Jį organizuoja Lietuvos šaulių sąjunga. Prie žygio įvairiose atkarpose kviečiami prisijungti visi norintieji.

Žygeiviai penktadienį kelionę pradės Jurbarko rajone, Smalininkuose, ir sekmadienį baigs Klaipėdoje, Teatro aikštėje.

Žygeiviai numatę kelionės atkarpas po maždaug 20 kilometrų. Iš Smalininkų žygis tęsis per Vilkdaubį, Bardinus, Usėnus, Šilutę, Priekulę, Gargždus, Kretingalę, Palangą iki Klaipėdos.

Anot Lietuvos šaulių sąjungos vado Lino Idzelio, 1923 metais įvykusio Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos būtinybę gerai suvokė tuometė Lietuvos Vyriausybė, vadovaujama Ernesto Galvanausko. Jo teigimu, tik kontroliuodama Klaipėdos uostą, jauna Lietuvos valstybė galėjo būti ekonomiškai nepriklausoma.

„Šiemet minėdami Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmetį turime puikią progą žygiu įprasminti šį svarbų mums istorinį įvykį, tad kviečiame visus prisijungti prie unikalaus Šimtmečio vėliavų žygio – kas kiek gali, žygiuokime Mažosios Lietuvos žeme iki mūsų Klaipėdos“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vadas.

Žygeiviams baigus kelionę Klaipėdoje sekmadienį bus rengiama vėliavos perdavimo ceremonija muziejui bei koncertas.

Sekmadienį Klaipėdoje vyks iškilmingas minėjimas prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“, parodų „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“ bei „Prancūzai Klaipėdoje 1920–1923 m.“ atidarymas, bus aukojamos Šv. Mišios už Klaipėdos kraštą, vyks koncertai.

Vienas svarbiausių sausio 15-osios renginių – teatralizuota rekonstrukcija „Prefektūros šturmas“.

Anot organizatorių, nors šiuos metus Seimas yra paskelbęs Klaipėdos krašto metais, išskirtinai daug proginių renginių vyks būtent istoriškai svarbią dieną, kuri minima kaip Klaipėdos diena. Kai kuriuose jų dalyvaus garbingi svečiai, tarp jų – ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Minėjimas prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“

Klaipėdos krašto dienos renginiai sekmadienį prasidės Tilžės akto signatarų Erdmono Simonaičio ir Jurgio Lėbarto kapų pagerbimu, tuo pat metu Marijos Taikos karalienės bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios, o Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapijoje vyks iškilmingos pamaldos už Klaipėdos kraštą.

Vidurdienį vyks iškilmingas-tradicinis minėjimas prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“ Klaipėdos skulptūrų parke. Paminklas Klaipėdos skulptūrų parke, ant Klaipėdos kapinėse palaidotų Klaipėdos krašto sukilimo dalyvių kapo pastatytas 1925 metais Lietuvos šaulių sąjungos XX rinktinės iniciatyva. Ceremonijoje turėtų dalyvauti aukščiausi šalies vadovai, Lietuvos kariuomenės atstovai. Iškilmes šiemet papildys Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės šaulių priesaika ir jaunųjų šaulių pasižadėjimas.

Sekmadienį numatyta ir iškilminga kryžių atidengimo ceremonija. Jie skirti Prancūzijos karių, mirusių nelaisvėje 1870–1871 metais Prancūzijos ir Vokietijos karo metu, ir Prancūzijos XXI pėsčiųjų šaulių bataliono kariams atminti. Ceremoniją organizuoja Prancūzijos ambasada.

Jos iniciatyva sekmadienį Klaipėdos universiteto miestelyje bus atidengta atminimo lenta, žyminti, kad 1920–1923 metais tuometėse Klaipėdos kareivinėse buvo įsikūręs Prancūzijos kariuomenės XXI pėsčiųjų šaulių batalionas.

Prefektūros šturmas

Vienas ryškiausių Klaipėdos krašto metus reprezentuojančių renginių – teatralizuota rekonstrukcija „Prefektūros šturmas“, vyksianti Teatro aikštėje ir Turgaus gatvėje.

Anot renginio organizatorių, tokia Klaipėdos krašto prijungimo rekonstrukcija, kokią sausio 15-ąją išvys šventės dalyviai, Lietuvoje vyks pirmą kartą. Atkartojamo sukilimo metu vyks inscenizuotos sukilėlių kovos, lydimos imitacinių šūvių ir sprogstančių granatų triukšmo. Bus galima stebėti ne tik teatralizuotas, aikštėje vykstančias scenas, bet ir ekrane pasakojamą istoriją.

Renginyje dalyvaus karo istorijos klubas „Grenadierius“, karo istorijos mylėtojai iš Lenkijos ir klaipėdiečio, karybos istorijos entuziasto Egidijaus Kazlauskio komanda. Pagrindinius mūšio dalyvius vaidins Klaipėdos dramos teatro aktoriai Donatas Švirėnas, Linas Lukošius ir Vaidas Jočys.

Teatralizuotos rekonstrukcijos metu bus galima pamatyti senovinius automobilius iš Albino Monstavičiaus, būsimo senovinių automobilių ir motociklų muziejaus Klaipėdoje fundatoriaus, kolekcijos.

Organizatoriai žada, jog renginys žiūrovus nukels šimtmečiu atgal ir atskleis to meto autentiką, kovos reikšmę ir Klaipėdos susigrąžinimo svarbą. Taip bus pagerbti žuvę savanoriai ir įprasminti 1923-ųjų sausio 10 – 15 dienų įvykiai.

Teatralizuota rekonstrukcija atkartos 1923-ųjų metų sausio įvykius Klaipėdoje, kurių metu vyko ginkluotas sukilimas, kai apie 1100 Lietuvos savanorių sausio 10 dienos naktį pradėjo karinę operaciją, siekdami susigrąžinti uostamiestį.

Po Pirmojo pasaulinio karo, nuo 1920 metų Klaipėdą administravo Prancūzija, palaikoma sąjungininkių. Nors uostamiesčio klausimas buvo keliamas tarptautinių derybų metu, Lietuva palankaus sprendimo nesulaukdavo. Tikslingai suplanuota operacija pavyko 1923 metų sausio 15 dienos naktį.

Po jėga iškovotų paliaubų, 1923 metų vasario 16 dieną Ambasadorių konferencijoje buvo priimtas sprendimas Klaipėdos kraštą prijungti prie Lietuvos.

Šių įvykių sukakties proga Seimas 2023 metus paskelbė Klaipėdos krašto metais.

Aktyvūs Lietuvos nepriklausomybės kovų kariniai veiksmai vyko 1919–1920 m., tačiau po to dar tris metus (iki 1923 m.) tesėsi partizanų, o kai kada ir Lietuvos bei Lenkijos reguliariųjų kariuomenių vienetų susirėmimai palei demilitarizuota zoną.

Tik 1923 m. buvo likviduota demilitarizuota zona ir nustatyta administracinė linija, taip užbaigti aktyvūs kariniai veiksmai. Tačiau prisimintinas ir kitas itin svarbus 1923 m. įvykis – Klaipėdos krašto užėmimo operacija, istoriografijoje bei visuomenėje dažnai vadinamas „Klaipėdos sukilimu“.

Šioje paskaitoje bus kalbama apie 1923 m. sausio mėnesio karinės operacijos Klaipėdos krašte eigą.

Šių susitikimų metu istorikai atskleis karių kasdienybės Nepriklausomybės karo metu aspektus, pristatys svarbiausias karines operacijas, apžvelgs Lietuvos visuomenės požiūrį į Lietuvos nepriklausomybę ir vykstantį karą dėl jos.

Paskaita vyks gruodžio 4 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre.

Įėjimas nemokamas.

Mažiausiai pusantro šimto šventinių eitynių dalyvių su liepsnojančiais deglais, Lietuvos valstybinėmis vėliavomis bei būgnais sausio 15-osios pavakarę (17.30 val.) pajudės iš Teatro aikštės link Skulptūrų parko, kur palaidoti 1923-iųjų sukilėliai.

Po šventinių eitynių prie paminklo "Už laisvę žuvusiems" planuojamos trumpos visuomenės veikėjų kalbos.

Renginio organizatorius – Lietuvos piliečių sąjunga, kurios lyderis Dionyzas Varkalis teigė, kad tai bus jaunimo maršas, į kurį kviečiami visi klaipėdiečiai kitaip švęsti Sausio 15-ąją.

Juk jie žuvo už tautą ir valstybę, kurios mes šiandien nebranginame.

"Mes norime švęsti ne valdiškai. Mes norime, kad pagaliau atsirastų šios dienos paminėjimo tradicija Klaipėdoje. Turime švęsti, o ne gedėti. Čia vyko kova ir ji buvo laimėta. Juk tada čia į Klaipėdą ėjo jaunimas, kurie žinojo, kad kažkas iš jų tikrai nebegrįš, bet jie vis tiek ėjo. Tai buvo vienas tikrų ir rimčiausių valstybės žygių. Juk jie žuvo už tautą ir valstybę, kurios mes šiandien nebranginame", – kalbėjo D.Varkalis.

Renginio organizatoriaus teigimu, mes kažkodėl nevertiname to sukilimo didvyrių aukos.

Būtent todėl į "Jaunimo maršą" Klaipėdos sukilėliams atminti esą ir kviečiami jaunuoliai, kad jie būtų tokie pat pasiryžę kovoti už savo tautą ir valstybę.

"Norėtume, kad tai taptų tradicija, norėtume, kad tokie maršai vyktų kasmet. Mes kviečiame jaunimą visais įmanomais kanalais ir tikime, kad jie ateis. Turime 150 deglų, eisime su deglais, su būgnais, bus tikra šventė", – vylėsi Klaipėdos krašto dienos proga sausio 15-ąją eitynes organizuojantis D.Varkalis.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ragina interneto vartotojus ir žiniasklaidą „blaiviai ir pragmatiškai vertinti įvairias provokacijas ir joms nepasiduoti“. Viena tokių provokacijų VSD vadina ir interntete pasirodžiusius raginimus pasirašyti po peticija dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Rusijos.

Kaip teigiama trečiadienį išplatintame VSD pranešime, peticija dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Rusijos yra paskelbta Niujorke registruotame interneto portale „avaaz.org“.

„Jame anoniminiai vartotojai kuria įvairiausio – kartais net ir absurdiško turinio – peticijas. Tame tinklalapyje jau ir anksčiau buvo keltos provokatyvaus pobūdžio iniciatyvos, tačiau minėta svetainė yra beveik nežinoma, todėl jos nepasiekė jokio tikslo. Šį kartą peticiją dėl Klaipėdos internete „surado“ ir paviešino Rusijos interesus Lietuvoje propaguojantys veikėjai“, - informavo VSD.

„Akivaizdu, kad anoniminiai peticijų kūrėjai siekia išprovokuoti viešas diskusijas politiškai jautriais klausimais ir vėliau jas eskaluoti tam tikra (šiuo atveju priešiška Lietuvai) linkme. Valstybės saugumo departamentas ragina interneto vartotojus ir žiniasklaidą blaiviai ir pragmatiškai vertinti tokias iniciatyvas ir nepasiduoti provokacijoms. Vertėtų sekti pažangių Ukrainos piliečių elgesiu – jie adekvačiai reaguoja į nepalyginamai aršesnes Kremliaus provokacijas“, - teigiama VSD pranešime.

Departamentas čia pat primena, jog vieši raginimai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą arba pažeisti teritorijos vientisumą yra traktuojami kaip nusikaltimas, už kurį gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.

VSD generalinis direktorius Gediminas Grina žurnalistams trečiadienį sakė, kad „tokios kalbos yra iš principo pasikėsinimas į teritorinį integralumą ir labai verta dėl to susirūpinti“.

„Tokio pobūdžio veikla nėra kažkokia naujiena. Mes suprantame, kad tokie veiksmai yra ateitis, jie visą laiką vyks, bus išnaudojami ne tik informacinių kovų prasme, bet ir siekiant kažkokių kitų, netgi politinių tikslų. VSD šituo klausimu labai stipriai domisi pagal savo galimybes,“ - sakė G.Grina.

„Pirmiausia, mes netraktuojame to kaip nusikaltimo, mes traktuojame tai kaip grėsmę nacionaliniam saugumui. Jeigu atsiras išaiškinti konkretūs klausimai, kurie tuo užsiima, tai pasijungs teisėsauga,“ - sakė VSD vadovas.

Didžiųjų šalies partijų - opozicinių konservatorių bei valdančiųjų socialdemokratų - atstovai trečiadienį pasipiktino provokacija internete dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Rusijos.

Socialdemokratai pasmerkė viename interneto portale rusų kalba pasirodžiusį raginimą pasirašyti peticiją dėl Klaipėdos prijungimo prie Rusijos, konservatoriai prokurorus paragino pradėti ikiteisminį rytimą.