Kinijos raketa „Long March 2F“ pakilo iš Džiukuano kosmodromo Gobio dykumos pakraštyje šeštadienį po vidurnakčio vietos laiku.

Kinijos astronautai (taikonautai) ketina pasiekti naują Kinijos pilotuojamos kosminės programos (CMS) rekordą – kosmose praleisti ištisus šešis mėnesius.

Įgula gyvens šiuo metu statomos kosminės stoties „Tiangong“ modulyje „Tianhe“ („Dangaus harmonija“). Iki šiol taikonautai ilgiausiai kosmose yra praleidę tris mėnesius – tai dabartinis Kinijos rekordas.

JAXA nurodė, kad jos darbuotojai, pirmadienį ištraukę konteinerį su asteroido medžiagos mėginiu, iš pradžių pastebėjo kapsulės dugne juodos spalvos dalelių. Antradienį mokslininkai paskelbė radę daugiau grunto ir dujų kapsulės skyriuose, kur buvo surinkta mėginių per „Hayabusa“ pirmuosius du prisilietimus prie asteroido Riugu paviršiaus praeitais metais.

„Patvirtinome, kad iš asteroido Riugu aiškiai buvo paimta nemažas kiekis smėlio, taip pat dujų“, – per vaizdo konferenciją sakė „Hayabusa 2“ projekto vadovas Yuichi Tsuda.

„Mėginiai iš už mūsų planetos ribų, apie kuriuos seniai svajojome, dabar mūsų rankose“, – pridūrė jis.

Y. Tsuda sakė, kad zondo sėkmingas sugrįžimas su asteroido grunto ir dujų mėginiais yra „reikšmingas mokslo pasiekimas“.

40 cm skersmens kapsulė buvo paleista iš „Hayabusa 2“, kad gruodžio 6-ąją nusileistų atokioje Australijos dykumoje po šešerius metus trukusios zondo kelionės iki Riugu, buvusio už daugiau kaip 300 mln. km nuo Žemės, ir sugrįžimo į mūsų planetą.

Į Japoniją kapsulė buvo atgabenta vėlai antradienį. Mokslininkai tikisi, kad surinktos medžiagos tyrimai padės daugiau sužinoti apie Saulės sistemos raidos ankstyvąjį laikotarpį ir gyvybės Žemėje kilmę.

JAXA mokslininkas Hirotaka Sawada pirmasis iš tyrėjų pamatė mėginių rinkimo įrenginį. Jis sakė „netekęs žado“ iš džiaugsmo, kai pamatė, kad viduje, kaip ir tikėtasi, buvo dulkių, bet taip pat ir akmenėlių.

Antradienį per vaizdo konferenciją parodytose nuotraukose grunto mėginiai atrodo kaip tamsios kavos tirščių ir stambesnių dalelių krūvelės.

Mokslininkai sakė, kad asteroidų grunto mėginiai, ypač paimti iš gilesnių sluoksnių, nepaveiktų kosmoso spinduliuotės ir kitų veiksnių, gali suteikti vertingų duomenų. Jie ypač nori išsiaiškinti, ar mėginiuose esama kokių nors organinių junginių, galinčių suteikti užuominų apie šių medžiagų paplitimą Saulės sistemoje ir jų galimą ryšį su gyvybe Žemėje.

Su JAXA bendradarbiaujantis Nagojos universiteto Žemės ir aplinkos mokslininkas Sei-ichiro Watanabe sakė, kad didelis pargabentos medžiagos kiekis yra puiki žinia, nes bus galima atlikti platesnės apimties tyrimų.

„Hayabusa 2“ misija iki šiol buvo visiškai sėkminga. Zondas 2018 metais priartėjo prie Riugu ir per pusantrų metų trukusius tyrimus dukart palietė itin akmenuotą asteroido paviršių bei sėkmingai surinko grunto mėginių.

Per pirmąjį prisilietimą 2019 metų vasarį aparatas paėmė mėginį nuo asteroido paviršiaus. Sudėtingesnė operacija buvo atlikta tų metų liepą, kai zondas paėmė grunto iš gilesnio sluoksnio, specialiu įrenginiu išmušęs nedidelį kraterį asteroido paviršiuje.

Atlikus tyrimus Japonija, dalis parsigabentos medžiagos bus perduota JAV kosmoso agentūrai NASA ir kitų šalių agentūroms.

Tuo metu „Hayabusa 2“ tęs savo misiją. Dabar zondas skries prie mažo asteroido 1998KY26, kurį pasiekti turėtų po 10 metų. Misijos vadovai tikisi atlikti kitokių tyrimų, be kita ko, ieškant galimybių išvengti asteroidų susidūrimų su Žeme.

Rusų milijardierius, investuotojas Jurijus Milneris ir britų kosmologas Stephenas Hawkingas (Stivenas Hokingas) antradienį paskelbė apie ambicingą naują iniciatyvą kosminei misijai į Kentauro alfą – artimiausią Žemei žvaigždžių sistemą.

J.Milneris ir S.Hawkingas vadovauja mokslininkų komandai „Breakthrough Starshot“, kuri dirba dėl drąsios tyrimų programos superkompaktiškų, ultralengvų erdvėlaivių – „nanolaivų“ – flotilei sukurti.

Tikslas yra pasiųsti į Kentauro alfą, esančią už 4,37 šviesmečio, šviesa varomus minierdvėlaivius, kurie bus ne didesni už mobilųjį telefoną.

Apskaičiuota, kad ta žvaigždžių sistema būtų pasiekta per maždaug 20 metų nuo starto, o ne per 30 tūkst. metų, kurių prireiktų, jei tektų naudotis greičiausiu šiandienos erdvėlaiviu.

„Kosminės kelionės, kokias jas žinome, yra lėtos. Kaip mums keliauti greičiau ir nukeliauti toliau? Kaip mums padaryti šį didžiulį šuolį?“ – per spaudos konferenciją Manhatane kalbėjo J.Milneris, kuris planuoja iš pradžių šiam projektui skirti 100 mln. dolerių.

„Pirmą kartą per istoriją galime daugiau, nei vien tik žiūrėti į žvaigždes. Iš tiesų galime jas pasiekti“, – pridūrė 54 metų rusų filantropas, kurio turtą „Forbes“ vertina 2,9 mlrd. dolerių.

„Atėjo laikas pradėti kitą didelį žmonijos istorijos šuolį“, – sakė jis.

„Tarpžvaigždinis burlaivis“

J.Milneris, vienas iš pradinių „Facebook“ investuotojų, sakė, jog komanda viliasi superlengvą robotinį erdvėlaivį pasiųsti 60 tūkst. km per sekundę greičiu, kuris atitiktų maždaug 20 proc. šviesos greičio.

Būtų sukurtas didžiulis lazerio spindulių pluoštas, kuris stumtų tuos minizondus su mikroburėmis pasirinktos žvaigždės link. J.Milneris tai pavadino tarsi „tarpžvaigždiniu burlaiviu“.

„Breakthrough StarChip“ koncepcija yra pagrįsta technologijomis, kurios jau prieinamos arba, tikėtina, bus prieinamos netolimoje ateityje. Tačiau, kaip ir bet kurio erdvėlaivio paleidimo į Mėnulį atveju, yra didelių inžinerinių problemų, kurias reikia išspręsti“, – perspėjo J.Milneris.

S.Hawkingas pažymėjo: „Manau, mes unikalūs tuo, kad peržengiame savo ribas“.

J.Milneris sakė, kad projektui skirs 100 mln. dolerių iš savo kišenės. Iš viso projektui visiškai realizuoti gali prireikti 10 mlrd. dolerių.

„Labai aišku, kad tai – nepelno iniciatyva“, – pajuokavo jis ir pripažino, kad sėmės tikimybė ir galutinė kaina nėra aiškios.

J.Milneris, S.Hawkingas ir „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas (Markas Zukerbergas) dirbs projekto valdyboje.

Gyvybės paieškos

Komanda dėl šio projekto dirba jau metus, sakė J.Milneris.

Pradiniai tyrimo rezultatai rodo, kad didžiuliam lazerio spindulių pluoštui reikėtų maždaug 100 gigavatų energijos – panašiai tiek, kiek reikia daugkartiniam erdvėlaiviui paleisti, sakė Harvardo universiteto profesorius ir projekto narys Avi Loebas (Avis Lebas).

„Kai yra vizija tokiam didžiam projektui kaip šis, visai kaip vizija, kurią JFK turėjo 7-ajame dešimtmetyje, ji pakelia daug užsklandų“, – sakė A.Loebas, paminėdamas buvusį JAV prezidentą Johną F.Kennedy (Džoną F.Kenedį), kurio vizija buvo žmogaus išsilaipinimas Mėnulyje.

J.Milneris ir S.Hawkingas drauge yra dirbę ir anksčiau.

Pernai liepą S.Hawkingas pradėjo protingos nežemiškos gyvybės didelio masto paiešką pagal 100 mln. dolerių vertės, 10 metų trukmės, J.Milnerio finansuojamą projektą.

J.Milneris tuo metu sakė, kad iniciatyva „Breakthrough Listen“ bus intensyviausia visų laikų mokslinė nežemiškų civilizacijų ženklų paieška.

Šiam projektui, pasak vykdytojų, bus panaudoti vieni didžiausių teleskopų Žemėje, jo metu radijo ir lazerio signalų bus dairomasi daug toliau Visatoje.

Tarp misijos į Kentauro alfą tikslų taip pat yra nežemiškos gyvybės ženklų paieška, sakė A.Loebas.

O į ką galėtų būti panašios tos gyvos būtybės?

„Sprendžiant iš (dramatiškos JAV prezidento) rinkimų kampanijos, tikrai ne į mus“, – pajuokavo S.Hawkingas, kuris yra prikaustytas prie invalido vežimėlio ir bendravimui naudojasi kompiuterizuota balso sistema.