Remiantis oficialiąja statistika, asmenų, mirusių nuo COVID-19 ne vėliau kaip po 28 dienų nuo teigiamo testo rezultato, šalyje padaugėjo iki 150 057.

Didžioji Britanija lieka viena labiausiai pandemijos paveiktų Europos šalių – daugiau mirties atvejų žemyne nustatyta tik Rusijoje.

Praėjusią savaitę Britanijoje buvo nustatyta rekordiškai daug naujų užsikrėtimo atvejų, bet vėliau epidemiologinė padėtis pagerėjo: per pastarąją parą patvirtinta 146 390 susirgimų.

Sparčiai plintant infekcijai, daugelyje JK ligoninių dėl izoliacijos pradėjo trūkti darbuotojų – taigi, Gynybos ministerija penktadienį paskelbė, kad į pagalbą medikams siųs karius.

Vis dėlto hospitalizacijos ir mirties atvejų skaičiai JK yra daug mažesni nei per pirmąją pandemijos bangą, kai gyventojai dar nebuvo vakcinuojami.

Britų vyriausybė ragina visuomenę skiepytis stiprinančiąja doze, kuri jau buvo suleista apie 61 proc. vyresnių nei 12 metų gyventojų. Valdžia taip pat stengiasi įtikinti imunizuotis to dar nepadariusius piliečius.

Bendras aukų skaičius regione sudaro mažiausiai 1 500 350. Nustatyta per 45 mln. ligos atvejų.

Penktadienį antra labiausiai pandemijos paveikta pasaulio šalimi laikomoje Brazilijoje mirčių skaičius taip pat viršijo 600 tūkst.

Po Brazilijos Lotynų Amerikoje pagal mirčių statistiką rikiuojasi Meksika, Peru, Kolumbija ir Argentina.

Peru regione ir pasaulyje užima pirmą vietą pagal 100 tūkst. gyventojų tenkančių mirčių skaičių – čia atitinkamas rodiklis sudaro 605.

Viso pasaulio mastu COVID-19 iki šiol nusinešė daugiau kaip 4,8 mln. gyvybių, o pranešta apie daugiau kaip 238 mln. ligos atvejų.

AFP atlieka skaičiavimus remdamasi nacionalinių vyriausybių ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiamais duomenimis.

Šalies Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per pastarąją parą registruotos 709 mirtys ir daugiau kaip 40 tūkst. naujų infekcijų. Taip bendras koronaviruso aukų skaičius Irane padidėjo iki daugiau kaip 103 tūkst.

Anot ministerijos, už rekordinį prieaugį atsakinga labiau užkrečiama delta atmaina.

Mirčių bangos nesustabdė ir rugpjūčio viduryje šalyje įvestas šešių dienų trukmės karantinas.

Dėl ekonominės krizės ir JAV sankcijų Irane stinga vakcinų. Tad šalies vakcinacijos kampanija į priekį juda lėtai. 83 mln. gyventojų turinčioje šalyje abiem dozėmis iki šiol paskiepyta vos 7 proc. žmonių.

Mirė 123 Jonai

Panašu, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai sugalvojo, kad bus labai veiksminga ir gyventojus paskatins aktyviau skiepytis, jei koronaviruso aukas įasmenins.

"Jonas, Ona, Antanas, Janina, Juozas, Vytautas, Elena. Tai dažniausiai pasitaikę žmonių, kurių gyvybė užgeso per pandemiją dėl COVID-19, vardai. Lietuvos statistikos departamentas apskaičiavo, kokie vardai nuo 2020 m. sausio 1 iki 2021 m. liepos 13 d. dažniausiai minimi medicininiuose mirties liudijimuose, kur pagrindine priežastimi nurodyta COVID-19 liga", – rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Toliau vardijama, kad per daugiau nei pusantrų metų Lietuva dėl COVID-19 neteko 123 Jonų, 105 Onų, 101 Antano, 85 Janinų, 70 Juozų, 68 Vytautų, 64 Elenų, po 60 – Aldonų ir Petrų.

Tarp dažniausiai minimų vyriškų vardų taip pat pateko Stasys, Stanislovas, Algirdas, Algimantas, Romualdas, moterų – Irena, Jadvyga, Marija, Stanislava, Genovaitė, Danutė.

Statistikos suasmeninimas

Esą tai tik maža dalis pandemijos metu Lietuvoje nuo COVID-19 ligos mirusių asmenų, kurių, liepos 26 d. duomenimis, fiksuota 4 410.

"Mirčių statistika nėra tik skaičiai ir vardai. Tai – žmonės, kurių nebėra. Ši pandemija virto skaudžia tragedija ir palietė ne vieną šeimą ar giminę. Nepraraskime daugiau Jonų, Elenų, Antanų, Onų, Janinų, nė vieno. Vakcina apsaugo tūkstančius žmonių nuo COVID-19 ligos, sunkių jos formų, hospitalizacijos ar net mirties", – pranešime cituojama sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.

SAM Spaudos tarnybos vyr. specialistas Julijanas Gališanskis patikino, kad skelbiant mirusiųjų vardus norėta "suasmeninti" statistiką.

"Kažką mes įžeidėme? Tikslas buvo suasmeninti šią statistiką, tik reakcija į šitą žinutę buvo skirtinga. Mes vis bandome kitaip komunikuoti ir skatinti žmones pagalvoti apie savo sveikatą", – paaiškino J.Gališanskis.

Ministerijos bandymas atrodo šiek tiek karikatūriškas.

Bandymas – karikatūriškas

Viešųjų ryšių eksperto Arijaus Katausko nuomone, sprendimas, kad reikia priartinti statistiką prie žmogaus, ypač to, kuris nėra pasiskiepijęs, yra logiškas ir pateisinamas, tačiau klausimas, ar pasirinktas metodas yra tinkamas.

"Žmonių požiūris į šią žinutę nebus vienareikšmis. Vieni galbūt išgirs, kiti vertins pašaipiai. Suprantama, SAM ieško bet kokių būdų, kaip įmanoma labiau pritraukti ir paskatinti žmones skiepytis. Sunku prognozuoti, ar tai suveiks. Bet šita žinutė iškrenta iš konteksto. Panašu, kad ministerija testuoja skirtingus variantus ir žiūri, kas išeis. Kalba jau ne tik apie turinį, bet ir apie formą, tik ar tikrai ji tinkama pranešimui spaudai?" – suabejojo A.Katauskas.

Arijus Katauskas / Redakcijos archyvo nuotr.

Jo teigimu, labiau ši forma būtų tikusi lauko reklamai.

Vardų paskelbimas buvo kūrybinis bandymas, bet esą ne vienintelis būdas sudominti tikslinę auditoriją.

"Labai norint personalizuoti šitą klausimą, ko gero, reikėtų rasti mirusiųjų artimuosius ir juos prikalbinti kalbėti viešai. Ir tai būtų kur kas veiksmingesnis žingsnis. Dabar ministerijos bandymas atrodo šiek tiek karikatūriškas, nes pateikimo forma, mano manymu, pasirinkta ne pati geriausia, bet džiugu, kad bent kažkokie kūrybiniai sprendimai prasideda, nes iki šiol nieko panašaus nematėme", – kalbėjo A.Katauskas.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) sakė, kad 4 mln. žmonių mirė praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo koronaviruso protrūkio, prasidėjusio Kinijoje 2019 metų gruodį.

„Pasaulis yra pavojingame šios pandemijos taške. Mes tik ką perkopėme tragišką keturių milijonų oficialiai registruotų mirčių nuo COVID-19 žymą, kuri veikiausiai nerodo tikrojo aukų skaičiaus“, – PSO vadovas kalbėjo per spaudos konferenciją organizacijos būstinėje Ženevoje.

JT sveikatos agentūros generalinis direktorius sakė, kad kai kurios šalys, kur paskiepytų gyventojų dalis yra didelė, dabar „atsipalaiduoja, tarsi pandemija jau būtų pasibaigusi“, atsisako visuomenės sveikatos užtikrinimo priemonių ir planuoja pradėti revakcinaciją.

Tačiau, pasak jo,  dėl greitai plintančių koronaviruso atmainų ir vakcinų prieinamumo „šokiruojančios nelygybės“ dar labai daug šalių visame pasaulyje išgyvena didžiulius naujų COVID-19 atvejų šuolius, hospitalizuoja daugybę pacientų.

„Dėl to Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje labai trūksta deguonies, gydymo ir kyla mirčių banga “, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

„Vakcinų nacionalizmas, kai nedidelė grupė valstybių pasiėmė liūto dalį [vakcinų dozių], moraliai nepateisinamas“, – kalbėjo jis.

„Šiuo pandemijos etapu nepakenčiamas pats faktas, kad milijonai sveikatos apsaugos ir slaugos darbuotojų iki šiol nėra paskiepyti“, – sakė PSO vadovas.

Pasak Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso, naujų koronaviruso atmainų plitimo tempai šiuo metu lenkia vakcinacijos tempus dėl nevienodo turimų dozių pasiskirstymo, o tai, jo teigimu, taip pat kelia grėsmę pasaulio ekonomikos atsigavimui po COVID-19 krizės.

„Moraliniu, epidemiologiniu ar ekonominiu požiūriu dabar pats laikas pasauliui susivienyti ir bendrai spręsti šią pandemijos problemą“, – paragino jis.

PSO trečiadienį taip pat paragino šalis, svarstančias panaikinti dėl COVID-19 įvestus apribojimus, būti „ypatingai atsargioms“, sakydamas, kad virusas plis toliau, nepaisant didelių skiepijimo tempų.

„Norėčiau paraginti išsaugoti ypatingą atsargumą [priimant sprendimus] visiškai atšaukti visuomenės sveikatos ir socialinės apsaugos užtikrinimo priemones šiuo metu, nes tai gali sukelti pasekmių“, – per spaudos konferenciją sakė PSO ekstremaliųjų situacijų vadovas Michaelas Ryanas (Maiklas Rajenas), paklaustas apie Anglijos planus nuo liepos 19 dienos atšaukti didžiąją dalį dėl pandemijos įvestų suvaržymų.

Dviem mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, vienam – nuo 60 iki 69-erių.

Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4342 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8793 mirtys.

Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1558 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Aštuoniems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 277 tūkst. 812 žmonių. Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 55 tūkst. 535 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 4308 asmenys.

„Mažiausiai 1 503 žurnalistai mirė nuo COVID-19 77-iose pasaulio šalyse, – sakoma pranešime. – Mes apraudame rekordinį mirčių skaičių gegužę – daugiau kaip 200 per vieną mėnesį“.

„Didžiausią kainą dėl koronaviruso sumokėjo Indijos žiniasklaida: nuo 2020 kovo šioje šalyje užregistruotos mažiausiai 246 žurnalistų mirtys“, – konstatavo PEC.

Toliau eina Brazilija, kur nuo COVID-19 mirė 239 žiniasklaidos darbuotojai, Peru (163), Meksika (122), Kolumbija (65), Italija (58), Bangladešas (53), Ekvadoras (51), JAV (49), Iranas (32).

SPKC duomenimis, atlikus 14 100 testų, 3,1 proc. buvo teigiami.

Praėjusią parą Latvijoje užregistruota 14 mirties nuo infekcijos atvejų. Viena auka priklausė 50–59 m. amžiaus grupei, keturios – 60–69 m., trys – 70–79 m. ir dar šešios – 80–89 m. amžiaus grupei.

Bendras koronaviruso aukų skaičius Latvijoje išaugo iki 2 323.

Trims mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, dviem – nuo 60 iki 69-erių metų. Po vieną mirusįjį priklausė 80–89 ir 90–99 metų grupėms.

Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4112 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8308 mirtys.

Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1490 žmonių – priklausė 80–89 metų grupei. Šešiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 266 tūkst. 63 žmonės. Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 64 tūkst. 65 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 16 tūkst. 647 asmenys.

Per praėjusią parą – šeši sirgusieji, jiems buvo nuo 50 iki 89-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių metų. Po vieną mirusįjį priklausė 50–59 ir 60–69 metų grupėms.

Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1449 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Penkiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.

Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8068 mirtys.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 254 tūkst. 91 žmogus. Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 62 tūkst. 282 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 16 tūkst. 378 asmenys.