Laimingo gyvenimo paslaptimi dalijasi vyras, išgyvenęs didžiausią gyvenimo nuosmukį ir sugebėjęs iš jo pakilti. K.Ravikantas meditavo su vienuoliais Himalajuose, tarnavo pėstininku JAV armijoje, yra kelių kompanijų įkūrėjas ir turi rizikos kapitalo įmonę Silicio slėnyje. Sunki liga, kompanijos bankrotas, mylimos draugės mirtis – visi šie smūgiai jį nubloškė į duobę. Tačiau kartą, nebegalėdamas ištverti liūdesio, K.Ravikantas davė sau tą vieną pažadą. Nuo tos akimirkos viskas pasikeitė. Jis ėmė jaustis geriau – tiek fiziškai, tiek emociškai. Buvo neįmanoma patikėti, kad gyvenimas pagerėjo savaime, tačiau jau po mėnesio savijauta ir situacija pasikeitė kardinaliai. Taip įvyko vien dėl to pažado ir valios jo laikytis.

Keletas K.Ravikanto patarimų

Davęs pažadą mylėti save nė nenumaniau, ką daryti, kad iš tiesų pamilčiau save. Na, turbūt nė vienas mūsų nebuvome to mokyti, ar ne? Tad paprasčiausiai mėginau viską iš eilės. Bet ką, kas tik šaudavo į galvą. Net jeigu tai atrodydavo kvaila ar pernelyg paprasta. Trumpai tariant, mintyse dariau įvairius bandymus.

Štai kaip suprasdavau, kad pratimas man tinkamas: man pavykdavo mintimis atitolti nuo kančios, kurią išgyvenau. Pasisekus neatsisakydavau praktikuotis, priešingai, tai darydavau dar dažniau. Galiausiai išgryninau keturis pratimus.

1. Minčių kilpa.

2. Meditacija.

3. Veidrodis.

4. Vienas klausimas.

Minčių kilpa

Minčių kilpa – vienas paprasčiausių pratimų. Tiesiog kartokite žodžius "myliu save" vos tik randate tam laiko. Garsiai ar mintyse, kaip jums patogiau. Tik tiek.

Kartodami juos nukreipiate savo mintis į kurį nors vieną iš konkrečių įpročių. Išsitraukiate šluostę, pradedate valyti langą. Šviesa ima skverbtis į vidų. Visada.

Galvoje kaip vinilinę plokštelę sukdami minčių kilpas sužadiname tam tikrus jausmus. Ilgainiui viskas vyksta automatiškai, lyg kitaip būti ir negalėtų. Tačiau tiesa visai kitokia.

Įsivaizduokite, kad minčių kilpa – tai tik per ilgą laiką numintas takas. Per ilgą laiką akmenyje vandens išėstas griovelis. Prireiks laiko, jėgos ir štai – turime upę.

Kartą apie tai pagalvojus niekas nepasikeis. Kartokite vėl ir vėl, ypač pasitelkdami emocijas ir jausmus, tik tada ilgainiui jūsų minčių upė paliks pėdsaką. Vėl kartokite. Nesvarbu, tikite tuo ar ne, – susitelkite vien tik į meilę sau. Įkūnykite ją.

Jūsų tikslas – patirti kur kas stipresnį jausmą už kitus jausmus, per ilgą laiką įsirėžusius į jūsų pasąmonę ir keliančius neigiamus jausmus. Jiems atsirasti taip pat prireikė laiko. Kai kuriuos jų išgyvename nuo pat vaikystės.

Pabudus

Lėtai, giliai įkvėpkite ir mintyse arba garsiai pasakykite "myliu save". Įsivaizduokite šviesos spindulį, tvieskiantį tiesiai jums į galvą ir pasklindantį po visą jūsų kūną. Tik to ir reikia. Pajusite, kad mylite save. Tada iškvėpkite. Pakartokite dešimt kartų. Puikus būdas pradėti dieną.

Dienos metu

Vos tik pastebėsite, kad mintimis nuklydote į tamsą: supykote, įsižeidėte, pajutote skausmą, baimę ir t.t., išsitraukite šluostę ir imkite valyti langą.

Nebijokite keisti minčių. Vos tik pastebėsite, kad jūsų mintys ima strigti negatyvių minčių kilpoje, keiskite jas ne kuo kitu, o meile sau. Ir taip visą dieną. Keiskite. Keiskite. Keiskite.

Kaskart pakeitę mintis dešimt kartų įkvėpkite ir iškvėpkite. Kai susiduriate su sunkumais ar tiesiog jaučiate įtampą, trumpam stabtelėti be galo svarbu ir tai iš tiesų padeda. Pratimas taip pat padės suvokti, kad ne kas kitas, o mes patys esame atsakingi ne tik už savo apgailėtiną būseną, bet ir už gijimą. O kada to panorėsime, priklauso tik nuo mūsų pačių.

Atminkite, kad kaskart, nuklydus mintims, reikia grįžti prie naujų įpročių. Galbūt visa tai iš pradžių atrodys kaip katorga, tačiau vėliau viskas vyks savaime. Jūsų pastangų nebereikės.

Einant miegoti

Kartokite tą patį, ką kartojote pabudę. Tik šįkart nesustokite. Kartokite pratimą, kol užmigsite.

Kaip įprasta, jūsų mintys pamažu nuklys, tačiau vos tik tai pastebėsite, vėl jas sutelkite. Šis paros metas itin tinkamas. Užmigdami pripildote pasąmonę meile sau. Puikus būdas užbaigti dieną.

Klausimas

Nėra jau taip sunku įsikalti ką nors sau į galvą ir leisti mintims vešėti jumyse. Viskas vyksta automatiškai, todėl dažniausiai mes net trumpam apie tai nesusimąstome. Tiesa ta, kad dauguma minčių kilpų mums nereikalingos. Dar blogiau – jos menkina mūsų savivertę, stoja skersai kelio tarp mūsų ir meilės.

Būtent todėl puikiai pasitarnauja tokiu momentu užduotas tinkamas klausimas – padeda nukreipti mintis. Išjungiamas autopiloto režimas. Atsakę į klausimą sprendimą turime priimti sąmoningai. O priėmę sprendimą imamės veiksmų, susijusių tiek su mumis pačiais, tiek su išoriniu pasauliu.

Užduodami klausimus ir į juos atsakydami skatiname save dažniau imtis iniciatyvos. Taip palengva imame keistis. Štai kokius klausimus užduodu sau.

Jei nuoširdžiai ir stipriai save mylėčiau, ar leisčiau sau visa tai išgyventi?

Žodis "jei" į šalį nustumia bet kokius mintyse sukurtus argumentus. Net kai jaučiuosi klaikiai ir nejaučiu nė lašelio meilės sau, žodis "jei" viską pakeičia. Šį klausimą geriausia užduoti bendraujant su kitais. Kitų elgesys man nesvarbus – už tai, kaip jaučiuosi, esu atsakingas pats. Visada. Todėl užduodu sau klausimą norėdamas nusikratyti destruktyvių minčių.

Ką daryčiau, jei nuoširdžiai ir stipriai save mylėčiau?

Šis klausimas puikiai padeda, kai tenka priimti svarbius gyvenimo sprendimus. Jis kreipia mane tik į priekį ir neleidžia gręžiotis atgal. Kad ir kas nutiktų, kad ir kokių klaidų padaryčiau, šis klausimas nukreipia mane reikiama linkme.

Jei kada nors jausitės bejėgis ar sutrikęs, užduokite sau šį klausimą. Jis padės jums priimti tinkamą sprendimą ir imtis veiksmo.

Kur aš – šviesoje ar tamsoje?

Užduodu sau šį klausimą, kai jaučiuosi pasiklydęs mintyse. Jeigu manote, kad esate šviesoje, puiku. Mėgaukitės švariomis savo mintimis. Beje, kuo stipriau save mylėsite, tuo dažniau jausite esantys šviesoje. Jeigu jaučiate baimę, pyktį, nuoskaudą, jei manote, kad elgiatės netinkamai, esate tamsoje. Kovoti su ja ar nuvyti šalin nepavyks. Tik dar labiau panirsite į tamsą. Taip tik nutolsite nuo dabarties.

Todėl imuosi laiko patikrintos praktikos. Išsitraukiu šluostę ir valau langą – atlieku dešimt meilės sau įkvėpimo pratimų. Kartais tik to ir pakanka, kad ištrūktum iš tamsos gniaužtų. Kartais jų prireikia daug daugiau, priklausomai nuo to, kaip smarkiai įsiveliama į savo mintis. Tačiau šis metodas veiksmingas.

Galbūt kils pagunda užduoti visus tris klausimus, tačiau patariu to nedaryti. Jeigu dar nesate įpratęs užduoti klausimus ir atsakyti į juos akimirksniu, gausybė galimų atsakymų variantų protą vers dvejoti. Tai tik suteiks užtektinai laiko senoms minčių kilpoms praslysti nepastebėtoms.

Klausimas – tai dar vienas šviesos jungiklis. Tiesiog turite išsiugdyti įprotį jį spustelėti. Suformavę įprotį į klausimą atsakysite nedvejodami ir, tik į jį atsakę, pereikite prie kitų klausimų.

Pradėkite nuo šio: "Ką daryčiau, jei nuoširdžiai ir stipriai save mylėčiau?"

Jį lengva prisiminti ir galima pritaikyti beveik bet kuriai minčiai ar situacijai. Vien jo pakaks, kad jūsų gyvenimo kokybė pastebimai pagerėtų.

Štai kaip galima įtvirtinti šį įprotį. Išsirinkite sau svarbų dalyką. Tai gali būti santykiai, jūsų sveikata, asmeninis ar verslo siekis. Tada ir užduokite sau šį klausimą.

Pavyzdžiui, jei tai susiję su jūsų sveikata, kaskart prieš pradėdami valgyti paklauskite savęs: "Ką daryčiau, jeigu nuoširdžiai ir stipriai save mylėčiau?" Atsakymas padės jums atsikratyti senų įpročių, privers priimti sprendimą ir imtis veiksmo. Vos tik apsiprasite, užduokite šį klausimą ir tada, kai tai susiję su kitomis jūsų gyvenimo sritimis. Klausimai labiau nei bet kas kita padeda laviruoti tarp jums nenaudingų dalykų. Tiek mintyse, tiek gyvenime.

Į lietuvių kalbą vertė Darius Grėbliūnas