Gyvena tarsi burbule

Vaikai, dėl įvairių priežasčių patekę į globos namus, svajoja, o neretai ir sapnuoja, kad vieną dieną pro įstaigos duris įžengs biologiniai tėvai ir juos pasiims bei išsiveš. Nesvarbu kur, svarbiausia – drauge ir amžinai. Dauguma jų, ko gero, supranta, kad mintims nebus lemta virsti kūnu, tačiau nenustoja laukti ir tikėti stebuklu. Nors, tiesa sakant, stebuklui jiems prilygtų ir globėjai ar įtėviai. Todėl žmonės, atveriantys savo namų duris ir širdis, tam tikra prasme gelbsti pasaulį ir ateitį. Ruošia ją šviesią ir be globos namų.

"Su visa pagarba institucinės globos žmonėms, kai kalbame apie įstaigą, yra grafikai, įvairūs tabeliai, besikeičiantys darbuotojai. Tokiomis sąlygomis negalime užtikrinti bazinių vaikų poreikių – būti saugiems ir mylimiems. Globos namuose stinga realybės jausmo ir suvokimo. Gali mokyti socialinių įgūdžių, bet, jei nėra pavyzdžio, vaikai gyvena kaip burbule. Jie nemato realių konfliktų ir susitaikymų, realių sąlygų, kai stinga finansų arba jų yra daugiau, realių sunkumų ir kitų veiksnių, kuriuos mes patiriame kiekvieną dieną", – sulaukę aštuoniolikos ir užvėrę globs namų duris, įstaigų auklėtiniai, anot globos centrų įveiklinimo projekto vadovės Rugilės Ladauskienės, neretai skaudžiai nusvyla.

Mitas, kad globoti gali tik poros – susituokę asmenys ar partneriai.

Jie susiduria su ankstyva motinyste, sunkiai mezga ir palaiko partnerystės bei kitus santykius, negeba arba nenori rasti darbo. Prie šių faktorių neretai prisideda ir priklausomybės.

Nepamatuotos baimės

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 3,5 tūkst. globėjų, rūpintojų šeimose auga 4,6 tūkst. tėvų globos netekusių vaikų. Nors budinčių globotojų ir globėjų skaičius pastaraisiais metais pamažu auga, tačiau jų nuolat trūksta visose šalies savivaldybėse.

"Jei 2018-aisiais, kai visuomenė išgirdo sąvoką "budintieji globėjai", tokių nebuvo, šiandien visoje šalyje skaičiuojama apie 250 žmonių, kurie bet kuriuo paros metu pasiryžę atverti savo namų duris vaikams. Nuolatinių globėjų skaičiai žymiai neauga. Yra įvairių svarstymų, su kuo tai susiję. Visuomenė yra sąmoninga ir apie žingsnį priimti šeimos narį į savo namus tikrai svarsto. Mes darome prielaidą, kad visos priemonės – straipsniai spaudoje, reportažai žiniose – turės poveikio po kurio laiko. Tada bus matomas ir augimas", – pašnekovė neabejojo, kad laiko reikia dar ir tam, jog būtų sugriauti mitai, daugybę metų gaubiantys globą ir įvaikinimą.

Ko gero, vienas dažnesnių – kalbos apie biurokratines užkardas globėjams. Vis dar tenka išgirsti sakant, esą valstybė tik garsiai kalba apie įvaikinimą ar globą, tačiau nedaro nieko, kad procesas būtų lengvesnis ir spartesnis. Tačiau taip nėra – kelias "nuo... iki" ilgai netrunka. Po asmeninio sprendimo priėmimo tereikia gauti sveikatos pažymą, ją pristatyti į savivaldybės administraciją arba savo mieste esantį globos centrą. "Toliau vyksta tam tikrų situacijų patikra, tarkim – dėl teistumo, o tada jūs gaunate atsakymą, ar atitinkate keliamus kriterijus. Jei viskas tinka, centras praneša apie mokymus. Po septynių susitikimų vyksta bendras su mokymų vedėjais įvertinimas. Jūs pasakote savo, jie savo įžvalgas, priimate sprendimą, ir viskas – jūs esate laukiančių globėjų sistemoje", – tarsi kortų namelį R.Ladauskienė ėmė griauti ir kitus mitus.

Klaidinantys įsitikinimai

Nemaža visuomenės dalis vis dar mano, kad asmuo, norintis tapti globėju, privalo turėti nuosavą nekilnojamąjį turtą. Netiesa! Būstas gali būti nuomotas, naudojamas kitomis teisėmis, svarbiausia, kad, atėjęs vaikas, jame turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.

"Mitas, kad globoti gali tik poros – susituokę asmenys ar partneriai. Dėl to sąvokos "šeima" stengiuosi nevartoti. Prigimtinis vaiko poreikis – būti saugiam, mylimam. Tą poreikį gali patenkinti ir vienas suaugęs žmogus", – R.Ladauskienė darsyk akcentavo, kad nei šeimos sudėtis, nei būsimų globėjų amžius nėra kliūtis globai.

Anot specialistų, prakalbinti galima visus vaikus, tereikia rasti, kaip prie jų prieiti. (Asociatyvi "Shutterstock" nuotr.)

Globėjas neprivalo būti vyresnis, sukaupęs solidžios vaikų auginimo patirties. Energija ir motyvacija esą turi kur kas didesnę reikšmę nei metai ar patirtis. Taigi, jei niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su jais, nereiškia, kad negalite tapti globėjais. Priešingai, globos specialistai kviečia suklusti savo vaikų neturinčius jaunesnio amžiaus suaugusiuosius, kurie užmegztų ryšį su paaugliais, taptų jiems vyresniais broliais ar seserimis, paruoštų tolesniam gyvenimo žygiui.

"Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikų, kad galėtum juos globoti", – manančius, kad nepavyks, R.Ladauskienė ramino ir garantavo petį, į kurį visuomet galima atsiremti.

Nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, gausite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su kitomis globėjų šeimomis per savitarpio pagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus bei gauti specialistų konsultacijų.

Pamiršta vyresnius

Mitais, o gal greičiau stereotipais apipinti ir globos įstaigų auklėtiniai. Įsivaizduojama, kad jie tokie patys, kaip ir jų biologiniai tėvai. Dauguma jų esą jau turi elgesio problemų, netgi daro teisės pažeidimus, vartoja alkoholį, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, trinasi gatvėmis. Tačiau lygiai tą patį daro ir padoriose, pasiturinčiose šeimose augantys vaikai. Paaugliai juk dažnai maištauja.

"Vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia, kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus. Ir kiekvienas vaikas, ar jis gyventų su tėvais, ar vaikų globos namuose, gali lygiai tiek pat kartų netinkamai pasielgti. Tai nesusiję su tuo, kad vaikas gyvena globos namuose. Visi vaikai yra vaikai, visi žmonės yra žmonės. Mes nesame tobuli", – globos ekspertė atkreipė dėmesį, kad vyresniems vaikams, kurių globos namuose šiuo metu yra daugiausia, ypač reikia suaugusiųjų.

Specialistai tikina, kad net ir labai sužeisti vyresnio amžiaus vaikai geba kurti ryšį su jais besirūpinančiais žmonėmis. Svarbiausia rasti kelią į vaiko jausmus ir negirdėti, ką kalba aplinkiniai.

"Žmonės sako, kad paaugliai yra visiškai susiformavusios asmenybės. Tikrai ne. Žmogus formuojasi visą gyvenimą, o globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba, rūpestis ir parama", – tinkama rutina, mylinti ir puoselėjanti aplinka, R.Ladauskienės tikinimu, gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimą keičiančių sprendimų akivaizdoje.

Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Elgesį keičia socialinė aplinka. Globojami namuose, vaikai jaučiasi saugesni, tad smegenys yra pasirengusios keisti elgesį.

Daug pirmų kartų

Deja, dvylikamečiai ir vyresni vaikai kur kas rečiau iškeliauja į naujus namus. Pildydami prašymus globai ar įsivaikinti, žmonės išreiškia norą imti mažuosius vaikų globos namų gyventojus.

"Tai galimai susiję su tikėjimu, kad vaiką užaugins pagal save. Nors mes visiškai suprantame, kad tai nesąžininga nei vaiko, nei mūsų atžvilgiu, ir čia nėra skirtumų, ar kalbame apie vaiką, kuris šeimoje atsidūrė biologiškai, ar vaiką, kuris šeimą pasiekė iš globos namų. Netinkama ir net labai rizikinga auginti vaiką pagal savo lūkesčius. Sąžininga ir labai svarbu auginti taip, kad jis elgtųsi tinkamai, tačiau jo asmenybė turi skleistis pagal tai, kas yra užkoduota jame, kokius jis turi gebėjimus, talentus, potencialą", – kalbėjo globos specialistė.

Paklausti, kodėl nesvarsto galimybės globoti ar įsivaikinti vyresnio amžiaus vaiko, suaugusieji pasirinkimą motyvuoja baimėmis nepatirti pirmųjų kartų, kurie jiems yra labai svarbūs – pirmas dantukas, pirmas ištartas žodis, pirmas žingsnis, pirma diena darželyje, pirma rugsėjo 1-oji.

"Ne tik kūdikis ir mažas vaikas dovanoja pirmų kartų!" – R.Ladauskienė kvietė pagalvoti ir apie nepakartojamus dalykus, kuriuos galima patirti su vyresnio amžiaus vaikais.

Tarkim, pirmas sliekas ant kabliuko ir pirma naktinė žvejyba, pirmoji kelionė į pajūrį arba pirmas kaimo takeliais apsuktas ratas prie automobilio vairo.

Įkurta skambučių linija

Globos institucijose vis dar gyvena 1 631 tėvų globos netekęs vaikas, laukiantis kvietimo į naujus namus. Jei svarstote globos galimybę, tačiau turite tam tikrų dvejonių ir klausimų, drąsiai kreipkitės į specialistus. Visoje Lietuvoje gerai išplėtotas globos centrų tinklas, kur būsimi ir esami globėjai, budintys globotojai ar įtėviai gauna pagalbą ir paramą, specialistų konsultacijas jiems rūpimais klausimais.

"Mūsų projekto tikslas išvystyti paslaugas Lietuvoje, keisti visuomenės nuostatas į globą ir įvaikinimą. Kviesti, šviesti ir viešinti situaciją apie šią veiklą. Mes esame susitarę, kad globos institucijos yra smurtaujantis veiksnys ir jo negali būti", – šiuo tikslu, anot R.Ladauskienės, įkurta ir jau kurį laiką veikia Įvaikinimo ir globos skambučių linija.