Per praėjusią parą COVID-19 infekcija nepražudė nė vieno žmogaus – mirčių nefiksuota.

Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 buvusių ir esamų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1061533.

Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 - 9134.

Iš viso šiuo metu serga 2108 žmonės.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, pirminių naujų atvejų skaičius per 14 dienų tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje sekmadienio rytą siekia 68,8 atvejus. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 128 atvejai.

Bendras pasaulyje nuo pandemijos pradžios nustatytų koronaviruso atvejų skaičius jau viršijo 525 mln. Su virusu susijusių mirčių skaičius – per 6 mln.

Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė vieną žmogų.

Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 buvusių ir esamų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1061504.

Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9134.

Iš viso šiuo metu serga 2164 žmonės.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, pirminių naujų atvejų skaičius per 14 dienų tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje šeštadienio rytą siekia 69 atvejus. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 129 atvejai.

Bendras pasaulyje nuo pandemijos pradžios nustatytų koronaviruso atvejų skaičius jau viršijo 524 mln. Su virusu susijusių mirčių skaičius – per 6 mln.

Pirmą kartą užsikrėtė 118, antrą – 16 žmonių.

Ligoninėse šiuo metu gydomas 91 COVID-19 sergantis pacientas, iš jų 12 – reanimacijoje.

14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 71,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 10 procentų.

Nuo praėjusių metų pabaigos sparčiai augęs naujų susirgimų skaičius po truputį mažėti pradėjo šių metų vasario pradžioje. Tuomet pasiektas naujų atvejų antirekordas, kai per parą nustatyta daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,8 proc. gyventojų.

Kelių tipų medicininės kaukės

„Renkantis patikimą medicininę kaukę pirmiausia ant pakuotės reikia ieškoti Europinio sertifikavimo atitikties ženklo CE, o kaukę įsigijus ją būtina teisingai dėvėti“, – primena Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai. Jie taip pat atkreipia dėmesį, jog medicininės kaukės būna kelių tipų: pirmojo ir antrojo. „Informacija apie kaukių tipus būna užrašyta ant kaukių dėžutės ir tokios kaukės žymimos CE ženklu, kuris nurodo, kad jos yra sertifikuotos. CE ženklu pažymėta prekė atitinka visus Europos Sąjungos saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, kuriuos užtikrina pats gamintojas. Jeigu ši informacija ant pakuotės nėra pateikiama, tokios kaukės daugiausiai skirtos dirbti dulkėtoje, užterštoje aplinkoje, tačiau saugantis virusų negali užtikrinti efektyvumo“, – aiškina ULAC specialistas Jonas Antanavičius.

Kasdieniame gyvenime, siekiant sumažinti infekcijų plitimo riziką, pakanka apsisaugoti pirmojo tipo medicinines kauke. Tačiau jos neskirtos naudoti operacinėse, kur keliami didesni saugos reikalavimai. Čia reikėtų II ar IIR tipo medicininių kaukių. IIR tipo veido kaukės (EN 14683) yra sudarytos iš keturių sluoksnių, neleidžiančios dalelėms pasiekti kitų asmenų ar darbo paviršių. Šio tipo kaukes sertifikavo Pasaulio sveikatos organizacija. Jos turi labai aukštą iškvėpimo filtravimo efektyvumą, todėl laikomos geru būdu seilių lašelių, kurie išsiskiria kalbant, kosint ir čiaudint, plitimui apriboti. I tipo kaukių dalelių filtravimo efektyvumas mažiausiai 95 proc., II tipo – mažiausiai 98 proc., IIR tipo – mažiausiai 98 proc.

Būtina dėvėti teisingai

Plačiausiai žinomos, kasdien dvejus metus matytos mėlynos spalvos medicininės kaukės, kurias dažniausiai dėvi medicinos darbuotojai, o pandemijos metu ir visi kiti gyventojai. „Svarbu įsidėmėti, kad medicininės kaukės yra vienkartinės, – primygtinai atkreipia dėmesį ULAC skleidžiama informacinė medžiaga, – t. y. negali būti pernaudotos, nešiojamos daugiau nei vieną kartą ar daugiau nei vieno žmogaus (ta pati kaukė), skalbiamos ir pan.“

Taip yra dėl to, kad mažyčiai filtruojantys tarpeliai kaukės audinyje greit užsiteršia, o esant aplinkoje, kurioje yra užkrato dalelių, jos ilgainiui nusėda ant kaukės paviršiaus, paversdami ją ne išsigelbėjimu, o nauju užkrato židiniu. Kaip tik todėl nerekomenduojama net sausoje aplinkoje nešioti kaukę ilgiau nei 4 valandas, o jai sudrėkus – pakeisti nauja kuo skubiau. Dėvėtą kaukę rekomenduojama sunaikinti: šitaip sumažinama rizika nuo kažkieno dėvėtos užsikrėsti kitam žmogui.

Didžiausiai apsaugai – respiratoriai

Visų šių tipų medicininių kaukų filtravimo efektyvumas, pasak specialistų, yra apie 95 proc. Dar geresnei apsaugai naudojami respiratoriai – jie sulaiko iki 99 proc. ore esančių dalelių.

Respiratorius rekomenduojama dėvėti medicinos darbuotojams, dirbantiems aukštos užsikrėtimo rizikos aplinkoje arba aplinkoje, kurioje gausu aerozolių. Dažniausiai tokiu atveju respiratorius dėvimas su specialiu oro vožtuvu.

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad apsaugine verte respiratoriai prilygsta medicininėms kaukėms, tačiau jie turi vieną išskirtinumą – galimybę prisitvirtinti prie veido itin tvirtai, kad beveik neliktų nė vieno oro tarpo.

Verta žinoti

Pačioje pandemijos pradžioje, vaistinėms pritrūkus kaukių, kone visi ieškojome, kaip pasidaryti medžiagines. Tačiau jų efektyvumas kur kas mažesnis nei medicininių, kaip tik dėl šios priežasties neilgai trukus jos tapo nerekomenduojamomis.

„Esama ribotų netiesioginių įrodymų, kad dėvint iš įvairių medžiagų pagamintas nemedicinines kaukes gali sumažėti kvėpavimo takų lašelių patekimas į aplinką kosėjant, bet iš turimų įrodymų matyti, kad nemedicininės kaukės yra mažiau veiksmingos nei medicininės kaukės kaip kontrolės rizikos šaltinio vietoje priemonė. Nėra jokių savarankiškai pagamintų nemedicininių kaukių standartų“, – apibrėžia jų abejotiną efektyvumą SAM.

Pervargimas – nuolatinis palydovas

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Andželika Zavackienė teigia, kad tiek perdegimas, tiek pervargimas buvo nuolatinis slaugytojų palydovas visos pandemijos metu.

„Tai lėmė slegianti atsakomybė. Buvo labai daug sudėtingų pacientų, kurie buvo visiškai priklausomi nuo slaugytojų ir jų padėjėjų. Šie žmonės kartu su pacientu yra 24 valandas per parą. Gydytojui kiek kitaip, nes jis pakonsultuoja ir išeina. Bet kuo glaudesnis kontaktas, tuo didesnis emocinis poveikis“, – paaiškino A. Zavackienė.

Kitas psichologiškai sudėtingas momentas buvo kolegų netektys – Respublikinė Klaipėdos ligoninės darbuotojai dėl COVID-19 ligos prarado keturis kolegas – dvi slaugytojas, vieną slaugytojo padėjėją ir vieną gydytoją. Slaugytojos susidūrė su visu mišiniu negatyvių emocijų, pervargimu, tekdavo ir ašarą nubraukti, kai sunkumai atrodydavo nepakeliami. Direktoriaus pavaduotoja slaugai teigia, kad nežinia, kaip būtų pasisekę išgyventi šį sunkų etapą, jei ne ypatingas susitelkimas ir tarpusavio palaikymas.

„Pandemijos metu stengdavomės motyvuoti vieni kitus šiltu žodžiu, o kartais tiesiog žvilgsniu paguosti, padrąsinti. Būdavo momentų, kai ir telikdavo tik tas šiltas žvilgsnis vienas kitam... Stengdavomės kalbėtis. Tiek tarpusavyje, tiek su administracija, gydytojais, drąsinti vienas kitą, kad kada nors tai tikrai pasibaigs“, – prisiminė A. Zavackienė.

Matant tiek daug pacientų mirčių, galvojau, kad negalėsiu to išgyventi.

Svarbiau darbas ar psichinė sveikata?

Ką gelbėti pirmiau – darbą ar psichinę sveikatą? Kai reikia pasirinkti iš šių dviejų dalykų, pirmenybę visuomet reikia teikti psichinei sveikatai, įsitikinusi direktoriaus pavaduotoja slaugai A. Zavackienė. „Mes visada sakome bendruomenei: tik gerai besirūpinantis savo fizine ir emocine sveikata slaugytojas gali gerai atlikti darbą, realizuoti save. Iš pervargusio darbuotojo pacientui naudos nebus, o mes pacientams save turime atiduoti šimtu procentų. Labai svarbu rūpintis ir pastebėti kolegą, kada jam reikia pagalbos, paklausti, kaip jaučiasi, – atkreipė dėmesį pašnekovė. – Nuo pandemijos laiko mes taip ir įpratome vienas kito pasiteirauti, kaip jautiesi, ar neturi problemų...“

Suprasdama emocinės sveikatos svarbą, direktoriaus pavaduotoja slaugai susirinkimų metu skatino išsakyti problemas. „Mes nebijome, kad pradėjęs reikšti emocijas žmogus nukryps nuo pagrindinės temos, nes svarbiausia padėti. Būtina ir pačiam atpažinti, rasti atsipalaidavimo būdus. Ar tai būtų sportas, ar skaitymas, o gal pasivaikščiojimas gryname ore, muzika. Atsiradus galimybei tikrai vertinga nuvykti reabilitacijos procedūroms, į sanatoriją. Jei žmogus susitelks vien darbui – jis perdegs, jam reikės pagalbos ir galiausiai jis savęs negalės atiduoti profesinei veiklai“, – pastebėjo A. Zavackienė.

Ji nesutinka, kad darbo santykiai turi būti formalūs. „Labai svarbu kalbėtis ta tema, kuri slegia su kolegomis, taip pat ir pasibūti neformalioje aplinkoje. Tuomet pamatai vienas kitą kitoje aplinkoje, tai padeda suartėti“, – tvirtina pašnekovė

Pandemijos metu su psichine įtampa susidoroti padėjo profesionalai. Įstaiga prisijungė prie Jaunųjų gydytojų asociacijos projekto, kurio metu medikai galėjo gauti nemokamą psichologinę pagalbą. „Mums pasisekė ir tuo, kad savo įstaigoje turime psichologų, į kuriuos slaugos personalas tai pat noriai kreipėsi, net prašydavo pakartoti grupines konsultacijas“, – pasakojo A. Zavackienė.

Pasikeitė gydytojų požiūris

Direktoriaus pavaduotoja slaugai pripažino, kad pandemijos pradžioje nemažai personalo, tame tarpe ir slaugytojų paliko įstaigą. Išėjo nemažai pensinio amžiaus žmonių, kurie dar ketino dirbti, bet karas su nepažįstamu ir grėsmingu virusu pakeitė jų planus. Daugelis nerimavo dėl savo, savo artimųjų sveikatos. Nepaisant šių netekčių išryškėjo ir džiugi tendencija – po pirmų pandemijos metų prisijungė 36 nauji slaugytojai, o per sekančius metus – dar 26. „Jie visi likę ir po šiai dienai. Noriu pažymėti, kad 2021 metais, ruošdamasi tarptautinei konferencijai, klausiau slaugytojų, ar nesigaili pasirinkę šią profesiją. Žmonės atsakė neturintys jokių abejonių. Jie įvardijo, kad mato prasmę darydami gerus darbus, prisidėdami prie visuomenės gerovės, netgi didžiuojasi ir jaučia pakylėjimą“, – džiaugėsi kolektyvo motyvacija A. Zavackienė.

Šiame veiksme slaugytojo vaidmuo buvo ir yra kone pagrindinis, todėl psichologinis palaikymas išlieka vienu iš mano prioritetų.

Ji pastebėjo ir dar vieną pandemijos pliusą – COVID-19 skyriuose dirbo skirtingų skyrių darbuotojai, tokiu būdu susipažino vieni su kitais ir labai paaugo jų profesinės kompetencijos. „COVID-19 skyriuose tekdavo susidurti su pacientais, kurie be viruso turi gretutinių ligų, įvairių patologijų. Tai ir urologiniai, ir kardiologiniai, ir kitokio pobūdžio pacientai, kuriems reikalingos skirtingos kompetencijos. Rūpinantis jais labai padidėjo slaugytojų profesionalumas. Tai pastebėjo  ir gydytojai“, – paminėjo A. Zavackienė.

Ji neslepia, kad po pandemijos pradžios apskritai labai pasikeitė ir gydytojų požiūris į slaugytojo profesiją. „Sulaukėme daug paramos, supratimo, gražių žodžių. To tikrai nebūdavo, tarkime, prieš dešimtmetį. Administracijos, gydytojų ir kitų darbuotojų įvertinimas labai įkvepia slaugytojus didžiuotis savo profesija.  Taigi nežiūrint į tai, kad buvo tikrai labai sunku, bet su geru kolektyvu niekas nebaisu ir gali kalnus nuversti“, – tvirtino A. Zavackienė.

Slaugytojų mintys, užrašytos rengiantis tarptautinei konferencijai minint Tarptautinę slaugytojo dieną 2021 m.:

„Matant tiek daug pacientų mirčių, galvojau, kad negalėsiu to išgyventi.“

„Jei kas nors paklausia, ką reiškia dirbti COVID-19 skyriuje, tai atsakymas dažniausia būna neigiamų emocijų mišinys. Sunku, kai karšta, nėra oro, nuovargis, nerimas, liūdesys, baimė ir kiti vargiai teigiami žodžiai, apibūdinantys būseną darbo metu. Bet džiaugsmo būna, kai glostai močiutės ranką, kuriai labai reikia artimo ryšio. Padedi vyrui pavalgyti, kuris prieš savaitę buvo tvirtas.“

„Neįmanoma yra apibūdinti savo vidinės būsenos, kai žmogus, kuris dar prieš kelias dienas buvęs sveikas, dabar atvyksta į priėmimo skyrių, nes nebeužtenka oro ištarti savo pavardę. Emociškai ir fiziškai tai buvo vienas sunkiausių laikotarpių, kurį padėjo išgyventi tik kolektyvas, kuris stengėsi išsilaikyti pozityvus ir mintys, jog viskas bus gerai, reikia tik dar šiek tiek pakentėti“.

Niekada nesu sudvejojusi dėl savo pasirinkimo būti slaugytoja. Jaučiuosi gerai darydama prasmingus darbus padedant žmonėms.

„Šiandien savęs kitoje profesijoje neįsivaizduoju. Turime užmiršti žmogui taip būdingą savanaudiškumą, prisitaikyti prie pokyčių ir susitelkti bendro tikslo link. Šiame veiksme slaugytojo vaidmuo buvo ir yra kone pagrindinis, todėl psichologinis palaikymas išlieka vienu iš mano prioritetų.“

„Įtampa ir nerimas, galvojant ar užteks pacientams deguonies, ar spėsime laiku nugabenti pacientą į reanimaciją, ar galėsime žmogų išgelbėti... Matant, kaip pacientas kupinomis vilties akimis žiūri į tave ir tikisi, kad suteiksi jam pagalbą, tai čia išryškėja slaugytojo empatija, užuojauta ir žinojimas, kad tu taip pat bet kada gali būti lygiai toje pačioje paciento vietoje“.

„Niekada nesu sudvejojusi dėl savo pasirinkimo būti slaugytoja. Jaučiuosi gerai darydama prasmingus darbus padedant žmonėms, taip maža dalimi prisidedant prie visuomenės gerovės.“

Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas Linas Slušnys: kritinės situacijos sistemas perkelia į kitą lygį

Pervargimas labiausiai pasireiškė antrojo karantino metu. Personalo ėmė mažėti, vakcinų nebuvo, pacientų daugėjo geometrine progresija. Tai išvedė iš pusiausvyros mus visus – nuo politikų iki slaugytojų. Lietuvos medikai išvairavo sveikatos sistemą šoniniu slydimu, mes neužlūžome, bet žmonių prasme vaizdas buvo prastas. Labai gerai žinau, kad vienu metu mes Sveikatos reikalų komitete jau pradėjome drebėti, kuo visa tai baigsis.

COVID-19 – lakmuso popierėlis bet kuriai ekstremaliai situacijai. Šią akimirką esame geriau nei prieš tai pasiruošę karo, radiaciniam ar kitiems pavojams. Mes žinome, kas ką gali, kas ką turi daryti. Ligoninės išmoko bendradarbiauti, dalintis resursais, greitai perduoti informaciją, permetinėti žmones iš vienos įstaigos į kitą. Turime suprasti, kad naudos būna ir kritinėse situacijose, kurios žmones ir sistemas pakelia į kitą lygį. Galėčiau pasakyti, ką sveikatos apsaugos sistemai davė Pirmasis, ką Antrasis pasaulinis karas. Kaina didelė, bet pamokos vertingos. Tiesa, kalbant apie bendruomenes, yra niuansas, kad pamažu tai pasimiršta. Pamokos galios 10–15 metų, bet jei bus saugi visuomenė, atsiras atsipalaidavimas. Taigi išmokti dalykai galios ne taip ilgai, kaip norėtųsi.

"Dėl pacientų, sergančių COVID-19 liga, ženklaus sumažėjimo ligoninės informacija nebus teikiama", – įrašyta Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) tinklalapyje. Ši ligoninė beveik pustrečių metų buvo priešakinėse kovos linijose su šia liga.

Prieš savaitę, gegužės 9 d. duomenimis, KUL iš viso gydyti 5 sergantys COVID-19 pacientai, iš jų – 2 paskiepyti.

Vienas pacientas gydytas Reanimacijos skyriuje, jam taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija.

KUL atstovė patikino, kad trečiadienį įstaigoje nuo COVID-19 buvo gydomi 7 pacientai, iš jų vienas – Reanimacijos skyriuje.

Nuo gegužės 1 d. Klaipėdoje nuo COVID-19 nemirė nė vienas pacientas.

Antradienio duomenimis, uostamiestyje per parą užfiksuoti vos 6 susirgimai, Kaune – 20, o Vilniuje – 66.

Klaipėdoje COVID-19 šiuo metu serga 106 žmonės, Vilniuje – 952, o Kaune – 468.

Šiuose dviejuose Lietuvos didmiesčiuose kol kas serga daugiausia žmonių – po 123 atvejus 100 tūkst. gyventojų, o Klaipėdoje – tik 36 atvejai.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Klaipėdos mieste užfiksuoti 73 194 COVID-19 susirgimai, mirė 411 žmonių, dar 1 073 mirtys siejamos su COVID-19.

Klaipėdos sveikatos biuro vadovė Jūratė Grubliauskienė tvirtino, kad po gegužės 1 d., kai buvo atšaukta epidemiologinė padėtis, didesnių pokyčių dėl užkrato mieste nematyti.

Esą mokyklose sveikatos specialistai greituosius testus turi ir, kai vaikui pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomai, prieš išleidžiant apsirgusį moksleivį namo, jam pasiūlomas testas, kurį vaikas gali pasidaryti mokykloje arba namuose.

"Jokių žymių tendencijų, kalbant apie COVID-19, dėl ko reikėtų sunerimti, tikrai nepastebėta. Be to, ir gydomų ligoninėje pacientų skaičius yra vienas rodiklių, kokia padėtis dėl šios ligos mieste. Matome, kad situacija tikrai gerėja", – teigė J.Grubliauskienė.

Pirmą kartą užsikrėtė 162, antrą – 20, trečią – vienas žmogus.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 93 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 11 – reanimacijoje.

14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 73,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 10 procentų.

Nuo praėjusių metų pabaigos sparčiai augęs naujų susirgimų skaičius po truputį mažėti pradėjo šių metų vasario pradžioje. Tuomet pasiektas naujų atvejų rekordas, kai per parą nustatyta daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,8 proc. gyventojų.

Anot eksperto, dabartinė situacija yra ramybė prieš audrą. Pandemijos pradžioje, 2019 metų lapkričio mėnesį, kai visa tai prasidėjo Kinijoje, dauguma Lietuvos ekspertų teigė, kad panikuoti nėra dėl ko, pandemijos nėra ir viskas bus suvaldyta Kinijoje. Tuo metu Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) paskelbė gąsdinančią statistiką, kad, jos skaičiavimais, pandemija apims visą pasaulį ir reikia ruošis. Atsitiko tai, ką prognozavo PSO.

Šiandien pasaulis vėl girdi PSO perspėjimą dėl naujos atmainos adenoviruso – adenovirusinio hepatito. Į perspėjimą kreipiama mažai dėmesio, o tai gali būti tam tikro protrūkio pradžia. Šiuo metu patvirtinta arti šimto atvejų vaikams nuo vieno mėnesio iki šešiolikos metų. Tai įdomu, nes visi šie atvejai buvo nustatyti molekulinės diagnostikos metodu (šiuo metodu buvo nustatomi ir COVID-19 atvejai). Kyla tik vienas klausimas: kaip mes suvaldysime kitas kilsiančias pandemijas, nes panašu, kad netolimoje ateityje gyvensime epidemijų pasaulyje.

S. Križanausko teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką pasaulis išmoko siaučiant koronaviruso pandemijai. Pradėta atlikti molekulinius tyrimus, be jų greičiausiai ir toliau neapsieisime. Teks šiuos tyrimus vis labiau įvaldyti ir naudoti, nes jie yra gana tikslūs. Visuomenė buvo išmokyta higienos, norint valdyti pandemiją, ji bus būtina ir ateityje. Labai svarbu nepamiršti fakto, kad nors ir atrodo, kad COVID-19 pandemija yra suvaldyta, tačiau dar negalime teigti, kad esame saugūs. Pradedama orientuotis į kompleksinį kvėpavimo ligų sukėlėjo testavimą. Tai reiškia, kad iš vieno mėginio jau norima nustatyti ne tik SARS-CoV-2 virusą, gripą A, gripą B, bet ir respiratorinį sincitinį virusą, rinovirusą, paragripą ir kitus. Šiandien šis žingsnis leidžia pereiti į naują etapą, Lietuvoje – taip pat. Tai vadiname jau nebe simptomine, o sindromine diagnostika. Orientuojamasi jau nebe į simptomus, nes jie visų kvėpavimo ligų sukėlėjų panašūs: karščiavimas, galvos skausmas, „kaulų laužymas“ ir panašiai. Sindrominė metodika gydytojui leidžia pacientui paskirti greitą ir efektyvų gydymą.

Kaip aiškino ekspertas, kitas labai svarbus aspektas, kurį turime suprasti – testavimo punktai yra tik laikinas sprendimas, nes mėginių gabenimas per visą Lietuvą yra lėšų eikvojimas. Pacientams turėtų būti suteikta galimybė atlikti platesnius kompleksinius tyrimus. Jais galėtų būti nustatoma COVID-19, gripas, paragripas ir daug kitų virusų. Tai labai svarbu ruošiantis rudeniui, nes šis tyrimo metodas užtikrintų efektyvią diagnostiką. Svarbu atkreipti dėmesį, kad atlikęs tokį tyrimą, žmogus atsakymą gautų tą pačią dieną, blogiausiu atveju – kitą dieną. Kalbame apie tai, kad šiuolaikinės technologijos, tos pačios molekulinės diagnostikos, kai kuriuos tyrimus leidžia atlikti per vieną valandą. Tradiciniai PGR molekulinės diagnostikos tyrimai atliekami per tris keturias valandas, tad rezultatą mes turime tą pačią dieną. Šį metodą galima efektyviai pritaikyti valdant gripą ir kitas naujas virusines infekcijas, pavyzdžiui, adenovirusą ir, be abejo, COVID-19.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 1 061 073žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 1 044 987).

Šiuo metu koronaviruso sukelta liga vis dar serga 2823 žmonės.

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 viruso sukelta liga nusinešė 9127 žmonių gyvybes.

Statistikos departamento duomenimis, paskutinių 7 dienų naujų pirminio užsikrėtimo atvejų vidurkis parai – 141.

Naujų pirminių atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 73,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 10,2 proc.

Per praėjusią parą paskiepyta iš viso 295 žmonės: pirmąkart pasiskiepijo 58, antrą skiepo dozę gavo 71, o trečią, pastiprinamąją, 166 asmenys.

Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 16 žmonių, 10 naujų pacientų pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, vienam jų prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose gydomi 12 žmonių, iš jų 8 pacientai be vakcinų suteiktos apsaugos, tai yra neskiepyti arba nebaigę viso vakcinacijos kurso.

Iš viso užimtos 87 COVID-19 gydymui skirtos lovos.

Praėjusią parą šalyje atlikti 326 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 6 563 357. Taip pat per parą atlikta 1096 antigeno ir 122 antikūnų tyrimai.

Pirmą kartą užsikrėtė 251, antrą – 28, trečią – vienas žmogus.

Ligoninėse šiuo metu gydoma 130 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų 13 – reanimacijoje.

14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 75,4 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 10,3 procento.

Nuo praėjusių metų pabaigos sparčiai augęs naujų susirgimų skaičius po truputį mažėti pradėjo šių metų vasario pradžioje. Tuomet pasiektas naujų atvejų rekordas, kai per parą nustatyta daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,8 proc. gyventojų.