Žemės ūkio ministerijos teigimu, Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimai leis užtikrinti žemės ūkio veiklos stabilumą ir efektyvesnį žemės ūkio veiklos rizikos valdymą ir gauti paramą palankesnėmis sąlygomis.

Parama skiriama siekiant paskatinti taikyti rizikos valdymo priemones, kurios padeda ūkininkams valdyti su jų žemės ūkio veikla susijusią ir nuo jų nepriklausančią gamybos bei pajamų riziką.

Šiuo metu parama iš valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų skiriama tik tuo atveju, kai pajamos sumažėja daugiau nei 30  procentų.

Anot tarnybos pranešimo, penktadienį gauti pirmieji pieno, kurio mėginiai buvo atrinkti iš gaisro paveiktoje teritorijoje esančių ūkių, laboratorinių tyrimų rezultatai. Nustatyta, kad dioksinų suma viršija didžiausią leistiną koncentraciją.

Tarnyba perspėja, kad ūkiams, kurie pateko į užterštą teritoriją, draudžiama tiekti žalią pieną supirkimo punktams, naudoti jį asmeninėms reikmėms ar gyvūnams šerti, iki atskiro nurodymo, prekiauti pienu ir pieno produktais tiesiogiai vartotojams, turgavietėse ir kitose prekybos vietose.

Pieno supirkėjams ir pieno perdirbimo įmonėms draudžiama supirkti pieną, pristatytą iš užkrėstose teritorijose esančių ūkių.

Ministras: ūkininkams bus kompensuoti nuostoliai

Maisto ir veterinarijos tarnybai nustačius, kad dėl gaisro Alytuje ūkininkų pienas užterštas ir jo negalima tiekti rinkai, žemės ūkio ministras Andrius Palionis tvirtina, kad ūkininkams nuostoliai bus kompensuoti.

„Žinoma turėsime kompensuoti. Pirmadienį rinksimės Vyriausybėje su premjeru ir spręsime, kaip dabar kovoti su pasekmėmis“, – BNS sakė ministras.

„Dabar yra tik pienas, bet Valstybinė augalininkystės tarnyba taip pat savo tyrimus atlikinės, lygiai taip pat „Ekoagros“ ekologinius ūkius tikrins ir žiūrės, ar nėra poveikio. Turėsim ieškoti finansinių galimybių kaip visą šitą kompensuot. (...) Kito kelio nėra“, – pridūrė jis.

A. Palionio teigimu, yra patikrinti ūkiai netoli Miklusėnų gyvenvietės, tačiau tarnyba turės paimti mėginius iš visų ūkių, kurie pateko į patvirtintą galimo užterštumo žemėlapį pagal vėjo kryptis.

Premjero atstovas Tomas Beržinskas BNS teigė, kad susitikime su Rokiškio rajono vadovybe taip pat ketinama aptarti 2018 metų biudžeto projektą, savivaldybių dotacijas iš Viešųjų investicijų plėtros agentūros, Registrų centro įkainius, kultūros srities klausimus.

S. Skvernelis taip pat ketina lankytis Rokiškio verslo klubo renginyje, Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijoje, vienoje didžiausių šalies pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“, aplankys iš emigracijos grįžusius jaunuosius vietos verslininkus.

Gera žinia iš Briuselio – Europos Komisija pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui šalies ūkininkams skirti visą, o ne dalinę, kaip ligi šiol, kompensaciją už stumbrų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams. Tokia nuostata įsigalios artimiausiu metu, kai tik aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė patvirtins šiuo tikslu parengtus teisės aktus.

Kiekvienais metais laisvėje gyvenantys stumbrai padaro nemažai žalos Kėdainių ir Panevėžio rajonų ūkininkams. Ją teisės aktų nustatyta tvarka atlygina Aplinkos ministerija. Ligi šiol kompensacijos už minėtąją žalą dydis buvo ribojamas, nes tokios išmokos priskiriamos valstybės paramai, o jai taikoma vadinamoji de minimis taisyklė – per trejus metus galima išmokėti ne daugiau kaip 15 tūkst. eurų. Todėl nebuvo galimybės ūkininkams atlyginti visą žalą, kuri per trejus metus dažniausiai viršydavo šią sumą, ir jie patirdavo nemenkų nuostolių.

Europos Komisija artimiausiu metu turėtų priimti sprendimą kompensuoti kiaulienos kainų skirtumą kompleksams, esantiems griežčiausiai vertinamoje - trečiojoje apsauginėje afrikinio kiaulių maro zonoje.

Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius teigia, jog taip pat siekiama, kad Ignalinos, Rokiškio, Anykščių ir Švenčionių rajonai gautų atlaidžiau vertinamos - antrosios - zonos statusą.

"Ekonominiu atžvilgiu yra labai svarbu, nes visoje Lietuvoje gauna apie 3 litus už gyvo svorio kilogramą kiaulienos, o toje zonoje - apie 2,7 lito. Žinoma, mes kreipėmės į Europos Komisiją, kad padengtų tą kainų skirtumą, ir Komisija tai žada", - BNS Berlyne sakė J.Milius.

Anot jo, šiuo metu trečiojoje zonoje esantys "Cestos" ir Naujasodžio agrofirmos kiaulių kompleksai, kuriuose auginama apie 60 tūkst. kiaulių, negali jų išvežti į kitas šalis.

"Reikia, kad pereitų į antrą zoną visa ta pusė - Ignalina, Rokiškis, dalis Anykščių, Švenčionys, tas kampas, kuris įeina į trečią zoną. Ten yra apribojimai. Jeigu jie pereitų į antrą zoną, padaugėtų tyrimų, tačiau praktiškai mes galėtume vežti į visą Europą kiaules", - aiškino J.Milius.

Pasak jo, sprendimus EK turėtų priimti artimiausiu metu, o Komisiją įtikino Lietuvos argumentai, kad maras nebeturėtų plisti, nes mažuose ūkiuose kiaulės buvo išskerstos.

"Pateikti argumentai įtikino, mes visada su Komisija diskutuojame tuo klausimu. Aš manau, kad mes įrodysime (kad saugu - BNS). Aišku, truputį trumpas laikais, kai mažuose ūkiuose išnaikinome kiaules tik gruodį", - sakė J.Milius.

Pernai dėl maro užkrato bendrovės "Idavang" Rupinskų komplekse Ignalinos rajone sunaikinta 19,2 tūkst. kiaulių.

Trečiajai apsauginei zonai, kuriai taikomi griežčiausi apribojimai, šiuo metu priklauso Anykščių, Ignalinos, Kupiškio (Skapiškio ir Šimonių seniūnijos), Molėtų, Rokiškio, Švenčionių, Utenos ir Zarasų rajonai bei Visaginas. Šioje zonoje gyventojai negali laikyti kiaulių, o joje pagaminti kiaulienos produktai negali būti parduodami užsienio rinkoje.

Užpernai vasarą marą nustačius Baltarusijoje, pernai metų pradžioje jis išplito Lietuvoje ir Lenkijoje, birželį - Latvijoje, o rugsėjį - Estijoje.

Lietuvos vaisių ir daržovių augintojams, nukentėjusiems nuo Rusijos embargo, jau išmokėta 418,3 tūkst. litų europinės paramos. Pinigus gavo 10 įmonių, kurios padovanojo arba nenuėmė 2,9 tūkst. tonų vaisių ir daržovių derliaus.

Naujausiais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, labdarai atiduota daugiau kaip 1 tūkst. tonų morkų, 417 tonų kopūstų. Liko nenuimtas 100 tonų obuolių, 53 tonų kopūstų ir 1,2 tūkst. tonų morkų derlius.

Iki šių metų pabaigos Lietuvai skirta parama už 7 tūkst. tonų vaisių ir daržovių.

Pasak ministerijos, iki šiol paprašyta 624,6 tūkst. litų paramos, jos prašyti galima iki 2015 metų sausio 31 dienos.

Nuo sausio 1 dienos dvylikai Europos Sąjungos šalių narių nustatyti papildomi kiekiai daržovių, už kurias bus teikiama parama. Lietuvai skirta parama už 6 tūkst. tonų morkų, kurių ji negalės eksportuoti į Rusiją.

Europos Sąjungos augintojams iš viso numatyta 165 mln. eurų parama už vaisius ir daržoves.

Pradėjus mokėti kompensacijas už priverstinai buferinėje afrikinio kiaulių maro zonoje paskerstas kiaules, ūkininkus pasieks 3,4 mln. litų parama.

Nacionalinė mokėjimo agentūra išmokas pradės mokėti artimiausiu metu, gavusi lėšas iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Parama turėtų būti išmokėta 746 paramos gavėjams, apie kuriuos informaciją pateikė savivaldybės.

Didžiausią sumą kompensuoti prašo Šalčininkų rajono savivaldybė - 2 521 748,88 Lt. Šios savivaldybės pareiškėjas už vieną paskerstą kiaulę, sveriančią 100 kg, gali tikėtis gauti 165 Lt dydžio išmoką. Konkrečios kompensacijos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į paskerstų kiaulių skaičių, svorį, terminą, kurį įsipareigojama nelaikyti kiaulių, atstumą iki skerdyklos ir kitus kriterijus.

Šiuo metu Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai jau baigė visų paraiškų administravimą ir perdavė lėšų užsakymą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Gavus skirtas lėšas, planuojama iki šios savaitės pabaigos pervesti kompensacijas paramos gavėjams.

Europos Komisija atmetė Žemės ūkio ministerijos prašymą išmokėti kompensacijas Lietuvos ūkininkams, kurių pasėliai iššalo. Komisija ūkininkams pasiūlė tradicinį tokių bėdų sprendimo būdą - draudimą.

"Dėl javų iššalimo deramės su Europos Komisija, kad būtų galima anksčiau išmokėti tiesiogines išmokas. Mėginome derėtis sukomisija ir dėl galimybės bent iš dalies kompensuoti nuostolius. Tačiau mums atsakė, kad nuostolių kompensacijų nebus. Dėl javų iššalimo žemdirbiai turi draustis", - dienraščiui "Verslo žinios" sakė žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.

Draustų ūkių šiemet buvo mažiau, nes po dvejų iš eilės metų dėl iššalimų draudikų patirtų nuostolių brango įmokos, be to, pasitraukė didieji žemvaldžiai, kuriems valstybė nebekompensuoja pusės draudimo įmokų.