Jie nustatyti atlikus papildomus mėginių tyrimus Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros (NVSPL) ir Vilniaus universiteto Santaros klinikų laboratorijose, trečiadienį spaudos konferencijoje patvirtino sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.

„Turime laboratoriniais tyrimais patvirtintus du atvejus“, – sakė ji.

NVSPL specialistas Lukas Žemaitis sakė, kad įtartini mėginiai paimti dar praėjusią savaitę, ketvirtadienį. NVSPL, nustačiusi tam tikras mutacijas, būdingas omikron, nusiuntė keturis mėginius į Santaros klinikas, kur ir nustatyta minėta omikron atmaina.

Kaip rodo Jungtinės Karalystės ir Danijos patirtis, naujoji atmaina sklinda 3–5 kartus sparčiau, todėl labai svarbu: 

1) vengti susibūrimo vietų ir laikytis saugaus atstumo,  

2) naudoti tinkamas apsaugos priemones, pageidautina – respiratorius, 

3) pajutus bent menkiausius peršalimo simptomus – iškart izoliuotis ir testuotis, tokiu būdu apsaugant aplinkinius nuo šio labai plitraus viruso. 

SAM primena, kad šiuo metu efektyviausia apsauga nuo COVID-19 ir jos atmainų yra vakcinacija. Kaip rodo kitų valstybių preliminarūs duomenys, pagal pilną vakcinacijos schemą prieš keturis mėnesius ir anksčiau pasiskiepijusiems asmenims, sustiprinančioji dozė tris kartus sumažina riziką užsikrėsti naująja omikron atmaina. Neseniai pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusių žmonių tikimybė užsikrėsti mažėja perpus. 

Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, Ministerija per šiandien pateiks atnaujintas rekomendacijas šventiniam laikotarpiui. 

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas:

„Atvejai dažniausiai yra lengvi, tačiau turime surinkti daugiau įrodymų, kad nustatytume, ar omikron atmainos sukeltos ligos sunkumas skiriasi nuo iki šiol plitusių variantų“, – sakė EVA biologinių grėsmių sveikatai ir vakcinų strategijos vadovas Marco Cavaleri (Markas Kavaleris).

Daug mutacijų turinti omikron atmaina praėjusį mėnesį sukėlė paniką pasaulyje dėl būgštavimų, kad ji gali būti labiau užkrečiama, sukelti sunkesnius ligos simptomus ir būti atspari dabar naudojamoms vakcinoms.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šią savaitę pranešė, jog pirmieji požymiai rodo, kad omikron atmaina tikrai gali būti labiau užkrečiama.

Tačiau vakcinos nuo COVID-19 gamintojai bendrovės „BioNTech“ ir „Pfizer“ pranešė, kad jų vakcina „vis dar veiksmingai“ apsaugo nuo naujosios omikron atmainos trimis preparato dozėmis paskiepytus žmones.

Jos taip pat pranešė, kad kuria naują vakciną, specialiai pritaikytą apsaugoti nuo naujosios viruso padermės, kuri bus paruošta „iki kovo“.

Pasak M. Cavaleri, kol kas anksti komentuoti, ar esamos vakcinos yra veiksmingos prieš omikron atmainą.

„Šiuo metu neturime pakankamai duomenų apie šio varianto poveikį patvirtintų vakcinų veiksmingumui, tačiau nuolat tikriname naujausius duomenis, kad surinktume medžiagos šiuo klausimu“, – sakė jis.

EVA šiuo metu yra patvirtinusi keturias vakcinas nuo COVID-19.

„Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“ iRNR tipo vakcinos sukurtos pasitelkus naują technologiją, išmokančią organizmo ląsteles gaminti nekenksmingą pandeminio koronaviruso paviršaus baltymo dalį. Taikant įprastesnį, bet gana naują virusinio vektoriaus metodą, kuriuo naudojosi „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“, sukuriamas „vektorius“ – genetiškai pakeista peršalimą sukeliančio adenoviruso versija – turintis nunešti genetines instrukcijas į žmogaus ląsteles.

„Remiantis ELPKC atliktu matematiniu modeliavimu, esama požymių, kad omikron atmaina per ateinančius kelis mėnesius gali sukelti daugiau nei pusę visų užsikrėtimo SARS-CoV-2 atvejų ES ir EEE (Europos ekonominėje erdvėje)“, – rašoma agentūros grėsmės vertinimo ataskaitoje.

Afrikos CDC: nereikia panikuoti dėl omikron atmainos

Tuo tarpu Afrikos Sąjungos (AS) Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) ketvirtadienį paragino pasaulį nepanikuoti dėl naujos koronaviruso atmainos omikron, kuri jau paskatino kai kurių valstybių vyriausybes paskelbti naujus ribojimus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmųjų pranešimų apie naująją atmainą sulaukė prieš savaitę, iš Pietų Afrikos. Jos buvimas netrukus buvo patvirtintas kituose žemynuose ir buvo imta nerimauti dėl dar vienos mirtinos infekcijų bangos bei to, kad jau beveik dvejus metus trunkanti kova su pandemija dar nesibaigė.

Tačiau Afrikos CDC vadovas Johnas Nkengasongas paragino pasaulį laikytis rimties. „Esame labai sunerimę, tačiau nesijaudiname, kad situacija negali būti valdoma, – spaudos konferencijoje sakė jis.– Nereikia panikuoti. Nesame bejėgiai.“

Reaguodamos į prieš savaitę aptiktą naująją atmainą, kai kurių Europos šalių vyriausybės sparčiai sugrąžino griežtus ribojimus, įskaitant kaukių dėvėjimo prievolę ir saugaus atstumo laikymosi taisykles, o kartais ir kelionių ribojimus, kurie daugiausiai apima Afrikos šalis.

Afrikos CDC teigė, kad jau „kurį laiką“ ruošėsi dar vienai galimai koronaviruso atmainai ir buvo gerai pasiruošusi suvaldyti potencialų atvejų šuolį. „Mūsų žemynui tai bus jau ketvirtoji banga, – teigė J. Nkengasongas. – Žinome, kaip sparčiai dislokuoti greitojo reagavimo pajėgas ir kaip surengti reikiamas intervencijas.“

J. Nkengasongas pridūrė, kad į Afriką taip pat „stabiliai plūsta“ vakcinos. Tačiau nepaisant to, skiepijimo lygis šiame beveik 1,2 mlrd. gyventojų turinčiame žemyne yra žemas ir iki šiol visiškai paskiepyta tik 7 proc. žmonių.

Skaičiuojama, kad, siekiant paskiepyti 60 proc. Afrikos gyventojų, žemynui reikia gauti maždaug 1,5 mlrd. vakcinos dozių. Tačiau atitinkamas skaičius kol kas sudaro tik apie 400 mln.

Jungtinės Tautos (JT) ir PSO spalį pažėrė kritikos turtingose šalyse pradėtoms skiepijimo sustiprinamąja doze kampanijoms ir nurodė, kad taip apribojama labiau nepasiturinčių šalių prieiga prie vakcinų.

Pasak Vyriausybės ekspertų tarybos nario, reikėtų griežtinti atvykstančiųjų į Lietuvą kontrolę, kol mokslas ir institucijos stinga informacijos apie naują COVID-19 variantą.

„Kol daug informacijos neturime, reikėtų pasisaugoti, taikant stipresnę atvykstančiųjų kontrolę. Pavyzdžiui, laikinai įvesti privalomus PGR tyrimus visiems atvykstantiems ir taikyti jiems izoliaciją, kol paaiškės testo rezultatas“, – BNS penktadienį sakė Lietuvos koronaviruso sekoskaitos projekto atstovas G. Dudas.

Pasak jo, iki šiol nauja atmaina Lietuvoje nenustatyta.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininko teigimu, naujoji atmaina, pavadinta B.1.1.529, turi daug mutacijų „tose spyglio baltymo dalyse kurias „mato“ antikūnai“, todėl įtariama, jog didės rizika šiuo koronaviruso variantu užsikrėsti tiek persirgusiems, tiek paskiepytiems žmonės.

„Tačiau dar tiksliai nėra aišku, kiek ši atmaina atspari vakcinų apsaugai“, – kalbėjo jis.

G. Dudo teigimu, taip pat dar ankstyva kalbėti, ar ši atmaina yra labiau užkrečiama nei šiuo metu pasaulyje dominuojantis delta variantas.

Pasak mokslininko, kadangi ši atmaina turi bendrų bruožų su alfa, ją sekti galima su tam tikrais PGR testų rinkiniais.

„Kadangi dominuoja delta, atlikus PGR testą ir pastebėjus viruso S (spyglio baltymą koduojančio) geno deleciją – iškritusią genomo dalį – galime įtarti būtent šią atmainą“, – aiškino jis.

Pietų Afrikos Respublikos (PAR) mokslininkai ketvirtadienį pranešė, kad nustatė naują COVID-19 atmainą ir daugybę jos mutacijų.

Reaguodama į šią informaciją, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pareiškė, kad prireiks „kelių savaičių“, kol mokslininkai supras naujojo COVID-19 varianto galimą poveikį.

Tuo metu Vokietija, Italija ir Jungtinės Karalystės uždraudė daugumą kelionių iš pietinių Afrikos šalių.

Europos Komisija, „glaudžiai koordinuodama veiksmus su valstybėmis narėmis, siūlys aktyvuoti apsaugos mechanizmą ir sustabdyti skrydžius iš Afrikos pietinio regiono dėl susirūpinimą keliančios atmainos B.1.1.529“, penktadienį socialiniame tinkle „Twitter“ teigė pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Tai penktadienį Berlyne žurnalistams pareiškė Vokietijos Roberto Kocho instituto vadovas Lotharas Wieleris.

„Šis variantas labiau užkrečiamas ir pavojingesnis, beje, visoms amžiaus grupėms“, – sakė specialistas. Anot jo, „visos Vokietijoje naudojamos vakcinos labai gerai apsaugo organizmą nuo ligos“, kurią sukelia ši mutacija.

Jau dabar Vokietijoje beveik 50 proc. naujų užsikrėtimo atvejų tenka britiškosios atmainos koronavirusui.

Lotharas Wieleris. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijoje gyvena apie 83 mln. žmonių. Šalyje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo praėjusių metų gruodžio pabaigoje. Gyventojai skiepijami „BioNTech/Pfizer“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis. Iki šiol paskiepyta apie 5 proc. Vokietijos gyventojų.

Kaip praneša gydymo įstaiga, pastarųjų savaičių SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaita atlikta iš nosiaryklės ėminių, šių metų vasario 8-19 dienomis paimtų Kauno (Kauno miesto, Kaišiadorių, Jonavos, Kėdainių, Prienų), Marijampolės (Vilkaviškio ir Marijampolės miestų), Panevėžio, Šiaulių, Tauragės (Jurbarko m.) ir Telšių apskričių asmens sveikatos gydymo įstaigose bei mobiliuosiuose patikros punktuose. Šiems asmenims tikralaikės polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimo metu buvo rasta viruso genetinės medžiagos (RNR). Sekoskaitai ėminiai paimti atsitiktinės atrankos būdu pagal apskritis.

SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitos metu siekta nustatyti naujas viruso atmainas, tokias kaip britiškoji (B1.1.7), Pietų Afrikos (B.1.135) ar Brazilijos (P.1). Daugiausiai ėminių ištirta Kauno, mažiausiai – Tauragės apskrityse.

Marijampolės apskrities ėminiai, kuriuose nustatyta britiškoji atmaina, buvo paimti Vilkaviškyje ir Marijampolėje, Tauragės apskrities – Jurbarko mieste, Kauno apskrities – Kauno mieste. Tirtuose Šiaulių ir Panevėžio apskrities ėminiuose britiškosios SARS-CoV-2 viruso atmainos nenustatyta.

Atlikus statistinę analizę, pastebėta, kad aptinkama britiškoji atmaina nėra vienodai pasiskirsčiusi Kauno ir Marijampolės apskrityse. Atsižvelgiant į atliktus testavimus, teigiamų tikralaikės PGR tyrimų kiekį ir atliktų SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitos tyrimų kiekį santykiui 10 tūkstančių gyventojų, nustatyta, kad britiškoji atmaina Marijampolės apskrityje yra dominuojanti, lyginant su Kauno apskritimi. Palyginimas su kitomis apskritimis negalimas dėl labai nedidelio nustatytų britiškosios viruso atmainos atvejų skaičiaus.

Kaip praneša Kauno klinikos, suprantama, kad gauti rezultatai tikrosios situacijos apskričių populiacijose neatspindi dėl mažo SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitos tyrimų skaičiaus. Norint gauti patikimesnę informaciją, būtina didinti atliekamų sekoskaitos tyrimų skaičių. Visgi, žinojimas, kuriuose regionuose (apskrityse) plinta lengviau užkrečiama (britiškoji) SARS-CoV-2 viruso atmaina, turi reikšmės svarstant COVID-19 pandemijos valdymo strategijos sprendimus, tokius kaip COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičiaus mažinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar karantino suvaržymų laisvinimas.

„Įvežimo rizika galėjo būti ir rudenį, galbūt tai galėjo būti ir lapkričio mėnuo. Nes kol buvo pavieniai atvejai, mažai tikėtina, kad ją turėjom. (...) Labai tikėtina, kad gali būti ir daugiau tokių atvejų. Tiesiog sekoskaitos tyrimų atlikta nedaug, todėl atitinkamai jų nepavyko nustatyti“, – BNS antradienį sakė L. Ašoklienė.

„Ji sudaro kažkokią dalį tarp visų atvejų, tačiau nemanau, kad ji yra dominuojanti. Jei būtų daug jos, tai būtume aptikę“, – pridūrė epidemiologė.

Pasak jos, įvertinus švelninamas karantino sąlygas ir „britiškosios“ atmainos spartesnį plitimą, svarstoma griežtinti kaukių dėvėjimą patalpose.

„Svarbiausia – apsauga uždarose patalpose. Tikrai nebeturėtume dėvėti tų medžiaginių kaukių arba skydelių, aš suprantu, kad žmonėms patogiau, lengviau kvėpuoti, nerasoja akiniai. Tačiau jei jau dėvime, tai turime dėvėti tinkamas ir teisingai“, – kalbėjo L. Ašoklienė.

Svarbiausia – apsauga uždarose patalpose. Tikrai nebeturėtume dėvėti tų medžiaginių kaukių arba skydelių.

„Tos baimės yra ir to nerimo yra. Kai turi sergamumo mažėjimą, tai tas kiekvienas atlaisvinimas kelia šiokį tokį nerimą, kaip tai turės įtakos epidemiologinei situacijai. Ir su šia atmaina taip pat tos baimės yra“, – sakė epidemiologė.

L. Ašoklienės teigimu, teisingas ir tinkamų apsaugos priemonių dėvėjimas ypač aktualus kontaktines paslaugas teikiančiam verslui.

Pasak jos, nors medžiaginės kaukės pristabdo viruso plitimą, medicininės kaukės ir respiratoriai yra kur kas efektyvesni, o siekiant apsisaugoti nuo spartesnio mutavusio viruso plitimo griežtesnį kaukių dėvėjimą yra nustačiusi ir Vokietija ar Austrija.

Epidemiologė pabrėžė, kad specifinių priemonių, norint suvaldyti mutavusių atmainų plitimą, nėra – taikomi įprasti, tačiau griežtesni apribojimai, susiję su kelionėmis, karantino sąlygomis, apsaugos priemonių dėvėjimu.

L. Ašoklienė taip pat sakė, kad kaukių dėvėjimas lauke galėtų būti peržiūrėtas, tačiau tai priklausys nuo epidemiologinės situacijos šalyje.

„Kol yra aukštas sergamumas, o jis pas mus išlieka aukštas, tai nėra svarstoma atsisakyti. Sumažėjus sergamumui, bus galima svarstyti, kad palikti privalomą kaukių dėvėjimą tik uždarose erdvėse, o lauke – tik rekomenduoti“, – kalbėjo vyriausioji šalies epidemiologė.

Įtarimų sukėlė molekulinio tyrimo atsakymas

Sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį BNS patvirtino, kad sausio pradžioje vilnietei buvo nustatytas užsikrėtimas Jungtinėje Karalystėje (JK) išplitusia koronaviruso atmaina.

Vyriausioji šalies epidemiologė pastebi, kad įprastai tokie atvejai yra susiejami su kelionėmis, tačiau Lietuvoje to padaryti nepavyko.

Kaip BNS pirmadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, manoma, kad moteris mutavusia atmaina užsikrėtė nuo artimojo namų aplinkoje.

Epidemiologinio tyrimo metu išsiaiškinta, kad jis išvykęs į užsienį nebuvo. Sergantysis taip pat nenurodė, jog būtų bendravęs su asmenimis, grįžusiais iš užsienio, ar užsikrėtusiais COVID-19.

Jam užsikrėtimas patvirtintas gruodžio pabaigoje.

Vis dėlto, anot vyriausiosios epidemiologės, „britiškoji“ atmaina nėra susijusi su staigiu atvejų augimu praėjusių metų pabaigoje.

„Mūsų sergamumo kilimas prasidėjo gerokai anksčiau ir tos ribojimo priemonės buvo įvestos šiek tiek vėliau. Bent jau pas mus šito kilimo nereikėtų sieti su JK atmaina, nes būtume bent jau iš ankstesnių pavienių atvejų sekoskaitos greičiausiai aptikę ją“, – kalbėjo L. Ašoklienė ir pridūrė nemananti, jog ir dabar ši atmaina yra dominuojanti.

L. Ašoklienės teigimu, mutavusia koronaviruso atmaina susirgusios moters ėminys sekoskaitos tyrimams į laboratoriją Roterdame buvo išsiųstas po to, kai įtarimų sukėlė molekulinio tyrimo atsakymas.

„Kai laboratoriniai tyrimai yra atliekami su tam tikrai reagentais, galima turėti įtarimą, kada galima turėti mutaciją. Tos moters mėginiai buvo atrinkti, nes buvo atlikti tyrimai su vienais reagentais ir buvo įtarimas, kad galbūt ten yra mutacija, nes vieno geno neskaitė reagentai“, – kalbėjo epidemiologė.

„Dažniausiai tokius ėminius ir siūloma atlikti sekoskaitos tyrimams, todėl šios moters ir dar kelių žmonių mėginiai buvo atrinkti, o pasitvirtino kol kas tik vienas“, – pridūrė ji.

Kaip BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija, informacija apie mutaciją ėminyje buvo gauta praėjusios savaitės ketvirtadienį, tačiau vėliau buvo tikslinamos detalės.

„Kreipėmės į laboratoriją Nyderlanduose dėl išsamaus viruso mutacijos aprašymo. Atsakymą gavome vasario 1 dieną“, – sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta, paklausta, kodėl apie tai nebuvo informuota anksčiau.

Anot jos, apie aptiktą mutaciją taip pat paskelbta per Europos Komisijos skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą – tokiu būdu pasidalyta informacija su Europos Sąjungos šalių kompetentingomis institucijomis, Europos komisija, Pasaulio sveikatos organizacija, Europos ligų, prevencijos ir kontrolės centru.

Sekoskaitos tyrimai turėtų būti reguliarūs

L. Ašoklienės teigimu, Lietuvoje kol kas sekoskaitos tyrimai atliekami universitetų laboratorijose moksliniais tikslais, tačiau siekiama, kad valstybė juos darytų reguliariai.

Vyriausybė praėjusį penktadienį pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) organizuoti ir koordinuoti koronaviruso genomo sekos tyrimą, kad būtų nustatomos viruso mutacijos.

Vyriausybės protokoliniame nutarime nurodoma, kad COVID-19 ligą sukeliančio viruso genomo sekoskaitos tyrimo tikslas yra stebėti Lietuvoje aptinkamų SARS-CoV-2 atmainų įvairovę, paplitimą ir jų genomų kitimą epidemijos eigoje.

Tyrimo rezultatais numatoma dalintis viešai, taip įgalinant nepriklausomus tyrimus, atliekamus Lietuvoje ar kitur pasaulyje, ir taip pat prisidedant prie bendrų pasaulio žinių apie SARS-CoV-2 evoliuciją ir paplitimą.

„Turim bendradarbiavimą su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, kuris irgi yra nusiteikęs ir suinteresuotas, kad šalyse būtų atlikta daugiau sekoskaitos tyrimų, tai jie irgi norėtų prisidėti“, – sakė L. Ašoklienė.

Gruodžio 19 dieną Jungtinės Karalystės pareigūnai patvirtino, kad nauja koronaviruso atmaina, aptikta šalyje, gali plisti sparčiau. Šios šalies ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) teigimu, naujos atmainos virusas gali būti 70 proc. labiau užkrečiamas.

Nustatyta, jog ši viruso atmaina nukonkuravo kitas dominuojančias atmainas ir tapo viena iš dažniausiai aptinkamų Anglijos regione. Manoma, kad dėl jos stipriai išaugo susirgimų skaičius.

Dėl to daugelis Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Lietuva, buvo laikinai uždraudusios keleivių atvykimą iš Jungtinės Karalystės.

Vėliau sausį B. Johnsonas pranešė, jog esama „tam tikrų duomenų“, jog naujos atmainos koronavirusas yra ne vien užkrečiamesnis, bet ir lemia didesnį užsikrėtusiųjų mirtingumą.

Žemės ūkio departamento atstovas nurodė, kad iki šiol atlikus testus Airijos audinių ūkiuose teigiamų COVID-19 ligą patvirtinančių rezultatų negauta.

Tačiau Airijos sveikatos departamentas „nurodė, kad tolesnis audinių veisimas kelia pavojų, kad gali atsirasti naujų prie audinių prisitaikiusių (koronaviruso) mutacijų“, sakoma pareiškime.

„Todėl jis rekomenduoja sunaikinti Airijos fermose auginamas audines, siekiant sumažinti arba visiškai eliminuoti tokią riziką“, – nurodoma jame.

Visoje Airijoje yra trys audinių ūkiai, kuriuose auginama maždaug 120 tūkst. žvėrelių.

Žemės ūkio departamentas pranešė „ir toliau bendradarbiaujantis su audinių augintojais, kad apsvarstytų kitus žingsnius“.

„Šiuo sprendimu be jokio mokslinio pagrindo bus uždarytos trys saugios, nurodymus vykdančios ir gerą reputaciją turinčios fermos“, – kailinių žvėrelių ūkiams atstovaujanti pramonės grupės „Fur Europe“ vadovė Mette Lykke Nielsen (Metė Liukė Nilsen).

„Siūlomas draudimas panašus į kopiją kitų europietiškų draudimų kailių ūkiams“, – sakė ji.

Anksčiau šį mėnesį didžiausios pasaulio kailinių žvėrelių augintojos Danijos vyriausybė  įpareigojo numarinti visus 15–17 mln. šalyje augintų audinių, norėdama sustabdyti mutavusio viruso plitimą.

Ketvirtadienį Danijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad kai kuriuose audinių ūkiuose aptiktas mutavęs koronavirusas, kėlęs susirūpinimą būsimų vakcinų nuo COVID-19 veiksmingumu, tikriausiai buvo išnaikintas.