Vasario 21 d. 19 val. į akistatą žiūrovus kvies du broliai „Žiurkiagalviai“, vasario 26 d. 19 val. apie visuomenės nepakantumą „kitokiam“ bus kalbama ir rodoma spektaklyje „Helverio naktis“, o vasario 28 d. 19 val. liūdnai juokingame monospektaklyje „Kontrabosas“ publika turės galimybę įsiklausyti į jo herojų ir dar kartą suvokti save visuomenės kontekste.

Spektaklyje „Žiurkiagalviai“ pagal Natachos De Pontcharra pjesę pasakojama Žefo (aktorius Paulius Pinigis) ir Žefio (aktorius Donatas Želvys), – brolių, gimusių su žiurkių galvomis ir todėl priverstų slėptis nuo pasaulio, – istorija. Tai žmonės, nublokšti į socialinį užribį, kuris taip pat yra visuomenės sudedamoji dalis. Žefis ir Žefas kelia klausimus, bandydami suprasti ir išsiaiškinti, ką jie padarė ne taip, kodėl jie yra kitokie ir ar jie iš tiesų kitokie. Kodėl pasaulis jų nepriima? Jų pasakojama istorija pateikiama kaip liudijimas ir prisipažinimas, ir patys žiūrovai nusprendžia, kas šioje situacijoje yra kaltas. Šį spektaklį 2017 m. pastatė kūrybinė komanda: režisierius Valentinas Masalskis, aktoriai P.Pinigis, D.Želvys ir Laima Akstinaitė.

Ingmaro Villqisto „Helverio naktyje“ (rež. V.Masalskis, 2018) pasakojama apie atsidavusią Karlos (aktorė L.Akstinaitė) tarnystę ir jausmus visuomenės nesuprastam, gyvenančiam savo fantazijų pasaulyje, „kitokiam“ Helveriui (aktorius P.Pinigis). Jos jausmai susilieja į vieną unikalų, bendrą, skirtingų spalvų ir potėpių portretą, kuriame susipina motiniška globa, kantrus nuolankumas, egoistiškas pataikavimas. Netikėtai prasiveržia noras kontroliuoti, bet kokia kaina apsaugoti Helverį nuo blogio ir negatyvių gyvenimo spalvų.

Aktoriaus D.Želvio monospektaklis „Kontrabosas“ (rež. V.Masalskis, 2016) – tai tragikomiškas savimi, muzika ir pasauliu nusivylusio kontrabosininko monologas. Dabartinė garbėtroškų ir narcizų visuomenė kasdien mokosi tą pačią pamoką kaip ir Patricko Suskindo dramos herojus – pervertinus savo galimybes, lieka protestuoti prieš tavo talento nepastebėjusį pasaulį ir jo nekęsti. Arba galų gale suvokti, kad esi tik vienas didelio orkestro instrumentas, greičiausiai net ne kontrabosas, o barškutis.

Vieno veiksmo pjesė „Kontrabosas“– tai paralelė į mūsų pačių kasdienybę. Dabartinė garbėtroškų ir narcizų visuomenė kasdien mokosi tą pačią pamoką kaip ir P. Süskind dramos herojus – pervertinus savo galimybes, lieka protestuoti prieš tavo talento nepastebėjusi pasaulį ir jo nekęsti. Arba galų gale suvokti, kad esi tik vienas didelio orkestro instrumenas, greičiausiai net ne kontrabosas, o barškutis.

Šis Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis – tai tragikomiškas savimi, muzika ir pasauliu nusivylusio kontrabosisto monologas. Jame žiūrovui atskleidžiama mažo žmogaus drama – kaip susitaikyti su tuo, kad niekada neatliksi solo partijos, kad niekada nestovėsi pirmoje eilėje, kad savo paties gyvenime esi tik antraeilis veikėjas.

Pagrindinį kontrabosisto vaidmenį spektaklyje atlika vienas ryškiausių Klaipėdos jaunimo teatro aktorių – Donatas Želvys.

„Neturėdamas vaidybos partnerio, scenoje patyriau milžinišką skirtumą, daug visko reikėjo mokytis iš naujo. Visgi, įdomiausia šiame darbe tai, kad jo metu įvyko mano tiek aktorinis, tiek dvasinis apsivalymas. Kartu su režisieriumi sprendėme daugybę problemų, kurios svarbios ir man, ir mano personažui. Būtent šį bendravimą ir apsivalymą laikau svarbiausiu atradimu“, – mintimis dalinasi pagrindinio „Kontraboso“ vaidmens kūrėjas D. Želvys.

Teatro vadovas Valentinas Masalskis tikino, kad Klaipėdos jaunimo teatras ir jo kūrėjai pasikeitė ir subrendo naujiems darbams ir iššūkiams.

„Neretai sulaukdavome priekaištų, kad esame būrys studentų, naiviai mėginančių pažadinti kultūrinį miesto gyvenimą. Manau, kad dabartinio teatro kolektyvo ir jo nuveiktų darbų taip vertinti nebegalima. Šių kūrėjų savimonė jau kuris laikas yra profesionalaus lygmens, tad ta kryptymi ir ketiname dirbti toliau”, – mintimis dalijosi KJT vadovas.

Kūrybinio darbo netrūksta

Energingai startuojančiame sezone KJT planuoja žiūrovus pradžiuginti net penkiomis premjeromis. Viena jų kuriama su režisieriumi iš Prancūzijos Jeanu Cyrilu Vadi – tai eksperimentinis spektaklis Černobylio tragedijos tema. Premjera numatoma jau lapkritį. KJT tęsią ir kolektyviškai kurtos dramaturgijos ieškojimus – su jauna režisiere Živile Mičiulyte aktoriai nagrinėja manipuliacijos temą ir rašo naują pjesę, kurios premjera įvyks kitų metų pradžioje.

Pavasarį vėl bus organizuojamas festivalis „Jauno teatro dienos“, kuriame, kaip ir prieš metus, vyks aktorių ir režisierių kūrybinės dirbtuvės, be to bus pristatomi naujausi lietuvių kūrėjų būsimų spektaklių eskizai. Šioje programoje bus parodyta dar viena KJT premjera – moderniosios klasikos pastatymas „Įpročio jėga“ pagal Thomo Bernhardo pjesę, jį režisuos V.Masalskis. Teatro atstovai džiaugėsi, kad praeitame festivalyje išbandytas formatas jau prisideda prie KJT kūrybinių planų – tęsiamas bendradarbiavimas su renginyje dalyvavusiu režisieriumi iš Vilniaus Jonu Terteliu, kuris su klaipėdiečiais dirbs nuo sausio pradžios.

Jau šią savaitę KJT kolektyvas įsijungė į daugybę prasidedančio sezono darbų. Šį ketvirtadienį klaipėdiečiai su spektakliu „Šauktiniai“ pasirodė didžiausio Lietuvoje tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ programoje, penktadienį Varėnoje vaidins spektaklį „Akmuo, vanduo, geluonis“, pernai gavusį Dalios Tamulevičiūtės premiją.

Pirmoji premjera – rūsyje

Vis dėlto šiuo metu svarbiausia sezono stotelė – monospektaklio „Kontrabosas“ premjera. Spektaklį žiūrovai išvys jau šį šeštadienį netradicinėje Klaipėdos kultūros fabriko erdvėje – rūsyje. „Kontrabosas“ – tai tragikomiškas savimi, muzika ir pasauliu nusivylusio kontrabosininko monologas. Jame žiūrovui atskleidžiama mažo žmogaus drama – kaip susitaikyti su tuo, kad niekada neatliksi solo partijos, kad niekada nestovėsi pirmoje eilėje, kad savo paties gyvenime esi tik antraeilis veikėjas.

Iki premjeros likus mažiau nei savaitei spektaklio režisierius V.Masalskis sakė, kad šis pastatymas – naujas žingsnis KJT kūryboje: „Klaipėdos jaunimo teatras pradeda išlipti iš socialinės mūsų pačių sukurtos dramaturgijos. Tiek iš kolektyvo, tiek iš publikos ateina noras užkabinti klasikinę medžiagą, norisi kitos kultūrinės ir estetinės švaros. Ansktesniuose pastatymuose neišvengdavome necenzūrinės leksikos, gatvės žargono, tai buvo tam tikras periodas, tačiau dabar aktoriai jau ima išaugti tą rūbą ir nori apsivilkti kitą. Teatras evoliucionuoja kaip ir žmogus, kaip ir jo kūrėjai.“

Aktoriui – nauja patirtis

Kontrabosininko vaidmenį premjeroje atliks vienas ryškiausių KJT aktorių – Donatas Želvys. Atlikėjas sako, kad monospektaklio kūrimas – nauja patirtis jo karjeroje: „Neturėdamas vaidybos partnerio, scenoje patyriau milžinišką skirtumą, daug visko reikėjo mokytis iš naujo. Vis dėlto įdomiausia šiame darbe, kad jo metu įvyko mano tiek aktorinis, tiek dvasinis apsivalymas. Kartu su režisieriumi sprendėme daugybę problemų, kurios svarbios ir man, ir mano personažui. Būtent šį bendravimą ir apsivalymą laikau svarbiausiu atradimu.“

Pasak spektaklio kūrėjų, klasikinėje literatūroje buvo stengiamasi atrasti ir KJT atspindį – daug frazių iš šios pjesės aktoriai girdi savo aplinkoje. „Kontrabosas“ atskleidžia dabartinį KJT etapą ir veidą, tikimasi, kad tai pajus ir žiūrovai, kurie kūrinyje galės atrasti savų paralelių.

Monospektaklio „Kontrabosas“ premjeros – spalio 1 d. 18 val. ir spalio 8 d. 19 val. Klaipėdos kultūros fabriko rūsyje (Bangų g. 5A). Bilietus platina „Tiketa.lt“, bilietai bus parduodami ir prieš valandą iki spektaklio pradžios jo rodymo vietoje.

Paklausyti smuiko ir kontraboso pašnekesių trečiadienį į vieną Kristupo vasaros festivalio koncertų kviečia šeimyninis Agnės Doveikaitės-Rubinės bei Danielio Rubino duetas. Jie pirmą kartą atliks ir specialiai jiems japonų kompozitoriaus parašytą kūrinį.

Smuiko bei kontraboso pašnekesiai, žada A. ir D. Rubinai, bus tikrai įvairūs: romantiški ir aistringi, girdėti ir visiškai nauji. Svarbu, kad kiekvienas atėjęs išgirstų jam artimą kūrinį, tad skambės ir klasikos, ir šiuolaikinių kompozitorių kūrinių.

Bus ir pasaulinė premjera – japonų kompozitoriaus Atsuhiko Gondai specialiai šiam duetui parašytas kūrinys. Bendradarbiavimas prasidėjo visai netikėtai: užteko vieno kompozitoriaus ir orkestro, kuriame Agnė ir Danielis dirba jau ne vienerius metus, meno vadovo pokalbio telefonu.

„Buvo tokia opera „Sakurų žydėjimas“ Sugiharai atminti. Jis rašė tą operą lietuvių kalba ir nežinojo, ar teisingai deda kirčius, ar teisingai naudoja žodžius. Buvo susirūpinęs, dalijosi savo bėdomis su dirigentu, o šis sako: ko tu pergyveni, pas mane orkestre dirba du lietuviai, atvažiuok ir jie tau padės.

Taip ir buvo: suderinome laiką, atvažiavo A. Gondai iš Tokijo į mūsų miestelį su partitūra. Jis sėdėjo prie fortepijono, grojo ir dainavo, o mes dėjome kirčius, kur buvo neteisingai“, – prisimena kontrabosininkas D. Rubinas.

Tuo bendradarbiavimas lyg ir baigėsi. Duetą kompozitorius pakvietė į premjerą, vėliau paprašė parašyti komentarus. Tuomet į visai juokais nuskambėjusį klausimą, „gal ir mums ką nors parašysi“, A. Gondai atsakė: „galbūt, kas žino“, bet tikro pažado nebuvo. Jis nuskambėjo kiek vėliau – po dar vieno A. ir D. Rubinų apsilankymo Japonijoje.

„Turėjome su Agne didelį savo koncertą. Jie mėgsta, kad kažkas pasakotų apie koncertą, apie kūrinius. Aš japonų kalbos buvau tik pradėjęs mokintis ir ji buvo praktiškai nulinio lygio, tad mes patys to padaryti negalėjome. Tai jie, žinoję apie kažkokius mūsų santykius su A. Gondai, pakvietė jį vesti tą koncertą, kad jis pasakotų apie kūrinius. Ir A. Gondai, pasėdėjęs mūsų koncerte, pasakė: gerai, aš rašau jums kūrinį. Po mėnesio mes gavome 15 minučių partitūrą“, – pasakoja D. Rubinas. 

„Laiko lašas“ – taip pavadintas specialiai Rubinams rašytas kūrinys. Jis lietuvių ausiai gal kiek neįprastas, bet puikiai atspindi itin dinamišką Japonijos gyvenimą. Vienintelis sunkumas, juokauja A. Doveikaitė-Rubinė, yra tas, kad autorius nepaliko pauzių puslapiams perversti.

„Šiaip kūrinys yra labai įdomus, jis puikiai atspindi tą japonišką, sakyčiau, net dzenišką pradą. Kaip kompozitorius mums pasakojo apie kūrinį, tai jis įdėjo mintį, kad viskas yra šalia. Pavyzdžiui, Japonijoje vyksta ir žemės drebėjimai, ir kartu yra nuostabus gyvenimas. Tad kūrinyje jis prirašė daug dinaminių šuolių“, – sako smuikininkė A. Doveikaitė-Rubinė.

Vis dėlto šį trečiadienį koncerte bus galima išgirsti ne tik japonišką „Laiko lašą“. Bus įvairių stilių ir laikotarpių muzikos. Smuiko ir kontraboso duetas prabils Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Rugpjūčio 6 d., trečiadienį, 19 val.

Šv. Kotrynos bažnyčioje

DUO TOGETHER:

AGNĖ DOVEIKATĖ-RUBINĖ (smuikas)

DANIELIS RUBINAS (kontrabosas)

J. S. Bach, W. A. Mozart, J. Massenet,

E. S. Tuur, A. Piazzolla ir kt.