Lygios galimybės – visiems
„Mes lankėmės Islandijoje vaikų darželyje, kuris ir vadinamas Lygių galimybių darželiu. Tai yra lygios galimybės ten yra sudarytos bendrojo ugdymo darželį lankyti ir kitataučiui, ir vaikui su negalia. Ten netgi yra galimybės dirbti darželyje specialistams, kurie nekalba islandiškai ar net angliškai. Yra sudarytos lygios galimybės ir darbuotojams, jei jie turi tinkamą išsilavinimą. Tai mus nustebino“, – pasakojo „Giliuko“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Sniežana Golceva.
Islandų vaikų darželis, kuriame lankėsi klaipėdietės, turi Reikjaviko miesto akreditaciją, kad tai yra Lygių galimybių darželis, kuriame yra lygios sąlygos ugdytis visiems vaikams.
„Per tą laiką, kol lankėmės, nepastebėjome, kad kuris vaikas būtų kažkuo išskirtas. Pavyzdžiui, ten buvo mergaitė iš Ukrainos, kuri nesupranta vietinės kalbos, tad jai buvo skirta speciali padėjėja, kuri vaikui vertėjavo, ką islandiškai kalbėjo mokytoja“, – pasakojo S. Golceva.
Gausi pedagogų komanda
S. Golcevos kolegė Giedrė Urbikaitė-Popova atkreipė dėmesį, kad tame darželyje dirbti su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, buvo sudarytos idealios sąlygos.
Ten vienas specialistas praktiškai dirba su dviem ar trimis vaikais, tai Lietuvoje valdiškose įstaigose kol kas nelabai realu.
„Tame darželyje yra 74 vaikai, o mokytojų – net 27. Tai yra gana daug. Natūralu, kad mokytojai gali atliepti visų vaikų poreikius. Kiekvienam vaikui su specialiais poreikiais skiriama mokytojo padėjėja. O specialieji poreikiai – nebūtinai kokia nors negalia. Tai gali būti ir jau minėtas mergaitės ukrainietės, kuri nesupranta vietinės kalbos, atvejis. Ji irgi turi specialiųjų poreikių, nes nekalba islandiškai“, – patikslino G. Urbikaitė-Popova.
Galimybės gerokai mažesnės
Islandijos darželyje klaipėdietės realiai pamatė, kaip nuo mažumės yra paisoma vaikų nuomonės.
Esą ten vaikai turi teisę išreikšti ją ir turi teisę būti išklausyti.
Pas mus darželiuose ir tėvai, ir pedagogai esą neretai ne taip supranta vaikų teises.
„Pas mus manoma, kad jei vaikas nori vakarienei picos, vadinasi, jis išreiškė savo nuomonę ir mes visi puolame jo norų įgyvendinti. Viskas turi būti kiek kitaip. Mes išklausėme vaiką, jo nuomonė svarbi, bet vis dėlto reikia jam paaiškinti, kad bus taip, kaip dauguma nori. Tai irgi tam tikri demokratijos principai. Darželiuose vyresniesiems vaikams galbūt reikėtų sudaryti sąlygas balsuoti dėl žaidimų ar darželio papuošimo“, – kalbėjo S. Golceva.
Lygių galimybių darželyje grupės vaikai gali pasirinkti atskiras norimas veiklas ir pasiskirstyti į kelias mažesnes grupeles.
Vieni jų eina piešti ar pasivaikščioti į lauką, kiti renkasi skaityti knygą.
„Tie vaikai turi pasirinkimą. Pas mus pedagogas paprastai būna vienas ir jis pasiūlo veiklos idėją, tad pasirinkimo vaikas nelabai turi. Jis gali išreikšti savo nuomonę veikti kažką kitą. Mes suteikiame jam galimybę pasirinkti, bet fiziškai nesame pajėgios kiekvienai grupelei skirti dėmesio vienu metu, todėl visi dirbame vieną darbą“, – sakė G. Urbikaitė-Popova.
Demokratija ar anarchija?
Vis dėlto pripažįstama, kad, „žaidžiant“ tokią demokratiją su vaikais, viskas gali pakrypti link anarchijos.
Todėl esą ne viskas taip paprasta. Pedagogės pripažino, kad reikalingas platesnis suvokimas: vaikas nuomonę gali išreikšti, bet nereiškia, kad suaugusieji taip ir padarys, tačiau būtina jam pasakyti, kad jis yra išgirstas, žinomi jo norai, bet daryti teks tai, ko šiuo metu norėtų dauguma.
„Tai yra iššūkis mums, kaip paaiškinti vaikui, kad mes paisome jo nuomonės, bet šiuo metu negalime jo norų įgyvendinti“, – kalbėjo S. Golceva.
