Ir kalbame ne tik apie temperatūrų skirtumus, o taisyklę, kurią dažnas tikrai gali būti pamiršęs. O už to slypi tikrai didesnės sveikatos problemos, praneša LNK žinių tarnyba.

Apie saugų kondicionierių naudojimą – LNK žurnalistės pokalbis su medicinos mokslų daktaru, kardiologu Mykolu Biliuku.

– Tai tikrai, gerbiamas Mykolai, kur šiandien važiuojame?

– Šiandien norėčiau važiuoti ten, kur nekaršta, kur pučia vėjas, kur oras primena krioklių ir miško orą.

– O šiaip, pačiam sėdėti automobilyje, kai yra įjungtas kondicionierius, matau, dabar yra 21 laipsnis nustatytas, ar yra išbandymas?

– Tai nėra išbandymas, tai yra optimali temperatūra, kai 21 laipsnis patalpoje. Pati ta vasaros metu.

– Nesate iš tų, kam kondicionierius yra siaubas sveikatai? Pavyzdžiui, kaip man.

– Nežinau, kaip dėl Jūsų, bet kondicionierius yra labai pažangus žmonijos išradimas. Ir pirmiausiai reikėtų pasidžiaugti, kad mes tokį prietaisą turime. Pasauliniai duomenys yra tokie: amerikiečiai namuose turi kondicionierius 87 proc. atvejų. Europiečiai tik 10 proc., o lietuviai – dar mažiau negu 10 proc. Bet nenusiminkime, kasmet kondicionierių padaugėja 15–20 proc.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Bet tai kada vis dėlto taip nutinka, kad kondicionierius kelia žalą mūsų sveikatai? Kada mes nemokame tinkamai jo naudoti? Kaip reikėtų?

– Pirmiausia, jeigu blogi meistrai įrenginėjo kondicionierius. Pastatė ne vietoje, pučia į galvas vasaros metu, džiovina odą, nesilaiko tokios temperatūros, kaip yra nustatyta normose. Žiemą 20–23 laipsniai turėtų būti patalpoje. Vasarą leidžiama daugiau – iki 25 laipsnių, tai – optimali temperatūra. Jeigu išeinama iš šitų ribų, kondicionierius dirba netvarkingai. Jeigu tas skirtumas yra didesnis ir žmogus išeina į lauką, jis patiria temperatūrinį šoką, sukrečiama nervų sistema. Toliau seka visa grandinė kardiologinių problemų. Todėl prieš išeinant į lauką, reikėtų tam tikrais laiko intervalais tą temperatūros skirtumą tarp išorės ir vidaus po du laipsnius mažinti. Na, kai liks 2–4 laipsnių skirtumas, tada galima išeiti į lauką.

Labai svarbus toks momentas, kad kondicionierius gali užkrėsti. Jeigu filtrai valomi retai arba paviršutiniškai, ten apsigyvena mikrobai, pelėsiai, grybeliai.

Labai svarbus toks momentas, kad kondicionierius gali užkrėsti. Jeigu filtrai valomi retai arba paviršutiniškai, ten apsigyvena mikrobai, pelėsiai, grybeliai. Reikia žinoti, kad kondicionierius, šaldydamas orą, turi savo šaltus vidinius mazgus ir ant jų kondensuojasi vanduo. O tai puiki terpė visokiam užkratui plisti. Ir pagaliau, ne tik įprasti mūsų mikrobai, bet dabar aprašyta, kad ir legioneliozė iš kondicionierių pasipila, kadangi ten drėgna viduje. Jeigu nevalo tinkamai oro filtras, kondicionierius tampa dulkių, bakterijų, cheminių medžiagų, alergenų talpykla, todėl buitinius kondicionierius reikia valyti vieną–du kartus per mėnesį. Mažiausiai per du mėnesius vieną kartą. Mes galime paklausti bet kurio vairuotojo, kada jis savo automobilio salone keitė oro filtrą. Retas, kuris tą pasakys.

– Manau, kad daugelis iš viso pagalvos, o jį reikia keisti?

– Taip. Atsisėdi kartais į taksi ir jauti pelėsio kvapą. Paklausiu vairuotojo, o jis sako, kad ne jo reikalas keisti, aš nežinau, kur jis yra. Ten mechanikai pas mus keičia.

– Vasaros laikotarpiu peršalimų netrūksta. Kaip Jūs teisingai paminėjote, kad net labai šaltas arbūzas, ištrauktas iš šaldytuvo, gali būti priežastis, kodėl žmogus serga. Kodėl vasarą peršalimų daug?

– Tikrai vasara turi savo rizikos veiksnių. Pirmas dalykas – staigūs atsišaldymai, ypač per karščius padaugėja peršalimų. Žmonės šokinėja į šaltus ežerus nepasiruošę tam, o gal ir išgėrę, išeina iš kondicionuojamos patalpos į šaltį arba kartais užeina į parduotuves, kad atsivėsintų. O po to vėl išeina į karščius. Tai susilpnina žmogaus imunitetą. Reikia suprasti tokį dalyką, kad šiluma, o ypač karštis, imunitetą silpnina.

Technikos ir elektronikos prekybos tinklo „Topo centras“ vadovas Remigijus Štaras sako, kad pernai vėsinimo prekių pardavimai mušė visų laikų rekordus, tačiau ir pastarųjų dienų pardavimai jiems nenusileidžia.

„Žiūrėdami tik į vėsinimo prekių pardavimus galime pasakyti, kurios savaitės tais metais buvo karščiausios. Skirtumas, kad pernai mes turėjome beveik 10 karštų dienų, nuo pat birželio vidurio, o šiemet karštis atėjo kiek vėliau, per Jonines, ir pirmąjį karštą savaitgalį miestai buvo tušti, žmonės gaivinosi prie ežerų, upių ar jūros, todėl pardavimų augimas geriausiai pasijautė nuo šio pirmadienio“, – BNS sakė R. Štaras.

„Dar nesibaigus šiai savaitei pardavėme dukart daugiau ventiliatorių, palyginti su pernai, nors ir pernykštis birželis buvo tikrai karštas“, – pridūrė jis.

Internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ pardavimų vadovė Kristina Liškauskaitė irgi teigė, kad ilgąjį Joninių savaitgalį oro ventiliatorių ir kondicionierių buvo parduota 10 kartų daugiau, palyginti su kitais birželio savaitgaliais. Be to, 4,5 karto išaugo pripučiamų baseinų ir beveik 4 kartus – pripučiamų baldų ir žaislų pardavimai.

Vandens ir turizmo prekių šiemet parduota 3–4 kartus daugiau nei per Jonines pernai, oro ventiliatorių ir kondicionierių pardavimai buvo apie 35 proc. didesni.

„Pardavimų suaktyvėjimą fiksavome dar birželio 21 dieną, tačiau aktyviausiai prekyba vyko būtent ilgąjį savaitgalį, kai termometro stulpelis šoko į viršų“, – pranešime sakė K. Liškauskaitė.

Anot jos, apie 50–100 proc. kilo ir turizmo baldų, palapinių, pripučiamų čiužinių pardavimai.

Kainos kiek didėjo

„Topo centro“ vadovo teigimu, vėsinimo prekių kainos panašios, kaip ir prieš metus: kondicionierių kainos prasideda nuo 350-390 eurų, o ventiliatorių galima rasti ir už 15, ir už 460 eurų.

„Nors rinkoje kainos gana žymiai kilo, tačiau „Topo centras“ užsakymus šiems metams darė dar 2021 metų pabaigoje, todėl šiuo metu klientams galime pasiūlyti ir geras kainas, ir platų asortimentą“, – teigė jis.

Pasak R. Štaro, daugelis pirkėjų paprastai jau turi oro vėsinimo įrenginius, todėl ieško patogesnių, išmanesnių –pirmenybę teikia ventiliatoriams su nuotolinio valdymo pulteliu, išmaniosiomis funkcijomis, drėkinimui. Populiariausi ir toliau išlieka ant žemės pastatomi ventiliatoriai su reguliuojama kojele.

„Lyginant su ankstesnėmis birželio dienomis, laisvai pastatomų kondicionierių pačiomis karščiausiomis dienomis pardavėme daugiau nei 15 kartų daugiau nei analogiškomis dienomis prieš metus. Stebima tendencija, kad mobilūs kondicionieriai šiemet sudaro daug didesnę dalį vėsinimo prekių pardavimuose nei pernai“, – sakė „Topo centro“ vadovas.

„Pigu.lt“ pardavimų vadovė sako, kad kondicionierių ir kitų oro vėsinimo įrenginių kainos vidutiniškai kilo apie 15 procentų.

„Kainų kilimo tendenciją numatėme dar 2021-ųjų vasaros sezono pabaigoje. Siekdami pirkėjams pateikti geriausią kainos pasiūlymą 2022 metais, nemaža dalimi asortimento apsirūpinome iš karto pasibaigus praėjusiam vasaros sezonui“, – BNS sakė K. Liškauskaitė.

Anot jos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pirkėjai išleidžia vidutiniškai  apie 84 eurus oro vėsintuvui, apie 376 eurus kondicionieriui ir apie 34 eurus ventiliatoriui.

Prekių nepritrūks

Prekybininkai sako, kad karštajam sezonui ruošiasi iš anksto, užsakymus atlikdami daugiau nei prieš pusę metų, todėl prekių trūkumo nejaučiama.

„Šiuo metu turime pakankamai prekių ir nelaukdami, kol jas išpirks, nuolat vežame papildymus į parduotuves“, – sakė R. Štaras.

„Prekybininkai iš anksto kruopščiai planuoja ir ruošiasi kiekvienam naujam sezonui: ir žiemai, ir vasarai. Tiek kondicionierių, tiek ir kitos oro vėsinimo įrangos turime pakankamai“, – sakė K. Liškauskaitė.

Vaistininkės Robertos Janulytės teigimu, svarbiausia vengti drastiškų temperatūrų skirtumų – kambario ar automobilio salono temperatūra nuo lauko turi skirtis iki 6–8 laipsnių. Skysčius taip pat derėtų gerti optimalios kambario temperatūros (20–24 °C), į vėsų jūros, ežero ar upės vandenį nešokti staiga ar įkaitus iškart po deginimosi, o po truputį prisipratinant prie vandens. 

„Taip pat reikėtų nepamiršti, kad kondicionieriai ir vėjeliai nepūstų tiesiai į mus – tai ne tik apsauga nuo peršalimo, bet ir nuo raumenų bei nervų šaknelių uždegimo. Kitaip tariant, tai padės išvengti surakinto sprando, kaklo ar nugaros“, – komentavo ji.

Vaistininkė tęsia sakydama, kad žmogaus atsparumas karščiui ar šalčiui bei temperatūrų svyravimams priklauso nuo bendros organizmo ir imuninės sistemos. Dažniausiai vasarą peršąla žmonės, kurie yra linkę sirgti viršutinių kvėpavimo takų ir peršalimo ligomis bei turintys kelias lėtines ligas.

Kam karštis pavojingiausias?

Pasak R. Janulytės, karštis ypač pavojingas širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms, mat jis sukelia dehidrataciją, todėl didėja kraujo krešumas, padidėja miokardo infarkto, insulto rizika.

„Žmonės, kuriuos kamuoja padidėjęs kraujospūdis, dažniau skundžiasi, kad neužtenka įprastų vaistų ar paskirtos dozės palaikyti optimalų kraujospūdį. Vyraujant alinančiam karščiui, derėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, jei yra galimybė, lauke būti tik ryte ir vakare, kai dar nėra taip karšta, taip pat vartoti daug nesaldintų ir kofeino neturinčių skysčių“, – patarė ji.

Sergantiems kvėpavimo takų ligomis – bronchine astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, lėtiniu bronchitu – karštis taip pat gali pabloginti būklę.

„Labai svarbu, kad patalpose oras būtų vėdinamas ir gaivus, tačiau reikėtų atsiminti, kad kondicionieriai ar vėjeliai, kurie tiesiog pučia šaltą orą, jį išsausina, todėl kvėpavimo takų ligomis sergančius žmones gali dažniau kamuoti dusulys arba sausas kosulys. Jei nėra galimybės patalpų vėdinti natūraliai – sukelti skersvėjį, tuo metu nebūnant patalpoje – derėtų rinktis kondicionierių, kuris kartu turi ir oro drėkinimo funkciją“, – rekomendavo vaistininkė.

Sergantys diabetu taip pat turėtų dažniau stebėti gliukozės koncentraciją kraujyje, nes karštomis dienomis padažnėja hipoglikemijos ar hiperglikemijos komos atvejų rizika. Taip pat reikėtų nepamiršti insulino preparatų laikyti šaldytuve ar šaltkrepšyje, nes karštis sugadina vaistinį preparatą ir jis tampa nebeaktyvus.

Kaip vėsinti vaikus ir augintinius?

Optimali patalpos temperatūra yra 20–24 °C. Svarbu, kad oro temperatūra patalpoje staigiai nesvyruotų, būtų kuo pastovesnė. Tačiau nereikėtų pamiršti ir santykinės oro drėgmės svarbos – ji turėtų siekti 40-60 proc.

„Verta prisiminti, kad jei oro temperatūra yra aukšta, o drėgmė – didelė, tokia kombinacija žmogų vargins kur kas labiau, nei tokia pati temperatūra ir maža oro drėgmė“, – atkreipė dėmesį R. Janulytė.

Anot jos, karščiui ypač jautrūs maži vaikai, nes jų termoreguliacinės savybės yra labai silpnos, todėl itin svarbu kūdikius saugoti nuo tiesioginės saulės, nepalikti vežimėlių atokaitoje, stebėti bendrą vaikų savijautą – ar nepykina, neviduriuoja, nevemia, nėra vangūs, irzlūs.

„Mažus vaikus geriausia vėsinti vėsiu, bet ne šaltu, vandeniu suvilgytu kompresu – dėti ir po kelias minutes palaikyti ant kaktos, kaklo šonų, delnų ar padų, bet vengti krūtinės ir nugaros srities“, – pažymėjo vaistininkė.

Ji priduria, kad reikia nepamiršti pasirūpinti ir savo augintiniais, kurie visada privalo turėti švaraus, šviežio geriamo vandens bei vietą, kur galėtų pasislėpti nuo saulės kaitros.

„Esant labai aukštai oro temperatūrai, reikėtų vengti ilgų pasivaikščiojimų bei niekada nepalikti augintinio automobilyje. Jei augintinis ypač sunkiai prisitaiko prie aukštos temperatūros, galima išmėginti specialius vėsinančius kilimėlius ar liemenes, pagaminti jam ledų – namuose virtą sultinį be jokių prieskonių sušaldyti į ledukus. Jei augintinis stipriai lekuoja, inkščia, prasideda seilėtekis, neėda kelias dienas – nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją“, – tvirtino R. Janulytė.

Vėsinimo įranga privaloma

"Panašu, kad ir šiemet miesto viešajame transporte įrengti kondicionieriai tik dėl vaizdo", – piktinosi vienas gyventojas.

Viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius Andrius Samuilovas atkreipė dėmesį, kad šią vasarą dar tik vieną savaitę oro temperatūra įkaito, o miestiečiai jau apipylė skundais.

"Trečią vasarą tenka atsakinėti į šį klausimą. Problemą mes žinome, bet reikia pripažinti, kad ji nėra ilgalaikė. Pernai karštis laikėsi keturias savaites, šiemet dar tik vieną savaitę karšta", – paaiškino A.Samuilovas.

Jis patikino, kad pakeisti viso miesto viešojo transporto modernesnėmis mašinomis neįmanoma.

"Tai nerealu. Tačiau viešojo transporto paslaugų kokybei gerinti nuo 2018 metų visose naujai perkamų paslaugų sutartyse kondicionierius yra numatytas, kaip privalomas įrenginys skirtingų maršrutų aptarnavimui", – akcentavo A.Samuilovas.

Vėsa išsisklaido

Šiuo metu mieste važinėja 60 transporto priemonių, kuriose veikia kondicionieriai.

A. Samuilovas: pernai karštis laikėsi keturias savaites, šiemet dar tik vieną savaitę karšta. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

2019 metais 18-oje įsigytų dujomis varomų autobusų bei elektriniuose autobusuose "Dancer" taip pat yra kondicionavimo įranga.

"Pagal galiojančias sutartis kituose Klaipėdoje eksploatuojamuose autobusuose reikalavimas dėl kondicionierių privalomo naudojimo bus numatytas atnaujinus sutartis su paslaugų teikėjais. Jau sudarytų sutarčių galiojimo metu kondicionieriai taip pat buvo keičiami ir šiuo metu yra įrengti keliuose autobusuose, kurie buvo įsigyti ne nauji, su neišardyta kondicionavimo įranga, kuri dažniausiai sumontuota tik vairuotojo darbo zonoje, o ne visame salone", – paaiškino A.Samuilovas.

Tačiau situacija net tuose autobusuose, kuriuose yra kondicionieriai, gali būti ne itin puiki.

"Per tokius karščius lauke net ir veikiantis kondicionavimo įrenginys neužtikrina norimo keleivių komforto. Priežastis labai paprasta – mieste stotelės išdėstytos taip, kad autobusai yra priversti stoti kas 400–500 metrų ir atidaryti visas duris. Tada autobusų salone sukauptas vėsus oras patenka į lauką", – paaiškino A.Samuilovas.

Ardyti negalima

Kita priežastis, kodėl nepavyksta komfortabiliai atvėsinti oro salone – autobusuose įrengtų kondicionierių negalima perkelti į kitą salono vietą.

"Vežėjai tuos autobusus yra įsigiję, o savavališkai ardyti ir perkelti įrenginių negalima. Pastebėjome, kad geriausiai vėsinama tada, kai kondicionierius yra įrengtas priešais duris, arčiau lango. Kitu atveju virš durų esantis įrenginys dirba neefektyviai. Pasitaiko taip, kad po kondicionieriumi stovėti neįmanoma, per šalta, o oras salone nėra pakankamai vėsus", – įrenginių subtilybes paaiškino A.Samuilovas.

„Įsėdau į 13-ojo maršruto troleibusą ir gavau tokią karščio bangą, kad, atrodė, jog skrisčiau į Malagą Ispanijoje. Nėra jokio kondicionieriaus, orlaidžių, ar liuko, langai neatsidaro – sėdėjau kaip šiltnamyje. O žinant, kad Lietuvoje greitai bus tokie karščiai kaip Ispanijoje, baisu, kad viešajame transporte nėra komforto. „Kauno autobusai“ giriasi, kad perka naują techniką – troleibusus, autobusus, bet, žiūriu, tie dėvėti, olandiški vis dar važinėja“, – plūdo su kauno.diena.lt redakcija susisiekusi kaunietė Kristina.

Pasak moters, pastaruoju metu 13-ojo maršruto troleibusai visi yra būtent tokie – prailginto tipo, su guma per vidurį. „Jei jau išleido šias „geldas“, galėjo bent kondicionierius užpildyti. Nors langas atsidarytų kaip senosiose „Škodose“, o čia niekas neatsidaro“, – piktinosi pašnekovė.

Skaitytojos nuotr.

Kaunietė sakė, kad diskomfortą minėtame troleibuse juto ne ji viena – vyresnio amžiaus keleivės esą nuo karščio vėdinosi skrybėlėmis. „Prakaitas žliaugė ir vairuotojui. Suprantu, kad jei kondicionierius būtų, jis jį įjungtų“, – svarstė Kristina.

Pasak bendrovės „Kauno autobusai“ generalinio direktoriaus Mindaugo Grigelio, šiuo metu visi penkiolika troleibusų, važiuojančių 13-uoju maršrutu, yra prailginto tipo, turintys papildomą variklį, – tokie gali tam tikrą laiką važiuoti be elektros. Šis aspektas šiuo metu, kai Kovo 11-osios gatvės atkarpoje nuo Taikos prospekto iki Vakcinavimo centro atliekami šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo darbai, yra labai svarbus. „Šiuos troleibusus į gatves išleidome tik todėl, kad būtų nuvežti keleiviai. Kiti troleibusai negalėtų pravažiuoti. Kitokio varianto neturime“, – sakė pašnekovas.

Atrodė, jog skrisčiau į Malagą Ispanijoje. Nėra jokio kondicionieriaus, orlaidžių, ar liuko, langai neatsidaro – sėdėjau kaip šiltnamyje.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus, šiame troleibuse, kuriuo vyko kaunietė Kristina, kondicionierius yra tik nežinia – vairuotojas jo neįjungė, ar jis neveikia. „Aštuoniuose tokiuose troleibusuose yra kondicionieriai, o kituose septyniuose yra sudėtos orlaidės. Techninė tarnyba susisieks su vairuotoju ir paklaus, įjungęs jis kondicionierių, ar maršrute yra koks nors gedimas. Viską padarysime, kad keleiviai jaustųsi gerai“, – žadėjo M. Grigelis.

Tačiau užsiminė ir apie kitą galimą patiriamo diskomforto pusę – per tokius karščius, kokie šiuo metu yra Lietuvoje, viešajame transporte itin menkai gali gelbėti ir kondicionieriai. Taip, bendrovės generalinio direktoriaus teigimu, gali nutikti dėl paprastos priežasties – atsidarius troleibuso ar autobuso durims, į saloną priplūsta karšto oro, o kol nuvažiuojama iki kitos stotelės, kondicionierius galimai nespėja karšto oro išskaidyti taip greitai, kol durys vėl atidaromos.

Skaitytojos nuotr.

„Atsiprašome keleivių už nepatogumus. Viską, ką galėsime išspręsti techninėmis priemonėmis, tikrai tą ir padarysime“, – apgailestavo pašnekovas.

9 iš 10 autobusų yra kondicionuojami, o iš viso 76 proc. viso viešojo transporto Vilniuje turi veikiančias kondicionavimo sistemas. Stotelių švieslentėse, m.Ticket programėlėje ir www.stops.lt keleiviai matys snaigės ikoną – ji žymi, kurie autobusai, troleibusai turi kondicionavimo sistemas, o keleiviai iš anksto gali susiplanuoti kelionę vėsesniu viešuoju transportu.

„Miestiečiams vis aktyviau grįžtant į įprastą gyvenimo ritmą, keleivių srautai reguliariai auga. Kartu su miesto viešojo transporto vežėjais stengiamės užtikrinti ne tik saugias, bet ir komfortiškas keliones. Vilniuje važiuoja virš 300 naujų autobusų ir troleibusų, kurių amžius siekia vos 1-3 metus. Kelionės naujomis ir šiuolaikiškomis transporto priemonėmis natūraliai yra komfortiškesnės, patogesnės, be to, vežėjai užtikrina, kad kondicionieriai veiktų ne tik naujausiuose autobusuose ar troleibusuose. Planuojame, kad antroje birželio pusėje paskelbus vasaros viešojo transporto tvarkaraščius, kondicionuojami bus apie 90  proc. visų mieste važiuojančių autobusų ir troleibusų. Tai lyginant su ankstesniais metais yra didelis šuolis – pavyzdžiui, 2018 metų vasarą kondicionuojama buvo tik 40 proc. viešojo transporto“, – sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Viešojo transporto departamento vadovė Loreta Levulytė.

Tai lyginant su ankstesniais metais yra didelis šuolis – pavyzdžiui, 2018 metų vasarą kondicionuojama buvo tik 40 proc. viešojo transporto.

L. Levulytė priduria, kad galimybė švieslentėse, m.Ticket ir stops.lt stebėti kondicionierius turinčias transporto priemones ir taip planuotis savo kelionę iš anksto itin aktuali tiems keleiviams, kuriuos karštis dėl sveikatos būklės galėtų paveikti jautriau.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ keleiviams atsigaivinti padės ir kitais būdais. Kaip ir kasmet, karštomis dienomis viešojo transporto kontrolieriai skirtingose stotelėse Vilniuje, o taip pat ir pačiuose autobusuose, troleibusuose nuo liepos mėnesio keleiviams dalins vėsų šaltinio vandenį. Iš viso planuojame išdalinti maždaug 10 tūkst. buteliukų vandens.

Ką svarbu žinoti keleiviams?

Užtikrinti vėsią temperatūrą viešajame transporte itin karštomis dienomis yra sudėtinga dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, viešojo transporto stotelėse nuolat atidaromos transporto priemonių durys, o įlipant bei išlipant keleiviams karštas oras patenka į viešojo transporto saloną, taip natūraliai pakeldamas bendrą vidaus temperatūrą. Dėl šios priežasties net ir įjungus kondicionierius, lauke esant aukštai oro temperatūrai, vėsus oras ne visada išlaikomas. Tokia yra bendra viso viešojo transporto kondicionavimo specifika, o senesnėse transporto priemonėse dėl mažesnio kondicionierių darbinio efektyvumo vėsinti orą itin karštomis dienomis dar sudėtingiau.

Be to, dalyje senesnių viešojo transporto priemonių vėdinimas vyksta per stoglangius ar orlaides. Juose esant aukštai lauko oro temperatūra ne visada pavyksta išlaikyti vėsią temperatūrą autobuso ar troleibuso viduje.

Keleiviams primenama, kad viešajame transporte veikiant kondicionieriams nereikia atverti langų ir stoglangių, o pamačius juos atvertus – prašome uždaryti. Jei visgi važiuojate autobusu ar troleibusu, kuriame kondicionieriaus nėra, stoglangį ar langus atidaryti galima.

Brolis visus metus

Mūsų tautosakoje yra tokia mįslė: žiemą – brolis, vasarą – molis, kas? Tai krosnis, be kurios žiemą būtų pražūtis, bet vasarą ji tampa moliniu gremėzdu. Šiais laikais naudojama šildymo sistema oras-oras yra brolis visus metus. Žiemą šildęs namus šilumos siurblys vasarą puikiausiai tarnauja kaip vėsinimo įrenginys.

"Visi šiuolaikiniai kondicionieriai pritaikyti tiek šildyti, tiek vėsinti namus. Tik reikia įvertinti, ar vėsiuoju periodu jis bus pagrindinis šilumos šaltinis, ar pagalbinis", – teigia Namų idėjų centre NIC įsikūrusios įmonės "Vilpra" prekių grupės vadovas Emilis Stankevičius.

Sistema oras-oras, palyginti su oras-vanduo, yra pigesnė dėl mažesnių įrengimo sąnaudų, todėl nemažai žmonių renkasi pirmąjį variantą. Ši sistema patraukli tuo, kad ją galima derinti su jau esamais kitokiais šilumos šaltiniais. Šį variantą dažniau renkasi tie, kuriems svarbiau karštomis dienomis turėti gaivias patalpas.

Pagal poreikius

Kondicionierių įvairovė – didelė, tad rinktis reikia atsakingai, kad investicija duotų didžiausią naudą ir atitiktų individualius poreikius.

Paprastai kondicionieriai grupuojami pagal nominalią galią. Ji taikoma tiek vėsinti, tiek šildyti. Gamintojai siūlo nuo 2,5 iki 7 kW nominalios galios įrenginius. 10 kv. m ploto patalpai atvėsinti arba sušildyti reikia 1 kW. Atsižvelgiama į tai, koks kambarių aukštis, langų dydis, kur yra virtuvė, kiek dažnai naudojama orkaitė, kuri kaitina orą, ir pan.

Ketinantiems kondicionierių naudoti žiemą kaip pagrindinį šildymo šaltinį patartina rinktis modelius, kurie efektyviai sušildo patalpas, kai lauke 30 laipsnių šalčio. Kiti modeliai šiluma aprūpina, kai už lango iki 15 laipsnių šalčio, taigi po šiltojo sezono irgi tam tikrą laiką gali būti pagalbine šildymo priemone.

Išmaniosios programos

Prieš daugiau kaip dešimtmetį kondicionieriai veikė paprastu "įjungimo-išjungimo" režimu, kai kompresorius veikia arba neveikia, o dabartiniai gali moduliuoti savo galią. Tokiu būdu taupoma energija ir palaikoma stabilesnė temperatūra.

Šiais laikais visi kondicionieriai turi kintančius režimus. Jeigu nustatėte tokį, kad patalpa neatvėstų žemiau pageidaujamos temperatūros, prietaisas pats išsijungs, kai to reikės, ir vėl pradės veikti pradėjus patalpai šilti. Tokiu būdu automatiškai užtikrinama stabili temperatūra. Dėl to kondicionieriai praverčia ir šaltuoju metų laiku ten, kur negyvenama nuolat, bet būtina palaikyti minimalią teigiamą temperatūrą.

Minimalios šilumos palaikymo funkcija "+8" yra kompanijos "Gree" kondicionieriuose. Ši funkcija naudinga ir išvykus iš namų ilgesniam laikui. "Gree" kondicionieriai dar turi funkciją "I feel". Ji vėsina arba šildo tą erdvę, kur padėsite valdymo pultelį. Tai naudinga, jei neketinate vėsinti ar šildyti visos patalpos, o norite komforto tik numatytoje patalpos vietoje. "Toshiba" kondicionieriai išsiskiria unikalia židinio funkcija – gali būti lokalus šilumos šaltinis, kuris teikia namams jaukumo vėsiomis dienomis.

Visi šiuolaikiniai kondicionieriai turi "Wi-Fi" funkciją, todėl gali būti valdomi telefonu iš bet kurios pasaulio vietos. Tarkim, galima nurodyti kondicionieriui nustatyti norimą temperatūrą prieš grįžtant į namus, kai iki tol jis buvo budėjimo režimo. Savo telefone galite matyti, ar prietaisas veikia be sutrikimų, stebėti kitus rodiklius.

Gaminių įvairovė

Dažniausiai pirkėjai renkasi kabinamus ant sienos kondicionierius. Išorinė jo dalis taip pat kabinama ant fasado arba pastatomi ant aukštų kojelių šalia sienos. Komercinėse patalpose neretai renkamasi kasetinius, montuojamus į lubas, kanalinius kondicionierius.

Kai kurie žmonės kanalinius kondicionierius montuoja ir privačiuose namuose, tada patalpose nesimato jokių prietaisų, bet vėdinimas arba šildymas būna visuose kambariuose. Tačiau dėl daug didesnių investicijų privačiuose būstuose tokios sistemos nedažnos.

Mobilieji kondicionieriai patogūs tuo, kad nereikia montuoti, bet užima daugiau vietos, o efektyvumas mažesnis, nes reikia išvesti pro langą žarną, o tada į vėsinamą patalpą vėl patenka šiltas oras.

Populiarūs kondicionieriai su "multi-split" sistema. Ji gali būti pritaikoma daugeliui įprastų pakabinamų įrenginių. Tokiu atveju viena išorinė dalis gali tiekti atvėsintą arba pašildytą orą į du ar daugiau vidinių dalių. Tokia sistema patogi tuo, kad fasadas neapkraunamas keliomis išorinėmis dalimis.

Tiesa, būna situacijų, kai šiaurinėje namo pusėje esantis žmogus nori gauti šilumos, o pietinėje, kai šviečianti pro langus saulė prikaitina kambarį, atvirkščiai – vėsumos. Su viena išorine dalimi dviejų funkcijų naudoti neįmanoma, tokiu atveju geriau montuoti dvi išorines dalis.

Reikalinga priežiūra

Vienas didžiausių oras-oras šilumos siurblių pranašumų yra tai, kad pastate nereikia įrengti atskiros šildymo sistemos – radiatorių ar šilto oro tiekimo kanalų, nereikia jokių griovimo darbų.

Tereikia išgręžti nedideles skyles sienoje vidinėms ir išorinėms dalims sujungti. Šiuos darbus reikia patikėti savo srities profesionalams, kad prietaisai funkcionuotų nepriekaištingai.

Įsigijus kondicionierių, reikia atlikti profilaktinius darbus: išvalyti susikaupusias apnašas nuo filtrų, kitas dalis, dezinfekuoti kondensato latakus. Geriausia tai daryti pavasarį ir rudenį.

Tinkamai prižiūrimi kondicionieriai tarnauja ilgai ir teikia dvejopą – vėsinimo ir šildymo – naudą. Juo labiau kad šiuolaikiniai gaminiai yra taupūs, tylūs, džiugina įvairiais vėsinimo ar šildymo režimais.

„Nors vasarą įprastai sutinkame kur kas mažiau persišaldžiusių žmonių nei žiemą, šiuo metu vaistinėse gerokai padaugėjo žmonių, kurie skundžiasi skaudančia paraudusia gerkle, pakilusia temperatūra, kosuliu, skausmu ryjant“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė.

Persišaldę žmonės dažniausiai pirmiausia kreipiasi į vaistininkus ir tikisi, jog pavyks pagyti be gydytojų pagalbos, tačiau nemaža jų dalis dėl sunkesnės savijautos jau būna privesti kreiptis į gydytojus, jiems išrašoma net ir antibiotikų.

Pasak specialistės, pajutus pirmuosius peršalimo simptomus gali padėti dažnas gerklės skalavimas, naudinga turėti ir pastilių nuo gerklės skausmo. Specialistė atkreipia dėmesį, jog preparatus, nuo temperatūros geriau vartoti tik prieš miegą, nes dieną, kai labai karšta, bus prakaituojama per daug. O norint išvengti nemalonaus negalavimo vasarą, svarbiausia vengti temperatūrų kaitos.

Temperatūrų kaita

Šiltuoju metų laiku organizmą paveikia ir peršalimą dažniausiai sukelia itin dideli temperatūros pokyčiai. Pasak specialistės, gelbėdamiesi nuo karščio, žmonės dažniausiai persistengia reguliuodami kondicionierių nustatymus.

„Per karščius žmonės nori atsivėsinti labai greitai, todėl atėję iš lauko biure ar automobilyje nustato gerokai per žemą temperatūrą, nors rekomenduojamas skirtumas, kai organizmas jaučiasi komfortiškai – vos 5 laipsniai. Nereikėtų, kad kondicionierius pūstų tiesiai į žmogų, taip sėdint visą dieną, nuo peršalimo neapsisaugosite, net jei prisidengsite gerklę“, – sako vaistininkė.

Ji primena, jog nukentėti gali ir tie, kurie karštą dieną gaivinasi keliomis porcijomis ledų ar geria labai šaltus gėrimus. Pasak specialistės, šalti gėrimai ne tik gali sukelti peršalimą, bet ir klaidinga manyti, jog vasarą jie geriausiai atgaivina. „Iš tiesų yra atvirkščiai, geriausiai atgaivina ir numalšina troškulį kambario temperatūros arba netgi šiek tiek šiltesnis skystis“, – patvirtina K. Staivė.

Dar vienas paprastas būdas apsisaugoti nuo peršalimo – dėvėti kuo natūralesnių audinių drabužius. Mat suprakaitavus ir papuolus į skersvėjį ar gerokai šaltesnę patalpą, peršalimo grėsmė gerokai padidėja.

Perkaitimo pavojus

Vaistininkė atkreipia dėmesį jog esant dideliems karščiams, gerokai padidėja ir perkaitimo tikimybė. Karštis pavojingiausias vaikams, vyresnio amžiaus ar turintiems širdies ir kraujagyslių problemų žmonėms, tačiau perkaitimas gali pasireikšti ir visiškai sveikam žmogui.

„Kartais žmonės net nesupranta, kad perkaito, pastaruoju metu ypač daug sulaukėme nustebusių tėvelių, kurių mažyliams pradeda skaudėti galvą ar pradeda pykinti, nors šie pabuvo lauke vos kelias valandas. Tačiau jei lauke plieskia saulė ir tvyro 30 laipsnių karštis, nevartojant skysčių, suaugęs sveikas žmogus gali perkaisti per pora valandų, o  vaikams ar senyvo amžiaus žmonėms, simptomai gali pasireikšti dar greičiau“, – pažymi vaistininkė.

Norint išvengti perkaitimo, einant į lauką vaistininkė rekomenduoja dėvėti lengvus natūralaus pluošto rūbus, nepamiršti galvos apdangalų ir gerti kuo daugiau skysčių. Karščiausiu paros metu, 11–16 val., jei tik yra galimybė, specialistė rekomenduoja į lauką visai neiti.

Visgi jei namai įkaitę, o kambario langai į saulės pusę, šilumos smūgį galima gauti ir neišėjus į lauką, todėl K. Staivė rekomenduoja net ir būnant namuose gerti daug skysčių. Taip pat naudinga organizmą papildyti svarbiais elektrolitais – magniu, kaliu, kalciu ir cinku – kurių netenkame gausiai prakaituodami.

Darbų padaugėjo ir kondicionierius montuojantiems darbininkams, jų paslaugų gali tekti laukti ne vieną dieną.

Internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ Komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė sako, kad oro kondicionierių pardavimai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 1,5 karto.

„Kesko Senukų“ skaičiavimais, per pirmąsias 9 birželio dienas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai pastebimas mobilių kondicionierių pardavimų augimas – lyginamuoju laikotarpiu šiemet jų nupirkta 2,5 karto daugiau.

„Topo grupės“ rinkodaros vadovė Raimonda Gudaitė teigia, kad nors oro kondicionierių paklausa sparčiai auga, ventiliatorių pardavimai vis dar keliolika kartų lenkia kondicionierių pardavimus.

Kaip jau skelbė BNS, artimiausiomis dienomis Lietuvoje prognozuojama 36 laipsnius sieksianti kaitra, tikėtinas absoliutus birželio karščio rekordas.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, trečiadienį pietvakarinėje, pietinėje šalies dalyje galimas iki 34-35 laipsnių karštis, šiauriniuose rajonuose bus keliais laipsniais vėsiau.

Karščiausias turėtų būti ketvirtadienis: temperatūra šoktels iki 36 laipsnių. Karščiausia turėtų būti Alytaus apskrityje, Trakuose, Šalčininkuose, Vilniuje. Vėsiausia – iki 32 laipsnių – bus vakarinėje šalies dalyje.