Stendus kartais tenka keisti
Daugiausia iššūkių savivaldybės kalbos tvarkytojai kelia viešieji užrašai.
Asta Chrustaliova sakė, kad, pavyzdžiui, reklamos, tikrinamos prevenciškai, tad stenduose klaipėdiečiai skaito jau be klaidų.
„Reklamos yra patikrinamos iš anksto. Jei randame klaidų, pranešame, ir reklamą pakabina jau taisyklingą“, – aiškino A.Chrustaliova.
Jai tenka taisyti rašybos ir skyrybos klaidas. Tačiau dažniausiai pastabų sulaukia anglų kalbą vartojantys tekstų autoriai.
„Pavyzdžiui, pateikia iškabą vien angliškai. Pavadinimai turi būti valstybine kalba, o anglų kalba gali būti naudojama tik, jei tai yra prekės ženklas – „Omnitel“, „Maxima“, „Coca-Cola“ ir panašiai“, – teigė A.Chrustaliova.
Jos pastebėjimu, anglų kalba akivaizdžiai braunasi į viešąją kalbą.
Viešosios kalbos tvarkytoja sulaukdavo vyresnių klaipėdiečių skundų dėl naujadarų. Tačiau nauji žodžiai nėra kalbos pažeidimas.
„Norėtųsi paskatinti klaipėdiečius, kad galvotų lietuviškus pavadinimus. Ir pirma pagalvotų apie informaciją lietuviškai, o jau tada kitomis kalbomis,“ – ragino A.Chrustaliova.
Išrašė sąskaitą rusiškai
Tuo pat metu rusų kalbos įtakos uostamiestyje nejaučiama.
„Yra buvę, kad įmonė klientui išrašė sąskaitą rusų kalba. Ėjau pasidomėti, ar darbuotojas turi kalbos pažymėjimą. Bet viskas buvo gerai. Nežinau, kodėl sąskaitą išrašė ne lietuviškai“, – prisiminė A.Chrustaliova.
„Valstybinę kalbą svarbiausia mokėti, jei aptarnauji klientus. Dirbantys policijoje, parduotuvėje privalo turėti kalbos mokėjimo pažymėjimus. O šeimoje, aišku, galima kalbėti, kaip nori“, – paaiškino A.Chrustaliova.
Savivaldybės kalbos tvarkytojai tenka perversti vietinę spaudą, išklausyti radijo laidų ir pažiūrėti televiziją. Pastebėtų klaidų sąrašą ji siunčia autoriams.
„Nors galiu pagirti Klaipėdos žiniasklaidą. Nei laikraščiuose, nei radijo stotyse, nei televizijoje nėra daug klaidų. Matosi, kad žurnalistai stengiasi“, – atkreipė dėmesį A.Chrustaliova.
Žinoma, tiesioginėje kalboje klaidų išvengti sudėtinga. Tačiau žiniose ir iš anksto paruoštuose tekstuose jos retos.
„Kalbos požiūriu net negalėčiau lyginti klaipėdiečių žurnalistų su kitais, ypač didiesiems portalams rašančiais. Klaipėdiečių kalba gerokai taisyklingesnė“, – pridūrė A.Chrustaliova.
Sulaukia ir skundų
Uostamiesčio verslininkai dėl savivaldybės darbuotojos pastabų apie kalbą nepyksta.
„Nors kartais galbūt mintyse ir pagalvoja, kad norėtų kabinti pavadinimus, kokių patys nori“, – juokėsi A.Chrustaliova.
Tačiau didesnių kalbinių konfliktų su verslu, pavyzdžiui, kokių būna Vilniuje, Klaipėdoje kol kas pavyksta išvengti.
„Vilniuje moteriškės buvo sugalvojusios pavadinimą „Špaklius“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija labai pyko, buvo parašiusi joms raštą, kad tai yra svetimybė ir tokio žodžio negalima vartoti. Įsiplieskė viešas ginčas“, – prisiminė kolegų problemas A.Chrustaliova.
Viešosios kalbos tvarkytoja sulaukdavo vyresnių klaipėdiečių skundų ir dėl naujadarų. Tačiau nauji žodžiai nėra kalbos pažeidimas.
„Neverta taip jau jautriai reaguoti. Kalba gyva ir kinta. Žmonėms patinkantys naujadarai prigis, o kurie nepatinka, patys nunyks“, – svarstė A.Chrustaliova.
Nors kalba keičiasi, ją reguliuojantis įstatymas jau porą dešimtmečių išlieka toks pat.
„Jis buvo tik laikinas, bet tapo nuolatinis. Priimtas, kai dar nebuvo interneto. Labai daug kas pasikeitė. Jis nebeatitinka realybės“, – atsiduso A.Chrustaliova.
