Karinės jūrų pajėgos šukavo Plauru kaimo Tulčės apskrityje apylinkes, remdamosi vietos valdžios institucijų informacija apie galimas drono nuolaužas.

Toje teritorijoje šią savaitę jau buvo rasta drono nuolaužų – maždaug už kelių kilometrų nuo šeštadienio radinio.

„Paieškos metu buvo aptikta drono, panašaus į naudojamųjų Rusijos kariuomenės, nuolaužų“, – rašoma gynybos ministerijos pranešime, kuriame nurodoma, kad rastos nuolaužos bus paimtos analizei.

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) pranešė, kad telefonu kalbėjosi su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu ir aptarė naujų rastų nuolaužų klausimą.

„Griežtai smerkiu šį mūsų suverenios oro erdvės pažeidimą, kuris kelia grėsmę Rumunijos piliečiams šioje teritorijoje“, – parašė K. Iohannisas socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“).

Rumunijos kariuomenė tęs paieškos operacijas, pridūrė gynybos ministerija.

J. Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad nėra jokių ženklų, jog Rusija būtų surengusi tyčinį išpuolį prieš aljanso narę Rumuniją.

Prieš tai, kai trečiadienį buvo rastos pirmos nuolaužos, Rumunija buvo paneigusi Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Oleho Nikolenkos pirmadienį išsakytus teiginius, kad sekmadienio vakarą Rusijos paleisti dronai „Shahed“ nukrito ir sprogo Rumunijos teritorijoje.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, NATO daugiausia dėmesio skiria tam, kad karas neprasiveržtų į aljanso teritoriją.

„Manau, kad tai yra įmanoma, manau, kad turime pakankamai laiko išspręsti visas problemas. Tiesa, kad kai kuriems mūsų draugams iškilo klausimų, tačiau esame pasirengę bendradarbiauti, pasirengę rasti sprendimus ir toliau dirbti, kad būtų balsuojama gruodžio 8 dieną“, – žurnalistams sakė jis.

Pasak jo, klausimai nėra nauji, tačiau „kai kurias partnerystes reikia sutvirtinti, aptarti kai kuriuos klausimus platesniuose formatuose“.

Pirmininkaujant Čekijai, gruodžio 8 dieną Teisingumo ir vidaus reikalų taryba balsuos dėl visateisio Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos dalyvavimo erdvėje be vidaus sienų kontrolės.

Esame pasirengę bendradarbiauti, pasirengę rasti sprendimus ir toliau dirbti, kad būtų balsuojama gruodžio 8 dieną.

Norint palankaus sprendimo, reikia vienbalsiškumo, tačiau tokiam žingsniui dar priešinasi Nyderlandai ir kai kurios kitos Bendrijos narės. Anot jų, korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo paplitimas Bulgarijoje ir Rumunijoje kelia rizikų likusiai Europai.

Europos Komisija praėjusią savaitę paragino Europos Sąjungos Tarybą nedelsiant priimti reikiamus sprendimus, kad Bulgarija, Rumunija ir Kroatija galėtų visapusiškai dalyvauti Šengeno erdvėje.

2011 metais Bulgarija ir Rumunija sėkmingai baigė Šengeno vertinimo procesą. Taryba pripažino vertinimo proceso pabaigą dviejose atskirose Tarybos išvadose, tačiau daugiau kaip 11 metų nebuvo priimtas joks Tarybos sprendimas dėl vidaus sienų panaikinimo.

Kad Kroatija įvykdė prisijungimo prie Šengeno zonos be vidaus sienų kontrolės sąlygas, Taryba patvirtino 2021 metų gruodį.

Nors šioms Balkanų šalims iš dalies jau taikomos Šengeno taisyklės, vidaus sienų kontrolė su jomis nepanaikinta, todėl jos negali naudotis visais privalumais, kuriuos suteikia buvimas Šengeno erdvės dalimi.

Komisijos teigimu, Bulgarija yra įdiegusi tvirtą sienų valdymą, leidžiantį veiksmingą pasienio stebėjimą ir sistemingus patikrinimus. Be to, ji įrodė, kad turi būtinas struktūras, užtikrinančias pagarbą pagrindinėms teisėms ir garantuojančias galimybę gauti tarptautinę apsaugą laikantis negrąžinimo principo.

Tuo metu Rumunijoje kova su neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis yra du prioritetai, kuriuos šalis aktyviai įgyvendina, Šengeno informacinė sistema yra gerai įdiegta.

Šengeno erdvė yra didžiausia laisvo keliavimo zona pasaulyje, kurioje šiuo metu dalyvauja 22 ES šalys, tarp jų Lietuva, ir keturios asocijuotosios ne ES šalys.

Anot jo, siekiant rimtesnio spaudimo invaziją Ukrainoje tęsiančiai Rusijai, ES turi „koreguoti kursą“.

„Paradoksaliai sankcijų politika turi ne mažesnės įtakos mūsų ekonomikoms, tuo metu Rusijos ekonomikai pasekmės, sakyčiau, tokios prieštaringos. Su prezidentu kalbėjome, kad „Gazpromo“ finansiniai rezultatai toli gražu nėra blogi, nes nepaisant to, kad jie pardavė gerokai mažiau dujų, jie sugebėjo uždirbti iš smarkaus dujų kainų kilimo“, – ketvirtadienį Vilniuje sakė G. Nausėda per bendrą spaudos konferenciją su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu.

„Reiškia, mums reikia, ir mes tą raginame daryti Europos Komisiją, įvertinti mūsų sankcijų politikos poveikį, įvertinti tuos tarpinius rezultatus ir koreguoti kursą“, – tvirtino Lietuvos vadovas.

Paradoksaliai sankcijų politika turi ne mažesnės įtakos mūsų ekonomikoms, tuo metu Rusijos ekonomikai pasekmės, sakyčiau, tokios prieštaringos.

Anot jo, Lietuva visada buvo „drąsiausių sankcijų pusėje“. Todėl prezidentas sakė ir dabar raginantis ES kuo greičiau patvirtinti devintąjį sankcijų paketą, kad jos apimtų kuo platesnes sritis, asmenis.

„Tai tikrai turi būti esminis žingsnis į priekį įtraukiant karinę industriją, įtraukiant į deswiftinimą likusius Rusijos bankus, įtraukiant „Rosatom“, kuris tiesiogiai dalyvauja šioje branduolinėje agresijoje prieš Ukrainą. Nekalbant jau apie Konstitucinio Teismo teisėjus ir visus kitus, kurie prisideda prie šio nusikalstamo režimo veiksmų Ukrainoje“, – teigė G. Nausėda.

„Labai tikiuosi, kad mes sugebėsime tą žingsnį žengti ir rasime sutarimą tarp Europos Sąjungos valstybių“, – kalbėjo jis.

K. Iohannisas teigė pritariantis pozicijai, jog Rusijos atžvilgiu būtina imtis „griežtesnių priemonių“.

„Kalbant apie sankcijas (...), aptarėme šį klausimą per mūsų susitikimą. Būtina imtis griežtesnių priemonių iš mūsų pusės. Darbai vykdomi, progresas yra kalbant apie šį klausimą, tačiau nesame tokioje pozicijoje, kad galėtumėme atskleisti sankcijų turinį. Vos tik informacija bus aiškesnė, aš manau, galėtumėme atskleisti sankcijų turinį“, – sakė Rumunijos prezidentas.

Vladimirui Putinui vasario mėnesį įsakius savo kariuomenei pulti Ukrainą, ES įvedė jau aštuonis beprecedenčių sankcijų paketus, nukreiptus prieš Rusijos naftos eksportą ir aukščiausio rango pareigūnus.

Europos diplomatai sako, kad šiuo metu rengiamas naujas sankcijų paketas, Maskvai po pralaimėjimų mūšio lauke pradėjus įnirtingai raketomis ir dronais atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

„Noriu padėkoti Rumunijai už ilgametį indėlį į Baltijos šalių saugumą. Rumunijos pajėgos nuo 2007-ųjų metų dalyvauja į NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Su prezidentu sutarėme, kad Rumunijos pilotai vėl grįš į Zoknius 2023 metais“,  – per bendrą spaudos konferencija su Klausu Iohannisu sakė G. Nausėda.

Šiuos planus patvirtinęs Rumunijos vadovas sakė, kad kitą savaitę Bukarešte taip pat rengiamas NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas, skirtas aptarti Lietuvai ir Aljanso rytams aktualių Madrido viršūnių susitikimo sprendimų įgyvendinimą bei pasiruošimą kitų metų NATO susitikimui Vilniuje.

Ragina stiprinti sankcijas Rusijai

Prezidentas teigė, kad aptartas ir naujų sankcijų Rusijai bei Baltarusijai klausimas.

„Pasiūliau užbaigti rengti devintąjį sankcijų paketą, plėsti sankcionuojamųjų režimo pareigūnų sąrašą, įtraukti likusius bankus, „Rosatom“ ir kitas Rusijos įmones. Taip pat svarbu plėsti sankcijas ir Baltarusijai, kuri su Rusija dalyvauja šiame kare“, – kalbėjo G. Nausėda.

Su prezidentu sutarėme, kad Rumunijos pilotai vėl grįš į Zoknius 2023 metais.

G. Nausėda sakė „labai teigiamai“ vertinantis dabartiniame geopolitiniame kontekste suaktyvėjusį Lietuvos ir Rumunijos bendradarbiavimą.

„Jau devynis mėnesius besitęsiantis Rusijos karas Ukrainoje rodo, kad jei Putino nesustabdysime Ukrainoje, nė viena šalis Europoje nebus iki galo saugi. Turime dar labiau susitelkti stiprinti savo gynybinius pajėgumus, taip pat – didinti paramą Ukrainai, taikyti kur kas griežtesnes sankcijas Rusijai. Tai yra tas vienintelis kelias, kuris veda link Ukrainos pergalės, o kartu – ir prie šio beprasmio karo pabaigos“, – kalbėjo G. Nausėda.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

Prezidentas teigė, kad Lietuva ir Rumunija turi dirbti kartu, kad rytinis NATO flangas „būtų sustiprintas iš visų pozicijų – oro, žemės, jūros“.

Jau devynis mėnesius besitęsiantis Rusijos karas Ukrainoje rodo, kad jei Putino nesustabdysime Ukrainoje, nė viena šalis Europoje nebus iki galo saugi.

Kitų metų liepą Vilniuje įvyksiantis NATO viršūnių susitikimas, anot G. Nausėdos, yra „proga pasitvirtinti dar stipresnius gynybos planus mūsų regionui“.

„Turime dėti visas pastangas, kad tai netaptų tik deklaracija, kad tai būtų įgyvendinta“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.

Dėmesys Moldovai

Savo ruožtu K. Iohannisas sakė, kad su G. Nausėda aptardamas Europos saugumo ir regioninę darbotvarkę su G. Nausėda rado „daug bendrų sąlyčio taškų“ dėl Europos ir regioninio saugumo, siekio sumažinti Europos ir regiono energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

„Taip pat pabrėžėme, kad reikia skirti labai daug dėmesio Moldovos energetinio saugumo užtikrinimui, nes Moldova buvo labai smarkiai paliesta dabartinio karo. Abi šalys palaiko politiką plėsti Europos Sąjungą, kalbant apie Vakarų Balkanus, Moldovą, Ukrainą ir Sakartvelą“, – sakė K. Iohannisas.

„Valstybės narės turi palaikyti šių valstybių siekį įstoti į sąjungą, o šios valstybės, savo ruožtu, turi parodyti politinę ir institucinę valią, nes jų sėkmė priklausys nuo konkrečių pasiekimų kalbant apie vykdomas reformas“, – kalbėjo Rumunijos vadovas.

G. Nausėda pabrėžė, kad Moldova bene labiausiai iš Europos valstybių patiria karo Ukrainoje padarinius, „kenčia nuo Rusijos energetinio šantažo“, tad jai kritiškai svarbi tiek Europos, tiek dvišalė parama.

„Lietuva tvirtai palaiko Moldovos eurointegracinius siekius. Esame pasirengę dirbti kartu, kad padėtumėme Moldovai nueiti šį kelią“, – kalbėjo Lietuvos vadovas. 

Lietuvos vadovas Rumunijoje su darbo vizitu lankėsi šių metų gegužės mėnesį.

Lietuvos ir Rumunijos vadovai aptars saugumo situaciją regione, atgrasymo ir gynybos pajėgumų didinimą NATO rytiniame flange, paramą Ukrainai, pirmadienį pranešė Prezidentūra.

Svečias taip pat dalyvaus tarptautiniame simpoziume „Europos idėja“.

Lietuvos vadovas Rumunijoje su darbo vizitu lankėsi šių metų gegužės mėnesį.

„Visiškai akivaizdu, kad Ukrainai tai yra be galo svarbus politinis, moralinis, psichologinis signalas, kuris sustiprintų jų kovinę dvasią“, – penktadienį Rumunijoje sakė šalies vadovas.

„Tikrai nemanau, kad tai yra misija neįmanoma“,– pridūrė jis.

Jis taip pat pabrėžė, kad iki tapimo Bendrijos nare Ukrainai dar reiks nueiti ilgą kelią, „kol bus pasiektos visos būtinos sąlygos“.

Prezidentas teigė, kad ir toliau ketina daryti viską dėl didesnės Ukrainos europinės integracijos.

G. Nausėda tai sakė po susitikimo su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu (Klausu Johanisu).

Pasak prezidento, Rumunija pasiruošusi sustiprinti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse kitąmet, taip pat ji palaiko griežtesnes sankcijas Rusijai.

F. Citu kabinetui buvo pritarta 260 deputatų balsais prieš 186.

„Mano vyriausybė turės du didelius uždavinius: įveikti sveikatos krizę ir vėl užkelti ant bėgių ekonomiką“, – kreipdamasis į abejų parlamento rūmų narius sakė 48 metų F. Citu.

Rumunijos, kuri yra viena neturtingiausių Europos Sąjungos narių, ekonomikai COVID-19 pandemija sudavė skaudų smūgį.

Sekmadienį šalyje, kaip ir visoje Bendrijoje, pradedama skiepijimo nuo koronaviruso programa.

Ankstesnėje vyriausybėje F. Citu dirbo finansų ministru. Jis yra baigęs ekonomikos studijas Ajovos universitete Jungtinėse Valstijose.

Prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) antradienį pavedė jam formuoti vyriausybę, kai trys centro dešiniosios partijos per anksčiau šį mėnesį vykusius rinkimus visos kartu užsitikrino daugumą parlamente ir suformavo koaliciją.

Dvidešimt ministrų portfelių buvo proporcingai padalytos tarp F. Citu's Nacionalinė liberalų partijos (PNL) naujai įkurtu reformų šalininkų aljansu USR-PLUS ir nedidelės Rumunijos vengrų demokratinės sąjungos (UDMR).

Kabinete bus tik viena moteris – jai paskirtas darbo ministrės portfelis.

Teisių grupės nedelsdamos pasmerkė nepakankamą atstovavimą moterims naujojoje vyriausybėje.

56-erių L. Orbanas, buvęs transporto ministras, dabar turės gauti susiskaldžiusio parlamento palaikymą, Europos Sąjungos šaliai bandant įveikti kelis mėnesius tvyrantį politinį nestabilumą.

Prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) L. Orbaną premjeru paskyrė po dviejų konsultacijų su parlamento frakcijomis raundų. Naujasis vyriausybės vadovas Rumunijos politikoje sukasi jau du pastaruosius dešimtmečius.

Kad premjero postas bus patikėtas PNL vadovui, buvo tikėtasi, jo partijai sėkmingai inicijavus balsavimą dėl nepasitikėjimo socialdemokratės Vioricos Dancila (Viorikos Denčilės) vadovauta vyriausybe.

Praėjusią savaitę rumunų įstatymų leidėjai nedidele persvara pritarė pasiūlymui išreikšti nepasitikėjimą jos vyriausybe.

Vienas iš pagrindinių kitos vyriausybės iššūkių bus kitų metų biudžeto parengimas, kurį komplikuos pastaraisiais mėnesiais smarkiai išaugus viešosioms išlaidoms, Socialdemokratų partijai bandant likti valdžioje.

Politiniai pokyčiai šalyje vyksta likus mėnesiui iki prezidento rinkimų pirmojo turo. Balsavimas vyks lapkričio 10 dieną.

Dabartinis Rumunijos vadovas K. Iohannisas, kurį palaiko PNL, sieks antros kadencijos. Jis laikomas aiškiu favoritu. Be to, jo pozicijos dar labiau sustiprėjo, dabar jau buvusiai premjerei V. Dancila, kuri irgi dalyvaus rinkimuose, praradus postą ir įtraukus savo partiją į krizę.