Ypač karštą šeštadienio vidurdienį ką veikti čia rado jaunieji skaitytojai ir pasakų gerbėjai, o antros dienos dalyje – renginys suaugusiems knygų mylėtojams.

Karlskronos aikštėje, šalia Danės, Interaktyvi vasaros skaitykla veikia dar mažiau nei savaitę, tačiau klaipėdiečiai ją jau spėjo atrasti ir naudojasi proga turiningai praleisti laiką.

Šeštadienį alinant nemenkam karščiui skaityklos lankytojai jaukiai įsikūrė pavėsyje ant sėdmaišių su knyga rankose, vaikai ir šeimos žaidė stalo žaidimus, o nuo vidurdienio nemenkas būrys jaunųjų skaityklos lankytojų leidosi į „Pasakišką kelionę į dangų“ su aktore ir pasakotoja Kristina Savickyte.

Susitikimo-edukacijos šeimai metu aplink tikra lėlių teatro scena virtusį stalą skambėjo juokas, nuostabos šūksniai ir netikėtai vingiavo pasakojimo siužetas.

„Kaip mes, tėvai, turime savo vaikystės pasakas, taip ir saviesiems vaikams galime dovanoti ypatingą pasakų patyrimą, kai visa šeima drauge – niekas niekur neskuba, atsipalaiduoja ir atsiveria visai kitoje šviesoje, nei kasdieniame rūpestyje”, – jau prieš renginį teigė K. Savickytė.

Bibliotekos edukatorė Roberta Kavaliauskaitė pastebėjo, kad skaitykloje vykstantys renginiai yra pritaikyti įvairaus amžiaus lankytojams -- tiek vaikams, tiek suaugusiems, šeimoms.

Kaip minėta, šeštadienio vidurdienį į edukacinį užsiėmimą buvo kviečiami vaikai, o popiet – renginys, skirtas suaugusiems knygų mylėtojams: susitikimas su knygos „Neleisk angelui nukristi nuo peties“ autoriumi Audriumi Skačkausku.Kupolinėje palapinėje įkurdintoje skaitykloje eksponuojamos aktualios tematikos knygų parodos.

Palapinėje ir šalia jos galima naudotis bevieliu internetu, skaityti knygas ir spaudą, pasiskolinti knygų į namus, žaisti populiariausius stalo žaidimus.

Pašnekovės teigimu, anksčiau Interaktyvi vasaros skaitykla veikdavo tik savaitę,o šiemet gyventojai ja džiaugtis galės beveik visą vasarą – iki rugpjūčio vidurio.

Karlskronos aikštėje įsikūrusi skaitykla veikia antradieniais – penktadieniais nuo 11 iki 19 valandos, šeštadieniais nuo 12 iki 18 valandos.

„Pirmą kartą mugės istorijoje temai pasirinkta citata. Neatsitiktinai, nes J. Mekas savo gyvenimu, kūryba ir idėjomis įkvėpė daugybę žmonių visame pasaulyje. Įkvėpė jis ir Vilniaus knygų mugės organizatorius – pakviesti visus permąstyti santykį tarp gyvenimo, sudaryto iš madingų sėkmės ir laimės formulių, ir tokio gyvenimo, kuris – be rėmų ar standartų, yra atviras, pažeidžiamas ir dėl to – autentiškas“, – sako Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ Parodų organizavimo skyriaus vadovė Milda Gembickienė.

Vienas svarbiausių pokyčių šiemet – dar daugiau dėmesio jauniesiems skaitytojams.

Pasak jos, pasirinkta citata nereiškia, kad mugė bus dedikuota tik J. Mekui, tačiau šis kūrėjas, tikrai sulauks dėmesio programoje. Nemažiau svarbu ir tai, kad būdamas amžinai jaunas pasaulio žmogus šis kūrėjas sujungia skirtingas kartas, padeda joms rasti bendrą kalbą. Tai ir vienas mugės organizatorių tikslų.

„Mugė yra ta vieta, kurioje susitinka, bendrauja ne tik rašytojai ir skaitytojai, bet ir skirtingos kartos. Todėl vienas svarbiausių pokyčių šiemet – dar daugiau dėmesio jauniesiems skaitytojams. Sakydama „jauniesiems“ turiu galvoje ir vaikus, kurie ateina į mugę lydimi tėvų, ir paauglius, kurie čia jau ateina savarankiškai. Jie sulauks išskirtinės, specialiai jiems dedikuotos programos, keisis ir jiems skirtos salės koncepcija“, – sako Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė

Jos teigimu, šiais metais renginiams, diskusijoms ir pokalbiams apie knygas ir literatūrą taip pat ieškoma naujų formų ir būdų.

„Vieną iš jų – trumpuosius pokalbius „Šortus“, išbandėme jau praėjusiais metais ir jie atrado savo gerbėją. Šiemet lankytojams pasiūlysime ir naują tematinę salę, kurioje prisistatys Lietuvos kultūros centrai, ir dieną, dedikuotą specialiai J. Mekui, kitų naujų veiklos formatų. Esame atviri ne tik naujoms idėjoms, bet ir mugės lankytojų pastaboms – girdime, kokią mugę jie nori matyti, o kas, jų nuomone, jau yra atgyvenę“, – pasakoja Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė.

Vizualinį rūbą 2020-ųjų metų mugei kūrusios dizaineres Laura ir Indrė Klimaitės mugės temai pristatyti pasirinko monochrominį sprendimą.

„Iš pažiūros nestandartinį juodai baltą vizualinį sprendimą visų pirma padiktavo paties J. Meko asmenybė. Taip pat nesinorėjo ir spalvoto vizualo – visgi juoda-balta stilistika geriausiai tinka jo kūrybos laikmečiui atspindėti, be to yra labai kinematografiška. Vizuale taip pat pasirinkome lakoniškai, ne tiesmukai atvaizduoti ir pagrindinį mugės objektą – knygas, jų viršelius ”, – sako Laura Klimaitė.

R. Elijošaitytės-Kaikarės teigimu, ateinančių metų mugė taps erdve, kurioje ne tik be išankstinių nuostatų keliami kūrybos, kultūros ar visuomenės lauko klausimai, bet ir bus kvietimas kurti atvirą santykį patiems su savimi.

„Šių metų temą kiekvienas gali suprasti kaip kvietimą ir sau pačiam – svarstyti, kas yra atvirumas. Ar esame atviri kitam, kitokiam? Kiekviena perskaityta knyga kelia naujus klausimus – ne tik apie gyvenimą, bet ir apie pačią literatūrą, jos kokybę, apie žanrus ar apie žanrų ribų išnykimą, apie knygos kelionę iki skaitytojo, o taip pat ir kas tas žmogus, patikėjęs savo knygą skaitytojui. Tai atviri klausimai, kurie vieno teisingo atsakymo neturi. Tad apie tai ir kviesime diskutuoti ir kalbėtis. Atvirai, kaip ir nuo pirmų knygų mugės metų“, – sako Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė.