-
Lietuvis – apie gyvenimą siaubingo viruso apimtoje šalyje (specialiai iš Kinijos) 19
– Mindaugai, kokia situacija šiuo metu ten, kur gyvenate – Šanchajuje. Ar čia paskelbtas karantinas?
– Čia paskelbtas savanoriškas karantinas. Pats Šanchajus nebuvo uždarytas, čia nebuvo paskelbtas ir visuotinis karantinas. Skiriamos įvairios apsaugos priemonės, pavyzdžiui, atidėtas grįžimas į darbą. Mūsų įmonės darbuotojai nusprendė dirbti iš namų, tačiau yra įmonių, kurių darbuotojai privalo važiuoti ir dirbti savo įprastoje darbo vietoje. Įprastai, po Kinų Naujųjų metų į miestus grįžta milijonai žmonių, tada vyksta siaubingai didelis judėjimas. Tačiau šiais metais kitaip – žmonės į miestus grįžta po truputį ir taip įsilieja į gyvenimą.
Staiga – uždaromas Wuhanas, žmonėms pradėjo reikėti kaukių, pradėti siaubti prekybos centrai.
– Kada sužinojote apie šį virusą? Ar tai buvo masiškai skelbiama informacija, keliama panika?
– Iš pradžių aš nelabai kreipiau dėmesio į naujienas apie šį virusą. Tačiau tada, kai žmonės pradėjo atostogauti, išvažiavo į kaimus ir gimtines švęsti Naujųjų metų, prasidėjo panika. Manau, kad Vyriausybė laukė, kol žmonės išvažiuos ir pasibaigs judėjimas. Staiga – uždaromas Wuhanas, žmonėms prireikė kaukių, pradėti siaubti prekybos centrai.
– Kaip šiuo metu atrodo įprasta jūsų diena?
– Šiuo metu dirbame iš namų. Įprastai atsikeliu ryte, įsijungiu patikrinti paštą, iki pietų turime užpildyti anketą apie sveikatos būklę, namuose privalome pasimatuoti temperatūrą, pažiūrėti, ar nėra jokių simptomų. Žmonės, grįžę į Šanchajų, dirba namuose, kad per vadinamąjį inkubacinį laikotarpį išsiaiškintų, ar nėra kažkokių simptomų. Tokiu būdu vyksta monitoringas, o paskui visi grįšime dirbti į biurus. Kol kas namuose dirbti sekasi gerai, keičiamės informacija ir projektais, darome vaizdo konferencijas.
– Kaip šis virusas paveikė jūsų įprastą įmonės veiklą? Galbūt net atsirado tokių darbuotojų, kurie nusprendė išeiti iš darbo ir palikti šalį?
– Ne, tokių nebuvo. Yra darbuotojų, kurie negalėjo atvykti į darbą, nes kai kurie miestai uždaryti, transporto priemonės neveikia kaip įprastai. Kai kurie darbuotojai dar negrįžo į Šanchajų – tokia realybė. Tačiau niekas neplanuoja darbo palikti. Atvirkščiai – mes priėmėme du naujus darbuotojus – kompiuteriu sveikiname prisijungus prie kompanijos, nes neturime galimybės jų pamatyti gyvai. Žmonės planuoja toliau gyventi savo gyvenimus. Tikimės, kad kitą savaitę jau galėsime eiti į darbus, jeigu Vyriausybė nepaskelbs kažkokių naujų priemonių.
Už dvi dėžes kaukių (2 tūkst. vienetų) sumokėjau 1,2 tūkst. eurų. Apmaudu, nes įprastai jų kaina turėtų būti keliasdešimt eurų…
– O kaip kiti Kinijoje gyvenantys lietuviai? Ar turite žinių apie juos?
– Yra žmonių, kurie buvo išvažiavę atostogų į Balį, Tailandą, Vietnamą. Daug žmonių keliavo ir dabar jų pagrindinis rūpestis yra nuspręsti, ką daryti – jie grįžta į Lietuvą, toliau keliauja, nes grįžti į Kiniją šiuo metu nėra prasmės.
– Kokia situacija su apsauginėmis kaukėmis? Ar iš tiesų jų trūksta, kaip kad rašėte savo „Facebook“ paskyroje?
– Apie tokią situaciją aš pasakiau ne norėdamas sulaukti dėmesio. Aš taip pasakiau, nes buvo teigta, kad Lietuvoje kaukių yra ir panikos kelti nereikia. Po to aš pasakiau, kad jeigu kaukių yra, tegul atsiunčia bent dėžutę. Tačiau Užsienio reikalų ministras teigė, kad kaukių iš tiesų nėra ir jų niekas nesiųs. Praėjus kiek laiko Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai pasakė, kad kaukės išsiųstos. Akivaizdu, kad čia yra nesusikalbėjimas, kokias priemones reikėtų taikyti. Man baisu net įsivaizduoti, kas būtų, jeigu Lietuvoje atsitiktų tokie atvejai, kaip pas mus. Laimė, kad Lietuva yra izoliavusi save nuo tokių grėsmių ir kad neturime tokių glaudžių santykių su Kinija.
Asmeninio archyvo nuotr.
O pas mus kaukių nėra. Aš pirkau iš Lietuvos kaukes, kurias pardavinėja žmonės. Už dvi dėžes kaukių (2 tūkst. vienetų) sumokėjau 1,2 tūkst. eurų. Apmaudu, nes įprastai jų kaina turėtų būti keliasdešimt eurų… Laukiame tos siuntos iš Lietuvos, tuomet galėsime aprūpinti savo darbuotojus biure. Aš naudoju ne tik kaukes, bet turiu ir respiratorių. Svarbu, kad jeigu reikėtų kažkur skubiai evakuotis, kad aš turėčiau bent vieną šviežią kaukę bent iki oro uosto nuvažiuoti.
Kol nueinu iki prekybos centro, mano temperatūra yra pamatuojama kelis kartus.
Ir iš kitų šalių siuntos keliauja pas mane, bet jos yra užlaikomos Kinijos muitinėje. Žmonės kalba, kad jiems yra siunčiamos kaukės, bet vėliau – konfiskuojamos, pašto siuntos yra apvogiamos. Kaip suprantu, Vyriausybė kaukes paskelbė kaip būtinąją prekę ir jas gali konfiskuoti ar kontroliuoti. Tuo pačiu bandoma apriboti spekuliavimą kaukėmis. Mano žiniomis, įvažiuojant į šalį yra draudžiama atsivežti daugiau nei 100 kaukių.
– Ar tiesa, kad žmonės yra baudžiami, jei nedėvi kaukių?
– Yra įstatymas – dėvėti kaukę privaloma. Žmonės yra areštuojami, jeigu jie atsisako jas dėvėti. Be kaukės neįmanoma patekti į metro, prekybos centrus. Išeinant iš namų apsauginis tikrina, ar žmogus dėvi kaukę. Gatvėje galima pamatyti žmogų be kaukės, bet jis ten ilgai nevaikščios. Visur bekontakčiu lazeriniu termometru matuojama žmonių temperatūra. Kol nueinu iki prekybos centro, mano temperatūra yra pamatuojama kelis kartus.
– Kokia šiuo metu situacija su maistu? Ką dažniausiai perkate, kad tektų kuo rečiau eiti į parduotuvę?
– Paskutinį kartą parduotuvėje neradau jokių kepinių, duonos. Čia labai populiarios užpilamos sriubos – jos iššluotos, nes kinai mėgsta makaronus. Pastarąjį kartą parduotuvėje pirkau vaisių, daržovių, riešutų, sulčių, jogurto, paukštienos, kiaušinių. Svarbu pirkti tokius produktus, iš kurių būtų galima kažką pasigaminti. Pirkau tiek, kad į parduotuvę nereikėtų eiti maždaug savaitę.
Asmeninio archyvo nuotr.
– Kaip manote, ar Vyriausybė jus informuoja tinkamai? Ar gaunate pakankamai informacijos apie situaciją šalyje, o gal atvirkščiai, esate bauginami ir yra keliama panika?
– Visi žino ir supranta, kad Kinijoje informacija yra valdoma Vyriausybės. Tai parodo ir gydytojo atvejis, kuris bandė įspėti ir apsaugoti visuomenę. Žmonės supranta, kad ne visa informacija verta pasitikėti. Bet aš suprantu ir Vyriausybės ketinimus – norima apsaugoti žmones nuo panikos. Mums belieka tikėtis, kad Pasaulio sveikatos organizacija, kuri įsitraukė ir stebi situaciją, mums pateikia teisingą informaciją. Kitos išeities nėra.
Jei situacija Kinijoje negerės, tada reikės svarstyti visus variantus – ar grįžti į Lietuvą, ar skristi į kitą šalį.
Apie vakcinas taip pat kalbama. Problema yra ta, kad norint, jog vaistas ateitų į rinką, jis turi praeiti daug klinikinių tyrimų. Net jei jau yra tinkami vaistai, mes jų sulauksime tik metų gale. Aš manau, kad reikia tikėtis ne vakcinų, o pasikeitusių oro sąlygų. Kai jos bus nepalankios virusui plisti, tada virusas išsikvėps. Panašiai buvo ir su virusu SARS – jis natūraliai išsikvėpė. Mums tiesiog reikia sulaukti šilto pavasario ir tai bus viruso pabaiga.
– Kodėl, kai sužinojote apie mirtiną koronavirusą, likote Šanchajuje?
– Aš galvojau, kad viskas daug greičiau pasibaigs. Tikėjausi, kad į darbą grįšime iškart po atostogų, kaip ir buvo planuota. Paskui supratau, kad jau paskelbtos rekomendacijos niekur nejudėti iš namų – tą aš ir darau – vykdau namų karantiną. Mano nuomone, jeigu aš važiuosiu į oro uostą ir bėgsiu, gal net bus didesnė tikimybė pasigauti tą virusą.
Manau, kad bent kol kas tęsiu darbą namų sąlygomis. Kompanija dėl šios situacijos patirs didelių nuostolių, o juos turėsime prisiimti mes. Todėl stengiuosi palaikyti komandą. Būtų nelabai gražu, jeigu aš pabėgčiau. Žinoma, aš tokių minčių turėjau. Mes esame laimingi – lietuviškas pasas yra labai galingas – sugalvojame ir galime skristi į daugelį šalių, o kinų pasas yra kitoks, ypač šiuo metu.
– Kaip į jūsų padėtį reaguoja draugai ir giminaičiai, likę Lietuvoje?
– Mano giminaičiai dėl to jaudinasi, bet mes nuolat bendraujame. Net jei aš grįžčiau namo, negalėčiau būti garantuotas ir gyventi su savo giminaičiais. Nes galbūt jei ir neturiu simptomų, bet gal nešioju tą virusą? Nuolat galvoju, bet šiuo metu nėra prasmės vykti į Lietuvą. Jei situacija Kinijoje negerės, tada reikės svarstyti visus variantus – ar grįžti į Lietuvą, ar skristi į kitą šalį.
Asmeninio archyvo nuotr.
– Wuhano turgus – jis yra apipintas įvairiausiais mitais. Sakoma, kad koronavirusas galimai prasidėjo būtent ten.
– Konkrečiai Wuhano turguje nesilankiau, bet panašių turgų gausu visoje Kinijoje. Internete paplitę vaizdo įrašai, neva iš Wuhano turgaus, yra klaidingi – tokie turgūs, greičiausiai, yra Indonezijoje, kur pardavinėjami sukapoti gyvūnai, vyrauja antisanitarinės sąlygos. Aš manau, kad Kinijoje situacija yra geresnė. Bet tokių turgų yra daug. Vien Šanchajuje buvo uždaryta 700 turgų. Kinijoje turgūs yra panašūs į Lietuvos, kuriuose parduodama mėsa. Kinijos turguose pardavinėjama ne tik mėsa, bet ir gyvi gyvūnai. Sąlygos gal tik ne tokios santinarinės, kaip pas mus, Lietuvoje.
Susitinkame su lietuviais. Į Kiniją nevažiuoja žmonės tik su viduriniu išsilavinimu, čia vyksta tie, kurie turi aukštąjį išsilavinimą arba yra specialistai.
– Lietuvą nuo Kinijos skiria tūkstančiai kilometrų. Kaip atsitiko, kad jūs atsidūrėte Šanchajuje?
– Aš esu architektas. Kinija yra ta vieta, kur šiuo metu vyksta daugiausiai statybų, čia – didelis šalies vystymasis, todėl jiems reikia architektų, projektuotojų ir kitų specialistų. Todėl aš čia ir atvažiavau. Čia gyvenu trečius metus. Man Kinijoje patinka, planuoju čia tęsti savo karjerą, nes Kinijoje manęs laukia įdomūs projektai ir nauji iššūkiai. Į Lietuvą artimiausiu metu grįžti gyventi neplanuoju – nežinau, ką turėčiau ten veikti. Žinoma, Lietuva yra mano namai, čia grįžtu ir atostogauti. Europos aš pasiilgstu.
Su Kinijoje gyvenančiais tautiečiais čia šventėme valstybines šventes – Vasario 16-ąją, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Susitinkame su lietuviais. Į Kiniją nevažiuoja žmonės tik su viduriniu išsilavinimu, čia vyksta tie, kurie turi aukštąjį išsilavinimą arba yra specialistai. Darbo vizą Kinijoje gauti nelengva – čia turi įrodyti, kad tu esi reikalingas ir naudingas. Pigios darbo jėgos Kinijoje apstu, todėl tokių žmonių jie nepriima. Todėl ir lietuvių bendruomenė čia ypatinga – žmonės yra specialistai, profesionalai, dirbantys su naujausiomis technologijomis.
