Per beveik trejus metus Botanikos sodo teritorijoje buvo įrengti nauji ekologiški takai su apšvietimu, jie pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia, pastatytos trys naujos skirtingo stiliaus pavėsinės, suoliukai poilsiautojams, atsirado šiuolaikiška augalų ženklinimo sistema, interaktyvūs informaciniai stendai bei pastatytas naujas Edukacijų centras su visomis pagalbinėmis patalpomis, mokymų sale.

Čia jau rengiamos edukacijos „Ką pasako medžio kamieno žievė?“, „Prieskonių puokštė“, „Rištiniai smilkalai“ ir „Medžio biografija ir aš“ bei kitos. Jos tinkamos ir vaikams, ir suaugusiems.

„Tai buvo pirma tokio dydžio investicija per 30 KU Botanikos sodo veiklos metų. Džiaugiamės, kad įgyvendinus infrastruktūrinį projektą, pagerėjo sąlygos sodo lankytojams“, – sako KU infrastruktūros ir plėtros prorektorius Benediktas Petrauskas.

Projektas, kuriuo siekta sodo infrastruktūrą pritaikyti aplinkosauginiam švietimui, įgyvendintas nuo 2021-ųjų Europos Sąjungos (ES) ir KU lėšomis. Iš viso tam skirta apie 923 tūkst. eurų.

Kaip informavo universitetas, pagerinta Botanikos sodo infrastruktūra bilieto kainai įtakos neturės, ji asmeniui be nuolaidos siekia 3 eurus.

Klaipėdos universiteto botanikos sode šis renginys vyksta jau septinti metai, tik porą kartų jo nebuvo dėl pandemijos.

Todėl žmonėms tai atrodo lyg naujiena, tad augalais pasidžiaugti į Botanikos sodą susirinko net apie 600 klaipėdiečių.

Botanikos sodo darbuotojos tikino, jog žmonės yra išsiilgę saulės, gamtos, žiedų, įvairiausių garsų, galbūt todėl šiemet į Žavadienį rinkosi itin gausiai.

Renginio metu netrūko ir edukacinių užsiėmimų. Kiekvienas lankytojas turėjo labiausiai patikusį žiedą įsmeigti į drobę, kuri netrukus virto savotišku žiedų kilimu.

Renginys buvo skirtas Žavėjimosi augalais dienai paminėti, tad simboliškai buvo siūloma sugalvoti palinkėjimą gamtai.

Anot sodininkių, lankytojų atsiliepimų po renginio buvo neįtikėtinai daug, kai kurie žavėjosi senvagėje esančiame tvenkinyje nuostabiai "koncertuojančiomis" varlėmis.

Pagal balsavimo rezultatus, gražiausiu žiedu lankytojai išrinko gausiai žydinčią magnoliją.

Šiemet Joninių šventė uostamiestyje vyks Klaipėdos universiteto botanikos sode.

Skelbiama, kad antradienį 18–22 val. Botanikos sodas taps susitikimų, edukacijų, kapelų pasirodymų ir koncertų erdve.

Paslaptingą Joninių šventės dvasią perteiks trys susitikimai su žolininkais ir etnologais. Kaip įprasta per Jonines, bus pinami vainikai, numatoma ir burtų.

Joninių naktį burtai padės išsiaiškinti laukiančių vestuvių laiką dar neištekėjusioms merginoms, įsimylėjėlių poroms.

Laimės šulinio gelmėse bus galima išvysti savo didžiausio ir slapčiausio troškimo išsipildymą, o peršokus per laužą – pagerinti sveikatą ir pasisemti jėgų visiems ateinančių metų darbams.

Joninių šventės Botanikos sode metu numatomi ir muzikiniai pasirodymai. Skelbiama, kad šventinę nuotaiką kurs klaipėdiečių pamilti tradicinės muzikos atlikėjai, šventės metu skambės ir sutartinės – norintieji turės progą pasijusti svarbia muzikos dalimi.

Norintieji patekti į šventę turės įsigyti Botanikos sodo bilietą, jais bus prekiaujama prieš renginį, sodo kasoje.

Šventės lankytojai raginami laikytis sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų bei nedalyvauti renginyje, jeigu jaučiami ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai. 

Į ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventę bus patogu vykti viešuoju transportu.

Viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“ pranešė, kad renginio vakarą nuspręsta ilginti viešojo transporto darbo laiką. Papildomai pridedama po keturis 14-ojo ir 9-ojo reisus. M8 maršruto transporto priemonės kursuos penktadienio tvarkaraščiu.

Pastebima, kad šventėje galės dalyvauti ir priemiesčio gyventojai, nes vakare ilginamas ir 7-ojo maršruto darbas.

Karantinas užveria pajūrio gyventojams kelius į įprastas poilsio ir pramogų vietas. Šiuo metu lankytojai nelaukiami ir Ventės rago ornitologinėje stotyje, kur anksčiau muziejus veikė be išeiginių.

Lankytojai dabar nepageidaujami ir Klaipėdos universiteto Botanikos sode.

Nors įvaža į automobilių aikštelę užtverta, darbo dienomis čia vis tiek apsilanko apie 200 žmonių, o per išeigines norinčiųjų pasigrožėti skaičius išauga iki 700 ir daugiau.

Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys ragina mėgautis gamtos grožiu, bet rinktis atokesnes vietas, kur mažiau žmonių.

Ornitologai pluša ir skaičiuoja praskrendančius paukščius, o įkliuvusius į tinklus žieduoja. Vien per kovą sužieduota apie 9 tūkst. 53 rūšių sparnuočių, tiek stoties darbuotojams pirmąjį pavasario mėnesį dar nėra tekę "apdoroti". Didžioji jų dalis – alksninukai.

Pastebėta, kad migruojantys paukščiai šiemet anksčiau pasirodė mūsų padangėse ir greičiau pakilo tolesnei kelionei į šiaurę.

"Šiuo metu Ventės rage laikosi apie 40 tūkst. žąsų, tūkstančiai ančių, pasirodė tilvikai. Kitais metais, kai turėdavome tikrus pavasarius, gulbės giesmininkės pas mus atskrisdavo kovo mėnesį. Šiemet jos pas mus pasirodė vasarį ir jau išskrido. Žąsų skridimo pikas paprastai būdavo apie balandžio 10 d., o šiemet jos jau mus paliko, šįkart buvo perpus mažiau nei anksčiau. Augalai mus verčia manyti, kad jau yra kokia balandžio 15 d.", – tikino V.Jusys.

Netrukus laukiama parskrendančių vabzdžialesių paukščių, pečialindų, devynbalsių. Balandžio pabaigoje paprastai parskrenda nendrynų paukščiai.

Miškiniai česnakai, didysis vitaminų šaltinis, jau suvešėjo ir išaugino plaštakos dydžio lapus, anksčiau nei įprasta pražydo pavasariniai švitriešiai, jau žaliuoja ir ievų lapai.

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė pasakojo apie augalų išmintį. Pasirodo, vietinių veislių augalai dar neskuba skleistis, jie tarsi lūkuriuoja.

Tuo pat metu atvežtiniai augalai – rododendrai, magnolijos – suskubo pražysti.

Geltonais žiedais jau apsipylė forsitijos. Lietuviškos vyšnios dar tik krauna žiedus, o japoniškosios sakuros jau žydi.

Šią savaitę bus šalta, grįš žiemiški orai, pernelyg anksti prasiskleidę žiedai neišgyvens, tik lapai gali pakelti ir nedidelį minusą.

Atsiras jutiminis takas

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai jau netrukus galės lankytis vienintelėje pasaulyje tokio pobūdžio erdvėje – sveikatingumo soduose.

Šiuo metu Botanikos sode naujai įrengiama garsų, kvapų ir vaizdų (spalvų) rekreacinė erdvė: valgomųjų uogų zona (šilauogės, sausmedžiai, bruknės, spanguolės, šilkmedis); labirintas su jutiminiu taku; vienmečiai prieskoniniai; nuodingieji augalai; dažantys augalai; tradicinės liaudiškos vaistažolės; augalai pagal medicininę vertę; aromatiniai augalai ir kiti.

Projektas įgyvendinamas pagal buvusios Klaipėdos universiteto studentės V.Gričenaitės baigiamąjį darbą, kuris sulaukė pasisekimo nacionaliniu mastu.

Prisidedant universiteto studentų ir dėstytojų komandai, V.Gričenaitės projektas laimėjo antrąją vietą žurnalo "Structum" konkurse "Išmanusis miestas".

Pagrindinė jo idėja – kraštovaizdžio psichoemocinis, terapinis gydymas per kvapus, garsus ir spalvas, kurie skatina kūrybinę bei stimuliuoja protinę veiklą, kelia nuotaiką, ramina.

Nuo pavasario iki vėlyvo rudens

Kaip pasakojo Klaipėdos universiteto lektorė ir projekto vadovė Jevgenija Rutė, absolventės projektas išskirtinis tuo, kad yra vienintelis pasaulyje – tokio pat niekur nerasi.

"Pasaulyje yra daug įvairių Botanikos sodų, kuriuose esti arba garsų, arba kvapų, arba spalvų ir formų zona, arba tik fitoterapija. Bet tai, kad visos šios zonos būtų sujungtos į vieną visumą, kaip mes pavadinome, gyvybės medį, tokio sodo nėra. Be to, jis daro teigiamą poveikį žmogui – ne tik sergančiam, bet ir sveikam", – aiškino J.Rutė.

Pasaulyje yra daug įvairių Botanikos sodų, kuriuose esti arba garsų, arba kvapų, arba spalvų ir formų zona, arba tik fitoterapija

Idėjos autorės V.Gričenaitės žodžiais, gydantys sodai veiks visą sezoną – nuo pavasario iki pat vėlyvo rudens.

Anot Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorės Astos Klimienės, šį pavasarį pradėtas darbas dar toli gražu nebaigtas, augalai ir toliau bus sodinami, o kiek vėliau atsiras informacinių stendų, etikečių.

Kitą rugpjūtį įvyks ir fitoterapinio tako atidarymas.

"Manau, per dvejus ar trejus metus mes pasieksime maksimalų rezultatą ir turėsime beveik įgyvendintą koncepciją", – teigė A.Klimienė.

Sudomino ir Anykščius

Klaipėdos universiteto mokslininkų sukurtą koncepciją jau nusižiūrėjo Anykščių rajono savivaldybė.

Gali būti, kad netolimoje ateityje ji bus įgyvendinta ir ten.

Klaipėdos universiteto profesorius, baigiamojo darbo vadovas Petras Grecevičius atkreipė dėmesį, kad kituose Europos botanikos soduose, be edukacinės ir rekreacinės funkcijų, yra papildoma galimybė lankytojams susipažinti su kai kurių šalių kultūrų fragmentais.

Tikimasi, kad tokia funkcija atsiras ir Klaipėdoje.

"Projektuodami šį Botanikos sodą, numatėme zoną japoniškam sodui. Viena universiteto diplomantė yra parengusi japonų sodo projektėlį. Mes norėtume įgyvendinti unikalų dalyką ir lankytojus supažindinti ne tik su japonų ar kinų, bet su visais Rytų kultūros sodais. Tai būtų savotiška mokykla", – kalbėjo profesorius.

Šiemet uostamiesčio Botanikos sodą aplankė per 25 tūkst. žmonių, dalis jų – užsienio turistai.

Suaugusiajam bilietas kainuoja du eurus, moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliesiems – 0,80 euro. Vaikai iki 6 metų ir Klaipėdos universiteto studentai į sodą įleidžiami nemokamai.

Į renginį buvo kviesti visi norintys. Bilietas į botanikos sodą nekainavo.

Atėjusių pasigrožėti bundančia gamta, išpuoselėta aplinka, augalais buvo daug. Susirinkusieji džiaugėsi saule ir šiluma, galimybe pabūti gryname ore.

Botanikos sode apsilankę klaipėdiečiai galėjo sužinoti ir sau naudingos informacijos.

Savo patirtimi dalijosi bitininkas, apie žolelių gydomąsias savybes pasakojo žolininkai. Kaip būti sveikam, patarimus dalijo sveikuoliai ir medikai.

Botanikos sodo svečiai buvo kviečiami ir paragauti gydomųjų arbatų, pasivaišinti sveikuoliškais užkandžiais. Norintys galėjo dalyvauti ir mankštoje. Popietę papuošė ir jaukus koncertas.

Klaipėdos universiteto Botanikos sodas pirmą kartą pakvietė į šeimos, draugų bendruomenės iškylą Motinos žemės dienai paminėti. Gali būti, kad šis renginys taps pavasario tradicija.

Reikia tarybos palaiminimo

Prašymą pripažinti Botanikos sodą lankytinu miesto objektu savivaldybei pateikė Klaipėdos universiteto kancleris Evaldas Lukauskas.

Miesto tarybai pritarus tokiam siūlymui, būtų galima įrengti informacinį kelio ženklą su nuoroda į Botanikos sodą.

"Norint Botanikos sodą pripažinti lankytinu objektu, reikia gauti miesto tarybos pritarimą, nes sodas nėra priskirtas UNESCO pasaulio paveldo vietovei, nėra valstybės saugomas objektas", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Viktorija Jakubauskytė-Andriulienė.

Atkreipiamas dėmesys, kad savivaldybė ir universitetas yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį.

Pabrėžiama, kad Klaipėdos savivaldybė su kitomis regiono savivaldybėmis dalyvauja projekte "Pažink Vakarų krantą". Pastarajame Botanikos sodas yra įtrauktas į Kultūros ir gamtos paveldo objektų sąrašą.

Sulaukė 20 tūkst. lankytojų

Teigiama, kad Botanikos sodas yra svarbus reprezentacinis ir rekreacinis objektas ne tik studentams, bet miestiečiams bei svečiams. Būtent pastarieji ir sudaro 90 proc. čia užsukančiųjų.

Per pastaruosius trejus metus Botanikos sodo lankytojų skaičius išaugo du kartus. Praėjusiais metais čia lankėsi 20 tūkst. žmonių.

Tvirtinama, kad sode per metus gali apsilankyti ir penkiskart daugiau lankytojų. Čia planuojama organizuoti nemokamus tarptautinius renginius, šventes.

Akcentuojama, kad informacinių nuorodų nebuvimas riboja Botanikos sodo žinomumą. Kelio ženklai palengvintų objekto pasiekiamumą ir skleistų žinią apie jo egzistavimą, o tai padidintų lankytojų skaičių. Skaičiuojama, kad įrengti nuorodas savivaldybei atsieitų 300 eurų.

Katino ir peliuko neužtenka

Kai kurie miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto, kurio posėdžio metu buvo svarstomas šis klausimas, nariai abejojo, ar reikia Botanikos sodą pripažinti miesto lankytinu objektu.

"Tame parkelyje apsilankę turistai gali nusivilti. Ten tik vienas kitas gražesnis augaliukas. Nematau, kuo ta vieta turėtų traukti turistus. Gal Klaipėdoje yra gražesnių vietų, kur reikėtų nuorodų", – svarstė komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila.

Politikas tvirtino, kad yra daug keliavęs: "Važiuoji, pamatai nuorodą, pasuki ir tikiesi kažko ypatingo. Turi būti kažkoks "cinkelis". Žiūriu turisto akimis. Žmonės gali nusivilti ir manyti, kad neturime, ko parodyti."

A.Vaišvilai prieštaravo tarybos narė Lilija Petraitienė: "Tie, kurie lankėsi Botanikos sode, nenusivylė. Nusifotografavau tarp žydinčių aguonų, dar dabar turiu tą nuotrauką."

Tarybos narė pabrėžė, kad žmonių Botanikos sode visada daug.

"Žinoma, čia neatvažiuos airių, bet vyksta mokinukų ekskursijos. Šis sodas svarbus botanikos požiūriu. O turistams negalima rodyti tik katino ir peliuko skulptūrų", – pabrėžė politikė.

"Ką turime, tą rodome", – reziumavo tarybos narys Vladimiras Vlasovas.

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo teritorijos plotas siekia apie 9,3 hektaro. Jame eksponuojama apie 3,5 tūkst. taksonų augalų. Introdukuotos augalijos kompozicijai vientisumo ir brandumo suteikia natūrali augmenija – teritorijoje natūraliai auga daugiau nei 250 rūšių augalai.

Iš miško atklydęs gyvūnas kausto praeivių dėmesį. Netikėtą reginį išvydęs klaipėdietis sakė, kad tyliai tarp žolių lindėjusi stirna pasibaidė vos tik jis pabandė prie jos prisiartinti.

Kaip paaiškėjo, žvėrelis nesunkiai peršoka Botanikos sodo tvorą ir neskuba pasišalinti. Tokių miško svečių pasitaiko ir daugiau.

"Žinome apie tą stirnutę. Jos šoka per tvorą, kuri kai kuriose vietose yra pusantro metro aukščio. Kai įsibėgėja, stirnutėms tai padaryti – vieni niekai. O išlenda atradusios kokią nors skylę. Ta viena yra nuolatinė lankytoja mūsų sode. Dienos metu miega žolėse, o kai nurimsta, išlenda iš krūmų, vaikštinėja. Pas mus apsilanko ir briedžių, dabar dar turime zuikį", – pasakojo Botanikos sodo vadovė Ona Rūta Žadeikienė.

Pašnekovės žodžiais, žvėrelis sodui pridaro nemažai nuostolių – nuėda augalų žiedus. "Jai, matyt, patinka saldūs pumpurai, juk galėtų sau rupšnoti žolę, bet ne, ji kažkodėl mėgsta rožes", – šypsojosi vadovė.

Keturkojai lankytojai Botanikos sodo neaplenkia jau daug metų. Tiesa, pastačius tvorą, jų sumažėjo.

"Anksčiau lakstydavo net po šešias ar septynias stirnas ir jauniklių atsivesdavo. Išėjusios iš miško, savo nuolatinių namų, mikliai perplaukdavo upę ir atbėgdavo pas mus", – prisiminė O.R.Žadeikienė.

Esą Tauralaukio gyvenamajame rajone prasidėjus statybų bumui kai kurios stirnos liko be vietos.

"Dabar vargšės yra suspaustos, juk aplinkui – vien statybos, tik kelios bailiukės čia pasiliko. Žmonių neprisileidžia, jei juos pamato ar išgirsta šūksnius, iškart neria į krūmus", – sakė pašnekovė.

Sodo direktorės postą palieka ilgametė jo vadovė Ona Rūta Žadeikienė. Moteris pasirinko užtarnautą poilsį. Vietoj jos šias pareigas eis mokslininkas iš Šiaulių.

"Teisybė, palieku Botanikos sodą, išeinu į užtarnautą poilsį. Man šiemet sukanka 70 metų, nutariau, kad reikia užleisti vietą jaunesniems. Jei būčiau dar bent 10 metų jaunesnė, būčiau daug ką nuveikusi, bet dabar noriu pailsėti ir pabūti ponia, nors man daugelis sakė, kad mano darbas ir yra poilsis, nes mes rojuje dirbame, bet sveikatos tiek nebėra", – sakė O.R.Žadeikienė, Botanikos sodui vadovaujanti 17 metų.

Ilgametė direktorė savo postą ketina palikti šių metų rugsėjo 1-ąją. Nepatvirtintais duomenimis, Botanikos sodui veikiausiai vadovaus botanikas iš Šiaulių, kuriam teks tęsti pradėtus darbus.

"Sodas prasidėjo nuo šiukšlyno. Toje vietoje, kur dabar yra gėlynai, buvo atmatos, mėšlas, šiukšlės. Tokią vietą būsimam Botanikos sodui gavo Klaipėdos universitetas. Tik labai gerai, kad tas šiukšlynas buvo itin gražioje vietoje – Danės upės vingyje. Pradėjome nuo nulio, o šiandien turime 40 tūkst. augalų. Užsiauginome keturias kolekcijas – spygliuočių, lapuočių, žolinių ir vaistinių-prieskoninių. Ši, beje, viena didžiausių Lietuvoje", – vardijo O.R.Žadeikienė.

Botanikos sodą pernai aplankė apie 20 tūkst. lankytojų – įvairios ekskursijos, pavieniai žmonės, net jaunavedžiai pamėgo šį gražų gamtos kampelį savo tuoktuvėms. Šiam sodui – tik 20 metų, tačiau esą jis gali lygintis ir su tais, kurie Lietuvoje gyvuoja ir po kelis šimtus metų.

"Širdyje yra virpuliukas, kad tenka palikti savo kūrinį, bet išeinu pakelta galva, prisidėjau prie šio grožio sukūrimo. Tikiuosi, kad sodas klestės dar ilgai", – vylėsi O.R.Žadeikienė.

Vyraujantys šilti orai miestiečiams leidžia džiaugtis įvairiaspalviais našlaičių žiedais, nors jau įsibėgėjo gruodis. Pavasarį primena ir ryškiai žalia žolė.

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė Ona Rūta Žadeikienė pasakojo, jog visiškai normalu, kad, vyraujant tokiai oro temperatūrai, žmones džiugina našlaičių žiedai. Šios gėlės nėra lepios, jos atsparios šalčiams.

"Našlaitės išliks gražios, kol termometro stulpelis nukris iki 5 laipsnių šalčio. Šios gėlės ir sodinamos rudenį, nes yra atsparios šalčiams", – tvirtino direktorė.

Pasak O.R.Žadeikienės, gana šilti orai kaip nors neįprastai nepaveikė augalų. Klaipėdos universiteto Botanikos sode kažkokių neįprastų žydėjimų nebuvo.

"Tik lauke pievos žaliuoja. Gražu kaip pavasarį. Po rudens galime džiaugtis pavasario žaluma. Kadangi šalnų dar nebuvo, nuo gyvatvorių net uogytės nenukrito. Raudonuoja. Žiema labai pavasariška, tačiau augalai jos su pavasariu nesupainiojo", – pasakojo direktorė.

Nors žmones gal ir žavi šilti orai žiemai, tai gali sukelti rūpesčių.

"Praėjusi žiema buvo šilta, ši – taip pat. Šiltuoju metų laiku gali kilti problemų dėl kenkėjų, augalų ligų. Turi būti 20–30 centimetrų įšalas, kad šie iššaltų. Dabar dvi žiemos buvo šiltos. Kenkėjai ir ligos gali labai išplisti. Jau pernai sodininkai skundėsi dėl kai kurių kenkėjų padaugėjimo", – pasakojo O.R.Žadeikienė.

Direktorė prisiminė, jog prieš 30 metų žiemos būdavo tikrai šaltos ir sniegingos. Nėra ko lyginti su dabartinėmis.

"Gal pavasarėjant labiau nagus parodys. Pašals, bus atlydys, vėl pašals. Prieš 30 metų, prisimenu, prieš Kalėdas sniego būdavo apie du metrus prikritę. Angelus darydavome ant sniego, o dabar viskas plika", – prisiminė vadovė.