-
Gedimino kalno archeologinių tyrimų radiniai – stulbinami 5
Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų grupė Gedimino kalno aikštelėje iš viso rado dvi dešimtis palaidojimų, tarp kurių identifikuoti ir visiems gerai žinomi sukilimo vadai – Zigmantas Sierakauskas, Konstantinas Kalinauskas bei Boleslovas Kolyška.
Šis atradimas vadinamas vienu svarbiausių šimtmečio atradimu. Kapuose buvo aptikti ne tik sukilimo dalyviai, bet ir auksinis Z. Sierakausko vestuvinis žiedas, sukilimo dalyvių medaliukai, kryželiai, aprangos detalės.
„Mokslo sriubos“ reportaže jūsų laukia išskirtinis pasivaikščiojimas po archeologinę perkasą, audinio raštų įspaudai kalkėse, šiurpios istorijos detalės.
Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 11.30 val. per LRT Plius, o išalkus dar – www.mokslosriuba.lt.
-
Sukilimo vadus perlaidoti siūloma Bernardinų arba Rasų kapinėse 2
„Yra pasirinktos dvi vietos: tai yra Rasų kapinės ir Bernardinų kapinės. Turėtumėme dar padiskutuoti kartu su Vilniaus miesto savivaldybe, su istorikais antropologais bei archeologais ir padaryti abiejų vietų pasiūlymus, t.y. projektus su vizualizacijomis, tada dar kartelį diskusijoje, kartu su kitais Vyriausybės nariais, galutinai apsispręsti dėl perlaidojimo vietos“, – BNS po komisijos posėdžio sakė ministrė.
Anot jos, galutinai apsispręsti dėl sukilėlių perlaidojimo planuojama iki kitų metų metų kovo, bet, jos nuomone, kitame posėdyje, kuris bus gruodį, turėtų paaiškėti „prie kurios vietos krypstama“.
Ministrė taip pat tvirtino, kad ant Gedimino kalno surastų sukilėlių palaikų identifikavimas užtruks, todėl kitąmet jų greičiausiai nebus spėta perlaidoti.
„Realistiškai galvojame, kad 2019 metų pavasaris arba vasara būtų tinkamiausias laikas palaikų perlaidojimui ir monumento įprasminimui, įamžinimui“, – teigė ji.
Viena iš pasirinktų datų - kovo 22-oji, kuomet, istorikų duomenims, egzekucija įvykdyta vienam iš sukilėlių vadų Konstantinui Kalinauskui. 2019-aisiais nuo šios datos sukaktų 155 metai, kita alternatyva – 2019 metų vasara, minint sukilimo baigtį. „Vietą ir laiką, manau, su kitu posėdžiu identifikuosime“, – tvirtino ministrė.
Gedimino kalne šiuo metu archeologai jau šių metų vasarą identifikavo ir jau iškėlė 17 sukilėlių palaikų, tarp jų – vieno iš sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko, taip pat beveik neabejojama, jog rasti ir kito vado Konstantino Kalinausko palaikai, tačiau galutinai tai bus patvirtinta atlikus genetinius tyrimus.
L. Ruokytė-Jonsson BNS teigė, kad archeologinius kasinėjimus Gedimino kalno aikštelėje planuojama užbaigti iki balandžio pabaigos, įskaitant dar keturių sukilėlių palaikus, kurie, beveik neabejojama, turėtų būti palaidoti toje pačioje vietoje.
1863 – 1864 metų sukilėliai, kovoję prieš Rusijos caro valdžią, siekė atkurti buvusią Lenkijos ir Lietuvos valstybę, kuri buvo aneksuota 1795 metais. Buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje sukilimo pradžia atsišaukimais lenkų ir lietuvių kalbomis paskelbta 1863 metų vasario 1-ąją.
Buvęs Rusijos armijos generalinio štabo kapitonas Z. Sierakauskas pavasarį buvo paskirtas vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių karo vadu. Gegužės pradžioje jo kariuomenė sumušta prie Biržų, pats vadas sužeistas pateko į nelaisvę ir netrukus viešai pakartas Vilniuje.
1863 metų pabaigoje į sukilimo slopintojų rankas pakliuvo ir kiti sukilėlių vadai – Antanas Mackevičius ir K. Kalinauskas, jie abu taip pat pakarti viešai. Iš viso Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant įvykdyta 21 sukilimo dalyviui. Manoma, kad jų visų palaikai ir aptikti ant Gedimino kalno.
Per sukilimą mūšiuose buvusios LDK teritorijoje žuvo per 6 tūkst. sukilėlių, į katorgą ir tremtį išsiųsta 25 tūkst. žmonių. Po sukilimo Rusijos imperija Lietuvoje ėmėsi rusinimo politikos – buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, uždraustos lietuviškos knygos ir spauda lotyniškais rašmenimis.
-
Sukilimų vadų palaikų tyrimams prašoma daugiau pinigų 1
Jis kartu su kolega Valdu Steponaičiu pirmadienį premjerui Saulius Skverneliui pristatė antropologinių ir archeologinių tyrimų suvestinę, taip pat informavo apie būtinus atlikti papildomus tyrimus.
„Čia yra kelių mėnesių klausimas. Tam reikėtų finansavimo, be to, dar varžo ir tai, kad ne visi palaikai iškasti: iškasta 11 palaikų, o aikštelėje dar yra ženklų, kad yra dar iki 17 palaikų“, – BNS teigė jis.
Antropologas sakė apie konkrečias sumas su premjeru nekalbėjęs, netrukus žadama pristatyti kanceliarijai konkretų planą bei lėšų poreikį.
Jis priminė, kad dėl Z. Sierakausko palaikų abejonių nekyla, nes rastas jo sutuoktuvių žiedas su įrašu „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“, taip pat šaltiniuose minimos Z. Sierakausko nužudymo aplinkybės sutampa su rastos kaukolės portretu. Tačiau kitų sukilėlių, taip pat ir K. Kalinausko, palaikams identifikuoti teks atlikti genetinius tyrimus.
„Gali nepigiai kainuoti – bet tikrai ne šimtai tūkstančių – genetinis identifikavimas. Kadangi ieškoma dabartinių ne tik K. Kalinausko, bet ir kitų sukilėlių giminaičių gyvų, bus imami mėginiai ir iš jų. O iš visų dabar surastų palaikų mėginiai šiuo metu yra išskiriama DNR“, – sakė mokslininkas.
Dėl sukilimo dalyvių palaikų perlaidojimo vietos spręs Vyriausybės komisija. Premjero patarėjas Deividas Matulionis sakė, kad tyrimai, kurie leis patvirtinti bent dalies sukilėlių tapatybę, bus atliekami dar ir pavasarį.
„Stengsimės, kad tie tyrimai būtų kuo greičiau atlikti, tai labai svarbus dalykas. Tai svarbu ne tik Lietuvai, bet tai yra ir Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos istorijos dalis. Todėl ir premjerui svarbu išklausyti ir paraginti, kad mes galėtume tinkamai įvertinti tas asmenybes. Čia nebus didelės sumos, keliolikos tūkstančių eurų, mes juos paraginome greičiau sąmatas pateikti, nes šiuo metu vyksta biudžeto formavimas“, – žurnalistams sakė D. Matulionis.
Jis tikina, kad kol kas per anksti kalbėti apie vietą, kur sukilėliai bus perlaidoti, dėl to bus konsultuojamasi su istorikais ir kitais ekspertais.
Apie Gedimino kalne Vilniuje rastus 1863 metų sukilimo dalyvių palaikus pranešta vasarą – manoma, kad jie čia užkasti XIX amžiaus antroje pusėje. Atkasti keli griautiniai kapai, kuriuose palaidota po kelis žmones. Dauguma mirusiųjų užkasti nepagarbiai, su už nugaros surištomis rankomis, apipilti kalkėmis. Viename dvigubame kape rasta kulka. Jau nustatyta, kad tokiu būdu palaidoti 1863–1864 metų sukilimo dalyviai, nubausti mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje.
K. Kalinauskas (1838 – 1864) – teisininkas, baltarusių publicistas, poetas, vienas 1863 metų sukilimo vadovų, siekė didesnės Lietuvos ir Baltarusijos autonomijos nuo Varšuvos. 1864 metų vasario 9 dieną jis buvo suimtas, o kovo 22 dieną Lukiškių aikštėje, Vilniuje, pakartas. Humanizmo idėjas propagavęs karininkas Z. Sierakauskas (1826 – 1863) buvo sukilimo karinis koordinatorius. Rusijos valdžios atstovai 1863 metais Vilniaus Lukiškių aikštėje jam įvykdė mirties bausmę. Jam buvo 37 metai.
