Kinija aplenkė Japoniją

Pasaulio verslo analitinė kompanija "Vessels Value" paskelbė, kad šių metų lapkritį pasauliniame laivybos reitinge įvyko perversmas. Į pirmąją vietą išsiveržė Kinija, ji aplenkė pastaruosius kelerius metus pagal laivyno vertę pirmavusią Japoniją.

Kinijos kompanijos kontroliuoja 191 mlrd. JAV dolerių vertės laivyną.

Kinijai priklauso pats didžiausias pasaulyje konteinerinių laivų laivynas. Jis dar plėsis, nes iš pasaulyje šiais metais užsakytų 516 naujų konteinerinių laivų 46 proc. bus statomi Kinijos kompanijoms. Kinijos savininkai gali greitai aplenkti didžiausias pasaulyje konteinerinės laivybos kompanijas Danijos "Maersk Line" ir Italijos-Šveicarijos MSC.

Tendencija: Kinijos laivynas tapo brangiausiu pasaulyje. Vidmanto Matučio nuotr.

Kinijoje sparčiai auga ir balkerių laivynas. Per šiuos metus jo vertė pakilo nuo 28 mlrd. JAV dolerių iki 53 mlrd. JAV dolerių.

Į antrą vietą nustumtos Japonijos laivyno vertė 187 mlrd. JAV dolerių. Japonijai priklauso didžiausias pasaulyje automobilių plukdymo laivynas, dujovežiai, sausakrūviai balkerių tipo laivai. Vien šiais metais Japonijos MOL, "NYK Line", "K Line" kompanijos pačioje Japonijoje užsakė pastatyti 26 naujus automobilių gabenimo laivus.

Silpsta Europos laivynai

Iš Europos šalių trečioje vietoje pagal laivyno vertę yra Graikija, šešta – Vokietija, aštunta – Didžioji Britanija, dešimta – Norvegija. Dešimtuke nėra tokių laivybos tradicijas turinčių Europos šalių kaip Danija, Švedija, Nyderlandai, Ispanija ar Italija.

Iš dešimtuke esančių Europos šalių sparčiausiai kilo Graikijos laivų savininkų laivyno vertė. Vien šiais metais ji išaugo nuo 93 iki 145 mlrd. JAV dolerių. Graikija išlieka didžiausia pasaulyje tanklaivių laivyno valdytoja. Jos "Suezmax" ir "Aframax" laivų vertė augo net iki 30 proc. Taip pat Graikijoje smarkiai (nuo 28 mlrd. JAV dolerių iki 53 mlrd. JAV dolerių) augo balkerių laivyno vertė. Maždaug 2 mlrd. JAV dolerių išaugo ir dujovežių vertė. Graikai išsiskyrė ir tuo, kad šiemet ypač aktyviai supirkinėjo parduodamus naudotus laivus.

Vizija: šiuo metu kaip vienas iš perspektyvesnių yra vertinamas dujovežių laivynas.

2021 m. ypač augo konteinerinių ir balkerinių laivų aktyvai, pasaulyje sparčiai daugėja dujovežių, bet nyksta keleivinis ir kruizinis laivynas.

Vokietijos laivyno vertė siekia 77 mlrd. JAV dolerių. Per 2021 m. jos laivyno vertė išaugo 34 mlrd. JAV dolerių. Toks augimas atrodo neįtikėtinas, tačiau jis vyksta dėl atskirų laivų rūšių. Vokietijos savininkai valdo palyginti nemažai konteinerinių laivų kompanijų. Šios kategorijos laivynai dėl dešimtimis kartų išaugusių frachtų visame pasaulyje smarkiai pabrango. Maždaug vienu milijardu JAV dolerių išaugo ir Vokietijos laivų savininkų mažo tonažo sausų krovinių laivų vertė.

Didžiosios Britanijos laivyno vertė šiemet lapkritį vertinta 54 mlrd. JAV dolerių. Ją per šiuos metus iš 7 vietos išstūmė Pietų Korėjos laivynas, kurio vertė 58 mlrd. JAV dolerių.

Norvegiją iš 9-osios vietos išstūmė Taivanas su 47 mlrd. JAV dolerių laivyno verte. Net 32 mlrd. JAV dolerių Taivano laivyno vertės sudaro konteineriniai laivai. Jos laivynas turi tendencijų dar labiau augti, nes vien šiemet Taivano kompanijos "TS Lines", "Wan Hai Lines", "Evergreen" užsakė pastatyti 107 naujus laivus.

Norvegijos laivyno vertė 42 mlrd. JAV dolerių. Jos laivyno vertė krito dėl naftos platformų, pagalbinio ir specializuoto laivyno, nes smarkiai sumažėjo Norvegijos naftos gavyba. Norvegijoje yra ir gausus kruizinis laivynas.

Kruizinio laivyno krizė

Šiais metais ypač smarkiai krito JAV laivyno vertė. Todėl ją iš trečios vietos ir išstūmė Graikija.

Lapkričio mėnesį JAV laivyno vertė siekė 96 mlrd. JAV dolerių. Iš jų net 58 proc. vertės sudaro JAV kruizinės laivybos kompanijos. Tarp jų didžiausios pasaulyje kruizinės kompanijos, kaip "Carnival", "Royal Caribbean". JAV kruizinių kompanijų vertė per metus nukrito 7 mlrd. JAV dolerių.

Smukimas: 2021 m. ir vėl labiausiai nukentėjo kruiziniai laivai ir JAV laivynas, kur jie dominuoja.

JAV yra ir palyginti didelis jūrų keltų laivynas, kuriam įtakos taip pat turėjo pasaulinė COVID- 19 pandemija.

Jei pandemija ir toliau tęsis, nuo jos labai priklausomo JAV laivyno vertė mažės. Ją iš ketvirtos vietos pasaulyje gali išstumti Singapūras, kuris ypač didina konteinerinį ir balkerinį laivyną. Taip pat ir Pietų Korėja, jos laivybos kompanijos "Hyundai LNG", "Pan Ocean" ir "H Line" per 2021 m. užsakė pastatyti net 15 naujų didelių dujovežių.

Bendra 2021 m. laivybos tendencija yra tokia, kad ypač augo konteinerinių ir balkerinių laivų aktyvai, pasaulyje sparčiai daugėja dujovežių, bet nyksta keleivinis ir kruizinis laivynas.

Konstruoja naujus gigantus

Šiuo metu didžiausi konteineriniai laivai yra iki 400 metrų ilgio ir 60 m pločio grimzlės iki 16,5 metrų. Jie gali paimti iki 23 tūkst. TEU konteinerių. Jau rengiami iki 460 metrų ilgio ir 68 metrų pločio laivų projektai. Laivuose tilptų apie 30 tūkst. TEU konteinerių. 

Didinti laivus labiausiai nori laivybos kompanijos. Pagrindinės pasaulio konteinerinės laivybos pajėgos šiuo metu yra susijungusios į tris atskirus aljansus. Jie gali tarpusavyje susitarti ir koordinuoti laivų plaukimo grafikus, efektyviai naudoti gigantus.

Noras didinti konteinerinius laivus labiausiai kliūva uostų operatoriams. Tai reikalauja šimtamilijoninių investicijų į gilinimą, uostų krantines. Vien Elbės gilinimas Hamburgo uostui ir Vokietijos biudžetui artimiausiais metais kainuos apie 780 mln. eurų.

Kitų metų kovą baigsis didelių laivybos aljansų suderinti veiklos terminai su JAV, Europos ir Kinijos antimonopolinėmis institucijomis. ES uostų operatoriai ketina kreiptis į antimonopolines institucijas, kad būtų užkirstas kelias didinti laivus. Laikomasi nuostatos, kad iš didėjančios laivybos naudą gauna tik laivų savininkai, o valstybių mokesčių mokėtojams tai nuostolinga.

Vokietijos laivų savininkų asociacijos vadovai pareiškė, kad „noras apriboti laivų dydžius nustumtų Europą į ekonomikos užribį“. Manoma, kad laivai vis tiek didės ir jei jie neplauks į Europą, suras kitus maršrutus. Į Amerikos regioną ypatingai didelių laivų laivybą varžo Panamos kanalo plotis. Nuo 2014 m., po Panamos kanalo rekonstrukcijos, juo gali plaukti didžiausi iki 366 metrų ilgio ir 49 metrų pločio laivai, kurių talpa iki 13 tūkst. TEU.

Jei laivai didės, patys didžiausi gigantai iš Azijos į Amerikos rytinę ir vakarinę pakrantes plaukios nesinaudodami Panamos kanalu.

Kruizinių laivų žala

Ne mažesnis pasipriešinimas Europoje kyla ir dėl didelių kruizinių laivų. Dėl turistų antplūdžio labiausiai kenčia Maljorkos sala, Venecija Italijoje ir Dubrovnikas Kroatijoje.

Neseniai per socialinius tinklus nusirito filmuota medžiaga, kaip į Veneciją prastoku oru plaukiantis didžiulis kruizinis laivas vos „nesutrypė“ prie krantinės stovinčio nedidelio laivelio.

Peticiją prieš didelius kruizinius laivus pasirašė Maljorkos Palmos gyventojai. Palmoje kasmet prisišvartuoja apie 500 didžiųjų kruizinių laivų. Iš jų išlipa apie 2 milijonai jūrų turistų. Vienu metu būna iki 6 kruizinių laivų, iš kurių išlipa ir po miestą slankioja iki 15 tūkst. jūrų turistų.

Ne tik turistai, bet ir kruiziniai laivai teršia miestelį. Atplaukiantys laivai prieš pat salą išpila cheminėmis medžiagomis užteršta vandenį, kuris naudojamas laivo baseinuose ir skalbyklose.   

Investicijų prioritetas dėl gilinimo

Klaipėdoje dar nėra problemų nei dėl didelių konteinerinių laivų, nei dėl kruizinių lainerių. Džiaugiamės, kai atplaukia didesnis kruizinis laivas, nes jis atrodo įspūdingai, iš turistų gali uždirbti kelionių organizatoriai.

Šiemet į Klaipėdos uostą atplaukia daugiau mažesni laivai. Lėmė tai, kad beveik nebeliko didelių MSC konteinerinių laivų.

Klaipėdos uostas, kaip ir kiti ES uostai, didžiausius pinigus investuoja į infrastruktūrą, kuri susijusi su didesnių laivų priėmimu. Beveik visos šių ir artimiausių metų Klaipėdos uosto investicijos skirtos pasiekti didesnį gylį, pagal jį pritaikyti krantines. Gilinama Malkų įlanka, kurios vienas etapas jau baigtas, o kitas netrukus prasidės. Pagal naują gylį rekonstruojamos krantinės.

Dar didesnės, net iki 470 mln. eurų, investicijos numatytos iki 2022 metų. Vyks ne tik uosto vartų pertvarkymas vėlgi dėl didesnio gylio, bet ir uosto šiaurinės dalies gilinimas iki 17 metrų. 

Klaipėdos uostą iš tiesų būtina gilinti, kad jis galėtų priimti pakrautus šiuo metu plaukiojančius didelius laivus. Pagal gylį Klaipėdos uostas atsilieka nuo pagrindinių konkurentų Baltijos jūroje.

Apie 460 metrų ilgio ateities laivus Klaipėdoje kol kas nekalbame ir vargu ar greitu laiku kalbėsime. Jei tie laivai bus didesnės nei 16,5 m grimzlės, jie pakrauti net negalės įplaukti į Baltijos jūrą.

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui didinti Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumą. Tad nuo šiandien įsigalioja susisiekimo ministro įsakymas, kuriuo sumažinamos uosto rinkliavos laivams, kurių bendroji talpa (BT) didesnė kaip 60 tūkst. vienetų.

"Manome, kad pagrįstas uosto rinkliavų sumažinimas paskatins laivybą ir sukurs patrauklias konkurencingas sąlygas konteinerių krovą bei paskirstymą uoste vykdančioms įmonėms. Tikėtina, kad sumažinus rinkliavas laivyba intensyvės ne tik tarpžemyninėse, bet ir kitose laivybos linijose, o Klaipėdos uosto pajamos augs“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Klaipėdos uoste laivo, navigacijos, krantinės, sanitarinės ir uosto akvatorijos rinkliavos dydžiai konteinerius gabenantiems laivams, kurių BT didesnė kaip 60 tūkst. vienetų, bus apskaičiuojami ne pagal tarptautiniame laivo matmenų liudijime nurodytą talpą, bet pagal maksimalų 60 tūkst. vienetų dydį.

Toks maksimalus dydis nustatytas atsižvelgus į tai, kad šiuo metu dėl Klaipėdos uosto infrastruktūros parametrų (nepakankamo gylio) nėra galimybės pilnai pakrauti didesnius laivus. Sumažinta rinkliava atitinka didžiausią Klaipėdos uoste įmanomą laivo pakrovimo konteineriais kiekį.

Šiemet Klaipėdos uostas fiksuoja rekordinį konteinerių apyvartos šuolį. Per dešimt šių metų mėnesių perkrauta bemaž 55 proc. daugiau konteinerių (TEU) nei pernai per tą patį laikotarpį. Šių metų sausio–spalio mėnesiais Klaipėdos uoste perkrauta 601 259 TEU, kai pernai per tą patį laikotarpį – 387 534 TEU.

Neįtikėtinai dideli laivai

Pagrindinis rodiklis, kuris nusako laivo dydį yra bendras tonažas - suminis visų laivo patalpų dydis. Šis aiškinimas apie bendrąjį tonažą itin svarbus, nes Vyriausybė priėmė nutarimą visus didžiuosius konteinerinius laivus skaičiuojant laivų rinkliavas laikyti ne didesniais nei 60 tūkst. tonų bendrojo tonažo.

Iki šiol didžiausias į Klaipėdos uostą atplaukęs konteinerinis laivas yra 366 metrų ilgio ir 48 metrų pločio „MSC Topaz“. Jo bendras tonažas 141 tūkst. 754 tonos.

Antras pagal dydį apsilankęs Klaipėdos uoste yra 363 metrų ilgio „MSC Francesca“. Jos bendras tonažas 131 tūkst. 771 tona.

Kad suprastume, kokio tai yra dydžio laivai reikia žvilgtelėti į Lietuvos laivų registrą. Šių metų rugsėjo 1 dienos duomenimis Lietuvoje buvo registruota 100 laivų. Bendras jų tonažas siekė 364 tūkst. 28 tonas. Tai yra kaip 2,5 „MSC Topaz“ laivo. Arba „MSC Topaz“ pagal dydį yra beveik toks pats, kaip Lietuvos jūrų registre registruoti 6 „DFDS Seaways“ jūrų keltai. Jų bendras tonažas - 142 tūkst. 933 tonos. Neįtikėtina, koks didelis yra „MSC Topaz“ laivas.

Gdanske rinkliavos mažesnės

Tačiau beveik 142 tūkst. tonų atplaukus į Klaipėdos uostą virs 60 tūkst. tonų. Visiems didesniems kaip 60 tūkst. tonų bendrojo tonažo laivams Lietuvoje bus taikomas maksimalus 60 tūkst. tonų bendrojo tonažo dydis skaičiuojant laivo, navigacinę, krantinės, sanitarinę ir uosto akvatorijos rinkliavas.

Tai reiškia, kad visiems didesniems nei 60 tūkst. tonų talpos konteineriniams laivams rinkliavos Klaipėdos uoste gerokai sumažės. Iki šiol jos buvo neproporcingai didelės palyginti su kitais uostais.

Viename pagrindinių Baltijos jūros konteinerių skirstymo centre Gdanske rinkliavos yra beveik tris kartus mažesnės nei Klaipėdoje.

Bendro 131 tūkst. 771 tonos tonažo „MSC Francesca“, nors ir atplaukdama į Klaipėdą pustuštė sumokėdavo 72,1 tūkst. eurų rinkliavų. Toks pats laivas Gdansko uoste mokėdavo 25,1 tūkst. eurų. Netgi ir pritaikius maksimalų 60 tūkst. tonų bendrojo tonažo dydį „MSC Francesca“ vis tiek sumokės 36,3 tūkst. eurų rinkliavų. Bet palyginti su Gdansko uostu, tai jau bus maždaug „padorus“ skaičius.

Nenori prarasti „dičkių“

Galima ir nieko nedaryti, galvoti, kad didieji laivai vis tiek plauks į Klaipėdą ir konteinerių krova augs taip, kaip augo šiais metais. Nuo 38 tūkst. TEU konteinerių sausį iki beveik 82 tūkst. TEU konteinerių per mėnesį rugpjūtį.

Iš viso per 9 mėnesius Klaipėdos uoste krauta 531 tūkst. 444 TEU konteinerių, kai pernai per visus metus jų buvo 472 tūkst. 998 TEU.

Bet su rinkliavomis, kaip ir su mokesčiais, jų negalima beprotiškai didinti, nes verslas išeis kitur, o mokesčių mokėtojai ners į šešėlį. Palikus neadekvačiai dideles rinkliavas didiesiems konteineriniams laivams, jie Klaipėdos uoste ilgai nesilaikytų. Tos linijos, kurios jau susiformavo „Klaipėdos Smeltę“ valdančios MSC grupės dėka, bet kada gali pasukti kitur, kad ir į tą patį Gdanską.

Juo labiau, kad Klaipėdos uoste nėra pakankamų gylių, kad būtų galima pilnai pakrauti didelius laivus. Realiai tai daryti ir nebūtų reikalo, nes linijiniai laivai niekada pilnai nepasikrauna ar neišsikrauna viename uoste.

Vertindama tai, kad konteinerių gabenimo verslas Klaipėdoje turėtų perspektyvas, Susisiekimo ministerija ir pasiūlė mažinti rinkliavas didiesiems konteineriniams laivams, nepriklausomai nuo jų dydžio skaičiuojant jas iki 60 tūkst. tonų bendrojo tonažo.

Vertinama, kad dėl tos nuolaidos Klaipėdos uostas per metus negaus iki 750 tūkst. eurų rinkliavų. Tačiau atsiradus naujiems laivams, naujoms linijoms tikimasi papildomai į Klaipėdą kasmet pritraukti maždaug 3,5 mln. eurų didesnių pajamų.

Nyderlanduose siaučianti pavasario audra, kurios vėjo gūsių greitis siekia 120 km per valandą, antradienį privertė atšaukti reisus Amsterdamo Schipolio oro uoste, taip pat uždaryti du konteinerinių laivų terminalus Roterdamo uoste.

Vėtra, atslinkusi nuo Šiaurės jūros, sutrikdė susisiekimą oru ir laivybą šioje žemumų šalyje, o olandų meteorologai perspėjo apie pavojingas sąlygas Nyderlandų šiaurės ir pajūrio provincijose.

Schipolio oro uosto, kuris yra ketvirtas didžiausias Europoje, atstovas nurodė, kad dėl smarkių vėjų buvo atšaukti 80 reisų – daugiausiai į Europos miestus. Pasak jo, vėlavimai didės, nes vėliau antradienį buvo suplanuota daugiau skrydžių.

Roterdame, kuris yra didžiausias Europos uostas, buvo uždaryti du konteinerinių laivų terminalai, o laivai buvo priversti išplaukti į jūrą laukti, kol baigsis audra. Pasak uosto atstovo, tokia atsargumo priemonė dažnai taikoma, kai vėjo greitis pasiekia septynis balus. Tačiau biralinių ir skystų krovinių terminalai darbo nesustabdė.

Laivybos bendrovės "Limarko" laivininkystės kompanija (LLK) vadovas šiemet nesitiki gerų metų, tačiau ateitį linkęs vertinti optimistiškai, rašo dienraštis "Verslo žinios".

"Antroje metų pusėje turėsime daug išlaidų: tėkš iškelti vieną laivų, taip pat viename laive keisime refrižerantą. Tai pareikalaus nemažų investicijų. Šie metai nebus itin geri, greičiau vidutiniai", - dienraščiui sakė LLK vykdomasis direktorius ir bendrovės "Limarko" valdybos pirmininkas Vytautas Lygnugaris.

Anot jo, refrižeratorinių laivų rinka šiek tiek atsigavo, o konteinerinių laivų sektoriuje situacija taip pat gana stabili, tad pagrindo jaudintis dėl perspektyvos nėra, bet, V.Lygnugario teigimu, nėra ir priežasčių labai džiūgauti.

„Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje, kur statomas konteinerių skirstymo centras, klojami HUB-o pamatai.

Taip Klaipėdos uostas įžengs į visiškai naują konteinerių krovos erą.

Planuojama, kad LKAB "Klaipėdos Smeltė" galės aptarnauti okeaninius 6 500–11 600 TEU talpos konteinerinius laivus.

Metinis terminalo pajėgumas sieks apie 1 mln. TEU.