Per praėjusias septynias dienas smarkiai išaugo naujų infekcijų skaičius, ir dabar jis 62 yra proc. didesnis, lyginant su ankstesne savaite. Tai didžiausias augimas nuo liepos vidurio, trečiadienį pranešė Sveikatos ir aplinkos institutas (RIVM).

Šalyje patvirtinti 3 746 nauji koronaviruso atvejai – beveik dvigubai daugiau nei praėjusios savaitės trečiadienį.

Anot duomenų, smarkiai auga ir ligoninėse gydomų pacientų skaičius. Ligoninėse šiuo metu gydomi 524 COVID-19 pacientai, 137 jų – intensyviosios terapijos skyriuose. Padėtis šalyje vertinama kaip „kelianti nerimą“.

Daugiausiai infekcijų registruojama didmiesčiuose, tačiau labai daug jų ir regionuose, kuriuose gyvena griežtų pažiūrų protestantai. Daugelis ortodoksų kalvinistų atsisako skiepytis.

Nyderlanduose visiškai paskiepyta apie 68 proc. gyventojų iš 17 mln., 83 proc. suaugusiųjų.

„Situacija yra susijusi su tuo, kad mes matome, jog naujų atvejų skaičiaus kritimas yra sustojęs, naujų atvejų skaičius nebekrenta taip greitai, kaip buvome įpratę. (...) Labiausiai nerimą kelia teigiamų tyrimų procentas, kuris išaugo. Prieš savaitę turėjome 7,1 proc., o dabar turime 7,8 procento“, – teigė ji.

Anot epidemiologės, nors pastarųjų dviejų savaičių naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų, palyginus su praėjusios savaitės duomenimis, yra mažesnis, tačiau pastarųjų septynių dienų naujų atvejų vidurkis yra panašus į tą, kuris buvo prieš savaitę.

Labiausiai nerimą kelia teigiamų tyrimų procentas, kuris išaugo.

Jos teigimu, taip pat nerimą kelia ir didesnis teigiamų atvejų procentas tarp simptominių besikreipiančiųjų išsitirti.

„Tai rodo, kad daugiau tarp besikreipiančių asmenų yra būtent tie, kurie yra užsikrėtę ir susirgę COVID-19. Norėtųsi, kad ir profilaktinis testavimas vyktų aktyviau ir intensyviau. (...) Apie trečiąją bangą kalbėti yra ankstoka, tačiau (...) tai yra tie signalai, kurie kelia nerimą“, – sakė L. Ašoklienė.

Epidemiologės teigimu, tokia sergamumo situacija susijusi su bendru gyventojų mobilumu, atsiradusiu po karantino sąlygų atlaisvinimo.

„Per praėjusią savaitę gyventojų mobilumas išaugo ir praktiškai grįžo į prieškarantininį laikotarpį, tai labiausiai ir kelia nerimą. Mobilumo pokyčius mes jau stebime nuo praėjusio pirmadienio – žmonės pradėjo judėti daugiau, praktiškai visomis savaitėmis dienomis mobilumo padidėjimas yra išlikęs“, – sakė ji.

L. Ašoklienė pabrėžė, kad kalbama ne apie judėjimą tarp savivaldybių, tačiau bendrą gyventojų mobilumą šalyje.

Ji taip pat teigė, kad prieš pritaikant tam tikrus karantino sąlygų atlaisvinimus, buvo tikimasi, kad tai turės poveikį epidemiologinei situacijai.

„Manyčiau, kad teisingiausias turbūt kelias – bent jau šią savaitę įvertinti, pasižiūrėti, kaip situacija dėliosis, kokius turėsime duomenis, ir tada priiminėti sprendimus. Bet sprendimus priiminėja Vyriausybė ir jie tikrai apsispręs įvertinę visus turimus duomenis“, – sakė vyriausioji epidemiologė.

Per praėjusią savaitę gyventojų mobilumas išaugo ir praktiškai grįžo į prieškarantininį laikotarpį, tai labiausiai ir kelia nerimą.

Ji taip pat teigė, kad švelninti karantino sąlygų neleidžia ir laipsniško atlaisvinimo planas.

„Ką mes matome, (...) tai tikrai neįžengėme į kitą etapą“, – teigė L. Ašoklienė.

Statistikos departamentas pirmadienį įspėjo, kad šalyje šiuo metu galbūt prasideda trečioji koronaviruso plitimo banga.

„Panašu, kad pradedame trečiąją pandemijos bangą. Lietuvos trajektorija dviejų pandemijos rodiklių erdvėje apsigręžė ir sugrįžo į senas vėžes, kuriomis važiavo spalio mėnesį“, – rašoma pirmadienį išplatintame pranešime.

Statistikos departamento teigimu, naujų paros atvejų skaičius nebemažėja, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis (procentas) auga.

Vėliau Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė BNS teigė, jog įstaiga tiesiog norėjo atkreipti dėmesį į nerimą keliančią tendenciją dėl augančios teigiamų testų dalies.

„Mūsų tikslas buvo atkreipti epidemiologų dėmesį, kurie ir turėtų toliau komentuoti“, – teigė departamento atstovė.

Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą karantino režimas Lietuvoje įvestas lapkričio pradžioje, tuomet grąžintas ir privalomas kaukių dėvėjimas. Gruodžio viduryje režimas sugriežtintas, įvesti judėjimo tarp savivaldybių apribojimai.

Sausio gale ribojimai pratęsti iki kovo pradžios.

Nuo praėjusios savaitės Lietuvoje vėl leista dirbti kirpykloms, grožio ir masažo salonams bei nedidelėms ne maisto prekių parduotuvėms.

Kaip sekasi atskiriems sektoriams?

Nuo pat karantino pabaigos buvo stebimas itin spartus atsigavimas beveik visuose sektoriuose ir blogąja prasme išsiskyrė tik apgyvendinimo veiklos sektorius bei oro uostai. Šie du sektoriai vis dar lieka ypač didelių praradimų zonoje.

Tiesa, apgyvendinimo sektorius vasarą buvo beveik išlipęs iš neigiamos zonos, tačiau atėjus rudeniui ir gyventojams po atostogų grįžus į darbus, vos per kelias savaites šio sektoriaus mokėjimų apimtys sunyko daugiau nei per pusę.

Panaši situacija ir su oro uostais – mokėjimo duomenys, vasarą rodę minimalius atsigavimo ženklus, vėl krito ir dabar nesiekia net ketvirtadalio prieš metus gautų pajamų.

Visgi panašu, kad kiti sektoriai nerimo vis dar nejaučia. Pavyzdžiui, „Swedbank“ duomenys rodo, kad šių metų rugsėjo pabaigoje mokėjimų kortelėmis apimtys vis dar gerokai lenkė praėjusių metų apimtis šiose veiklos srityse: namų apyvokos (+33 proc.), sveikatos ir grožio (+27 proc.), kavinių ir restoranų (+34 proc.).

Didžiausias augimas fiksuotas išlaidų maistui ir būtiniausioms prekėms prekybos centruose srityje – čia augimas siekė daugiau nei 40 proc.

Apskritai, bendra atsiskaitymų kortelėmis suma rugsėjo mėnesį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, paaugo daugiau nei penktadaliu. Tikėtina, kad nemaža šio augimo dalis yra susijusi su pasikeitusiais gyventojų įpročiais atsiskaitymams nebenaudoti grynųjų pinigų.

Augantys gyventojų lūkesčiai

Tai, kad kol kas gyventojai baimės dėl viruso nejaučia, įrodo ne tik mokėjimo kortelių duomenys, bet ir teigiami gyventojų lūkesčiai.

Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per pastaruosius 12 mėnesių gyventojai vertino geriau nei rugpjūtį. Apskritai, vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginus su rugpjūčiu, padidėjo 2 procentiniais punktais.

Iki šiol Lietuvos ekonomikos atsigavimui įtakos turėjo ne tik teigiami gyventojų lūkesčiai ir entuziastingas jų vartojimas, bet ir augę atlyginimai bei didėjantis užimtumas. Gyventojus išlaidauti skatino ir dosnios valdžios socialinės išmokos.

„Swedbank“ duomenimis, dėl išmokų pensininkams, vaikus auginančioms šeimoms bei kitoms jautresnėms socialinėms grupėms, grynųjų pinigų išgryninimo operacijos liepos ir rugpjūčio mėnesiais smarkiai šovė į viršų.

Lietuva išsiskiria iš kaimynių

Priešingai nei Lietuvoje, kaimyninėse Estijoje bei Latvijoje mokėjimų kortelių apimtys iki karantino buvusio lygio nei vasarą, nei rudenį vis dar nepasiekė. Įdomu tai, kad Estijoje pastarąsias savaites netgi fiksuojamas kritimas.

„Swedbank“ duomenimis, rugsėjo pabaigoje bendra atsiskaitymų kortelėmis suma Estijoje buvo maždaug 1 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o Latvijoje ji paaugo vos keliais procentais.

Tiesa, šios tendencijos labai stebinti neturėtų – Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį taip pat traukėsi minimaliai, ir kol kas mažiausiai visoje euro zonoje. Prie to prisidėjo palanki eksporto struktūra, stabili vidaus paklausa bei laiku suteikta valstybės parama.

Nežinomybė ateinant šaltajam sezonui

Visgi artėjant šaltajam metų sezonui bei sparčiai augant užsikrėtusiųjų skaičiui, atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis augimas, tikėtina, pamažu išsikvėps ir Lietuvoje.

Tiesa, panašu, kad po šios pandemijos sukeltos krizės gyventojai tapo gerokai labiau įgudę naudotis skaitmeninėmis paslaugomis – toliau augant prekybai internetu, vis didesnė įmonių dalis savo veiklą stengiasi perkelti į virtualią erdvę.

Tad šiuo atveju gyventojai turi gerą pandemijos situacijos padiktuotą išeitį – reikiamas prekes ir paslaugos įsigyti čia pat, niekur neinant iš namų ir taip sumažinant viruso plitimo riziką.