Siekdami išlaikyti palankesnes sąlygas keliauti ES, jei antrąjį šių metų pusmetį padidėtų COVID-19 infekcijų skaičius arba suintensyvėtų naujos viruso atmainos, EP nariai pritarė metams pratęsti ES skaitmeninio COVID pažymėjimo galiojimą (453 balsų už, 119 prieš, devyniolika susilaikė). Dabartinio pažymėjimo galiojimas baigiasi šių metų birželio 30 d.

Su ES Taryba pasiektame susitarime ES valstybės įsipareigojo vengti neproporcingo pažymėjimą turinčių asmenų judėjimo ribojimo. Pažymėjimų naudojimas turėtų būti tik griežtai būtinas ir proporcingas epidemiologinei padėčiai ir susijusiai visuomenės sveikatai kylančiai rizikai, pažymima ES taisyklėse. Savo ruožtu 2022 m. pabaigoje Europos Komisija turės pateikti pažymėjimo naudojimo įvertinimą ir esant poreikiui galės siūlyti jį panaikinti.

EP pranešėjas Juan Fernando López Aguilar (Socialistai ir demokratai, Ispanija) pažymėjo, kad dėl nenuspėjamos viruso raidos EP metams pratęsė ES skaitmeninio COVID pažymėjimo galiojimą. „Tikimės, kad tai paskutinis pratęsimas. Įpareigojome Komisiją iki 2022 m. gruodžio 31 d. įvertinti, ar remiantis epidemiologine padėtimi jį būtų galima panaikinti“, europarlamentarą cituoja EP biuras Lietuvoje.

Europos žemynas pastaraisiais mėnesiais vėl tapo pandemijos epicentru ir šiuo metu kovoja su naujų infekcijos pliūpsniu, kurį lėmė itin užkrečiamos omikron atmainos plitimas.

Europos regione, įskaitant 52 šalis ir teritorijas nuo Atlanto vandenyno pakrantės iki Azerbaidžano ir Rusijos, per pastaruosius dvejus metus buvo užfiksuoti 100 074 753 užsikrėtimo COVID-19 atvejai.

Tai sudaro daugiau kaip trečdalį 288 279 803 atvejų, kurie buvo patvirtinti visame pasaulyje nuo pandemijos protrūkio Kinijoje 2019 metų pabaigoje.

Vien per pastarąsias septynias dienas Europoje buvo patvirtinta per 4,9 mln. užsikrėtimo atvejų ir ankstesni naujų atvejų savaitės rekordai buvo viršyti 17 iš 52 šalių ir teritorijų.

Vien Prancūzijoje per pastarąją savaitę buvo užfiksuota per 1 mln. naujų atvejų, o tai sudaro 10 proc. visų teigiamų atvejų, apie kuriuos šalis paskelbė nuo pandemijos pradžios.

Šalys, kuriose užsikrėtimo atvejų 100 tūkst. gyventojų skaičius yra didžiausias pasaulyje, šiuo metu visos yra Europoje: didžiausias santykis yra Danijoje (2 045), antroje vietoje yra Kipras (1 969), o trečioje – Airija (1 964).

AFP skaičiavimai yra pagrįsti oficialiais duomenimis, tačiau dalis užsikrėtimo atvejų galėjo būti nenustatyti, pavyzdžiui, jeigu užsikrėtusiesiems nepasireiškė jokių simptomų.

Tuo tarpu su COVID-19 siejamų mirčių skaičius Europoje mažėja.

Per pastarąją savaitę Europoje buvo registruota vidutiniškai 3 413 su koronavirusu susijusių mirčių per dieną – 7 proc. mažiau negu ankstesnę savaitę. Didžiausias mirtingumas – vidutiniškai 5,735 tūkst. mirčių per dieną – buvo fiksuotas 2020 metų sausį.

Bendras žmonių vakcinacijos lygis Europoje dabar apskritai yra didesnis už pasaulio vidurkį.

Iš dalies pasiskiepiję yra 65 proc. europiečių, o visiškai pasiskiepiję – 61 proc., ir šie rodikliai yra didesni už pasaulio vidurkius, kurie sudaro atitinkamai daugiau kaip 58 ir 49 proc., rodo svetainės „Our World in Data“ duomenys.

„Remiantis gamintojų planais, nuo balandžio kiekiai dar kartą padvigubės, be kita ko, todėl, kad bus registruota daugiau vakcinų“, – sakė ji Vokietijos laikraščiui „Stuttgarter Zeitung“.

Anot U. von der Leyen, ji tikisi, kad ES „antrąjį ketvirtį gaus vidutiniškai 100 mln. dozių per mėnesį, iš viso 300 mln. iki birželio pabaigos“.

ES šiuo metu registruotos trijų gamintojų vakcinos – „Pfizer“/„Biontech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“. Kovo 11-ąją Europos vaistų agentūra greičiausiai patvirtins ir JAV kompanijos „Johnson&Johnson“ preparatą.

Remiantis gamintojų planais, nuo balandžio kiekiai dar kartą padvigubės, be kita ko, todėl, kad bus registruota daugiau vakcinų.

Bendrija gali blokuoti vakcinų eksportą

U. von der Leyen pirmadienį perspėjo, kad Bendrija gali blokuoti vakcinų nuo koronaviruso eksportą, Italijai sustabdžius vieną siuntą į Australiją.

„Tai nebuvo vienkartinis dalykas“, – verslo savaitraščiui „Wirtschaftswoche“ sakė EK vadovė.

Roma praėjusią savaitę informavo, kad užblokavo Australijai skirtą siuntą su 250 700 „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso dozių, motyvuodama skiepų stygiumi Europoje ir tuo, jog Australijai jie nėra skubiai reikalingi.

Teisindama Italijos veiksmus U. von der Leyen sakė, kad „AstraZeneca“ pristatė mažiau nei 10 proc. laikotarpiui nuo gruodžio iki kovo Europos Sąjungos užsakytų dozių.

Europos Komisija kritikavo šią anglų ir švedų kompaniją dėl netesėtų tiekimo Europos Sąjungai pažadų, tuo pačiu metu tiekiant visas numatytas dozes Britanijai.

Pagal ES schemą kompanija, norinti eksportuoti vakcinas už bloko ribų, turi kreiptis leidimo į nacionalinę vyriausybę, o ši sprendimą turi priimti pasitarusi su Komisija.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) praėjusią savaitę pabrėžė, kad ES tiekia vakcinas į visą pasaulį, ne taip kaip kai kurios kitos šalys, įskaitant JAV.

„Palaikome šį Europos modelį, kuris skiriasi nuo Amerikos modelio kalbant, pavyzdžiui, apie gamybą“, – sakė S. Seibertas.

Nuo balandžio – po 100 mln. vakcinų dozių per mėnesį

U. von der Leyen pirmadienį sakė mananti, kad blokas nuo balandžio kas mėnesį gaus po 100 mln. vakcinų nuo koronaviruso dozių, padėsiančių spartinti stringančią Europos skiepijimo kampaniją.

Kadangi gamintojai pažadėjo padidinti tiekimą ir „kadangi netrukus bus patvirtinta daugiau vakcinų“, blokas turėtų gauti daug daugiau skiepų dozių, laikraščiui „Stuttgarter Nachrichten“ sakė U. von der Leyen.

ES „antrąjį [šių metų] ketvirtį gaus vidutiniškai 100 mln. dozių per mėnesį, iš viso 300 mln. iki birželio pabaigos“, sakė ji.

27 valstybių blokas, kuriame gyvena 446 mln. žmonių, iki vasario 26-osios gavo 51,5 mln. skiepų dozių, rodo ES interneto svetainėje skelbiami oficialūs duomenys.

ES jau yra patvirtinusi tris vakcinas: sukurtas „BioNTech“ ir „Pfizer“, Oksfordo universiteto ir „AstraZeneca“, ir, taip pat, „Moderna“. Tačiau dėl gamybos problemų vakcinavimas bloke vėluoja.

Kantrybę taip pat išbando atsilikimas nuo tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė, Izraelis ir Jungtinės Valstijos.

Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį turi nuspręsti, ar leisti naudoti „Johnson & Johnson“ vakciną nuo COVID-19. Skiepijant šia vakcina naudojama viena dozė.

Praėjusią savaitę EVA pradėjo rusiškos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ „tęstinę peržiūrą“. Tai pirmasis žingsnis norint patvirtinti šį preparatą vartojimui bloko teritorijoje.

Pirmadienį tokius perspėjimus gavo Belgija, Danija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija. Joms išsiųstuose laiškuose pabrėžiama „laisvo judėjimo ir tiekimo grandinių fragmentacijos ir sutrikdymo“ rizika, žurnalistams sakė Komisijos Christianas Wigandas (Kristianas Vigandas).

ES vykdomosios valdžios institucija susirūpinusi, kad šių šalių taikomos priemonės viršija prieš keturis mėnesius priimtas rekomendacijas, kuriomis siekta nustatyti „proporcingą“ balansą tarp pastangų sulėtinti koronaviruso plitimą ir išlaikyti laisvą judėjimą tarp Bendrijos narių.

Perspėtos narės turi sureaguoti į šį perspėjimą iki ateinančios savaitės pabaigos, o jeigu to nepadarytų, prieš jas teoriškai galėtų būti pradėtos ES teisės pažeidimo procedūros.

Tačiau Vokietija atmetė kaltinimus, kad jos sprendimas griežtai apriboti susisiekimą su Austrijos Tirolio regionu, taip pat su Čekija ir Slovakija kertasi su ES taisyklėmis.

„Atmetu kaltinimą, kad mes nesilaikėme ES teisės“, – Briuselyje sakė Vokietijos Europos reikalų ministras Michaelis Rothas (Michaelis Rotas).

Pasak jo, Vokietija priėmė šį „sunkų“ sprendimą baimindamasi užkrečiamesnių koronaviruso variantų plitimo, taip pat dėl fakto, kad Vokietija yra „tranzito šalis Europos Sąjungos viduryje“.

EK laiške Vokietijai, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, sakoma, kad Vokietija taiko ne visas išimtis, numatytas ES rekomendacijose, taip pat atkreipė dėmesį, kad nauji koronaviruso variantai Čekijoje ir Slovakijoje neplinta intensyviau negu kai kuriose kitose Bendrijos šalyse.

Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į Vokietijos tarnybų reikalavimą, kad atvykstančių asmenų pažymos apie atliktus COVID-19 testus būtų išrašytos anglų, vokiečių, prancūzų arba italų kalbomis. Komisija pažymėjo, kad čekiškos arba slovakiškos pažymos taip pat turi būti priimamos.

Laiške sakoma, kad ES siekia „išsaugoti bendrosios rinkos funkcionavimą neramiu ekonominiu laikotarpiu, taip pat apsaugoti šeimų gyvenimą tokiu metu, kai socialiniai kontaktai, neskaitant branduolinės šeimos, yra reikšmingai suvaržyti“.

Ch. Wigandas sakė: „Tikime, kad rasime sprendinius su atitinkamomis šalimis narėmis nesiimdami teisinių priemonių, nes tai gali ilgai užtrukti.“

ES lyderiai ketvirtadienį ir penktadienį planuoja aptarti epidemiologinę padėtį bloke per vaizdo ryšiu organizuojamą pasitarimą.

Kalbėdama Europos Parlamento konferencijoje pirmadienį, TVF vykdomoji direktorė Kristalina Georgieva pagyrė Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybes dėl to, kad šios skyrė daugiau nei tris trilijonus eurų finansinės paramos gyventojams ir verslui, įskaitant darbo vietų išsaugojimo programoms, kurios padėjo daugiau nei 54 mln. darbuotojų.

„Tačiau galimybės atsigauti nėra vienodos dėl startinių pozicijų, ekonominės struktūros ir pajėgumų reaguoti skirtumų – visa tai lemia nelygybės augimą valstybių viduje ir skirtingose valstybėse“, – teigė ji.

K. Georgieva teigė, kad tokiose bendrijos valstybėse narėse, kurios yra turistų traukos centrai, ekonomika 2020 m. susitraukė daugiau nei 9 proc., palyginti su 6,4 proc. siekusiu visos ES ekonomikos susitraukimu.

TVF prognozuoja, kad iki 2022 m. pabaigos vienam gyventojui tenkančios pajamos centrinėje ir rytų Europoje bus 3,8 proc. mažesnės, nei prognozuota prieš krizę. Palyginimui, pasiturinčiose ES šalyse vienam gyventojui tenkančios pajamos bus mažesnės 1,3 proc., nei prognozuota iki krizės.

Duomenų sulaukta laikotarpiu, kai virtinė valstybių pakartotinai įveda ar pratęsia karantiną, o pandemijos stiprėjimas ima kelti perdegimo grėsmę šalių sveikatos priežiūros sistemoms.

Europoje nuo pandemijos pradžios patvirtinti bent 25 016 506 COVID-19 atvejai ir 559 863 mirtys. Pastaruoju metu žemyne maždaug kas keturias dienas patvirtinama po milijoną naujų atvejų.

Sudaranti tik apie dešimtadalį pasaulio populiacijos, Europa išlieka smarkiausiai paveiktu pasaulio regionu, kuriame užfiksuota apie 30 proc. visame pasaulyje patvirtintų infekcijos atvejų ir mirčių.

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas antradienį paskelbė apie šalyje įvedamą griežtą visuotinį karantiną ir įspėjo, kad šalyje aptiktas naujos atmainos koronavirusas plinta taip sparčiai, kad šalies sveikatos priežiūros sistema gali palūžti per 21 dieną.

„Akivaizdu, kad mes kartu turime padaryti daugiau, kad galėtume suvaldyti šią naują atmainą, kol šalyje vyksta mūsų vakcinų platinimas“, – kreipdamasis į tautą sakė B. Johnsonas, tuo pat metu pranešdamas, kad karantinas šalyje galios bent šešias savaites.

Vokietija, kuri šiuo metu regione praneša apie daugiausiai per parą nuo ligos mirštančių žmonių, iki sausio pabaigos pratęsė visuotinio karantino galiojimą.

Italijoje šventiniu laikotarpiu įvesti apribojimai pratęsti iki sausio 15 d., o Graikijos vyriausybė įvedė griežtą, nuo sausio 3 iki 11 dienos, galiosiantį karantiną.

Nauji infekcijos protrūkiai pakurstė diskusijas, kaip regione reikėtų platinti vakcinas, – kai kurios valstybės svarsto pasekti Didžiosios Britanijos pavyzdžiu ir pirmąją dozę suleisti kaip įmanoma daugiau žmonių.

Žemyne labiausiai pandemijos paveikta teritorija laikomos rytinės valstybės, kurios yra atsakingos už 30 proc. visų žemyne užfiksuotų infekcijos atvejų, rodo „Reuters“ analizė.

Rusija, tapusi pirmąja Europos valstybe, kurioje bendras infekcijų skaičius viršijo 3 mln., pasaulyje pagal paveiktumą rikiuojasi po tokių valstybių, kaip Indija, Brazilija ir Jungtinės Valstijos.

Apie pastarosiomis dienomis išaugusį naujų atvejų ir hospitalizacijų skaičių pranešė ir Slovakija, kurioje antradienį buvo patvirtinta daugiau kaip 2,9 tūkst. naujų infekcijų.

Centro duomenimis, dviejų savaičių sergamumas šalyje penktadienį siekė 1376 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Pagal šį rodiklį, antroji 31 valstybės sąraše yra Kroatija, kur per tą patį laiką 100 tūkst. gyventojų teko 1113 atvejų, trečiasis – Liuksemburgas su 1040 atvejų rodikliu.

Per pastarąsias dvi savaites 100 tūkst. Lietuvos gyventojų teko 14,4 mirčių nuo COVID-19 ir yra aštuntoje sąrašo vietoje. Pagal šį rodiklį pirmauja Slovėnija (53,3), taip pat Kroatija (26,6) ir Bulgarija (25,9).

Geriausi rodikliai tarp ECDC vertinamų valstybių – Islandijoje, čia atitinkamai 100 tūkst. gyventojų tenkančių naujų susirgimų ir mirčių skaičius yra 44,8 ir 1,3, taip pat Švedijoje ir Norvegijoje, kur 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites teko apie 100 susirgimų ir viena mirtis.

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 Lietuvoje jau užsikrėtė 126 tūkst. 581 asmuo, mirė 1205 žmonės, asmenys, dar 598 užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių.

Žemynas laikomas labiausiai paveiktu pasaulio regionu, jis lenkia Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regioną, kuriame patvirtinta 12,1 mln. viruso atvejų, ir Aziją, kurioje infekcijų skaičius siekia 11,5 mln.

Visame pasaulyje nuo pandemijos pradžios užfiksuota jau daugiau kaip 55 mln. COVID-19 atvejų.