Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva buvo atitinkamai 15-ta ir devinta.

Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia maždaug 229 atvejus 100 tūkst. gyventojų – 32 atvejais mažiau nei prieš savaitę.

Pagal šį rodiklį, pirmoji Europos Sąjungoje yra Čekija, kur per tą patį laikotarpį 100 tūkst. gyventojų teko kiek daugiau nei 1395 atvejai, antroji – Estija su maždaug 1038 atvejų rodikliu, trečioji – Slovakija su 562 atvejų rodikliu.

Per pastarąsias dvi savaites milijonui Lietuvos gyventojų teko beveik 59 mirtys nuo COVID-19 (21 mažiau nei prieš savaitę) ir pagal šį rodiklį šalis yra 15-oje vietoje Bendrijoje.

Pirmojoje vietoje – Slovakija su maždaug 242 mirtimis milijonui gyventojų, antroji – Čekija su beveik 208 mirčių rodikliu, toliau sąraše – Vengrija su 134 mirtimis milijonui gyventojų.

Geriausi rodikliai tarp ECDC vertinamų valstybių ir toliau išlieka ES nepriklausančiose Islandijoje ir Norvegijoje.

Islandijoje per pastarąsias dvi savaites 100 tūkst. gyventojų teko beveik šeši naujai užsikrėtusieji, neužfiksuota nė vienos mirties.

Tuo tarpu Norvegijoje 100 tūkst. gyventojų teko beveik 84 užsikrėtusieji, o milijonui gyventojų – šešios mirtys.

Tarp ES valstybių geriausi rezultatai Danijoje. Čia 100 tūkst. gyventojų teko kiek daugiau nei 118 užsikrėtusiųjų, o milijonui gyventojų – 11 mirčių.

„Šiuo metu sunkiausia padėtis yra keleivinio transporto sektoriuje. Dalis jų yra ties žlugimo riba. Per koronaviruso pandemiją jos patyrė didžiulius nuostolius ir vos išgyvena, nebegali teikti keleiviams paslaugų visa apimtimi. Jos priverstos mažinti reisus, išleisti mažiau ir rečiau autobusų, vos surenka pinigų net būtiniausioms einamoms išlaidoms – draudimams, darbuotojų atlyginimams, degalams“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė „Linava“ generalinis sekretorius Z. Buivydas.

„Per praėjusių metų kovo–rugsėjo mėnesius, kai Lietuvoje buvo kovojama su COVID-19 pandemija, visas keleivinio transporto sektorius patyrė 25 mln. eurų nuostolių“, – sakė Z. Buivydas.

Jo teigimu, ypač sudėtinga situacija smulkiose ir vidutinėse keleivių transporto įmonėse, kurios iki pandemijos nebuvo sukaupusios finansinių išteklių.

„Tai aktualu ir privačioms, ir savivaldybių įmonėms. Pastarosioms dar sudėtingiau gauti paramą, nes yra diskriminacinis įmonės apibrėžimas, pagal kurį savivaldybių įmonės negali kreiptis paramos į „Invega“, – sakė Z. Buivydas.

Tuo metu Šiaulių miesto keleivių vežėjo „Busturas“ direktorius Vaidas Seirackas sakė, kad įmonė praėjusiais metais patyrė daugiau kaip 200 tūkst. eurų nuostolių.

„Praeitais metais realiai veždami keleivius išleidome nuo 2015 metų tarpmiestiniam transportui uždirbtus pinigus. Šiai dienai iš turimų 20 maršrutų dar važiuojame trimis maršrutais – Kauno ir Vilniaus kryptimi, kuriais surinkdami už bilietus pajamas padengiame tiesiogines išlaidas. Visi kiti yra sustabdyti ir apie jų atnaujinimą kol kas nemąstome, kol neatsiras keleivių srautai“, – sakė V. Seirackas.

Tuo metu Z. Buivydas akcentavo, kad apie 30 keleivių transporto įmonių yra blogoje padėtyje, visos kitos patiria didelius sunkumus.

Vežėjai taip pat atkreipia dėmesį į trečiųjų šalių vežėjų kontrolės sustiprinimą.

„Ne kartą kreipėmės į Susisiekimo ministeriją prašydami, kad sustiprintų trečiųjų šalių vežėjų kontrolę, kurie patenka į mūsų šalies rinką. Transportas yra senesnis, nesilaikoma darbo režimo, ekologinių ir administracinių reikalavimų, kas pakelia jų konkurencinį pranašumą prieš Lietuvos vežėjus. Nuolat sulaukiame daug skambučių ir laiškų apie šiuos pažeidimus“, – sakė Z. Buivydas.

„Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas sakė, kad dėl nepakankamos trečiųjų šalių vežėjų kontrolės nukenčia Lietuvos vežėjai, o dėl to – ir mokesčių surinkimas. 

„Trečiųjų šalių vežėjai iš rytų pusės patekę į Europos Sąjungą (ES) per Rusijos, Baltarusijos, Latvijos pasienio ruožą į Lietuvą patenka be jokios kontrolės ir be jokios kontrolės vykdami Vakarų Europos kryptimi atsiduria Lenkijoje ir tokiu būdu gali kirsti Lietuvos teritoriją išvengę bet kokių kontrolės procedūrų. Stebime dažnu atveju, kad trečiųjų šalių vežėjai turi galimybę panaudoti vienkartinius kelionės leidimus po penkis ar daugiau kartų. Praradus konkurencinį pranašumą prieš trečiųjų šalių vežėjus, nukenčia ir valstybė esant tokiai situacijai. Lietuvos vežėjai netenka užsakymų ir pajamų, o dėl to kasmet į valstybės biudžetą surenkama mažiau mokesčių“, – sakė V. Bučinskas.  

Kaip praneša gydymo įstaiga, pastarųjų savaičių SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaita atlikta iš nosiaryklės ėminių, šių metų vasario 8-19 dienomis paimtų Kauno (Kauno miesto, Kaišiadorių, Jonavos, Kėdainių, Prienų), Marijampolės (Vilkaviškio ir Marijampolės miestų), Panevėžio, Šiaulių, Tauragės (Jurbarko m.) ir Telšių apskričių asmens sveikatos gydymo įstaigose bei mobiliuosiuose patikros punktuose. Šiems asmenims tikralaikės polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimo metu buvo rasta viruso genetinės medžiagos (RNR). Sekoskaitai ėminiai paimti atsitiktinės atrankos būdu pagal apskritis.

SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitos metu siekta nustatyti naujas viruso atmainas, tokias kaip britiškoji (B1.1.7), Pietų Afrikos (B.1.135) ar Brazilijos (P.1). Daugiausiai ėminių ištirta Kauno, mažiausiai – Tauragės apskrityse.

Marijampolės apskrities ėminiai, kuriuose nustatyta britiškoji atmaina, buvo paimti Vilkaviškyje ir Marijampolėje, Tauragės apskrities – Jurbarko mieste, Kauno apskrities – Kauno mieste. Tirtuose Šiaulių ir Panevėžio apskrities ėminiuose britiškosios SARS-CoV-2 viruso atmainos nenustatyta.

Atlikus statistinę analizę, pastebėta, kad aptinkama britiškoji atmaina nėra vienodai pasiskirsčiusi Kauno ir Marijampolės apskrityse. Atsižvelgiant į atliktus testavimus, teigiamų tikralaikės PGR tyrimų kiekį ir atliktų SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitos tyrimų kiekį santykiui 10 tūkstančių gyventojų, nustatyta, kad britiškoji atmaina Marijampolės apskrityje yra dominuojanti, lyginant su Kauno apskritimi. Palyginimas su kitomis apskritimis negalimas dėl labai nedidelio nustatytų britiškosios viruso atmainos atvejų skaičiaus.

Suprantama, kad gauti rezultatai tikrosios situacijos apskričių populiacijose neatspindi dėl mažo SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitos tyrimų skaičiaus. Norint gauti patikimesnę informaciją, būtina didinti atliekamų sekoskaitos tyrimų skaičių. Visgi, žinojimas, kuriuose regionuose (apskrityse) plinta lengviau užkrečiama (britiškoji) SARS-CoV-2 viruso atmaina, turi reikšmės svarstant COVID-19 pandemijos valdymo strategijos sprendimus, tokius kaip COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičiaus mažinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar karantino suvaržymų laisvinimas.

„Nesutinku, kai tikslams siekti naudojamos priemonės diskriminuoja atskiras visuomenės grupes, o sprendimai priimami pagal garsiausiai rėkiančius“, – interviu Eltai teigia A. Rakauskas.

Pasak jo, pandemija pavojinga ne tik žmonių sveikatai, bet ir visam šalies tvarumui. Nes paralyžiavus švietimą, sveikatos apsaugą ir ekonominį gyvenimą, kertama per valstybės egzistavimo pamatus.

– Kokie 2020-ieji buvo šalies prekybos sektoriuje?

– Apyvartos augo, tačiau sumokami mokesčiai mažėjo, išskyrus „Senukus“ ir dar vieną kitą įmonę.

Esame didžiausi mokesčių mokėtojai „pasidaryk pats“ sektoriuje ir trečioje vietoje tarp visų prekybininkų.

Pavyzdžiui, bendra visų „pasidaryk pats“ prekybos įmonių apyvarta 2020 m. augo ne mažiau kaip 4-5 proc. Tačiau „Senukai“ vieninteliai sumokėjo mokesčių valstybei daugiau nei prieš metus.

Nesutinku, kai tikslams siekti naudojamos priemonės diskriminuoja atskiras visuomenės grupes, o sprendimai priimami pagal garsiausiai rėkiančius.

Sumokėtų mokesčių mažėjimas fiksuojamas ir maisto prekybininkų sektoriuje, kuriame veikla karantino metu neribojama. Nors apyvartos ir augo.

Pagal šiuo metu audituojamus rezultatus „Senukų“ grupės pardavimai Baltijos šalyse pernai pasiekė 922 mln. eurų ir buvo 7,2 proc. didesni negu 2019 metais. Mūsų darbuotojams išmokėta metinė darbo užmokesčio suma padidėjo 3,8 proc., arba 1,9 mln. eurų. Tačiau ir valstybei sumokėjome 8,2 proc. daugiau mokesčių, iš viso 83 mln. eurų. Metus užbaigėme su 30,7 mln. eurų grynojo pelno.

Iš viso 2010-2020 metais „Senukai“ yra sumokėję beveik 700 mln. eurų įvairių mokesčių valstybei ir 270 mln. eurų darbo užmokesčio darbuotojams.

Visus mokesčius esame sumokėję, biudžetui neskolingi, paramos iš valstybės negauname.

– Tai buvo pandemijos metai, bet „Senukų“ rezultatai buvo geresni nei prieš metus. Kaip galite paaiškinti šį faktą?

– Apskritai per pastaruosius 10 metų „Senukų“ rezultatai nuosekliai auga maždaug apie 15 proc. per metus, tad 2020 metų ūgtelėjimas buvo mažesnis, aišku, dėl pandemijos įtakos.

Šie santykinai geri grupės rezultatai buvo paveikti to fakto, kad po nuostolingo verslo Latvijoje įsigijimo iš „Kesko“ grupės, po kelerių metų intensyvaus darbo, investicijų ir operacijų pertvarkymo pagaliau pavyko pasiekti teigiamų rezultatų šioje šalyje. Tai turėjo teigiamos įtakos grupės 2020-ųjų rezultatams apskritai.

Suprasdami, kad pandemija kirs ne tik žmonių sveikatai, bet ir šalies ekonomikai, nesitikėdami greitos ir efektyvios Vyriausybės reakcijos, patys atlikome labai daug kompensacinių veiksmų siekdami sumažinti pandemijos įtaką.

Atsisakėme planuotų investicijų, mobilizavome banko finansavimą ir akcininkų kapitalą, sureguliavome naujus prekių ir pinigų srautus su tiekėjais bei deramės dėl lankstesnių nuomos sąlygų. Didžiausią dėmesį skyrėme alternatyvių prekybos kanalų paleidimui ir integravimui į vieningą „Senukų“ daugiakanalę sistemą, kurioje mes pirkėją, o pirkėjas mus gali pasiekti optimaliausiu būdu. Įdiegėme modernius informacinių technologijų instrumentus. Kaip pavyzdį galiu pateikti „Salesforce“ programinę įrangą, kuri leidžia efektyviai identifikuoti klientų aptarnavimo problemas. Jas spręsdami galime didinti klientų pasitenkinimą „Senukų“ paslaugomis.

– Tai ar planuojate mokėti dividendus už 2020 metus?

– Aš, kaip akcininkas ir įmonės vadovas, visą „Senukų“ pelną ir laisvą kapitalą investuoju į papildomas pandemijos kompensacines priemones: daugiakanalės sistemos plėtrą, pirkėjų ir darbuotojų saugumą, informacinių technologijų diegimą ir apskritai pasiruošimą veiklai naujomis sąlygomis, kai pandemijos ir endemijos tampa nauja verslo sąlygų aplinkybe.

Tačiau „Senukai“ yra bendra įmonė, lygiomis dalimis valdoma kartu su Skandinavijos mažmeninės prekybos grupe „Kesko“. Jų nuomonės dar nežinau.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad įmonės pelnas nėra lygus akcininkų pelnui arba dividendams. „Senukai“ nuolat investuoja į parduotuvių atnaujinimus, pažangius IT sprendimus, apyvartinį kapitalą.

– Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie nesutarimus su „Kesko“ grupe. Ar galite pakomentuoti kas vyksta?

– Mus su „Kesko“ sieja ilgalaikiai santykiai, prasidėję 2002 metais. Per mano vadovavimo laikotarpį įmonė išaugo 10 kartų, o „Kesko“  grupės investicija atsipirko per pirmus 4 metus.

Tie, kas yra versle, puikiai supranta, kad skirtingos verslo partnerių nuomonės yra normalus dalykas, bet tik iki tol, kol verslui nedaroma žala. Kai tokia riba peržengiama, tenka skaityti sutartis.

– O konkrečiau?

– Išsiskyrė mūsų nuomonės dėl Latvijoje iš „Kesko“ įsigyto verslo kokybės, „Kesko“ konkuravimo Baltijos šalyse, būtinybės plėtoti bendrą elektroninės komercijos verslą, kuriame suomiai efektyviai kontroliuoja tik 25 proc. akcijų. O dabar, kaip suprantate, verslo vertė persikelia į šį prekybos kanalą.

„Kesko“ niekada efektyviai nedalyvavo „Senukų“ veikloje, išskyrus dalyvavimą kelis kartus per metus vykstančiuose valdybos posėdžiuose. O vadovauti pandemijos metu iš užjūrio, kai reikia operatyviai priimti sprendimus, patys suprantate, tikrai nepavyksta.

– Socialiniuose tinkluose daug rašoma apie Jūsų asmeninį dalyvavimą priimant daugelį sprendimų kasdienėje „Senukų“ veikloje“. Kaip tai pakomentuotumėte?

– Kai „Senukų“ pirkėjas nueina į fizinę ar internetinę parduotuvę, jis tikisi kokybiškos prekės, geros kainos, malonaus aptarnavimo, tvarkos ir saugumo. Šių reikalavimų tenkinimui negali būti jokių kompromisų, o norint juos patenkinti, sklandžiai turi veikti įmonės procesai ir taisyklės. Kaip ir kitose aptarnavimo industrijose, dėmesys detalėms yra esminis klientų pasitenkinimo veiksnys.

Čia ir yra atsakymas – jeigu nesidomėsi mažais dalykais, finansinių ataskaitų skaitymas tikrai nepadės. Gal dėl to labiausiai ir išsiskiria mano ir „Kesko“ požiūriai į verslą.

Per pandemiją, kai buvo uždarytos fizinės parduotuvės, stipriai išaugo internetinės prekybos srautai. Tai papildomai pareikalavo  investicijų  į sistemas. Savo ruožtu išaugo ir nekokybiško aptarnavimo atvejų, nors jie sudaro tik mažą dalį  nuo visų užsakymų.

Dar reikės daug pastangų, kol internetinė prekyba apskritai taps pelninga veikla.

– „Senukų“ parduotuvės uždarytos nuo 2020 m. gruodžio 16 d. ir neaišku, kada bus atidarytos. Kaip tai paveiks šių metų įmonės rezultatus?

– Šiuo metu veikiame nuostolingai ir su nerimu stebime situaciją. Parduotuvės išlieka iš esmės uždarytos Lietuvoje, bet veikia Latvijoje ir Estijoje. Laukiame vakcinacijos kampanijos rezultatų, modeliuojame veiklos scenarijus. Šiandien svarbiausia išlaikyti darbo vietas ir darbuotojų pajamas. Ruošiamės atidaryti lauko prekybą statybinėmis medžiagomis.

– Viešai skelbta, kad turite ginčų su nuomininkais dėl nuomos mokesčio. Kokia šių ginčų esmė?

– Mažmeninė prekyba yra sudėtinga ekosistema, kurioje dalyvauja pirkėjai, tiekėjai, nekilnojamojo turto savininkai, prekybos operatoriai ir valstybė, reguliuojanti dalyvių santykius. Pandemija sudavė smūgį visai mažmeninės prekybos ekosistemai, kuriai tenka amortizuoti neigiamą poveikį.

Poveikis bus amortizuotas ir bus prisitaikyta prie naujos realybės – nuolatinio pandemijos pavojaus. „Senukai“  intensyviai prisitaiko prie naujų rinkos sąlygų. Kaip minėjau, su tiekėjais suderinti nauji prekių ir pinigų srautai, padidinome sąnaudas darbuotojų ir pirkėjų saugumo priemonėms, investavome į elektroninę prekybą, mobilizavome bankinius resursus, pelnas lieka įmonėje tvarumui užtikrinti.

Vyksta geranoriškas ar mažiau geranoriškas sistemos dalyvių bendradarbiavimas dėl verslo sąlygų transformacijos, siekiant išsaugoti sistemos efektyvumą. Valstybės reguliavimo, o ir teismų pozicija yra labai svarbi siekiant perkrauti santykius tarp mažmeninės prekybos sistemos dalyvių.

Santykių perkrovimo procesas užtruks, nes naujas sąlygas turės priimti ne tik patys rinkos dalyviai, bet ir bankai, investuotojai, o svarbiausia – vartotojai, kurie pasirinks geriausiai juos aptarnaujančius.

„Senukai“ yra aktyvus sistemos perkrovimo dalyvis, nes būtent prekybos operatoriaus veikloje susikerta dauguma interesų.

Esame kreipęsi į teismą, siekdami išaiškinimo, kaip turi būti vykdomos nuomos sutarčių nuostatos, suteikiančios „Senukams“ teisę nemokėti nuomos mokesčio už nekilnojamąjį turtą, kuriame negalima normali mažmeninės prekybos veikla. Tokių klausimų kyla tik vienetiniais atvejais, kai nepavyksta suderinti naujų nuomos sąlygų be teismo išaiškinimo.

Šiuo metu Vyriausybė neleidžia veikti didesnėms kaip 300 kv. metrų parduotuvėms. Todėl nuostolius dėl prekybos apribojimo turėtų prisiimti ne tik prekybininkai, bet ir turto savininkai, nes būtent jų turto dėl Vyriausybės sprendimų mes negalime naudoti.

– Kaip, Jūsų nuomone, Lietuvos vyriausybė tvarkosi su pandemija? Kas pateisinama, o kas keistina esamoje tvarkoje?

– Pandemija tiesiogiai pavojinga Lietuvos žmonių sveikatai. Bet ne tik tai, yra pavojus ir visam šalies tvarumui. Nes, paralyžiavus švietimą, sveikatos apsaugą ir ekonominį gyvenimą, kertame per valstybės egzistavimo pamatus.

Esu nusivylęs ne tik Vyriausybės teisingumo samprata, bet ir veiksmų logika. Nesutinku, kai tikslams siekti naudojamos priemonės diskriminuoja atskiras visuomenės grupes, o sprendimai priimami pagal garsiausiai rėkiančius.

Vyriausybė turi teisę riboti ekonominę veiklą siekiant suvaldyti pandemiją, tačiau tai turi būti padaryta sukuriant visiems vienodas galimybes veikti apribotomis sąlygomis.

Leista prekyba maisto prekėmis. „Senukai“, „Ikea“, „Depo“, „Moki-Veži“, „Topocentras“ negali pardavinėti savo prekių, tuo tarpu „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ gali prekiauti ne tik maistu, bet ir statybos bei remonto prekėmis, avalyne, baldais, televizoriais, sodo-daržo prekėmis ir t.t.

Tai nesąžininga,  nes taip sudaromos nevienodos konkurencijos sąlygos.

Kodėl pandemijos iššūkiai yra neteisingai padalinti? Kodėl Vyriausybės rankomis perskirstoma rinka ir skriaudžiami visi Lietuvos žmonės? Kodėl mūsų jau 30 metų lojalūs pirkėjai turi būti Vyriausybės „atiduoti“ mūsų konkurentams? Kodėl pirkėjui atimama galimybė pasirinkti geriausią kainą? Kodėl  jis verčiamas buitines prekes, kurios yra taip pat yra pirmo būtinumo prekės, pirkti maisto parduotuvėse, kurios apsimeta, kad parduoda tik maistą? Kodėl laisvinant prekybą gali veikti 300 kv. metrų ploto parduotuvė, o didesnis formatas negali veikti atitvėręs tuos pačius 300 kv. metrų? Kodėl 15 žmonių gali kvėpuoti saugiu oru 300 kv. metrų parduotuvėje, o negali kvėpuoti saugesniu oru 10 tūkst. kv. metrų parduotuvėje?

Palaikau, kad suteikiama galimybė, užtikrinant apsaugos priemones, veikti savarankiškai dirbantiems kirpyklose, masažo salonuose, smulkiai prekybai. Mano nuomone, ženkliai efektyviau yra taikyti apsaugos priemones nei drausti apskritai. COVID-19 ir kitos infekcijos yra nauja realybė, prie kurios reikia prisitaikyti.

„Senukai“ ir asocijuotos verslo organizacijos ne kartą siūlė diegti modernias skaitmenines technologijas, leidžiančias reguliuoti ir kontroliuoti faktinius pirkėjų srautus bei socialinius atstumus. Siūlau leisti verslo subjektams veikti įsidiegus tokias priemones arba įsigijus tokias priemones centralizuotai.

Nesuprantu dabartinės logikos nustatant mokestines lengvatas ir kitas finansines pagalbas  verslo subjektams. Jeigu verslo subjektas veikia sumaniai krizės atveju ir kompensuoja netektis savo sprendimais dar prieš pandemiją ir jos metu, tai kodėl toks verslo subjektas bus diskriminuojamas ir pagalba jam nebus suteikta? Tuo tarpu daugiau netvarių verslų, kurie sunkiai vertėsi ir prieš pandemiją, bus gaivinami, taip kuriant naujus verslo zombius?

Valstybė šiandien gali pigiai ir gausiai pasiskolinti, tuo tarpu iniciatyvos palankiai skolinti verslui yra „dantų užkalbėjimas“. Neaišku, kodėl „Senukai“, paprašę leisti susimokėti 2021 metų mokesčius su atidėjimu, gauna atsakymą – matome, kad atitinkate nukentėjusio verslo kriterijus, tačiau jūs gerai tvarkotės, todėl nusprendėme, kad jums nepriklauso.

Kodėl galimą valstybės solidarumą su verslu suprantame tik kaip solidarumą su prasčiau besitvarkančiais? Čia ne solidarumas, o verslo lyderių baudimas už gerą darbą.

„Senukų“ įmonėse dirba 3,5 tūkst. darbuotojų, frančizės įmonėse dar tūkstantis, vien Lietuvoje bendradarbiaujame su 557 tiekimo įmonėmis. Vadinasi, mūsų ekosistema užtikrina daugiau kaip 10 tūkstančių asmenų pajamas. Kodėl šie žmonės turi būti diskriminuojami valstybės pagalbos atžvilgiu?

O pagalbą aš suprantu ne kaip kokias nors negražinamas kompensacijas, bet kaip paprasčiausią Vyriausybės sprendimą visiems šalyje leidimą dirbti vienodomis sąlygomis. Su visais reiškiame vienodą solidarumą.

Inicijavome ir kreipimąsi į Konkurencijos tarybą, iš kurios gavome atsakymą apie jos nekompetenciją vertinti Vyriausybės sprendimus! Mums belieka galimybė kreiptis į Europos teisingumo teismą, ir tai vertiname su teisės patarėjais.

– Kaip vertinate patarimą nepatenkintiems dabartinės valdžios sprendimais permainų pareikalauti jau per kitus parlamento rinkimus?

– Ne man viešai vertinti politikų pasisakymus. Mes savo įmonėje vertiname skirtingas nuomones ir nereikalaujame išeiti iš darbo už jos turėjimą. Apskritai, vadovų arogancija nėra lyderystės požymis.

Kaip suprantu, karantinas labiausiai reikalingas siekiant apsaugoti sveikatos sistemą. Manau, svarbu skaidriai matyti, kokių laiko ir finansinių investicijų reikia tam, kad sukurtume pakankamai kovidinių vietų mūsų gydymo įstaigose, kad dėl kelių šimtų vietų trūkumo nereiktų stabdyti visos šalies ekonominio gyvenimo. Gal geriau investuoti, kad ir atrodytų didelę sumą į medicinos infrastruktūrą ir budinčias medikų komandas? Esu įsitikinęs, kad tokios investicijos šalies mastu atsipirktų.

Apskritai, kaip jau matyti iš pirmųjų paskelbtų tyrimų Jungtinėse Valstijose, nėra koreliacijos tarp karantino griežtumo ir susirgimų kiekio. Manau, panaši išvada bus ir po tyrimų apie situaciją Europoje, kur taikomi skirtingi karantino režimai.

Svarbu, kad vyriausybės laikytųsi savo įsipareigojimų, kad karantino griežtumas būtų palydėtas realiomis fiskalinėmis priemonėmis pasekmėms kompensuoti. Pavyzdžiui, Vokietija skatina šalies ekonomiką gigantiškomis injekcijomis, todėl gali reikalauti iš verslo ir susivaržymų. Ispanija, kuri neturi pakankamai resursų, leidžia verslui veikti ženkliai laisviau, tačiau garantuoja lygias konkurencijos sąlygas.

Pandemijos laikotarpiu sumanios vyriausybės visame pasaulyje remia savo šalių verslą per subsidijas arba neriboja jų veiklos, taip stiprindamos savo šalių verslo konkurencingumą.

Tuo tarpu Lietuvos verslui, konkuruojančiam dėl savo rinkos dalies, ateina sunkios dienos. Vokietijos, Lenkijos verslai atiminės duoną iš Lietuvos verslo, o tai reiškia ir Lietuvos biudžeto praradimus, vietinės darbo rinkos silpnėjimą.

Štai nuo kovo 1-osios „Amazon“ pradėjo operacijas Lenkijoje. Jeigu anksčiau dejavome, kad mūsų vartotojai maitina Lenkijos biudžetą nuvykę į Suvalkus, tai šiandien biudžeto pajamos bus tirpdamos kompiuterio klavišo paspaudimu, patogiai sėdint ant karantininės sofos. Lietuvai šiandien reikia apsispręsti.

Norėtųsi daugiau empatijos iš žmonių, kuriems valstybė iš biudžeto garantuoja pastovias pajamas, net ir sustojus verslams. Nes valstybė skolinsis, kad išmokėtų jiems atlyginimus. Savarankiškai veikiantiems niekas nieko negarantuoja. Suvaržymai iš esmės yra tik jiems ir solidarumo su jais valstybė nerodo.

– Esate verslininkas, kuris dar 2019 metais įsigijote nuosavą lėktuvą, tuo sukeldamas nevienareikšmišką visuomenės reakciją. Kaip dėl to jaučiatės dabar?

– Jaučiuosi kaip verslininkas, investavęs laiku ir vietoje. Lietuva Europos Sąjungoje yra viena iš skurdžiausiai su Europos miestais oro transportu sujungtų šalių, ypač verslo segmente. Jeigu valstybė neinvestuoja, tenka investuoti verslininkams.

Lėktuvas man yra transporto priemonė, į kurią investavau savo asmenines lėšas dar gerokai prieš pandemiją. Ir ji  daugiau kaip 80 proc. apkrauta verslo kelionių užsakymais, kurie ypač išaugo ir pabrango dėl pandemijos. Aš asmeniškai šį lėktuvą naudoju kelias valandas per mėnesį, o dažnai tenka skristi ir kitų nuomojamais lėktuvais, nes ši transporto priemonė vykdo kitus užsakymus.

„Mes vakar išgirdome labai pragmatišką Estijos poziciją. Lietuva iki šiol laikosi nuomonės, kad mums turėtų pakakti Vakaruose gaminamų vakcinų, ir nematome reikalo kol kas hipotetiškai svarstyti vakcinų iš Rytų pirkimo. Faktas yra tas, kad nei rusiška, nei kiniška vakcina šiai dienai nėra pristatyta Europos vaistų agentūrai autorizacijai“, – „LRT Radijui“ ketvirtadienį sakė ji.

Tuo tarpu komentuodama nesklandumus, kylančius dėl „AstraZeneca“ vakcinų tiekimo, A. Skaisgirytė pabrėžė, kad šiuo metu didesnė problema kyla dėl per lėto gaunamų vakcinų panaudojimo.

Lietuva iki šiol laikosi nuomonės, kad mums turėtų pakakti Vakaruose gaminamų vakcinų, ir nematome reikalo kol kas hipotetiškai svarstyti vakcinų iš Rytų pirkimo.

„Nesureikšminu „AstraZeneca“ varianto, kadangi turime ne tik „AstraZeneca“, turime ir „Pfizer“, ir „Moderna“, pakeliui yra „Johnson & Johnson“ vakcinos autorizavimas, (...) dar dvi vakcinos yra pakeliui. Kadangi akumuliuojasi ne tik tiekėjai, bet ir vakcinų kiekiai, manome, kad kovo mėnesį jų bus jau ženkliai daugiau: Lietuvą turėtų pasiekti 300 tūkst. dozių, o antrą ketvirtį jų bus dar daugiau. Klausimas kyla tikriausia ne dėl vakcinų tiekimo, bet dėl greitesnio jų panaudojimo, greitesnio skiepijimo“, – akcentavo ji.

Anot prezidento patarėjos, vienas iš galimų variantų siekiant paspartinti visuomenės vakcinavimą – įsteigti daugiau vakcinavimo centrų.

„Skiepijimo pajėgumai šiuo metu neužtikrina, kad gaunamos vakcinos iškart būtų išskiepijamos. Vakcinavimo centrai galbūt būtų viena iš išeičių. Tokiame centre Kaune lankėsi ir prezidentas, tokio centro pajėgumai yra tikrai labai dideli. (...) Nereikia norėti, kad kiekvienas Lietuvos miestas turėtų tokį vakcinavimo centrą. Jei gerai sekasi skiepyti poliklinikoje ir ligoninėje, reikia tai ir daryti. Tačiau faktas, kad skiepijimo tempai turi būti greitesni“, – tikino A. Skaisgirytė.

ELTA primena, kad aukštus skiepijimo tempus palaikyti raginantis ir ambiciją iki vidurvasario kolektyvinį imunitetą Lietuvoje suformuoti išsikėlęs prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį teigė, kad šiuo metu Lietuvoje yra vis dar nepanaudota 75 tūkst. vakcinų nuo COVID-19.

Ateina per anksti

Šiuo metu nuo COVID-19 infekcijos skiepijami vyriausi Kauno gyventojai. Kiekvienas norintis pasiskiepyti yra registruojamas ir jam paskiriamas konkretus laikas, kada reikia atvykti į vakcinavimo centrą. Deja, dalis kauniečių skiepytis atvyksta ne laiku, todėl nusidriekia ilgos eilės ir senjorams tenka be reikalo varginti kojas.

"Pirmosiomis naujojo vakcinavimo centro veikimo dienomis pastebėjome, kad susidaro trys pikai, kai vienu metu ateina labai daug žmonių. Žmonės prie vakcinavimo centro pradeda rinktis dar 7 val., nors jis pradeda veikti tik nuo 8 val. Antroji banga susidaro per pietų pertrauką, trečioji – po darbų.

Labai kviečiame kauniečius žiūrėti į laiką, kuris nurodytas žinutėje, ir atvykti paskirtu laiku.

Eilės susidaro dėl to, kad senjorai ir juos lydintys artimieji atvyksta ne tuo laiku, kuriuo jiems paskirta, o tada, kada jiems patiems patogu. Dėl to savaitės pradžioje per pietus buvo susidariusi net apie 300 žmonių eilė. Kadangi dauguma senjorų atvyko su lydinčiais asmenimis, vienoje vietoje galėjo būti ir 600 žmonių", – apie tai, kodėl prie vakcinavimo centro susidaro eilės, kalbėjo Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

Jis pažymėjo, kad eilių galima išvengti, jei žmonės atvyktų jiems paskirtu laiku, mat dabar Kauno senjorai dažnu atveju ateina gerokai per anksti. Konkretus laikas, kada bus skiepijamas asmuo, nurodomas žinutėje.

"Labai kviečiame kauniečius žiūrėti į laiką, kuris nurodytas žinutėje, ir atvykti jiems paskirtu laiku. Jei žmogus negali atvykti tuo laiku, reikėtų susiderinti kitą. Žinoma, kuo mažiau derinimų, tuo sklandžiau vyksta visas skiepijimo procesas, nes esame ir taip įsitempę su žmogiškaisiais resursais", – nurodė Kauno miesto poliklinikos vadovas.

P.Kibiša pažymėjo, kad optimalus laikas, kada žmonės turi atvykti į vakcinavimo centrą, yra 10–15 min. anksčiau, nei nurodyta jiems atsiųstoje SMS žinutėje. Tokiais atvejais visi asmenys bus paskiepyti laiku ir bus išvengta eilių bei didelių žmonių susibūrimų.

"Mes suprantame, kad senjorams reikia daugiau laiko, nes jie ilgiau pildo dokumentus, lėčiau pereina visus vakcinavimo etapus. Tam ir skirta daugiau laiko, nei buvo nurodyta medikams ar mokytojams. Turime ir savanorių, kurie padeda ir palydi senjorus. Visame kelyje yra pristatyta kėdžių, jei žmogui reikia pailsėti. Taip pat budi ir greitosios medicinos pagalbos specialistai, kad prireikus galėtų skubiai suteikti pagalbą. Turime stebėjimo sistemą ir matome, kad nuo registracijos iki paskiepijimo užtrunka 12 min., paskui dar 15 min. asmuo turi palaukti laukimo salėje. Visas procesas yra nuolat stebimas ir koordinuojamas, kad vyktų sklandžiai, todėl nebūtina senjorams į centrą atvykti anksčiau, nei numatyta jiems siųstoje žinutėje", – kalbėjo P.Kibiša.

Jis taip pat patarė senjorams vykstant į vakcinavimo centrą nepamiršti asmens dokumento. Taip pat reikėtų apsirengti tokiais drabužiais, kad būtų galima lengvai paruošti ranką skiepyti. Tokiu būdu skiepijimas vyks dar sparčiau.

Pasitikrinkite adresą

Kauno vakcinavimo centras veikia naujai pastatytuose Ledo rūmuose, Kovo 11-osios g. 26. Jis yra ties "Girstučio" baseinu ir "Girstučio" kultūros centru, todėl miesto poliklinikos atstovai ragina atkreipti dėmesį į adresą ir atvykti į tinkamą vietą.

Pasitaikė atvejų, kai senjorai vakcinuotis atvyko į senąją Kauno ledo areną, kuri yra Aušros gatvėje. Tačiau šiame pastate neskiepijama. Šiuo metu pasiskiepyti nuo COVID-19 infekcijos galima tik Kovo 11-osios g. 26-ame pastate, kur yra naujieji Kauno ledo rūmai.

"Kauno diena" taip pat primena, kad pirmasis vakcinavimo centras buvo įrengtas buvusiuose Centrinio pašto rūmuose. Dabar šioje vietoje taip pat neskiepijama, visi kauniečiai siunčiami į Kauno ledo rūmus. Centrinis paštas paliktas kaip rezervinė vieta, kurios gali prireikti, kai prasidės masinis kauniečių skiepijimas.

Prašymas artimiesiems

P.Kibiša teigė, kad Kauno miesto poliklinika sulaukia nusiskundimų, kad netinkamai organizuojama žmonių, kurie nori skiepytis, registracija. Žmonės piktinasi, kad kaimynai jau buvo pakviesti skiepytis, o jie dar ne. Tačiau pasitaiko atvejų, kad gyventojai pražiopsojo savo laiką, todėl miesto poliklinikos atstovai ragina artimus žmones pasirūpinti senjorais.

"Buvome sulaukę skundo, kad nusikalstamai aplaidžiai vykdome skiepijimą, nes vienai senjorei yra 80 metų ir ji dar neskiepyta, nors kaimynės jau paskiepytos. Patikrinome ir pamatėme, kad minėta moteris buvo kviesta skiepytis dar vasario pabaigoje, bet neatvyko, gal nematė žinutės. Todėl labai kviesčiau žmones dažniau pasižiūrėti artimųjų ar vyresnių kaimynų telefonus ir taip padėti jiems pastebėti žinutę, kurioje nurodytas skiepijimo laikas ir vieta, bei suteikti pagalbą atvykti tokiems žmonėms į vakcinavimo centrą", – kalbėjo Kauno miesto poliklinikos vadovas.

"Taip pat norisi daugiau kantrybės ir tolerancijos, nes gydymo įstaigos dirba už savo galimybių ribų. Mūsų darbuotojai dirba ir mobiliajame tyrimų centre, ir karščiavimo klinikoje bei vakcinavimo centre. Tikrai niekas neturi piktų kėslų, kad būtų kažkas nepaskiepytas. Kaip tik norime kuo sklandžiau paskiepyti kuo daugiau Kauno gyventojų, todėl prašome ir patiems daugiau domėtis bei stebėti, ar artimieji negavo kvietimo", – pridūrė P.Kibiša.

Vakcinavimo tempai

"Skiepijimo tempai priklauso nuo to, kiek Kaunas gauna vakcinų. Tuo labai rūpinasi miesto meras V.Matijošaitis ir visa Kauno savivaldybės komanda", – tvirtino P.Kibiša.

Į vakcinavimo centrą kiekvieną dieną pakviečiama daugiau nei 3 tūkst. kauniečių. Tačiau vidutiniškai per dieną dabar paskiepijama apie 1,9 tūkst. žmonių.

Šiuo metu pirmąja vakcinos doze yra paskiepyti beveik 14 tūkst. Kauno gyventojų, dviejų dozių jau sulaukė beveik 7 tūkst. žmonių. Vakcinos jau skirtos medikams, švietimo įstaigų darbuotojams. Šiuo metu vyksta vyriausių kauniečių vakcinavimas, tačiau artimiausiu metu bus kviečiami 75+ amžiaus grupei priskiriami gyventojai.

"Procesas vyksta sklandžiai, bet sistemą vis tobuliname, kad, kai prasidės masinė vakcinacija, būtų galima aptarnauti kaip įmanoma daugiau žmonių. Tempai nuolat didėja ir nėra taip, kad vakcina užsibūtų sandėliuose. Skiepijame visomis trimis vakcinomis – tiek "Pfizer", "Moderna" bei "AstraZeneca". Kokią siuntą gauname, tokia vakcina ir skiepijame Kauno gyventojus", – kalbėjo P.Kibiša.

Kai bus gaunami pakankami kiekiai vakcinos, skiepijimo tempai naujajame vakcinavimo centre galės išaugti iki maždaug 6 tūkst. asmenų per dieną. Jei prisidės ir privačios įstaigos, per dieną būtų galima paskiepyti ir 10 tūkst. žmonių.

Kur kreiptis dėl registracijos skiepijimui nuo Covid-19 infekcijos?

Informuojame, kad šiuo metu registruotis į eilę skiepytis nuo COVID-19 infekcijos sąrašą yra traukiami 65 metų ir vyresni asmenys. Jeigu esate prisirašęs prie Kauno miesto poliklinikos, registruotis galite:

Padalinių telefonais:

Dainavos padalinys (8 37) 403 900.

Šilainių padalinys (8 37) 377 771.

Centro padalinys (8 37) 409 222.

Kalniečių padalinys (8 37) 401 422.

Šančių padalinys (8 37) 342 167.

Internetu: registracija.kaunopoliklinika.lt

Jeigu esate neprisirašęs prie Kauno miesto poliklinikos, tačiau pageidaujate būti įtrauktas į norinčiųjų skiepytis eilę, arba esate persirgę onkologine liga, dėl skiepo nuo COVID-19 turite kreiptis į savo šeimos gydytoją.