Dalysis patirtimi

Šį mėnesį prasideda dar viena projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ iniciatyva. Lyderystės platformos koordinatoriai inicijuoja laidų ciklą „Tapk verslo lyderiu“, kuris bus transliuojamas „Choose Klaipėda“ (liet. „Rinkis Klaipėdą“) „YouTube“ kanale.

Šiose laidose miestiečiai turės galimybę virtualiai susipažinti su jaunaisiais Klaipėdos verslininkais. Tiesa, dėl pandemijos laidos kūrėjai turėjo kiek pakeisti planus ir prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų.

„Šiuo metu labai sudėtinga patekti į įmones ir turėti galimybę dalyvauti gamybos ar paslaugų teikimo procese. Dėl to buvo nuspręsta prisitaikyti ir pakeisti laidos formatą, siekiant kuo mažesnio kontakto tarp laidos vedėjų ir dalyvių. Tikimės, kad sumažėjus pandemijos suvaržymams galėsime gyvai dalyvauti Klaipėdos miesto verslų gyvenime ir tai perteikti žiūrovams“, – vylėsi Lietuvos verslo kolegijos Tarptautinių ryšių ir projektų skyriaus vadovė Samanta Štraupaitė.

Gali tapti laidos herojais

Laidų cikle jaunieji verslininkai pasakos savo sėkmės istorijas ir atskleis, su kokiais iššūkiais tenka susidurti įsitvirtinant Klaipėdoje.

Klausimus užduos miesto jaunimas – laidos vedėjais gali tapti miestiečiai, užpildę atrankos anketą. Taip norintys pradėti verslą jaunuoliai galės užduoti jiems rūpimus klausimus žmonėms, kurie jau turi patirties šioje srityje.

„Juk kiekvienam įdomu, nuo ko reikia pradėti kuriant savo verslą, kaip vyksta paslaugų ir produkto procesas, su kokiais iššūkiais susiduria jaunieji verslininkai“, – svarstė S.Štraupaitė.

Siekdami į kūrybinį laidos procesą įtraukti Klaipėdos jaunimą, organizatoriai suteikia galimybę visiems norintiesiems užpildyti anketą ir tapti ne tik laidos vedėjais, bet ir pačiais herojais.

„Jaunuolis laidos vedėjas tiesiogiai susipažįsta su jaunaisiais verslininkais ir gali asmeniškai užduoti rūpimus klausimus ar teirautis patarimų. Taip pat kviečiame jaunuosius verslininkus tapti laidų herojais. Tai – galimybė pasidalyti savo sėkmės istorijomis ir motyvuoti Klaipėdos jaunimą kurti savo verslą būtent čia“, – pasakojo S.Štraupaitė.

Verslininkų netrūksta

Kūrybinė grupė džiaugiasi, kad įkvėpimo ir turinio laidų ciklui netrūksta. Problemų iškyla tik stengiantis prisitaikyti prie nepalankių pandemijos sąlygų.

„Galbūt kam nors ir kyla nuostaba, tačiau Klaipėdoje yra daug jaunųjų kūrėjų ir verslininkų bei jauno verslo pavyzdžių, tokių kaip „10 tiltų“, „Ateik ateik“, „Cartel studio“ ir daug kitų. Todėl surasti jaunų verslininkų sėkmės istorijų sunku nebuvo. Sudėtingiau kūrybinei grupei suderinti filmavimo procesą atsižvelgiant į griežtus pandemijos suvaržymus“, – tikino S.Štraupaitė.

Mieste besikuriantis ir jau įsitvirtinęs jaunimo verslas aprėpia įvairias sritis.

Pirmoje laidoje bus galima susipažinti su kūrybinėmis industrijomis Klaipėdoje, vėliau bus pristatytos IT, aptarnavimo srities ir kitos temos.

Kad žiūrovams būtų lengviau susigaudyti miesto verslo bendruomenėje ir atrasti galimybių sau, visos laidos bus suskirstytos į temas.

„Šio ciklo tikslas – įkvėpti Klaipėdos miesto jaunimą likti Klaipėdoje ir kurti savo verslą, paskatinti jaunimą kūrybai ir supažindinti su nuosavo verslo subtilybėmis. Tikimės, kad laidos „Tapk verslo lyderiu“ paskatins Klaipėdos miesto jaunimo kūrybiškumą ir norą aktyviai įsitraukti į miesto gyvenimą, kurti ir skleisti žinią, kad Klaipėda – šių metų Europos jaunimo sostinė“, – teigė S.Štraupaitė.

Pramogos – gryname ore

Visą pasaulį palietusi pandemija paveikė ir mokymosi procesus.

Studentai šiuo metu paskaitas ir seminarus lanko virtualiai, tai sukelia įvairių nepatogumų. Stengdamiesi nors kartais pailsėti nuo ekrano, LCC studentai džiaugiasi galimybe praleisti laiką gamtoje ir pasidžiaugti lietuviška žiema.

„Dėl nuotolinio mokymosi prie kompiuterio ekrano praleidžiu neįprastai daug laiko, dėl to net pradėjo skaudėti akys. Tačiau turiu daug galimybių išeiti į lauką, vaikščioti paplūdimyje. Eidavau čiuožinėti nuo kalniuko, kai buvo sniego. Taip pat dabar galiu miegoti daugiau nei anksčiau“, – dalijosi anglų kalbos ir literatūros studentė iš Hondūro Katherine Handal.

Socialinis gyvenimas smarkiai pakito, nes nebegalima laisvalaikio leisti taip, kaip būdavo įprasta. Studentai dalijosi savo patirtimi, kaip jie bando išlaikyti žmogišką kontaktą su aplinkiniais.

Stengdamiesi nors kartais pailsėti nuo ekrano, LCC studentai džiaugiasi galimybe praleisti laiką gamtoje ir pasidžiaugti lietuviška žiema.

„Kadangi gyvenu bendrabutyje, stengiuosi praleisti kuo daugiau laiko su kitais čia gyvenančiais studentais. Vakarais susirenkame žaisti stalo žaidimų ar kartu gaminti valgyti. Žinoma, besilaikydami visų saugumo priemonių. Taip pat dėl karantino turiu daugiau galimybių sportuoti lauke. Beveik kiekvieną vakarą einu pabėgioti į mišką ar palei upę“, – pasakojo šiuolaikinės komunikacijos studentė iš Albanijos Noka Evianda.

Veiklos – ir po paskaitų

„Mano nuomone, kad ir kur būtum, karantiną visur išgyvename panašiai – ėjimas į parduotuvę nusipirkti maisto tampa didžiausia savaitės pramoga. Vis dėlto, manau, man pasisekė, kad užstrigau Klaipėdoje dėl trijų priežasčių. Visų pirma, šiemet buvau prie jūros daugiau kartų nei per trejus praėjusius metus kartu sudėjus. Antra, nuomojuosi butą už universiteto ribų, todėl turiu daugiau erdvės nei bendrabutyje. Taip lengviau dalyvauti internetinėse paskaitose ir rūpintis savo emocine gerove. Trečia, gyvenu su kita studente iš mūsų universiteto. Mūsų patirtys labai panašios ir galimybė jomis dalytis tikrai palengvina kasdienybę“, – teigė šiuolaikinės komunikacijos studentė iš Ukrainos Vira Kondratyuk.

Kad studentai neprarastų motyvacijos ir turėtų užsiėmimų po paskaitų, universiteto bendruomenė rengia įvairias veiklas. Studentai džiaugiasi galimybe dalyvauti virtualiuose renginiuose ir konkursuose.

„Universitetas labai aktyvus netgi karantino sąlygomis. Laikantis visų saugumo priemonių, vis dėlto užtikrinama, kad studentai būtų užimti. Organizuojami virtualūs seminarai ir smagūs bei įdomūs renginiai, nesusiję su mokslais“, – džiaugėsi N.Evianda.

„Taip pat verta paminėti, jog universitetas užtikrino, kad visi būtume saugūs ir būtų laikomasi visų reikiamų saugumo reikalavimų ir taisyklių. Studentai sulaukia visos reikiamos pagalbos“, – teigė anglų kalbos ir literatūros studentas iš Irako Ali Haji.

Sunkiau mokytis

Paskaitos ir diskusijos po jų – esminė studijų patirties dalis. Tačiau šiuo metu studentai šiose veiklose dalyvauti gali tik per kompiuterio ekraną. Tai kelia iššūkių randant motyvacijos ir palaikant studijų kokybę.

„Šiomis sąlygomis sunkiau rasti motyvacijos mokslams, nes tiek daug laiko praleidžiama prie kompiuterio. Tiek dėstytojų, tiek studentų galimybės yra suvaržytos. Visiškai suprantu karantino svarbą, tačiau studijų galimybės tikrai buvo paveiktos neigiamai“, – dalijosi K.Handal.

„Nuotolinės paskaitos nėra labai paprastos, nes tiek studentai, tiek dėstytojai turi įdėti papildomų pastangų besimokydami ar dėstydami. Mokymasis internetu gali būti labai varginantis, reikalauja griežtos disciplinos norint būti aktyviems per paskaitą. Kasdien turiu prisiversti atsikelti anksti iš ryto ir mokytis, todėl tai gera patirtis mokantis planuoti savo laiką efektyviai“, – tikino N.Evianda.

„Namie lengviau išsiblaškoma. Kai turi atsikelti iš ryto ir fiziškai keliauti į paskaitą, lengviau nusiteikti mokslams. Dabar, kai paskaitos vos žingsnis nuo mano lovos, reikia pačiai susikurti rutiną ir jos laikytis. Seniau kelionė iki universiteto padėdavo tai užtikrinti. Taip pat svarbus faktorius – žmogiško kontakto trūkumas. Nors technologijos užtikrina, kad paskaitos ir diskusijos išlieka kokybiškos šiomis sąlygomis, ekranas visgi sukuria ribas. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad paskutinių savo studijų metų didžiąją dienos dalį praleisiu sėdėdama virtuvėje. Tačiau labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę užbaigti savo studijas“, – tikino V.Kondratyuk.

Džiaugiasi gyvenimu Klaipėdoje

Paklausti, ką studentai labiausiai vertina Klaipėdoje, dažniausiai užsimenama apie gamtos artumą ir įvairių renginių, festivalių gausą. Mieste jie rasdavo daug jaukių kavinių ir kitų vietų, kur gera praleisti laisvalaikį, būti su draugais.

„Prieš koronavirusą man labai patiko dalyvauti festivaliuose ir kituose renginiuose Klaipėdoje. Dabar stengiuosi kuo daugiau vaikščioti po senamiestį ir aplankyti nematytas vietas. Man labai patinka būti miške, paplūdimyje ar nueiti kavos. Labai vertinu tai, kad čia galima visur nueiti pėstute ir nebūtina naudotis autobusu ar mašina. Svarbiausia, čia jaučiuosi saugiai. Vasaromis labai patogu keliauti dviračiu. Klaipėdos atmosfera yra moderni, čia taip pat gausu kultūrinių ir istorinių vietų“, – dėstė K.Handal.

„Klaipėda tapo mano namais. Aš čia jaučiuosi gerai ir tikrai grįšiu apsilankyti po to, kai baigsiu savo studijas. Mano mėgstamiausias dalykas Klaipėdoje – gamta. Bet kada galiu nueiti į mišką ar prie jūros. Vienintelis dalykas, ko galėtų būti daugiau, – renginių anglų kalba už LCC ribų. Vis dėlto daug dalykų patobulėjo nuo tada, kai čia persikrausčiau 2017-aisiais. Projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ renginiai ir iniciatyvos taip pat suteikia daugiau galimybių studentams įsitraukti į miesto gyvenimą už LCC ribų“, – pasakojo V.Kondratyuk.

„Gyvenu Klaipėdoje jau dvejus metus, ir gyvenimas čia paprastas, jei turi darbą ir moki kalbą. Galvojant apie gyvenimą bet kurioje pasaulio vietoje, visų pirma svarbiausia – saugumas, po to išlikimas ir pramogos. Visa tai galima rasti Klaipėdoje. Aš labai myliu gamtą, todėl Klaipėda man puiki vieta, ypač vasarą. Visgi manau, kad vietiniai gyventojai galėtų būti atviresni užsieniečiams, nes kartais jaučiuosi, kad nepriklausau šiai šaliai. Tačiau žmonės, vos juos geriau pažįsti, čia labai malonūs“, – pasakojo A.Haji.

„Man patinka gyvenimas Klaipėdoje. Miesto gyventojai labai draugiški ir padedantys. Būtų puiku, jei tarptautiniai studentai turėtų daugiau galimybių savanorystei ir praktikai atlikti. Taip mums būtų lengviau pažinti miestą, jo kultūrą ir įsitraukti į bendruomenės veiklas“, – sakė N. Evianda.

Džiaugiasi pasiekimais

Kasmet Klaipėdos miesto savivaldybė skelbia jaunimo iniciatyvų konkursą. Praėjusiais metais buvo gautos net 32 paraiškos. Iš jų atrinkti 23 projektai, kuriems buvo skirtas dalinis finansavimas.

Organizacijų vykdyti projektai įtraukė virš 10 tūkst. jaunų žmonių. Tiesa, dėl koronaviruso pandemijos didžioji šių renginių dalis vyko nuotoliniu būdu.

2020-ųjų jaunimo iniciatyvų konkurso tikslas buvo ne tik skatinti ir stiprinti uostamiesčio jaunimo bei organizacijų iniciatyvas, bet ir užtikrinti projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ įgyvendinimą.

Vienas pirmųjų jaunimo sostinės renginių ir bus 2020-aisiais įgyvendintų projektų rezultatų pristatymas.

Vasario 26 d. ir kovo 1 d. Klaipėdos jaunimo pasiekimais susidomėję žmonės galės transliaciją stebėti „YouTube“ ar „Facebook“ platformomis.

Įsiklauso į poreikius

Praėjusiais metais vykę projektai aprėpia daug skirtingų temų ir atskleidžia įvairių jaunimo grupių interesus. „Klaipėda – tai neatrasto potencialo miestas“, – teigė Klaipėdos jaunimo reikalų koordinatorė Aistė Valadkienė.

Dalyvavimas skirtingose veiklose ir jų organizavimas suteikia galimybę jaunimui kalbėti svarbiomis temomis.

Organizatorių nuotr.

„Jaunimas – tai amžiaus grupė, turinti savo specifinių problemų ratą. Tiek į tas problemas, tiek į pačią amžiaus grupę įstatymų leidėjai ir vykdytojai turi žiūrėti specifiškai. Jaunimas yra labai pažeidžiama amžiaus grupė, ji turi priimti daug sprendimų: kur mokytis, kokios karjeros siekti ir panašiai. Dalyvaudamas jaunimas gali įgyti įvairios patirties ir per tą patirtį mokytis priimti sprendimus apie tolesnį gyvenimą. Todėl labai svarbu kuo didesnis jaunimo įsitraukimas ir veiklų įvairovė“, – komentavo A.Valadkienė.

Kad jaunimui skirtos veiklos būtų kuo naudingesnės ir skatintų aktyvų dalyvavimą, savivaldybė siekia įsiklausyti į šios grupės atstovų poreikius.

„Kaip ir prieš Europos jaunimo sostinės projektą, taip ir dabar savivaldybės ir jaunimo bendradarbiavimas yra abipusis. Organizuodami įvairias veiklas, kurdami naujas priemones, mes visada atsiklausiame jaunimo nuomonės“, – dalijosi A.Valadkienė.

Jaunimo reikalų koordinatorės teigimu, šiuo metu mieste yra labai daug aktyvių jaunų žmonių, energingai dalyvaujančių Klaipėdos politinėje veikloje, beaugančio miesto gyvenime.

„Daugiausia jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos organizuoja įvairias veiklas, susijusias su jaunimo lyderystės skatinimu, organizacijų kompetencijų kėlimu, savanorystės populiarinimu, jaunimo įtraukimu į sprendimų priėmimą. Taip pat kai kurie organizuoja ir pramogines-edukacines veiklas jaunimui“, – pasakojo A.Valadkienė.

Yra, kur augti

Vis dėlto aktyvių jaunųjų piliečių galėtų būti ir daugiau.

„Spėju, taip yra todėl, kad galbūt jiems trūksta motyvacijos, arba mes vis dar neatrandame patrauklių būdų sudominti jauną žmogų aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime“, – svarstė A.Valadkienė. Taip pat vis dar trūksta jaunimo iniciatyvų, kur būtų atsižvelgiama į temas, apie kurias mažiau diskutuojama.

„Mano nuomone, labai trūksta iniciatyvų, kurios gerintų jaunimo darbuotojų kompetencijas, susijusių su menais ar kūryba, ekologija“, – teigė A.Valadkienė.

Tačiau koordinatorė mato daug potencialo kurti galimybes jaunimui nuolat augančiame mieste.

„Klaipėda yra sparčiai tobulėjantis miestas. Turime visą infrastruktūrą, kurios reikia jaunimui: universitetus, viešąsias erdves, įvairių renginių pasiūlą. Taip pat šis miestas patogus gyvenimui ir šeimos kūrimui“, – džiaugėsi A.Valadkienė.

Įžvelgia potencialą

Šiandienėje Klaipėdoje gausu verslaus jaunimo iniciatyvų. Nuolat augantis startuolių skaičius, besivystančios verslo bendruomenės ir organizacijos bei inkubatoriai, verslumo renginiai – šiuolaikinė uostamiesčio verslo realybė.

Kultūros fabrikas, Pilies dirbtuvės, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas – tik keli pavyzdžiai.

„Klaipėda patraukti vystant verslus, susijusius su jūrinėmis technologijomis. Taip pat pastebime, kad vis dažniau kuriasi verslai, susiję su informacinėmis technologijomis, žaliąja energetika bei logistika. Mūsų mieste vis daugėja ir jaunimo atstovų kūrybinėse industrijose“, – įžvalgomis dalijosi Lietuvos verslo kolegijos Tarptautinių ryšių ir projektų skyriaus vadovė Samanta Štraupaitė.

Jaunatviškas verslas suteikia galimybių ir įkvėpimo jauniems talentams pasilikti Klaipėdoje ir pabaigus studijas. Manoma, kad auganti jaunimo bendruomenė turėtų potencialo kurti jaunimui patrauklaus miesto įvaizdį.

„Klaipėdos miestas turi daug potencialo pradėti bei vystyti jaunimo verslą. Talentų išlaikymas ir pritraukimas yra labai aktualios Klaipėdai temos. Taip stiprinama profesionalų bendruomenė ir, žinoma, didinamas Klaipėdos miesto potencialas jaunam verslui“, – pasakojo S.Štraupaitė.

Trūksta priemonių

Prieš kelerius metus, kai Klaipėda dar tik kandidatavo tapti šių metų Europos jaunimo sostine, miesto jaunimo buvo klausiama, ko jaunatviškai verslininkų bendruomenei vis dar stinga.

Buvo pažymėta, kad pradedantiems uostamiesčio verslininkams tuo metu trūko priemonių, lengvatų ir procedūrų supaprastinimo.

Taip pat buvo matomas priemonių, padedančių integruoti į darbo rinką žmones su negalia, stygius. Pastebėta, kad nėra pakankamai informacijos ir apie lyčių lygybės problemas versle.

„Norime įtraukti jaunimą, turintį negalią ar mažiau galimybių, kurie lygiai taip pat nori kurti savo verslą. Renginiai bus skirti bendrai diskusijai tarp socialiai atsakingo verslo ir jaunimo. Pristatysime sėkmės istorijas apie tai, kaip darbo vietoje integruoti žmones, turinčius negalią“, – dėstė S.Štraupaitė.

Dėl socialinių problemų daug visuomenės narių darbo rinkoje nesijaučia lygiaverčiai ir neturi vienodų galimybių kurti savo verslą bei siekti karjeros.

Stereotipų, visuomenės požiūrio kvestionavimas ir keitimas sudarytų sąlygas atviresniam verslui, kur visų visuomenės grupių bei lyčių atstovai galėtų materializuoti savo idėjas.

„Labai tikimės, kad mūsų organizuojami renginiai įkvėps drąsos žengti pirmuosius žingsnius ir padės įgyti daugiau pasitikėjimo. Labai norime, kad keistųsi visuomenės požiūris“, – komentavo S.Štraupaitė.

Projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ Lyderystės platformos koordinatorė S.Štraupaitė pastebi, kad jaunimas Klaipėdoje kasmet tampa vis smalsesnis ir pajėgesnis kurti darbo vietas sau ir kitiems.

Vis dėlto jaunųjų verslininkų palaikymas, siūlant tinkamus verslo įrankius, suteiktų taip reikiamos pagalbos sėkmingai pradėti savo veiklą.

„Edukuoti jaunimą verslumo klausimais ir kelti jų kompetenciją yra labai svarbu, norint pritraukti ir skatinti kurti verslą Klaipėdoje“, – tikino S.Štraupaitė.

Tęs, ką pradėję

Lyderystės platforma siekia skatinti jaunimą kurti bei vystyti savo verslą uostamiestyje ir atsižvelgia į įvardytus poreikius ar problemas.

„Visų pirma, norime skatinti jaunimo verslumą ir supažindinti šios amžiaus grupės atstovus su Klaipėdos jauno verslo iššūkiais. Antras tikslas – įkvėpti jaunimą tapti lyderiais bei dalytis lyderystės praktikomis ir patirtimis su bendraminčiais. Šia platforma siekiame formuoti pozityvų požiūrį į verslumą, suteikti galimybę mokytis, bendradarbiauti ir kurti, padaryti verslą atviresnį neįgaliesiems, šviesti lyčių lygybės versle klausimais“, – dėstė S.Štraupaitė.

Komanda nori, kad projekto veiklos taptų kasmetės. Remiantis sėkmės pavyzdžiais ir gerosiomis praktikomis, kai kurie renginiai bus tęsiami.

„Nors Klaipėdoje šiuo metu jaunimas tikrai turi daug galimybių pradėti savo verslą, mūsų platforma siekia sujungti ir sinergizuoti jau vykstančias jaunimo iniciatyvas bei renginius, organizuojamus mūsų mieste. Taip norime dar labiau sustiprinti jaunimo verslumo kryptį“, – komentavo Lyderystės platformos projekto vadovė Indrė Razbadauskaitė-Venskė.

Šiuo metu Lyderystės platforma jungia virš 20 partnerių, skatinančių verslumą Klaipėdoje, Lietuvoje bei užsienyje. KomanGausa: šiuo metu Lyderystės platforma jungia virš 20 partnerių, skatinančių verslumą Klaipėdoje, Lietuvoje bei užsienyjeda tikisi, kad šias veiklas bus galima sėkmingai tęsti ir projektui pasibaigus.