Supainiojama su depresija

Artėjant tamsiajam metų sezonui, kai dažniau įsivyrauja depresinės nuotaikos, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ambulatorinės ir dienos chirurgijos centro gydytoja endokrinologė Vilma Vežbavičienė rekomenduoja pasitikrinti dėl galimų skydliaukės sutrikimų.

Specialistė pastebi, kad saulės, vitamino D trūkumas ir slogi nuotaika gali maskuoti skydliaukės problemas. Kartais pacientai į endokrinologą kreipiasi jau pavėluotai – moteris gydoma antidepresantais nuo depresijos, nors iš tiesų sutrikusi skydliaukės veikla.

Specialistė pastebi, kad saulės, vitamino D trūkumas ir slogi nuotaika gali maskuoti skydliaukės problemas.

"Skydliaukė – nedidelė liauka kaklo priekinėje dalyje, tačiau jos gaminami hormonai – itin svarbūs. Kol nesusiduria su jos problemomis, žmonės net nelabai žino, kur yra šis organas. Skydliaukė labai svarbi mūsų grožiui, nuotaikai, medžiagų apykaitai, fiziniam aktyvumui, įtakos turi net vaisingumui", – pabrėžė gydytoja.

Maskuoja kitas ligas

Sutrikusios skydliaukės simptomai – nespecifiniai. Jie gali maskuoti kitas dažnas ligas, pavyzdžiui, mažakraujystę. Tokie simptomai kaip silpnumas, nuovargis šiame įtampos kupiname gyvenime pasitaiko gana dažnai.

Mieguistumas dienos metu, svorio pokyčiai, nuovargis, energijos stoka, padidėjęs prakaitavimas, dažna ar neritmiška širdies veikla – turintiesiems šių nusiskundimų patariama pasitikrinti skydliaukę.

Amerikos skydliaukės draugija rekomenduoja žmonėms nuo 35 metų kas penkerius metus pasitikrinti skydliaukę. Lietuviams šios rekomendacijos taip pat tinka, nes mūsų šalyje skydliaukės sutrikimai – itin dažni.

Akcentuoja profilaktiką

Profilaktinė skydliaukės patikra akcentuojama, nes taip galima nustatyti tam tikrų ligų pradžią, nors dar nepasireiškia jokie simptomai.

Skydliaukės ligos vystosi labai lėtai, todėl pradžioje pacientas jaučiasi sveikas, nors skydliaukės audinio pokyčiai jau vyksta. Pokyčius galima nustatyti tik atlikus skydliaukės echoskopiją bei tam tikrus kraujo tyrimus. Tokiais atvejais pacientas stebimas atidžiau. Jam rekomenduojama pasitikrinti bent kartą per metus.

Skydliaukės ligos vystosi labai lėtai, todėl pradžioje pacientas jaučiasi sveikas, nors skydliaukės audinio pokyčiai jau vyksta.

Nustačius ligą kuo anksčiau ją lengviau suvaldyti bei sureguliuoti skydliaukės funkciją, pasiekti geresnių rezultatų. Skydliaukės ligos yra lėtinės, lydinčios visą gyvenimą.

Lemia ne mazgų skaičius

Pasak V.Vežbavičienės, labai dažna liga – mazginė skydliaukė. Bėgant metams, dėl audinio struktūros pokyčių mazgų tik daugėja. Priežastys, kodėl formuojasi mazgai, yra labai įvairios. Viena tokių – jodo stygius. Lietuva patenka į vidutinio jodo trūkumo zoną.

Mazgus augančius į išorę bei pasikeitusią kaklo formą pacientai dažniau pastebi patys ir greičiau kreipiasi į gydytoją. Tačiau dažniausiai mazgai nesukelia jokių simptomų ir nustatomi tik atliekant profilaktinius tyrimus.

Endokrinologas per konsultaciją įvertina jų dydį, pokyčių dinamiką ir galimus piktybiškumo požymius.

"Piktybiškumą lemia tikrai ne mazgų dydis ar jų skaičius, echoskopijos metu vertinami tam tikri požymiai. Piktybinio naviko rizika didėja vyresniame amžiuje, ją didina anksčiau taikytas kaklo srities spindulinis gydymas, jei šeimoje buvo sergančių skydliaukės naviku, vyriška lytis", – paaiškino gydytoja.

Įtarimus išsklaido tyrimas

Ultragarsas – vienas svarbiausių tyrimų, padedančių nustatyti, ar mazgas turi piktybiškumo požymių. Įtarimus padeda išsklaidyti skydliaukės aspiracinė punkcija plona adata, kuria kontroliuojant echoskopu iš mazgo paimama medžiagos mikroskopiniam ištyrimui. Tai gana neskausmingas tyrimas, skausmas prilyginamas kraujo paėmimui iš venos.

Biopsijos metu paimtai medžiagai ištirti klinikoje naudojama skysta terpė. Tyrimui naudojama skysta terpė yra gerokai tikslesnė, pakanka mažiau medžiagos, kad tyrimas būtų informatyvus.

Medicinos literatūros duomenimis, tik 5–7 proc. atvejų nustatomi piktybiniai mazgai. Nepaisant to, geriau dažniau pasitikrinti, nei nerimauti arba leisti ligai įsisenėti.

"Klinikoje turime puikias ištyrimo galimybes, gerą aparatūrą skydliaukės mazgams ar kitiems skydliaukės sutrikimams įvertinti", – pasidžiaugė endokrinologė.

Svarbu ir paveldimumas

Nustatyta, kad skydliaukės ligoms įtakos turi paveldimumas, jodo trūkumas, patiriamas stresas bei įtampa. Jei šeimoje kas nors sirgo autoimuniniu tiroiditu, didelė tikimybė, kad skydliaukės sutrikimai pasireikš ir vėlesnėse giminės kartose.

Kilus įtarimui dėl skydliaukės sutrikimų ar norint pasitikrinti profilaktiškai reikėtų kreiptis į endokrinologą, turint šeimos gydytojo siuntimą.

Kur rasti gydytoją?

Pagyvenusi ponia pralaukia ilgoje eilėje prie ligoninės registratūros Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Pagaliau klestelėjusi į kėdę prieš registratorę, moteris sužino, kad gydytojas, pas kurį ji užsiregistravo, šioje ligoninėje nedirba.

Tačiau iš Mažeikių atvykusi ponia neketina nuleisti rankų. Ji primygtinai prašo nusiųsti į  gydytojo konsultaciją. Registratūros darbuotoja mandagiai jai paaiškina, kad šitoje ligoninėje to neįmanoma padaryti. Moteris atkakliai reikalauja savo.

Kolegei į pagalbą atskuba kita registratorė, bandanti išaiškinti situaciją. Tačiau pacientė nesileidžia į kalbas ir neketina taip lengvai pasiduoti.

Paaiškėja, kad moteris jau buvo nuvažiavusi į Klaipėdos jūrininkų ligoninę. Iš ten ji šiaip taip atkako į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. O dabar ir iš čia ją vėl bandoma išprašyti.

Moteris iš pradžių piktai, o paskui jau grasinamai pareiškia, kad iš šios ligoninės ji nekels net kojos.

Pacientams tampa iššūkiu, kaip rasti reikiamą gydytoją, o mums iššūkis – kaip padėti jiems susigaudyti.

Supainioja kasdien

Klaidžioti tarp skirtingų ligoninių tenka ne tik iš kitur atvykstantiems pacientams. Painūs ligoninių labirintai paniką sukelia ir kai kuriems klaipėdiečiams, rečiau arba galbūt pirmą kartą priverstiems kreiptis į gydymo įstaigą.

Klaipėdos universitetinė ligoninė turi aštuonis korpusus, išsidėsčiusius skirtingomis kryptimis gana didelėje teritorijoje, tad rasti reikiamą – ne visada lengva užduotis.

Dar daugiau painiavos įneša tarp šių korpusų įsikūrusi Klaipėdos jūrininkų ligoninė.

Joje dažnai per klaidą atsiduria kaimyninės ligoninės pacientai. Pamatę užrašą "Ambulatorinis konsultacinis skyrius", žmonės išsimuša taloną ir laukia eilėje, kol pagaliau patekę į registratūrą sužino, kad čia nedirba akių gydytojas ar neatliekamas pageidaujamas tyrimas.

Pradžia: prie įvažiavimo į ligoninių teritoriją kelio  pasitinka Klaipėdos universitetinės ligoninės nuoroda. (Vytauto Petriko nuotr.)

Tokių pasiklydusių pacientų Klaipėdos jūrininkų ligoninėje sulaukiama kasdien. Nors virš galvos didžiulėmis raidėmis parašyta, kad už tvoros – jau kita ligoninė, tačiau ne visi pastebi užrašą.

Nekeista, kad, išlaukus eilėje ir sužinojus, kad ne ten pataikei, kyla apmaudas ir pyktis. Registratorėms dažnai tenka atlaikyti priekaištų laviną.

Neranda išėjimo

Pasitaiko, kad pacientai pasiklysta netgi toje pačioje ligoninėje, niekaip nerasdami išėjimo ar norimo skyriaus. Ne visiems jiems susigaudyti padeda nuorodos.

Kartais gimsta net komiškos situacijos, kai lankytojas blaškosi nerasdamas išėjimo, nors virš galvos kabo užrašas "Išėjimas".

Nežinia kas: išsiblaškymas, dėmesio stoka ar įtampa dėl apsilankymo gydymo įstaigoje apsunkina orientavimąsi aplinkoje. Kai kurių klaipėdiečių manymu, mūsų ligoninėse susigaudyti yra gana sudėtinga.

Iššūkis – kaip padėti

Klaipėdos jūrininkų ligoninės viešųjų ryšių specialistė Jolanta Juškevičienė patvirtino, kad registratūros darbuotojos kasdien sulaukia žmonių, kurie čia ieško Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojų konsultacijų arba tam tikrų tyrimų.

"Ant pastato didžiulėmis raidėmis parašytas mūsų ligoninės pavadinimas. Sunku ją supainioti su kita, nes mes net vizualiai skiriamės nuo kaimyninės ligoninės. Tai nėra mūsų ligoninės problema, nes ne mūsų pacientai klaidžioja", – patikino J.Juškevičienė.

Tvarka: naujajame Respublikinės ligoninės korpuse vos įėjus pro duris pasitinka nuorodos. Jų galima aptikti kas kelis žingsnius. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Atstovės manymu, ligoninėje pakanka nuorodų, kokiame korpuse koks yra skyrius. Nepaisant to, žmonės nepastebi net akivaizdžių rodyklių.

"Mes dedame daug pastangų, kad mūsų pacientai kuo lengviau susigaudytų. Pacientams tampa iššūkiu, kaip rasti reikiamą gydytoją, o mums iššūkis – kaip padėti jiems susigaudyti", – sakė viešųjų ryšių specialistė.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje ant sienų yra pažymėtos rodyklės kur eiti, konsultacinėje poliklinikoje net ant grindų sužymėtos rodyklės, kur išsispausti talonėlį, kur rasti registratūrą ir kur laukti. Tačiau net ir tai ne visada padeda.

"Šią problemą bandome išspręsti žmogiškaisiais resursais. Ligoninės pirmajame aukšte pacientus prie durų pasitinka mūsų darbuotojas, kuris viską paaiškina", – pridūrė atstovė.

Nuorodos – tikslios

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis įsitikinęs, kad nėra daug tarp gydymo įstaigų klaidžiojančių pacientų – jie esą pasiklysta itin retai.

"Kartais pasitaiko, kad žmogus nueina į Jūrininkų ligoninę. Mes turime aštuonis korpusus, o Jūrininkų ligoninė – tik vieną pastatą per patį vidurį. Tačiau nėra problemos. Nuorodos – labai tikslios. Turime ne vienų metų patirtį, kuri rodo, kad mūsų pacientai neklaidžioja tarp ligoninių", – teigė V.Janušonis.

Papildo informaciją

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kundrotas taip pat mano, kad pacientai labai retai supainioja ligonines.

"Būna, pacientas ieško rekomenduoto gydytojo, kuris pas mus nedirba. Tai nėra dėsningumas, gal labiau pavieniai atvejai", – mano pavaduotojas.

Pasak M.Kundroto, ligoninėje pakanka nuorodų ir ženklų, kaip rasti pageidaujamą skyrių, ypač lengva susigaudyti naujajame, šių metų pradžioje atidarytame korpuse.

"Palaipsniui atnaujiname ir papildome vizualinę informaciją, nuolat ją tobuliname, kad pacientams būtų kuo paprasčiau susigaudyti", – pridūrė ligoninės atstovas.

Atitolina sąnario keitimą

Klaipėdos respublikinės ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyriaus gydytojas Mindaugas Grikšas pasakojo, kad naujas požiūris į klubo sąnarį bei tobulėjančios technologijos keičia ir gydymo galimybes.

Naujos klubo sąnario artroskopinės operacijos atitolina būtinybę jį keisti, o kartais šito ir visai nebeprireikia. Kuo anksčiau diagnozuojama liga ir suteikiama reikiama pagalba, tuo ilgiau tarnauja sąnarys.

Ortopedas traumatologas M.Grikšas atviras: dar prieš porą metų pats manė, kad dėl suskaudusios nugaros kaltas būdavo vadinamasis radikulitas, nervo šaknelių uždegimas. Pacientui, jei sąnarys nebūdavo visiškai susidėvėjęs, buvo siūloma kreiptis į neurologą.

Žmonės dažniausiai gerdavo vaistus nuo skausmo ir neskubėdavo ieškoti pagalbos.

Gydytojas paaiškino, kad klubo sąnario gydyme per trumpą laiką įvyko didelių pokyčių. Požiūrį pakeitė modernios technologijos, suteikiančios naujas diagnostikos galimybes. Paaiškėjo, kad nugaros skausmus gali sukelti klubo sąnario problemos.

Pasak M.Grikšo, klubo sąnario ligų spektras – labai įvairus, tačiau su šiuolaikinėmis galimybėmis pacientui galima padėti išsivaduoti nuo skausmo per trumpą laiką. Žmogus gana greitai gali grįžti į pilnavertį gyvenimą.

Neliko amžiaus apribojimų

"Mokydamiesi mes ir patys sužinome daug naujo. Anksčiau buvo manoma, kad artroskopines operacijas galima taikyti tik jauniems žmonėms. Dabar požiūris keičiasi. Šiandien paciento amžius nėra svarbus – artroskopinės operacijos gali būti atliekamos ir jauniems, ir vyresniems pacientams", – aiškino ortopedas traumatologas.

Artroskopinės operacijos netinka tik labai mažai pacientų daliai – dėl širdies ar kitokių rimtų sveikatos sutrikimų. Jas dažniausiai lengvai pakelia bet kokio amžiaus žmonės – nėra didelių pjūvių, skausmų.

Pacientas po vienos ar dviejų dienų išleidžiamas namo. Kelios dienos su ramentais, ir žmogus gana greitai vėl pradeda normaliai vaikščioti.

Ortopedas traumatologas pasakojo, kad žmonės gana gerai žino apie kelio, peties ar kitų sąnarių gydymą, tad ilgai nedelsia ir ieško sprendimo būdų. O štai apie klubo sąnario naujas gydymo galimybes pacientai dažniausiai dar nėra girdėję.

Būtinas apšilimas

Sąnario susidėvėjimui žmogaus amžius nėra svarbus. M.Grikšas paaiškino, kad kiekvienam žmogui sąnariai susidėvi skirtingai: aktyviam ar sunkiai fiziškai dirbančiam jis gali susidėvėti gerokai anksčiau nei tam, kuris prisižiūri, mankštinasi, sveikai maitinasi.

Daugeliui žmonių nugaros ar sąnarių skausmus sukelia netinkamas elgesys prieš kiekvieną treniruotę ar didesnį fizinį krūvį. Gydytojas paaiškina, kad net prieš imdamasis darbų sode ar darže žmogus turėtų apšilti, padaryti keletą tempimo pratimų.

"Dabar nueina, paima rąstą ir puola jį kelti. Taip, net prieš daržo ravėjimą reikėtų truputį prasimankštinti, nes daržas ravimas pasilenkus – tai gana nemažas fizinis krūvis. Daržo ravėjimas – gana ekstremalus užsiėmimas. Kasdieniame gyvenime turime į save žiūrėti šiek tiek rimčiau", – patarė ortopedas traumatologas.

Daugėja pacientų

Pasak M.Grikšo, gyvenimo trukmė ilgėja, tad sąnariai, sausgyslės turės ilgiau tarnauti, todėl būtina rūpintis skausmų ir traumų profilaktika.

Gydytojas pastebi, kad daugėja ortopedinių traumatologinių pacientų, tad nuolat ieškoma būdų, kaip jiems padėti, kad ir vyresniame amžiuje žmogus galėtų turėti kuo sveikesnius sąnarius.

"Vadovaujantis nauju požiūriu, norime, kad kuo mažiau pacientų reikėtų radikalios sąnario keitimo operacijos. Gydytojui nesvarbu, kokią operaciją atlikti, o štai pacientas jaučia didžiulį skirtumą. Po mažesnės invazijos jis greičiau pasveiksta, greičiau grįžta į normalų gyvenimą. Skirtumas yra, ar ištrauki vieną dantį, ar visus", – šypsodamasis pavyzdį pateikė pašnekovas.

Žinoma, kai sąnarys būna visiškai susidėvėjęs, sąnario keitimo operacijos – puiki išeitis. Pasak M.Grikšo, ir šiandien šios operacijos laikomos vienomis pažangiausių bei tinkamiausių šiai problemai spręsti.

Ieško naujovių

"Stengiamės ieškoti inovatyvių kelių, kaip padėti pacientui. Stengiamės daryti ne tik tai, ką daro dauguma. Ligoninės vadovas mus nuolat skatina mokytis", – apie nuolatinį tobulėjimą pasakojo gydytojas.

Klaipėdos respublikinėje ligoninėje M.Grikšas kol kas vienintelis atlieka artroskopines klubo sąnario operacijas. Per metus ligoninėje jų padaryta per 20.

Šiuo metu klubo sąnario artroskopinių operacijų nedaug padaroma ir kitose Lietuvos gydymo įstaigose, taip pat nėra daug specialistų, besidominčių šia sritimi.

"Kol kas Lietuvoje klubo sąnario artroskopinė operacija yra nauja, tačiau po 5 ar 10 metų situacija gali kardinaliai pasikeisti, – šypsojosi ortopedas traumatologas. – Anksčiau taip pat nežinojome, kas yra suplyšusi sąnarinė lūpa, kaip tai diagnozuoti ar gydyti. Šiandien, pasitelkę moderniausią diagnostiką, galime identifikuoti tokius susirgimus ir išgelbėti pacientą nuo sąnario keitimo po kelerių metų. Jei ši trauma laiku nediagnozuojama, klubo sąnarys visiškai susidėvi."

Ragina nedelsti

Naujų diagnostikos galimybių suteikė ir prieš kelerius metus ligoninės įsigytas naujas modernus 3 teslų galios MRT aparatas. Technologijų progresas atveria naujų galimybių ir problemų sprendimui.

M.Grikšas patarė ieškoti specialistų pagalbos, jei pradėjo skaudėti klubo sąnarius, kirkšnis, skauda vaikščiojant, o po ilgesnio pasivaikščiojimo atsiranda maudimas.

"Jei neurologas nenustato aiškios priežasties, tada reikėtų pasitikrinti pas ortopedą traumatologą, ar tai nėra kokios nors ligos pradžia. Gal šią problemą galime ganėtinai lengvai pakoreguoti ir išgelbėti sąnarį", – siūlė gydytojas.

Statistika verčia susimąstyti

Visos visuomenės sveikatos problemas lemia greitėjantis gyvenimo tempas, mažėjantis fizinis aktyvumas ir daug kitų veiksnių. Darbingo amžiaus žmonės nuolat skuba, tai kelia stresą, įtampą. Daugelis mūsų neturime laiko aktyviam laisvalaikiui ir tik didėjant metų naštai pradedame suprasti, kad visų darbų nenudirbsime. Todėl verta įsiklausyti į patarimą, kad savo sveikata reikia rūpintis čia ir dabar.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra labai svarbi ne tik medicinos, visuomenės sveikatos, bet ir socialinė, valstybės ekonomikos problema. Kol kas mūsų šalyje mirštamumas nuo šių ligų yra vienas didžiausių Europoje, triskart didesnis nei Šiaurės Europos šalyse.

Nuo 45 metų amžiaus šios ligos tampa dažniausia mirties priežastimi. Ypač dažnai jos ištinka vyrus, kurių nuo 53-ejų skaičius Lietuvoje pradeda smarkiai mažėti.

Mūsų vyrai gyvena dešimčia metų trumpiau už Europos ir Amerikos vyrus ir 11 metų trumpiau nei lietuvės moterys.

Statistika yra negailestinga, ji skelbia, kad pasaulyje kas 34 sekundes dėl širdies ir kraujagyslių ligų miršta žmogus.

Lietuvos statistika itin liūdna: mūsų šalyje dėl šių ligų žmonės miršta dažniausiai. 2014 metais Lietuvoje mirė 40,3 tūkst. žmonių, iš jų 56 procentai – dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Palyginimui nuo piktybinių navikų gyvybės neteko 19,9 proc. ir 8,3 proc. – nuo išorinių priežasčių.

Efektas – suvaldžius rizikos veiksnius

Daugelio mirtinų širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų galima išvengti taikant veiksmingas moksliniais tyrimais ir klinikine praktika pagrįstas profilaktines priemones.

Vakarų valstybių praktika parodė, kad taip galima žymiai sumažinti mirštamumą nuo minėtų ligų, ypač tiems pacientams, kurie turi padidintą cholesterolio kiekį bei serga ateroskleroze.

Geriausio prevencinio efekto pasiekiama, kai pavyksta kontroliuoti ne vieną, o kelis rizikos veiksnius (hipertenziją, cukraligę, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, antsvorį).

Vien hipertenzijos gydymą papildžius cholesterolio kiekį mažinančiais vaistais, širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų dažnumą galima sumažinti perpus.

Lietuvoje jau 10 metų veikia asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa.

Ji turi daug tikslų:

nustatyti asmenis, priskirtinus širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei anksčiau nei pasireiškia klinikiniai ligos simptomai;

parengti rizikos grupei priskirtiniems asmenims taikytinas profilaktikos programas ir prireikus siųsti juos į specializuotus šių ligų prevencijos padalinius išsamiai laboratoriniu būdu ištirti kraują, kraujagyslių tyrimams, taip pat konsultavimui, o nustačius, kad tikimybė susirgti yra ypač didelė, užtikrinti ilgalaikę prevencinę priežiūrą bei atlikti pakartotinius tyrimus; plėtoti širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, skatinti kuo įvairesnius ankstyvosios aterosklerozės, cukrinio diabeto, gliukozės tolerancijos sutrikimų nustatymo būdų taikymą;

intensyviai keisti rizikos grupei priskirtų asmenų gyvenseną, skirti aterosklerozę ir aterotrombozę sulaikančius bei gliukozės metabolizmą koreguojančius vaistus.

Gelbsti prevencijos priemonių programa

Ši programa skirta nustatyti asmenis, priskirtinus didelės rizikos grupei anksčiau nei pasireiškia liga. Siekiama tokiems asmenims parengti veiksmų programą, kad kiekvienas žmogus žinotų, kaip elgtis sužinojus apie jo tykančias grėsmes.

Programą sudaro gyvensenos patarimai, medikamentinio ar nemedikamentinio gydymo nustatymas. Pirminę ligos prevenciją atlieka medikų komanda. Pirmoji jos grandis yra šeimos gydytojas, atrenkantis pacientus patikrinimui, kai pagal tam tikrus kriterijus nustatoma didesnė rizika pacientui susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Gydytojas siunčia šiuos žmones papildomai ištirti kraujagysles. Specialistai pagal kraujagyslių pažeidimą nustato kylančią riziką ir skiria gydymą.

„Pas mus atvyksta ne ligoniai, tai beveik sveiki žmonės, nejaučiantys jokios grėsmės savo sveikatai. Labai svarbu sužinoti apie gresiančias ligas, kad būtų galima joms užbėgti už akių. Per dešimtmetį, kai Lietuvoje vykdoma tokia programa, atlikta milijonas 240 tūkst. tokių patikrų. Siekiant pagerinti prevencinės programos vykdymą plečiamas specializuotų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinių tinklas. Klaipėdoje nuo balandžio 25 dienos jau pradės veikti vienas jų. Tai – Respublikinės Klaipėdos ligoninės konsultacinėje poliklinikoje sukurtas centras“, – pasakojo gydytoja kardiologė Daiva Stasaitytė, dirbanti tokiame centre.

Svarbu pasistengti patiems

Taikant kardiologinę prevencinę programą išsamiam kardiologiniam tyrimui kviečiami pacientai, atitinkantys tam tikrus kriterijus:

vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų,

sergantieji cukriniu diabetu arba tie, kam nustatytas metabolinis sindromas,

turintieji ankstyvą šeimyninę širdies ir kraujagyslių ligų istoriją (mirusių vyrų iki 45-erių, moterų iki 55 metų),

tie, kurių cholesterolio kiekis viršija 7,5,

asmenys, kuriems anksčiau nebuvo nustatyta širdies ir kraujagyslių ligų, nesirgę insultu.

Šeimos gydytojo siunčiamiems pacientams nemokamai atliekama daug specialių tyrimų: širdies echoskopija, dozuoto fizinio krūvio mėginys, kaklo kraujagyslių ultragarsinis tyrimas, kulkšnies-žasto indekso tyrimas, arterijų funkcijų tyrimas, laboratoriniai kraujo tyrimai, surašomas gydymas ir sveikatinimo planas, pateikiamos gyvenimo būdo keitimo rekomendacijos, suteikiama kardiologo konsultacija, jei reikalingas gydymas, išrašomi kompensuojami vaistų receptai.

Kardiologė D.Stasaitytė akcentuoja, kad kiekvienam, kam gresia širdies ir kraujagyslių ligos, svarbu pirmiausiai atkreipti dėmesį į kelis būtiniausius gyvenimo aspektus: kraujospūdį, cholesterolio kiekio stebėjimą ir svorio kontrolę, koreguojant mitybą, metant rūkyti, vengiant stresų bei aktyvinant gyvenimo būdą.

Daugelį pasitikrinti norinčių asmenų domina keli klausimai, į kuriuos gydytoja D.Stasaitytė atsako suteikdama optimizmo: tyrimai yra nemokami, jie užtrunka apie dvi ar tris valandas, pacientai nejaučia jokio didesnio diskomforto. Dar vienas aktualus dalykas – norint sveikai gyventi, neužteks gydytojo rekomendacijų laikytis mėnesį ar du, tai turi tapti gyvenimo būdu.

Atvykdamas tyrimams pagal šią programą pacientas turi turėti:

šeimos gydytojo siuntimą („Kardiologui pagal programą“),

užpildytos asmens širdies ir kraujagyslių ligų rizikos nustatymo anketos kopiją,

asmens tapatybės dokumentą.

Išankstinė registracija tyrimams ir kardiologo konsultacijai pagal prevencinę programą Respublikinės Klaipėdos ligoninės konsultacinėje poliklinikoje (Klaipėdoje, Herkaus Manto g. 49) jau vykdoma. Registruotis galima darbo dienomis nuo 8.30 iki 15 val. telefonu 8 46 366605.

Duris atvėręs Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centras vos per kelis gyvavimo mėnesius sugebėjo sulaužyti gyvuojančius stereotipus – esą ligoninėje negalima jaustis lyg namuose. Įstaigoje dera ne tik gydytojų profesionalumas, naujausia įranga, erdvios palatos, patogūs apžiūros kabinetai, bet ir trumpos eilės bei jauki atmosfera.

Centras – išskirtinis Lietuvoje

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kundrotas pasakojo, kad nuo šių metų vasario 3 dienos Puodžių g. 9/Bokštų g. 6 pradėjęs veikti naujas Respublikinės Klaipėdos ligoninės padalinys – Dienos chirurgijos centras – jau dabar susilaukė pagyrų bei teigiamų įvertinimų.

Šis centras įkurtas panaudojus Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas. Už beveik 7 milijonus skirtų litų buvo renovuota apie 1 500 kvadratinių metrų patalpų, kuriose moderniai įrengtos trys operacinės, pooperacinė pacientų stebėjimo palata, jaukios palatos, erdvūs gydytojų konsultacijų ir apžiūrų kabinetai. Įsigyta moderni medicinos ir slaugos įranga.
Dienos chirurgijos centre veikia iš pagrindinio ligoninės pastato perkeltas Akių ligų skyrius.

„Džiaugiamės esantys išskirtiniai Lietuvoje. Tokio padalinio, kai dienos chirurgijos paslaugos teikiamos ne bendrame stacionare, bet atskirame modulyje, nėra visoje šalyje“, – akcentavo M.Kundrotas.

Privalumai pacientų patogumui

Pasak jo, toks modelis turi daugybę pranašumų. Pirmiausia – atskiriami pacientų srautai.

„Žmonės, kuriems būtinos nedidelės chirurginės operacijos ir intervencijos, gali daug patogiau ir greičiau gauti reikiamą paslaugą: sumažėja eilės, gerokai trumpesnė tampa pati paciento paguldymo procedūra, hospitalizacijos trukmė, žmogus ligoninėje praleidžia daug mažiau laiko“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, dar vienas neabejotinas pranašumas – pacientams gerokai sumažėja hospitalinių infekcijų rizika.

„Žmogus daug greičiau grįžta į savo įprastą socialinę aplinką. Po atliktų operacijų ligoniai, prabėgus kelioms valandoms, jau gali važiuoti namo“, – pabrėžė M.Kundrotas.

Specialistų tik daugės

Kaip teigė Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas, šiuo metu centre patyręs medikų kolektyvas teikia oftalmologijos dienos chirurgijos paslaugas.

Gegužės pabaigoje čia bus pradėtos atlikti ir ginekologijos bei urologijos srities operacijos.

„Artimiausiu metu planuojame paslaugų spektrą plėsti: prisijungs ortopedijos traumatologijos, bendrosios chirurgijos specialistai, atliksiantys įvairias dienos chirurgijos operacijas“, – kalbėjo M.Kundrotas.

Pasak jo, centre įrengta pooperacinė pacientų stebėjimo palata, aprūpinta visa būtina įranga, kurioje pacientai, esant būtinumui, po operacijos ir anestezijos bus stebimi iki visiško gyvybinių funkcijų atgavimo.

„Operacinėse viskas nauja – operaciniai stalai, baldai, šviestuvai, narkozės aparatai, endoskopinė įranga, instrumentai“, – aiškino direktoriaus pavaduotojas.

Centre taip pat teikiamos gydytojų akušerių-ginekologų, urologų, akių ligų gydytojų ambulatorinės konsultacijos. Žmogui, kamuojamam problemų ar norinčiam pasitikrinti profilaktiškai, tereikia šeimos gydytojo siuntimo.

„Visi specialistai dirba ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės centriniame pastate. Patyrusių gydytojų, kurie konsultuoja Dienos chirurgijos centre, daug, todėl žmonės patys gali pasirinkti norimą mediką“, – teigė M.Kundrotas.

Sąlygos – jaukios ir patogios

Dienos chirurgijos centro vadovė Svaja Kundrotienė teigė, kad didelis medicinos specialistų skaičius žmonėms neleidžia užtrukti eilėse.

„Džiugu, kad savo klientus galime pasitikti aukščiausios kokybės paslaugomis, kurias teikia geriausi gydytojai. Žmones džiugina labai jauki ir šilta įstaigos atmosfera. Darome viską, kad pacientams būtų patogu, o vizitas pas gydytoją taptų maloniu prisiminimu“, – šypsojosi S.Kundrotienė.

Anot jos, Dienos chirurgijos centre įrengti erdvūs laukiamieji, pacientų apžiūros kabinetai yra atskirti nuo erdvės, kurioje konsultuoja gydytojas.

„Apsilankiusiems žmonėms nereikia patirti diskomforto dėl nusirengimo ir pasiruošimo apžiūrai. Klientams sukūrėme visas privatumą saugančias sąlygas“, – patikino pašnekovė.

Stebina modernumu

Vadovė pridūrė, kad gerų atsiliepimų ir žmonių susidomėjimo netrūksta jau dabar – nors Respublikinės Klaipėdos ligoninės padalinys duris atvėrė tik vasario mėnesį.

„Pasitaikė ir tokių žmonių, kurie apsilankę Dienos chirurgijos centre negalėjo patikėti, jos čia – ne privati gydymo įstaiga. Atvykusieji stebisi patalpų naujumu, modernumu, komfortu, įranga, sterilia švara ir jaukia atmosfera“, – teigė S.Kundrotienė.

Pasak pašnekovės, visos gydytojų darbo vietos pacientų ir specialistų patogumui yra kompiuterizuotos ir turi ryšį su ligoninės informacine sistema.

„Operatyviai galime pažiūrėti, kokie tyrimai ir konsultacijos jau buvo atlikti žmogui. Tai sutaupo laiko ir leidžia būti preciziškai tiksliems. Manau, kad informacinių technologijų taikymas – labai svarbus tiek medikams, tiek patiems ligoniams“, – kalbėjo centro vadovė, pridurdama, kad operacinėse yra įdiegta įranga, kuri leis atliekamas chirurgines operacijas stebėti nuotoliniu būdu.

Akių tyrimas – nemokamas

S.Kundrotienė informavo, kad šiuo metu Dienos chirurgijos centre pacientams nemokamai atliekami akių spektrinės optinės koherentinės tomografijos tyrimai, kurių metu nustatomi akių tinklainės pakitimai.

„Tyrimai atliekami moderniu tomografu „SOCT Copernicus“. Daugybei žmonių šis tyrimas yra labai reikalingas ir būtinas – ypač vyresnio amžiaus žmonėms dėl amžinės geltonosios dėmės degeneracijos diagnozavimo“, – teigė Dienos chirurgijos centro vadovė.

Nauja įranga tiriami ir sergantieji katarakta: dirbtinių lęšiukų stiprumo skaičiavimui naudojamas moderniausias optinis biometras, kurio tikslumas yra penkis kartus didesnis nei iki šiol naudoto ultragarsinio matavimo prietaiso.

Anot jos, šiuo metu pacientams, norintiems pasitikrinti, tereikia turėti oftalmologo arba šeimos gydytojo siuntimą.

Dienos chirurgijos centras
Ambulatorinės konsultacinės paslaugos
Puodžių g. 9 / Bokštų g. 6, Klaipėda
Išankstinė registracija tel. (8 46) 490 950

Gydytojai urologai

Alius Jonas Budrevičius

Juozas Algirdas Stonis

Tomas Perkauskas

Gerardas Fabijonavičius

Ruslanas Baltrimavičius

Evaldas Gražys

Viktoras Raševskis

Mindaugas Raščius

Mindaugas Paserpskis

Ginekologai

Svaja Kundrotienė

Zina Daublienė

Rasa Valickienė

Marija Angelė Kastanauskienė

Živilė Petrutienė

Geda Holcman

Rasa Dargienė

Akių ligų gydytojai

Audrius Valatka

Birutė Zubienė

Lina Vitkauskienė

Trečiadienį, ankstų rytą, Klaipėdos policija gavo pranešimą, kad Taikos prospekte, prie bistro, peiliu subadytas žmogus.

Pranešėjai greitosios medicinos pagalbos dispečerei telefonu vis nurodydavo netikslų adresą, todėl medikai ilgai klaidžiojo po Taikos prospektą nieko nerasdami.

Neradę nukentėjusiojo, greitosios pagalbos medikai patys paskambino pranešėjui, kad  patikslintų adresą, tačiau jiems buvo atsakyta, kad incidento dalyviai patys veža sužeistąjį į ligoninę.

Klaipėdos respublikinės ligoninės Priėmimo skyriuje konstatuota, kad atvežtas jaunuolis yra negyvas.

Jauno vyriškio asmenybė kol kas nenustatyta.
Klaipėdos policija dėl nužudymo pradėjo ikiteisminį tyrimą.