaus susidorojimo su aštuoniolikmete mikrorajono kaimyne, įvykdyto 2002-ųjų vasarį prie vieno V. Krėvės prospekto penkiaaukščio, dėl ko iki šiol niekas nenuteistas, šleifas. Tebėra K. Kanarskas suimtas iki šiol.

Tiesiogiai:

K. Kanarsko sulaikymas A.Mickevičiaus ir Miško gatvių sankirtoje/Policijos departamento nuotr.

Kratos bei sulaikymai, susiję su kitais šios bylos kaltinamaisiais, vykdytos ir kituose šalies miestuose – Marijampolėje bei Prienuose, ir šalies įkalinimo įstaigose. Tarp šios bylos kaltinamųjų yra ir jose bausmes atliekančių asmenų, siejamų su kvaišalų platinimu už grotų.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, kai kurie asmenys, susiję su į šią bylą sugulusiais įvykiais, – jau nuteisti. Kai kurie iš jų – užsienyje, nes ir ten veikė šis nusikalstamas susivienijimas, kaltinamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu labai dideliu kiekiu bei jų platinimu.

Kriminalistų operacija Kauno centre/Skaitytojų nuotr., stop kadras

Šį ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyrius kartu su Kriminalinės policijos biuro pareigūnais. O jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė. Kartu su ja bei Marijampolės apskrities VPK viršininku Harimantu Poškevičiumi spaudos konferencijoje dalyvauja ir Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.

Gauja iš vieno namo

Pirmuoju Aguoninių grupuotės idėjiniu vadu buvo laikomas buvęs boksininkas Klaidas Kanarskas, pravarde Klaidensas (gim. 1975 m.), laukiniais reketo laikais, 1994-aisiais, nuteistas pagal labiausiai paplitusį to meto Baudžiamojo kodekso straipsnį – už turto prievartavimą. Vos tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos Klaidas subūrė nedidelę gaują. Praėjus kuriam laikui jau sėkmingai vadovavo kone iš to paties daugiabučio šalia „Aguonos“ parduotuvės susiformavusios Aguoninių gaujos vyrams. Būtent K.Kanarsko kaimynystėje gyvenę jaunuoliai tapo bendraminčiais ir įsisuko į bendrus nusikaltimus.

„Galima sakyti, kad jie visi buvo iš vieno namo. Jauni, energingi ir pasiruošę padaryti bet ką, kad tik juos gerbtų kiti miesto nusikaltėliai ir kviestųsi spręsti bendrų reikalų“, – taip K.Kanarsko suburtą kriminalinį jaunimą atsimena vienas buvęs įtakingas senosios Kauno mafijos veikėjas.

K.Kanarsko tėvas – praeityje žinomas futbolininkas Kęstutis Kanarskas. Net ir dabar jis vis dar žaidžia futbolą šalies veteranų turnyruose.

Pasitikintis savimi

Kai kurie anonimais norėję likti pašnekovai prisimena, kad K.Kanarskas buvo be galo savimi pasitikintis. Jis faktiškai valdė visus prasikalsti linkusius rajono jaunuolius. Tam tikruose sluoksniuose Klaido suburti vyrai netgi buvo vadinami klaidiniais. Pradžioje jie buvo eiliniai rajono chuliganai, tačiau nuosekliai siekė pripažinimo Kauno gangsterių pasaulyje.

Klaidas nieko nebijojo ir kartu su artimiausiais bendražygiais atliko įvairias vyresnių gangsterių skirtas užduotis. Tais laikais Aguoninių grupuotėje artimiausias K.Kanarsko bendražygis buvo Giedrius Janonis, kuriam dėl milžiniškos aistros futbolui buvo suteikta Kamuolio pravardė. Tiesa, jis nėra kilęs iš „Aguonos“ parduotuvės rajono. „Kamuolys neturėjo įgimto talento tapti nusikaltėliu. Sakyčiau, kad tai visiškas Daškės produktas“, – taip lakoniškai G.Janonio kriminalinę charakteristiką pateikė praeityje žinomas senosios Vilijampolės banditų kartos veikėjas.

Šiandien jau išsklaidytų buvusių Kauno kriminalinių šeimų veteranai pasakoja, kad Aguoniniai buvo savotiškais tais laikais mieste klestėjusio ir rimtą konkurenciją ne tik plačiai žinomiems Daktarams, bet ir kitoms miesto grupuotėms sudariusio Daškinių grupuotės vadeivos Remigijaus Daškevičiaus, pravarde Daškė (1968–2001), kareiviais. Tokie asmenys neretai buvo vadinami tiesiog torpedomis, nes jiems  pavesdavo pačias juodžiausias ir pavojingiausias užduotis.

Pasakojama, kad tomis 2001-ųjų gruodžio dienomis bene labiausiai atkeršyti už Daškės mirtį siekė jau tada dešimtims kovingai nusiteikusių aguoninių dirigavęs K.Kanarskas.

Siekė atkeršyti

Pasakojama, kad tomis 2001-ųjų gruodžio dienomis bene labiausiai atkeršyti už Daškės mirtį siekė jau tada dešimtims kovingai nusiteikusių aguoninių dirigavęs K.Kanarskas. Jį su Daške siejo ypač artimi santykiai. Yra pasakojančių, kad K.Kanarskas su savo smogikais net kelias paras slaptavietėje su granatsvaidžiu ir kitokiais koviniais ginklais tykojo iš namų šarvuotu BMW išvažiuojančio Rolando Dromanto-Ilgo – tarp jo ir Daškės prieš mirtį kilo rimtas konfliktas. Tačiau Ilgas taip ir nepasirodė. Kai kurie tokiu pasakojimu netiki, bet tuo metu jaunieji aguoniniai buvo pasiryžę bet kam.

K. Kanarskas (nuotrauka iš D. Dargio knygos „Kamuoliniai prie bausmės linijos“)

Po R.Daškevičiaus nužudymo kurį laiką Aguoniniai talkino tai pačiai buvusių Daškinių aplinkai priskirto Gintaro Kupčiūno-Kupčios ir jo bičiulių kompanijai.

Buvę Kauno kriminalinės policijos operatyvininkai prisimena, kad būtent tada keli kauniečiai iš Aguoninių aplinkos vis dažniau traukiniais ėmė važinėti į Maskvą, kur vogė prabangiausius automobilius. Vėliau juos su bendrais iš Solncevo „brigadų“ nuvarydavo į pogrindinius angarus, kartais išardydavo dalimis ir iš naujo surinkdavo, o paskui parduodavo ir išgabendavo į Kazachstaną arba Rytų Europos šalis. Manoma, kad tai buvo metas, kai tokiais ypač brangiais, tačiau klonuotais vadinamais automobiliais visiškai nesislėpdami Kauno gatves raižė patys ryškiausi Aguoninių gaujos nariai ar jų artimiausios aplinkos žmonės.

Nužudymo byla

Prisimindamas 2002-ųjų vasarį Kauną sudrebinusios jaunos parduotuvės kasininkės Vilmos Dadurkaitės žmogžudystės bylą buvęs prokuroras Giedrius Danėlius neslėpė, kad prie tyrimo prisidėjo ir aktyviai tuometį įvykį aprašiusi Kauno skaitytojų itin pamėgto dienraščio „Kauno diena“ žurnalistė, nagrinėjusi kriminalines temas.

Būtent „Kauno dienoje“ buvo pirmąsyk išplatintos įtariamųjų nuotraukos ir prašymai, kad ką nors žinantys žmonės atsilieptų. Žurnalistei vyresnio amžiaus kauniečių pora patvirtino, kad nusikaltimo naktį bendravo su galimu žudiku, nes atpažino jį iš laikraštyje paskelbtų nusikaltėlių fotografijų. Pastabi moteris nebuvo linkusi savo liudijimo pakartoti policijos tyrėjams, tačiau atvykusiam prokurorui G.Danėliui patvirtino savo žodžius, kad ėjo į balkoną raminti triukšmadarių ir pamatė smurtautoją.

„Pamenu, į teismą iškviesta svarbi liudytoja, paprašyta patvirtinti savo anksčiau išsakytus žodžius, žiūrėdama į K.Kanarską netikėtai ištarė: „Aš neprisimenu, bet Dievas jį nubaus.“ Taigi teismui to užtikrintumo pritrūko ir galiausiai buvo priimtas toks sprendimas, koks buvo“, – prisimindamas sudėtingos bylos baigtį kalbėjo G.Danėlius.

Buvęs prokuroras pripažino, kad antrąsyk K.Kanarskas dėl nužudymo buvo suimtas tik dėl to, kad pavyko prisikviesti paliudyti maisto išvežiotoją, kuris atvežė į namus cepelinų ir buvo sumuštas. Klaidas smūgiais išreiškė savo nepasitenkinimą dėl pernelyg atvėsusių cepelinų. „Rodydamas į „Kauno dienos“ laikraštį jis sumuštam cepelinų vežėjui šaukė: „Štai čia aš – tas, kuris tai padariau!..“ – prisiminė G.Danėlius.

Įšaldytos bylos

Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo sukurtas specialus įšaldytų bylų tyrimo padalinys, jo darbuotojams buvo patikėta narplioti naujos informacijos srautą. Dar rašant pernai spalį pasirodžiusią knygą „Kamuoliniai prie bausmės linijos“ buvo gauta duomenų, kad biuro pareigūnai užsimojo iš naujo peržiūrėti senus Kamuolinių gaujos ir su ja siejamų asmenų nusikaltimus. 2021-ųjų pavasarį neišspręstų bylų tyrimo grupė ėmė aktyviai raustis senuose V.Dadurkaitės nužudymo bylos dokumentuose. Tad labai tikėtina, kad jauną merginą nužudę ciniški žudikai tikrai stos prieš teismą.

Verta pažymėti, kad anuomet griežtos nelaisvės bausmės išvengusiam K.Kanarskui tai vis dėlto atsiėjo nepigiai. Galima sakyti, kad būtent po to visiems laikams Klaido autoritetas net tarp artimiausių bičiulių Aguoninių gretose labai sumenko. Nors jis ir buvo išteisintas, daugelis grupuotės vyrų nebenorėjo su juo bendrauti ar juolab vykdyti jo pavedimų. Ši jaunos merginos nužudymo byla galutinai suskaldė nevaržomai veikusios ir sėkmingai į viršūnes kopusios Aguoninių grupuotės narius.

Išjudino sulaikymas Jungtinėje Karalystėje

Žiauriai sumušta aštuoniolikmetė V.Dadurkaitė be gyvybės ženklų aptikta 2002 m. vasario 12-osios naktį prie V.Krėvės pr. 26-ojo penkiaaukščio. Dėl merginos nužudymo ir, kaip vėliau paaiškėjo, išžaginimo iki šiol niekas nenuteistas.

Vienas iš pagrindinių įtariamųjų buvo K.Kanarskas.

Kitas įtariamasis šiame tyrime, Jonas Snieška, dėl kraupaus nusikaltimo buvo sulaikytas 2021 m. rugpjūtį po sudėtingos ir ilgalaikės tarptautinės Jungtinės Karalystės pareigūnų ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų operacijos, koordinuojant Lietuvos specialiajam atašė Jungtinėje Karalystėje. J.Snieška šiuo metu laukia ekstradicijos būti perduotas į Lietuvą tolesniam baudžiamajam persekiojimui.

„Taip jau būna, kad ne visi nusikaltimai atskleidžiami tą pačią dieną arba labai greitai po jų padarymo. Tai priklauso nuo įvairių aplinkybių. Kas lėmė, kad šis nusikaltimas taip ilgai buvo tiriamas, manau, irgi aiškinsimės ir žiūrėsime, kas buvo padaryta ar nepadaryta“, – „Kauno dienai“ yra sakęs Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje Linas Pernavas.

Detalės: D. Dargis savo knygoje „Kamuoliniai prie bausmės linijos: nuo Futbolo akademijos iki amfetamino laboratorijos“ atskleidžia ir įvairių detalių apie sutriuškintos gaujos gyvenimą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)