-
COVID-19 plinta įmonėse, naujas protrūkis nustatytas ir Vilniaus futbolo klube „Žalgiris“
Su protrūkiu Vilniaus futbolo klube „Žalgiris“ siejama 12 atvejų.
Naujas protrūkis nustatytas ir apsaugos įmonėje Klaipėdos padalinyje, čia susirgo du darbuotojai.
Per praėjusią parą keturi nauji COVID-19 ligos atvejai nustatyti Varėnos ligoninėje. Iš viso su šiuo židiniu siejama 11 atvejų.
Trys nauji susirgimai, iš kurių du pirminiai ir vienas antrinis artimoje aplinkoje, nustatyti padangų atliekų surinkimu ir perdirbimu užsiimančioje įmonėje Kaune.
Dar du nauji atvejai Kaune yra susiję su statybų sektoriuje veikiančia įmone.
Informaciją apie koronaviruso situaciją Kauno mieste galite rasti čia.
Taip pat du atvejai nustatyti Kupiškyje įsikūrusio banko klientų aptarnavimo skyriuje.
Per praėjusią parą nauji susirgimai buvo užfiksuoti ir Šakių vaikų darželyje „Klevelis“. Su šiuo protrūkiu yra siejami iš viso trys atvejai.
Vienas naujas atvejis yra siejamas su protrūkiu VSAT Kabelių užkardoje. Iš viso COVID-19 liga nustatyta penkiems darbuotojams.
Be to, statybos įmonėje Kupiškyje iš viso su protrūkiu siejami aštuoni susirgimai, tuo tarpu siuvimo įmonėje Biržuose iš viso registruoti šeši atvejai – keturi pirminiai ir du antriniai atvejai.
Su protrūkiais šeimose siejamas 31 susirgimas, dar 52 žmonių užsikrėtimo aplinkybės nėra žinomos.
Per praėjusią parą izoliuoti 1106 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant iš užsienio grįžusiuosius ir tuos žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 60 tūkst. 586 asmenys.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 200 tūkst. 884 žmonės.
Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 51 tūkst. 871 užsikrėtusysis, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų gerokai mažiau – 7117 asmenų.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3294 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 6594 mirtys.
-
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 50–89 metų žmonės
Po tris mirusiuosius priklausė 80–89 metų, 70–79 metų, 60–69 metų grupėms.
Vienam mirusiajam buvo nuo 50 iki 59-erių metų.
Visi šie žmonės mirė ligoninėse.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3294 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 6594 mirtys.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1183 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Trims mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 200 tūkst. 884 žmonės.
-
Ligoninėse šiuo metu gydoma 915 COVID-19 pacientų, iš jų 88 – reanimacijoje
Deguonis papildomai tiekiamas 764 ligoniams, 48 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 87 žmonės.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 200 tūkst. 884 žmonės.
Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 51 tūkst. 871 užsikrėtusysis, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų gerokai mažiau – 7117 asmenų.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3294 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 6594 mirtys.
-
VVKT: vakcinuotų asmenų grupėje registruotos dvi mirtys, jos nesiejamos su skiepais 1
Sulaukė 1201 pranešimo apie nepageidaujamas reakcijas
„Per du vakcinacijos mėnesius sulaukėme 1201 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė jis.
Anot jo, 729 pranešimai gauti dėl „Pfizer“ ir „BioNTech“ (vadinamosios „Comirnaty“) vakcinos, 61 – dėl „Moderna“, 401 – dėl „AstraZeneca“ vakcinos.
Pasak G. Andriulionio, vakcinuotų asmenų grupėje vasarį registruotos dvi mirtys, tačiau jos nesiejamos su vakcinomis – asmenys buvo senyvo amžiaus, turėjo gretutinių ligų.
Kaip skelbta anksčiau, vienas asmuo, 77-erių vyras, mirė praėjusį ketvirtadienį Pasvalio rajone, jo gyvybė užgeso skiepijant „AstraZeneca“ vakcinos pirmąja doze.
Apie pirmąją mirtį portalas kauno.diena.lt jau skelbė vasario pabaigoje.
Antrasis mirusysis – 86-erių
VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė tvirtino, kad antrasis, 86-erių žmogus mirė Klaipėdos rajone penktadienio popietę, praėjus trims paroms po „AstraZeneca“ skiepų.
„Jis mirė, kaip ir pirmasis – gydytojo įvardinama staigi kardialinė mirtis. Pabrėžtina, kad tai buvo 86 metų žmogus, kuris turėjo lėtinių ligų dėl kvėpavimo, širdies organų veiklos, vartojo tam tikrų vaistų lėtinėms ligoms gydyti (...). Tai buvo žmogus, gyvenantis savo gyvenimo pabaigą“, –sakė R. Pilvinienė.
Dažniausiai pašaliniais poveikiais skundėsi moterys
Pranešusiesiems apie nepageidaujamus vakcinų poveikius – nuo 19 iki 87 metų, didžioji dalis jų buvo moterys.
R. Pilvinienė teigė, kad iki šiol mažiausiai panaudota „Moderna“ vakcinos, nes jos pristatyti mažiausi kiekiai, vėliausiai naudoti pradėta „AstraZeneca“ vakcina.
Anot jos, dažniausiai pasireiškiančios nepageidaujamos reakcijos visoms trimis vakcinos yra labai panašios: skausmas injekcijos vietoje ir nuovargis, taip pat yra galvos, raumenų skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas.
VVKT atstovė akcentavo, kad „AstraZeneca“ vakcina skiriasi nuo pirmųjų dviejų, nes ji yra rekombinantinė, sukurta panaudojant šimpanzės adenovirusą, jos laikymo ir transportavimo sąlygos yra kur kas paprastesnės, nei „Pfizer“ ir „BioNTech“ ar „Modernos“, būtent todėl ji daugiau naudojama regionuose, kur mažiau galimybių naudoti itin žemoje temperatūroje šaldikliuose laikomas kitas vakcinas.
R. Pilvinienė taip pat pabrėžė, jog paties viruso SARS-COV-2 nė viena vakcina neturi, tad susirgimai po vakcinacijos gali būti paaiškinami tik nepakankamai susiformavusia imunine apsauga ar vakcinos neveiksmingumu konkrečiam asmeniui.
„Negali būti eskaluojama tokia idėja, kad galima susirgti nuo vakcinacijos“, – sakė ji.
Anot VVKT atstovės, sudėtingiausia reakcija į vakcinas yra anafilaksija, t.y. pavojinga alerginė reakcija, ji yra įrašyta „Pfizer“ ir „BioNTech“ ir „Modernos“ preparato charakteristikoje. „AstraZeneca“ informacijoje to nėra, nes klinikiniais tyrimais jos nenustatytos, nors pranešimų apie tokias reakcijas pradėjus masinį vakcinavimą yra gauta.
Retais atvejais paskiepytiesiems pasireiškia periferinis veido paralyžius. Tokių reakcijų Lietuvoje nustatyta 9: šešios – paskiepijus „Pfizer“ ir „BioNTech“, dvi – „Modernos“, viena reakcija siejama su „AstraZeneca“ naudojimu.
„Veido paralyžius yra laikinas ir per keletą dienų, ilgiausiai per savaitę, praeina be gydymo“, – teigė ji.
Pasak R. Pilvinienės, per pastarąjį mėnesį gauta 870 pranešimų apie nesunkias nepageidaujamas reakcijas, per dvidešimt – apie sunkias. Dėl įtariamos sunkios reakcijos po „Modernos“ vakcinos gauta vienas pranešimas, dėl „Pfizer“ ir „AstraZeneca“ – atitinkamai 12 ir 6 pranešimai.
Anot VVKT atstovės, duomenys nerodo išskirtinio „Moderna“ vakcinos saugumo, kadangi ja vakcinuota buvo mažiausiai žmonių.
Pasak G. Andrulionio, vertinant pranešimų apie šalutinį poveikį, tenkančių tūkstančiui vakcinacijų, skaičių, daugiausiai jų buvo dėl „AstraZeneca“ vakcinos – 12,9 . Dėl „Moderna“ bei „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinų pranešimų atitinkamai buvo 4,9 ir 3,8.
VVKT atstovai tai sieja su tuo, jog „AstraZeneca“ atveju didesnės nepageidaujamos reakcijos patiriamos po pirmosios dozės, kitų vakcinų – po antrosios. „AstraZeneca“ vakcina iki šiol žmonės skiepijami tik pirmąja doze.
„Be to, dėl „AstraZeneca“, tą didesnį aktyvumą galimai lėmė toks kompiuterinis raštingumas ir socialinis aktyvumas, kadangi daug pastebime gautų reakcijų iš jaunesnių amžiaus grupių asmenų, kurie buvo šia vakcina vakcinuoti“, – tikino G. Andrulionis.
R. Pilvinienė akcentavo, kad sausį daugiausia buvo skiepyta medikų, kurie santūriau reaguoja į nepageidautinas reakcijas, „nekeldami sumaišties socialiniuose tinkluose“, tuo metu vasario gautų -pranešimų duomenys, VVKT manymu, labiau atspindi ir tarp jaunesnės gyventojų dalies socialiniuose tinkluose kilusį ažiotažą dėl nepageidaujamų reakcijų, ypač „AstraZeneca“ vakcinos atveju.
„Tas aktyvus dalinimasis socialiniuose tinkluose apie patirtus, kaip pacientai patys įvardijo, sunkius nepageidaujamus poveikius – galbūt yra ir toks reiškinys, kaip įsibaiminimas, kitoks vertinimas tų nepageidaujamų reakcijų. Nes, man atrodo, medikai pranešinėjo tikrai tada, kada jiems atrodė svarbu, nekėlė tokio didelio ažiotažo“, – tikino ji.
VVKT tikisi, kad teikiamų pranešimų skaičius išsilygins pasiskiepijus antrąja „AstraZeneca“ vakcina.