Remiantis premjero pareiškimu, sergamumas šia infekcija viršijo „net pesimistiškiausias kreives“, kurias praėjusią savaitę nubrėžė ekspertai.

„Naujausi surinkti duomenys rodo, kad... padėtis gerokai pablogėjo“, – pridūrė A. De Croo prieš penktadienį vyksiantį neeilinį posėdį, kuriame bus svarstomas papildomų priemonių taikymas.

Belgijoje, kaip ir dar keliose Europos šalyse, artėjant žiemai smarkiai auga naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius, nepaisant gana sėkmingos skiepijimo kampanijos.

Praėjusią savaitę A. de Kroo vyriausybė paskelbė vėl įvedanti griežtesnes kovos su COVID-19 taisykles, įskaitant privalomą darbą namuose ir būtiną kaukės dėvėjimą.

Naujiems ribojimams pritarė ne visi. Sekmadienį protestuoti prieš naujas priemones į gatves išėjo apie 35 tūkst. žmonių, per tas akcijas prasiveržė smurtas.

Kai kurie protestuotojai priešinosi vakcinacijai, kiti – privalomoms sveikatos apsaugos priemonėms, kurias jie laiko asmens laisvės pažeidimais.

Remiantis vyriausybės pareiškimu, A. De Croo ir keturiems jo kabineto nariams pirmadienį buvo skirta izoliacija po kontakto su Prancūzijos premjeru Jeanu Castexu (Žanu Kasteksu), kuriam vėliau testu buvo patvirtinta COVID-19.

Kaip nurodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, antradienį mokiniams buvo rekomenduojama atlikti savikontrolės testus.

„Juos mokyklos išdalino vaikams prieš atostogas. Tiek vaikams, kurie jau turėjo tėvų sutikimą testuotis, tiek tiems, kurie dar nebuvo pasirašę sutikimo. Labai tikiuosi, kad per atostogas pradėję testuotis vaikai ir toliau tęs savikontrolę greitaisiais testais, besimokydami mokyklose“, – sako švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Gavus teigiamą testą, moksleiviai turėtų atlikti PGR tyrimą. Jei jis neigiamas, galima iš karto po rezultato gavimo grįžti į mokyklą, jei teigiamas – teks izoliuotis ir konsultuotis su šeimos gydytoju. Jei nesiregistruojama PGR testui, rekomenduojama 10 dienų izoliuotis.

Pauzė ugdymo procese išties leido padėtį stabilizuoti ir tam tikrus įsiplieskusius židinius užgesinti, apsaugant sistemą nuo galimo perkaitimo.

NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja, laikinoji vadovė Giedrė Aleksienė sako, kad padėtis ugdymo įstaigose „išlieka įtempta, kaip ir bendra epidemiologinė situacija šalyje“.

Nors per pastarąją atostogų savaitę aktyvių protrūkių ugdymo įstaigose kiek sumažėjo, čia jų vis dar fiksuojama daugiausiai. Židiniai mokyklose, darželiuose sudaro apie du trečdalius visų protrūkių, kurių yra beveik tūkstantis.

„Pauzė ugdymo procese išties leido padėtį stabilizuoti ir tam tikrus įsiplieskusius židinius užgesinti, apsaugant sistemą nuo galimo perkaitimo“, – teigė NVSC laikinoji vadovė.

„Pats COVID-19 ligos atvejų augimas tarp vaikų ir protrūkių formavimasis, mokykloms atvėrus duris po atostogų, vis dar esant nepakankamai imunitetą šiai infekcijai turinčių žmonių, yra tikėtinas, nes kalbame apie įstaigas, kur vaikų kontaktai yra itin glaudūs ir eliminuoti visas rizikas tiesiog nėra galimybių“, – pridūrė ji.

Vis dėlto G. Aleksienė atkreipia dėmesį, kad situacija ugdymo įstaigose paprasčiausiai „atspindi infekcijos plitimą visuomenėje, kuris šiuo metu yra pakilimo stadijoje“.

„Jeigu palygintume užsikrėtimo aplinkybių struktūrą, tą labai aiškiai ir matome – apie 15 proc. asmenų užsikrėtimo aplinkybės yra susijusius su ugdymo procesu ir tai yra kelis kartus mažiau nei atvejai, kai užsikrėtimo aplinkybės yra šeiminės ar negalima nustatyti tikslaus infekcijos šaltinio“, – nurodė NVSC laikinoji vadovė.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo beveik 430,9 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga 29,6 tūkstančio.

Švietimo įstaigoje paskelbus karantiną tėvai, įtėviai, budintys globotojai ar seneliai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą vaiko iki 8 metų amžiaus priežiūrai. Karantinas gali būti skelbiamas ne trumpesniam kaip septynių dienų ir ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui.

Iki šiol, esant paskelbtai gripo epidemijai savivaldybėje, infekcijų plitimą ribojantis režimas ugdymo įstaigose ar ugdymo įstaigų dalyje buvo skelbiamas pasiekus tam tikrą sergamumo gripu ir peršalimo ligomis lygį. Naujoje tvarkoje kriterijai nustatyti vertinant tiek COVID-19 ligos, tiek gripo ir peršalimo ligų situaciją.

Kai pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), jei situacija ugdymo įstaigoje atitiks nustatytus kriterijus, IPRR galės skelbti ugdymo įstaigos vadovas. Galimybė skelbti karantiną išliks ir kitais atvejais, jei ugdymo įstaigos prašymu tam pritars Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Karantiną ugdymo įstaigos arba srauto lygmeniu bus galima skelbti, jei daugiau kaip 20 proc. mokinių ugdymo įstaigoje arba atskirame sraute būtų nustatomas teigiamas greitojo antigeno testo dėl COVID-19 ligos rezultatas, arba patvirtinama COVID-19 liga, arba pasireiškė karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir t. t.

Taip pat karantinas galėtų būti skelbiamas, kai tokie atvejai būtų nustatomi ne mažiau kaip dviejuose trečdaliuose klasių ar grupių ugdymo įstaigoje arba atskirame sraute.

Klasės ar grupės lygmeniu karantiną bus galima skelbti, kai koronaviruso infekcija patvirtinama 5 ir daugiau mokinių ar bent trečdaliui klasės ar grupės mokinių nustatomas teigiamas savikontrolės greitojo antigeno testo dėl COVID-19 ligos rezultatas.

Atitinkamą sprendimą priėmė tarpžinybinė koordinacinė kovos su koronavirusu taryba prie šalies ministro pirmininko.

Vyriausybės atstovai pažymėjo, jog teko įvesti apribojimus, kad būtų galima efektyviau kovoti su infekcijos plitimu. Draudimas nebus taikomas taksi ir tarpmiestiniams pervežimams.

Be to, valdžios sprendimu, visą šį laikotarpį šalyje nevyks festivaliai, masiniai renginiai, koncertai, sporto varžybos, išskyrus tarptautines. Nedirbs ir vaikų pramogų centrai. Privačių įmonių ir valstybinių įstaigų darbuotojams rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu.

Sakartvele visuomeninis transportas dėl koronaviruso stabdomas jau ketvirtą kartą.

Pirmasis užsikrėtimo Covid-19 atvejis Sakartvele buvo nustatytas praėjusių metų vasario 26 d. Nuo šių metų liepos sergamumas šalyje didėja. Antradienį buvo užfiksuotas naujų atvejų skaičiaus paros prieaugio antirekordas – 5 697, maksimalus tą dieną buvo ir mirčių skaičius – 54.

Pastarąją parą Sakartvele Covid-19 diagnozuotas 5 359 žmonėms, mirė 42 infekuotieji.

Iš viso nuo pandemijos pradžios daugiau kaip 3,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje nustatyti 471 685 koronaviruso atvejai, mirė 6 321 pacientas.

Sakartvele nuo kovo 15 d. vyksta vakcinacijos kampanija. Naudojamos „AstraZeneca“, „Pfizer“, „Sinopharm“ ir „Sinovac Biotech“ vakcinos. Naujausiais duomenimis, iki šiol abi preparato dozes gavo 225 053 žmonės, arba 6,04 proc. šalies gyventojų.

„Delta“ atmaina, atsiradusi Indijoje, sukėlė JK naujų atvejų bangą ir kilo abejonių, ar pavyks atšaukti ribojimus dėl socialinės distancijos, kaip planuota, iki birželio 21 dienos.

Nauji JK visuomenės sveikatos departamento tyrimai „rodo, kad „Delta“ atmaina siejama su maždaug 60 proc. padidėjusia perdavimo per namų ūkius rizika“, palyginti su „Alpha“ variantu, kuris pirmą kartą buvo nustatytas Pietryčių Anglijoje.

Iki šiol Jungtinėje Karalystėje nustatyti 42 323 „Delta“ atmainos atvejai, remiantis JK visuomenės sveikatos departamento duomenimis, palyginti su 29 892 birželio 2 dieną.

„Alpha“ variantas sukėlė COVID-19 atvejų daugėjimą sausio mėnesį, dar prieš masinę vakcinacijos kampaniją, ir tai lėmė trijų mėnesių karantiną, o ligoninės buvo ant galimybių ribos.

Vyriausybė nuo to laiko vykdė intensyvią vakcinacijos kampaniją ir dabar vyresniems nei 25 metų žmonėms jau yra suleista beveik 41 mln. pirmųjų dozių ir beveik 29 mln. antrųjų dozių.

Vadinasi, 43 proc. visų gyventojų yra visiškai paskiepyti, o 18 proc. – pusiau paskiepyti.

Tačiau atvejų vėl daugėja ir naujų kasdien nustatomų užsikrėtimų skaičius ketvirtadienį pasiekė 7 393. Tokio augimo nebuvo pastebėta nuo vasario.

Daugiau nei 90 proc. naujų atvejų sukėlė „Delta“ atmaina, pranešė vyriausybė.

Tačiau ligoninėse ligonių skaičius tebėra nedidelis – ketvirtadienį buvo šiek tiek daugiau nei 1 000, o sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas teigė, kad dauguma pacientų, patekusių į ligonines, yra neskiepyti.

Kanalo žiniomis, omenyje turimi užsieniečiai, kurie lankėsi vienoje iš minėtų šalių per dvi savaites iki skrydžio į Japoniją. Atitinkamas sprendimas gali įsigalioti jau gegužės 14 d. Anksčiau atliekant testus Japonijos oro uostų karantino įstaigose indiškoji koronaviruso atmaina buvo nustatyta 66 žmonėms.

Gegužės 7 d. Japonijos valdžia sugriežtino įvažiavimo iš Indijos, Nepalo ir Pakistano taisykles, įpareigodama atvykstančiuosius šešias paras praleisti specializuotose karantino įstaigose ir taip papildydama privalomą dviejų savaičių saviizoliaciją.

Šiuo metu Japonijos valdžia izoliuoja trims dienoms karantino įstaigose žmones, atvykstančius iš 35 šalių, tarp kurių – Australija, Didžioji Britanija, Italija, Prancūzija ir Vokietija. Jiems taip pat taikomas bendras reikalavimas dvi savaites laikytis karantino.

Indijoje nuo balandžio pabaigos sparčiai didėja užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius. Pastarąją parą šalyje užfiksuotas 348 421 naujas užsikrėtimo koronavirusu atvejis, bendras infekuotųjų skaičius pasiekė 23 340 938. Per pastarąsias 24 valandas šalyje mirė 4 205 žmonės, kuriems buvo diagnozuotas Covid-19, bendras mirčių skaičius pasiekė 254 197.

„Žiūrint į COVID-19 duomenis, matosi, kad Lietuvoje formuojasi dviejų greičių Lietuva. Viena dalis teigiamų tyrimų dalį susimažino žemiau 5 proc. ir atvejų skaičių mažiau 200, bei toliau mažina. Kitoje teigiamų tyrimų dalis aukštesnė nei 7 proc. ir atvejų skaičius auga“, – statistiką aptarė mokslininkas.

V. Zemlys-Balevičius taip pat paaiškino, kodėl naujų COVID-19 skaičius nemažėja. „Tai bendra Lietuvos situacija yra šitų dviejų dalių vidurkis. Kol kas antroji dalis nežymiai laimi ir todėl bendras atvejų skaičiaus kritimas stoja, o teigiamų tyrimų dalis po truputį pradėjo augti. Galima pasidžiaugti, kad net dvi apskritys – Šiaulių ir Telšių – yra visai netoli B scenarijaus, o viena – Tauragės – net spėjo ten porą dienų pabuvoti. Neramina Vilniaus ir Marijampolės apskritys, nes jos visai netoli D scenarijaus (teigiamų tyrimų dalis > 10 proc.)“, – socialiniame tinkle rašė duomenų analitikas.

Feisbuko nuotr.

„Kaip ir kiekviename gražiame naratyve yra išimčių. Tauragės apskritis turi augimą, o Utenos apskrityje atvejų skaičius mažesnis nei 200. Vėlgi, čia tik vienos savaitės vaizdas. Kokia ji bus po savaitės – pamatysime, bet kol kas galima pasidžiaugti, kad gerų tendencijų yra daugiau negu blogų“, – teigė V. Zemlys-Balevičius.

Primename, kad per praėjusią parą šalyje nustatyti 355 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės. Praėjusią parą šalyje atlikti 3923 molekuliniai (PGR) ir 197 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 222,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 204 tūkst. 356 žmonės. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 190 tūkst. 234 žmonės, deklaruota – 146 tūkst. 141 pasveikusysis. Statistiškai šiuo metu serga 6827 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 50 tūkst. 920.

Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.

„Smulkieji verslininkai labai nusivylę ir pasipiktinę sudarytomis nelygiomis sąlygomis verslui. Pirmojo karantino metu analogiškus Vyriausybės veiksmus dar buvo galima bent iš dalies pateisinti tuo, kad situacija buvo nauja, vyravo nežinia, tačiau dabar tam nėra jokių pateisinimų. Vyriausybė net nesistengia pateikti kokius nors racionalius argumentus dėl sudarytų diskriminacinių sąlygų. O ir ką čia pagrįsi, akivaizdu, kad tam nėra jokių argumentų.“

Atsižvelgdamas į iš verslo ir gyventojų gautas nuomones A. Butkevičius Vyriausybei išsiuntė raštą su pasiūlymais dėl karantino priemonių. Seimo narys pateikė 4 pasiūlymus:

1)       Leisti veikti turgavietėms ir kitoms prekybos vietoms, kurios sugeba užtikrinti saugius atstumus bei kitus epidemiologinės saugos reikalavimus, analogiškus didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėms.

2)       Leisti veikti grožio ir individualioms sveikatingumo paslaugoms šalies savivaldybėse, kuriose susirgimų skaičius minimalus, įstaigoms laikantis epidemiologinės saugos reikalavimų. Apsiribojimas dalimi savivaldybių leistų pratestuoti situaciją ir objektyviai įvertinti šių verslų keliamą grėsmę. Kadangi judėjimo ribojimai tarp savivaldybių išlieka, susirgimų skaičiaus padidėjimo rizika liktų šių savivaldybių ribose.

3)       Operatyviai organizuoti patikrinimus didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, atsižvelgiant į tai, kad šiose prekybos vietose pastaruoju metu jaučiamas atsipalaidavimas ir akivaizdžiai ignoruojami pirkėjų skaičiaus bei saugaus atstumo išlaikymo reikalavimai.

4)       Ne atgrasyti, o skatinti gyventojus laiką leisti lauke, nuolat primenant apie galiojančius saugos reikalavimus.

Į Seimo narį besikreipusius gyventojus ypač piktina raginimas atsisakyti laisvalaikio leidimo lauke. „Siūlau ne vaikus vaikyti nuo kalniukų, o pirkėjus iš parduotuvių. Nė ant vieno kalniuko nėra tiek žmonių ir tokiu tankiu, kaip didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse“, – perduoda gyventojų nuomones A. Butkevičius.

Parlamentaro įsitikinimu, Vyriausybė kol kas neišnaudoja atsiradusių galimybių karantino priemonėms atlaisvinti: „Žadėta eiti žingsnis po žingsnio atlaisvinimo link, bet nieko panašaus nematyti. Raginu Vyriausybę imtis politinės atsakomybės, nepermetant jos, nors ir puikiai savo sritį išmanantiems, tačiau siauros srities ekspertams.“