Praėjusią savaitę užfiksuotas kiek didesnis bendras tebesitęsiančių protrūkių skaičius (ankstesnės savaitės pradžioje buvo užfiksuoti 365 protrūkiai, šios savaitės pradžioje – 448). Nežymiai padaugėjo protrūkių daugelyje sektorių: prekybos, statybos, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, socialinės globos įstaigose, ugdymo įstaigose. Tuo metu aštuonioliktąją savaitę augimas buvo fiksuotas tik prekybos ir statybos sektoriuose. Nežymus protrūkių mažėjimas užfiksuotas maisto pramonės, gamybos sektoriuose. Po kelis protrūkius „užgeso“ siuvimo ir logistikos sektoriuose.

Praėjusią savaitę NVSC epidemiologams aiškinantis užsikrėtimo COVID-19 liga aplinkybes, padaugėjo asmenų, kurie įvardija, jog užsikrėtimas įvyko po sąlyčio šeimoje. Per praėjusią savaitę tokių asmenų buvo 31,4 proc. Ankstesnę savaitę ši užsikrėtimo priežastis bendroje COVID-19 atvejų struktūroje sudarė apie 25,6 proc.

Ugdymo įstaigose padėtis neblogėja

Iki šiol nerimą kėlusi protrūkių skaičiaus ugdymo įstaigose augimo tendencija šią savaitę ima teikti vilčių. Nors, Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, tebesitęsiančių protrūkių skaičius ugdymo įstaigose per savaitę nesumažėjo, visgi naujų protrūkių per praėjusią savaitę buvo užfiksuota mažiau. Praėjusią, devynioliktąją savaitę, nauji protrūkiai, nustatyti ugdymo įstaigose, sudarė 9 proc. visų šiose įstaigose užfiksuotų protrūkių, tuo metu aštuonioliktąją metų savaitę nauji protrūkiai sudarė 21 proc.

Šiuo metu Lietuvoje matoma, kad ugdymo įstaigos susiduria su iššūkiais, kadangi dauguma vaikų (išskyrus abiturientus), nėra paskiepyti, o ligos plitimas kolektyvuose yra sparčiausias. Visgi, iki mokslo metų pabaigos likus visai nedaug laiko, matoma, kad ugdymo įstaigų pasiryžimas tęsti darbą kontaktiniu būdu yra didelis – testavimas kaupinių metodu vyksta palyginti sklandžiai.

„Kaip žinote, šio metodo tikslas ir yra kuo greičiau nustatyti sergančius bei izoliuoti sąlytį turėjusius asmenis. Ši valdymo priemonė šiuo metu yra bene vienintelė, norint ugdymo procesą tęsti kontaktiniu būdu. Todėl tikimės, kad visus iššūkius įveikti pavyks“, – sako NVSC epidemiologė Daiva Razmuvienė.

„(Ekonomikos atsigavimo – ELTA) priemonės, pandeminės ir popandeminės, turi būti finansuojamos, tačiau vėl kalbame apie tai, iš ko ir kaip. Iš šiandien pateiktų biudžetų matome, kad toliau einama paprasčiausiu keliu, t. y. skolinamasi.

Valstybės skola auginama tikrai nepadoriai daug, iki 8,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Dar daugiau – mes matome tendenciją, kad iki 2023 metų gali būti priartėta prie Mastrichto kriterijaus. Tai – dar viena raudona lemputė“, – žurnalistams prieš Seimo posėdį teigė S. Skvernelis.

Anot jo, vis dar neaišku, kokiomis priemonėmis bus valdoma auganti valstybės skola.

Neturime jokios tvarios skolos valdymo strategijos, tiesiog nematome ir nežinome, kaip ji bus administruojama, kaip bus dengiama.

„Neturime jokios tvarios skolos valdymo strategijos, tiesiog nematome ir nežinome, kaip ji bus administruojama, kaip bus dengiama. Nesvarbu, kad šiandien palūkanos skolinantis yra tikrai geros – neaišku, kas bus po kelerių metų“, – kalbėjo jis.

S. Skvernelis taip pat pabrėžė, kad nerimą kelia registruojamos papildomos mokesčių lengvatos.

„Nesimato, kad būtų kažkokia alternatyva (skolinimuisi – ELTA), dar daugiau – registruojamos įvairių mokesčių mažinimo pataisos ir lengvatos, kurios taip pat neprisidės prie biudžeto surinkimo. Tai tikrai kelia nerimą, ir tokį biudžetą bus sunku palaikyti“, – teigė jis.

G. Skaistė: kai kurie praėjusios Vyriausybės projektai turėjo mažai ką bendro su COVID-19 pandemijos valdymu

Reaguodama į S. Skvernelio kritiką, finansų ministrė Gintarė Skaistė savo ruožtu teigė, kad didėjantis biudžeto deficitas yra sąlygojamas ne tik priemonių, taikomų siekiant susidoroti su COVID-19 pandemija, bet ir praėjusios Vyriausybės padidintų išmokų.

„Man atrodo, pirmiausia mūsų pareiga yra išsaugoti darbo vietas ir tam reikia skirti lėšų bei numatyti tam tikras priemones, kurios būtų skirtos ne tik karantino laikotarpiu, kai veiklos yra ribojamos, bet ir sklandžiam grįžimui į normalų gyvenimą. Natūralu, kad visos priemonės turi savo kainą, ir biudžeto deficitas išties yra didelis.

Tačiau turiu pastebėti, kad ne visos lėšos, kurios yra numatytos biudžete, skirtumas tarp pajamų ir išlaidų, yra susijęs su koronaviruso situacija. Natūralu, kad jau buvusioji Vyriausybė didino tam tikras išmokas neturėdama tvarių pajamų šaltinių, ir ta skylė biudžete yra susijusi tikrai ne tik su COVID-19 pandemija“, – žurnalistams sakė ji.

G. Skaistė taip pat teigė, jog buvusi Vyriausybė dažnai skolinosi įgyvendindama mažai ką bendro su COVID-19 pandemija turinčius projektus.

„Priminsiu Sauliui Skverneliui, kad jis taip pat skolinosi nevaržomai ir turbūt neieškojo kitų papildomų šaltinių savo priemonėms įgyvendinti ir finansuoti tai, kas kartais, atrodo, su COVID-19 pandemija turėjo mažai ką bendro“, – sakė ji.

„Tarkime, kalbant apie priemones ekonomikai skatinti, vienas iš pavyzdžių yra Plungės pirties rekonstrukcija ir rekonstravimas į stoginę. Nežinau, kiek tai yra susiję su pandemija, bet tokių projektų yra tikrai nemažai iš praėjusios kadencijos“, – pridūrė ministrė.

Patikslintame 2021 m. biudžeto įstatymo projekte numatoma, kad šių metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 11 824,4 mln. eurų, arba 5,1 proc. (572,3 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtintame 2021 metų valstybės biudžeto plane.

2021 metais valstybės biudžeto pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, sieks 9 047,3 mln. eurų, t. y. bus 0,7 proc. (58,7 mln. eurų) didesnės nei patvirtintame plane.

Planuojama, kad bendras biudžeto deficitas augs iki 8,4 proc., o skolos lygis šiemet sieks 52,3 proc.

Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyti 875 tūkst. 664 žmonės, abiem – 447 tūkst. 482.

Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 51 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 65,1 proc. – 75–79 metų gyventojų, 66,8 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 64,3 proc. – 65–69 metų gyventojų.

55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 44,2 proc., 45–54 metų grupėje – 34,5 proc., 35–44 metų grupėje – 28,2 proc., 25–34 metų grupėje – 20 proc. gyventojų. Jauniausiųjų grupėje paskiepyta 16,5 proc. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 31,3 proc. žmonių.

Lietuva iš viso iki šiol yra gavusi 1 mln. 515 tūkst. 335 vakcinos dozes, visos jos pristatytos į vakcinavimo centrus. Iš viso sunaudota 1 mln. 323 tūkst. 146 dozės.

Kol kas nepanaudota per 192 tūkst. dozių.

„Kažkiek (barų) ilginti darbo laiką, kiek aš žinau, bus siūloma, galbūt ne tiek, kiek yra tikimasi, (prekybos centrų savaitgaliais) taip pat“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

Ji patvirtino, kad klausimas bus trečiadienį svarstomas Vyriausybės posėdyje, tačiau nekonkretizavo, kiek svarstoma ilginti viešojo maitinimo įstaigų, prekybos centrų darbo laiką.

„Rytoj Vyriausybė spręs ir bus sprendimas, projekto aš nemačiau, bet apie tai diskusija buvo, tai tikiuosi, kad siūlymai bus pateikti“, – sakė premjerė.

Trims mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89 metų. Po du mirusiuosius priklausė 90–99, 70–79, 60–69 metų grupėms. Vienam mirusiajam buvo nuo 50 iki 59-erių metų.

Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4126 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8334 mirtys.

Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1493 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Šešiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 266 tūkst. 795 žmonės. Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 62 tūkst. 859 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 15 tūkst. 315 asmenų.

Pacientų skaičius, lyginant su ankstesne diena, kiek sumažėjo: pirmadienį jis siekė 1256.

Deguonis papildomai tiekiamas 1009 ligoniams, 71 pacientui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 103 žmonės.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 266 tūkst. 795 žmonės.

Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 62 tūkst. 859 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 15 tūkst. 315 asmenų.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4126 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8334 mirtys.

„Jeigu kalbėti iš politinio taško, kaip sako savivaldybės, tai buvo taikus renginys. Aš, kaip epidemiologė, nevertinu nei politinio, nei teisinio aspekto, aš tiesiog galiu pasakyti – ten, kur susibūrė daug žmonių ir jie nesilaikė jokių asmens saugos taisyklių – tikrai matėme, reiškia, grėsmė išplisti koronavirusui yra ir labai nemaža. Rezultatų lauksime kažkur turbūt po septynių dienų, gal net ir anksčiau“, – kalbėjo epidemiologė.

Viskas yra įmanoma – ir tokie didesni renginiai yra įmanomi. Tiesiog reikia kalbėti geranoriškumo principu. Pykčiu mes tikrai nieko nepasieksime.

– Nemokamiems renginiams taikoma dalyvių registracija pagal dabar galiojančią tvarką, tai ar privalėjo tą registraciją organizatoriai vykdyti? Ir kitas dalykas:  jeigu visgi tai bus ryškus protrūkis ne tik iš Vilniuje gyvenančių žmonių, bet ir iš kitų miestų, iš kurių jie suvažiavo į Vingio parką, kaip jūsų atstovaujamas centras atseks kontaktus?

– Bus praktiškai neįmanoma atsekti, čia faktas tikrai, tikrai apsunkins. Nes ir dabartiniu metu, kai nėra masinių renginių, ir tai, kaip matome, būna protrūkiai, jie kažkaip stabilizavosi pora savaičių, bet jie vis dėlto yra. Nemaža dalis žmonių net nenori teikti duomenų, su kuo jie kontaktavo, kur buvo, kur galėjo užsikrėsti. Yra tokia žmonių nuomonė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Dabartiniu metu, žinant žmonių požiūrį į šį Šeimos gynimo mitingą, dalis ten dalyvavusių žmonių galbūt ir susirgs, užsikrės – jie tikrai, manau, nenorės informuoti, kad dalyvavo tame renginyje. Nebent jie bus atpažįstami, juos bus galima identifikuoti. Tai tikrai nepalengvins epidemiologų darbo. Ir taip dabartiniu metu esame nelengvame kelio atsekime, kad būtų galima greičiau tą grandinę atsekti, greičiau izoliuoti ir greičiau juos testuoti. Dabartiniu metu, kai Lietuvoje yra tik apie 30 proc. pasiskiepijusių asmenų, tai be abejonės tokio gausaus ir masinio žmonių susibūrimo organizatoriai turėjo priminti, bent jau pasakyti: „Ar jūs paskiepyti? Ar jūs testuoti? Nešiokite kaukes, laikykitės atstumo“.

– Matyt, tai buvo sunkiai įmanoma, nes viena iš mitingo dalyvių idėjų buvo, kad to viruso nėra ir kad karantinas yra per ilgas. Bet tai yra jų nuomonė. Ar po renginio mes galime sulaukti daugiau užsikrėtusiųjų? Atstumų nesilaikyta, kaukių nedėvėta, šaukta, rėkta. Natūralu, kad yra didesnė oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų rizika. Kitas klausimas: koks turi būti atstumas tarp žmonių lauke, kad tas virusas neplistų?

– Turi būti bent du metrai, na, iki dviejų metrų. Tegul būna metras per ištiestą žmogaus ranką, kad būtų žmogus nuo žmogaus. Jeigu yra artimesnis atstumas, tai aišku, kad kaukė yra būtina, nepriklausomai, kad žmogus yra lauke. Yra labai daug klausimų ir šiai dienai, kai mes nežinome, kaip virusas gali plisti – galbūt yra aerozolinis kelias, visokių naujų dalykų atsiranda. Kol nežinome, tikrai reikia laikytis visų saugos priemonių ir neerzinti viruso. Geriau panaudoti papildomas, galbūt perteklines priemones. Jeigu pasižiūrėsime į kitas šalis, ten, kur žmonės dabar važiuoja poilsiauti, visur gatvėse reikalaujama, kad būtų nešiojamos kaukės. Tai aš nemanau, kad aukšta temperatūra ir buvimas lauke galėtų kažkaip pabloginti žmogaus savijautą, jeigu jis bus su kauke tokiame masiniame renginyje.

– Jūs, žvelgdama epidemiologės akimis, dabartinėje situacijoje matytumėte galimybę atnaujinti tokius renginius, koks buvo surengtas šeštadienį? Na, tai nebuvo renginys, tai buvo mitingas, kaip sakoma. Ir apskritai, ar būtų galima atnaujinti tokius renginius, kokie jie buvo iki pandemijos?

– Be abejonės galima. Ir tai yra daroma jau ne vienoje Europos šalyje. Bet visa tai turi būti suderinta ir tam tikros priemonės atliktos prieš renginį, tam tikros priemonės po renginio – aš turiu omenyje testavimą. Kad būtų galima žmones identifikuoti – niekam jų asmens duomenys, apart, kad būtų būtų galima sužinoti, su kuo jie turėjo kontaktą, yra nereikalingi – jie yra sunaikinami. Aišku, bus Galimybių pasas, ten turės būti įrašyta, jeigu asmuo yra skiepytas arba jis testavosi paros laike, arba yra sirgęs. Tai kažkuria prasme palengvintų didelių renginių organizavimo galimybes, bet aš manau, kad tai yra įmanoma. Viskas yra įmanoma – ir tokie didesni renginiai yra įmanomi. Tiesiog reikia kalbėti geranoriškumo principu. Pykčiu mes tikrai nieko nepasieksime.

Primename, kad akcijos dalyviai siekė išreikšti protestą prieš Stambulo konvenciją ir kitas iniciatyvas, jų teigimu, nukreiptas prieš tradicinę šeimą. Maršo iniciatoriumi ir vadovu nurodomas buvęs „tvarkietis“ Raimondas Grinevičius, tarp organizatorių yra ir A. Orlauskas, Nacionalinio susivienijimo narys Algimantas Rusteika, tinklalapio infa.lt vadovas Arvydas Daunys. Reaguojant į šį renginį, sostinėje panašiu metu vyksta ir trys akcijos, nukreiptos prieš šeimų maršą. Vilniaus savivaldybės duomenimis, dvi iš jų leista organizuoti prie pėsčiųjų tilto, vedančio į Vingio parką, o vieną – prie Baltojo tilto.

Kaip skelbta anksčiau, šeštadienį Vilniaus Vingio parke į pagrindinį „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ renginį susirinko maždaug 10 tūkst. žmonių. Asmenų čia sugūžėjo daugiau nei buvo leista Vilniaus savivaldybės išduotame leidime. Policijos atstovas teigia, kad įvertinus situaciją, veikiausiai bus kreiptasi į organizatorius dėl karantino reikalavimų nesilaikymo.

„Niekas tiksliai dalyvių neskaičiavo ir neregistravo, tai tikslaus skaičiaus niekas ir nežino. Organizatorių elgesį ir veiksmus įvertinsim. Akivaizdžiai matėsi, kad tikrai nebuvo užtikrinta ir laikomasi karantino reikalavimų. Bus išnagrinėta, įvertinta ir bus priimti sprendimai, – portalui kauno.diena.lt sekmadienį sakė Policijos departamento atstovas sakė Ramūnas Matonis. – Daug žmonių buvo be kaukių, nebuvo laikomasi saugių atstumų. Ir patys organizatoriai to nedarė.“

Šalyje atlikti 9793 molekuliniai (PGR) ir 8561 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.

Pastarųjų keturiolikos dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 546,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,4 procento.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 266 tūkst. 795 žmonės.

Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 242 tūkst. 103 asmenys, deklaruoti 194 tūkst. 559 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 15 tūkst. 315 asmenų, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 62 tūkst. 859.

Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.

Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4126 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8334 mirtys.

Nauja siunta dar pirmadienį bus paskirstyta savivaldybėms.

Vakcinos skirstomos atsižvelgiant į nepaskiepytų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą, taip pat daugiau vakcinų skiriama toms savivaldybėms, kuriuose fiksuojamas didžiausias sergamumas COVID-19 liga.

Savivaldybės yra iš anksto informuojamos apie joms planuojamus paskirti vakcinų kiekius, kad galėtų sklandžiai organizuoti skiepijimo procesą.

Iš viso per penkis vakcinacijos mėnesius „Pfizer-BioNTech“ į Lietuvą pristatė 1,02 mln. šios vakcinos dozių.

Visomis keturiomis vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta beveik 864 tūkst. gyventojų, arba beveik 31 proc. visuomenės.

Seimo Laisvės frakcijos posėdyje Ž. Simonaitytė pirmadienį sakė, kad šiuo metu Lietuva atlieka daugiau kaip 20 tūkst. testų per dieną.

„Natūralu, kad testavimo apimtys iš vienos pusės mažės didėjant vakcinuotų žmonių skaičiui, iš kitos pusės didės dėl Galimybių paso veiklų. Nuo kitos savaitės planuojame pradėti registraciją vakcinacijai visų žmonių virš 35 metų amžiaus, nuo gegužės 31 dienos – absoliučiai visų, kurie gali būti vakcinuojami, tai 16+“, – sakė Ž. Simonaitytė.

„Nuo birželio galės vakcinuotis visi, kas tik nori, tai tikimės, kad tos testavimo apimtys tikrai mažės, nes žmonės naudosis galimybe vakcinuotis, o ne testuotis”, – pridūrė viceministrė.

Živilė Simonaitytė. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Pasak jos, ministerija bendradarbiauja su savivaldybėmis, kaip užtikrinti testavimo pajėgumus, kai nuo gegužės 24 dienos bus galima naudotis Galimybių pasu.

„Bendradarbiaujame su savivaldybėmis ir čia viskas priklauso nuo savivaldybių, jų galimybių ir pajėgumų. Šiuo metu esame sutarę, kad yra atidaromos atskiros laiko juostos, yra atskira registracija Galimybių paso testavimui, tai čia labai priklausys nuo kiekvienos savivaldybės, nes ne ministerija testuoja, o savivaldybėse esantys medikai, tie patys medikai, kurie ir vakcinuoja, ir kitas paslaugas užtikrina“, – sakė Ž. Simonaitytė.

Persirgusieji koronavirusu, paskiepyti ar 24 val. prieš planuojamą atlikti veiklą COVID-19 testą pasidarę asmenys nuo gegužės 24 dienos galės naudotis Galimybių pasu. Tarp laisvinamų sričių – bendravimas didesnėmis grupėmis, dalyvavimas renginiuose bei naudojimasis pramogomis ir paslaugomis uždarose patalpose.

Galimybių paso teikiamais privalumais galės naudotis ir vaikai iki 16 metų (jiems Galimybių paso nereikia, svarbu turėti asmens dokumentą).